← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS VAND

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS VANDENYSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO BEI KAI KURIŲ ŽVEJYBOS REGULIAVIMO ĮSAKYMŲ PATIKSLINIMO 1995 m. birželio 20 d. Nr. 105 Vilnius Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 02 02 nutarimą Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ bei siekiant sugriežtinti verslinės žvejybos kontrolę, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti: 1.1. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles (1 priedas); 1.2. Žvejybinių padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisykles (2 priedas). 2. Papildant AAD 1992 05 27 įsakymu Nr. 48 patvirtintą „Žvejybos ir žvejo verslininko bilietų bei pažymų, suteikiančių teisę žvejoti verslinės žūklės įrankiais, išdavimo tvarką“, nustatyti, kad žvejybos ir žvejo verslininko bilietus bei pažymas, suteikiančias teisę žvejoti verslinės žūklės įrankiais, turi teisę išduoti Žuvų išteklių departamento padalinių, o rajonuose, kur jų nėra, – rajonų (miestų) agentūrų viršininkai. 3. Įsakymą išsiųsti Žuvų išteklių departamentui bei regionų aplinkos apsaugos departamentams ir paskelbti jį „Valstybės žiniose“. 4. Nuo įsakymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ pripažinti netekusiomis galios Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1993 12 29 įsakymu Nr. 83, ir Žvejybinių padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1992 06 24 įsakymu Nr. 52. APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 20 įsakymo Nr. 105 1 priedas Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos 1. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklės (toliau vadinamos „Taisyklėmis“) galioja visuose Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose, tvenkiniuose bei kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, o taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su Taisyklių reikalavimais. Taisyklės taikomos tiek valstybinio fondo, tiek privatiems vandens telkiniams, išskyrus intensyvios prekinės žuvininkystės tvenkinius, taip pat dirbtinius telkinius, paviršiniais vandenimis nesijungiančius su žuvininkystės telkiniais. Jų tikslas – gausinti žuvų bei kitų vandens gyvūnų išteklius, juos racionaliai naudoti ir apsaugoti. 2. Taisyklėmis reguliuojamas juridinių ir fizinių asmenų (toliau vadinamų „žuvų išteklių naudotojais“) vykdomas verslinis žuvų ir kitų vandens gyvūnų išteklių naudojimas, taip pat jų gaudymas žuvivaisai, moksliniams tyrimams ir monitoringui (toliau vadinamas „žvejyba“) bei jų apsauga. Verslinė žvejyba – tai žvejyba šiose Taisyklėse numatytais verslinės žūklės įrankiais ir būdais, kurios pagrindinis tikslas paprastai yra sugautas žuvis ir kitus vandens gyvūnus realizuoti. Mėgėjiška žūklė reguliuojama Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėmis. 3. Pagal įstatymų nustatytus įgaliojimus žuvų, kitų vandens gyvūnų ir augalų išteklių apsaugą organizuoja, žvejybą reguliuoja, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų reikalavimų vykdymą, žuvų išteklių atkūrimo ir vandens telkinių biologinės melioracijos priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, jos Žuvų išteklių departamentas, kitos žinybos. 4. Jeigu žuvų išteklių apsaugos tikslais būtina riboti atskirų žuvų rūšių sugavimą arba jų žvejybos įrankių kiekį, apribojimus (limitus) nustato Aplinkos apsaugos ministerija arba jos pavedimu Žuvų išteklių departamentas. 5. Žuvų išteklių naudotojai išnuomotuose valstybinio fondo vandens telkiniuose žvejoja verslo tikslais pagal vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutartis. Vandens telkinius (išskyrus neišnuomotinus) Vyriausybės nustatyta tvarka verslinei žvejybai nuomoja jos įgaliotos institucijos. 6. Žuvų išteklių naudotojai, nuomojantys vandens telkinius verslinei žūklei, gali žvejoti verslinės žūklės įrankiais tiktai suderinę žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos planus su nuomotoju ir Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentu, gavę žvejybos limitus ir užregistravę planus bei limitus rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūroje, prieš tai apie žvejybos laiką informavę rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą ir nuomotoją arba pateikę jiems verslinės žvejybos grafiką, laikantis galiojančių verslinės žūklės taisyklių, kitų verslinę žūklę reguliuojančių norminių aktų, nustatytų verslinių žuvų sugavimo limitų bei limitų sąlygų. Verslinės žvejybos tvarką bei sąlygas mėgėjiškai žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose nustato Aplinkos apsaugos ministerija. 7. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose bei neišnuomotuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose žvejojama pagal Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento leidimus. Kituose neišnuomotuose žvejybai vandens telkiniuose verslo tikslu žvejojama pagal Vyriausybės įgaliotų institucijų leidimus, kurie išduodami pagal Aplinkos apsaugos ministerijos paskirtus limitus. Išduotų leidimų kopijas iki jų galiojimo pradžios juos išdavusios institucijos privalo pateikti Žuvų išteklių departamentui ir rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrai. Neišnuomotinuose ir neišnuomotuose vandens telkiniuose limitai nustatomi bei leidimai naudotojams išduodami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta konkurso tvarka. Ne konkurso būdu gauti limitus ir leidimus verslinei žvejybai neišnuomotinuose, neišnuomotuose ir nacionalinių parkų vandens telkiniuose turi teisę šių parkų valdybos, jeigu jos verčiasi tokia žūkle arba ją organizuoja. 8. Privačiuose vandens telkiniuose žuvų ištekliai tvarkomi ir juose žvejojama laikantis įstatymų, norminių aktų bei Taisyklių reikalavimų. 9. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys gali žvejoti Lietuvos Respublikos vandenyse norminių aktų ir tarptautinių sutarčių (susitarimų) nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų beiTaisyklių. 10. Išnaudojus kokios nors rūšies žuvų sugavimo limitą, jų specializuota žvejyba nutraukiama. Žvejojant kitų rūšių žuvis, tų rūšių, kurių limitai jau išnaudoti, priegauda neturi viršyti 5% bendro laimikio svorio. Žvejyba yra specializuota, jei kurios nors rūšies žuvys sudaro virš 50% bendro laimikio svorio. 11. Žvejyba žuvivaisai, moksliniams tyrimams ir monitoringui, tai juridinių ir fizinių asmenų, mokslinių organizacijų vykdomas žuvų ir kitų vandens gyvūnų gaudymas, kurio pagrindinis tikslas yra žuvų išteklių atkūrimas bei tokių priemonių pagrindimas, mokslinių išvadų apie vandens telkinių ichtiofaunos būklę bei rekomendacijų dėl žvejybos reguliavimo priemonių parengimas. Tokios žvejybos metu sugautos žuvys ir kiti vandens gyvūnai naudojami visų pirma tyrimams atlikti ir tik išimtiniais atvejais, jeigu po tyrimų jie tampa negyvybingais ir negali būti paleidžiami į vandens telkinį, gali būti realizuojami. Netinkami maistui ar kitiems tikslams tyrimų objektai po tyrimų sunaikinami, tai įforminant aktu. Gaudyti žuvis bei kitus vandens gyvūnus ir rinkti augalus moksliniams tyrimams, monitoringui, žuvivaisai vandens telkiniuose gali organizacijos ir fiziniai asmenys, gavę Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento, o užsienio organizacijos – Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą. Leidimų šiems tikslams išdavimo, žvejybos bei ataskaitų pateikimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija. Leidimai gali būti išduodami į bet kurį valstybinio fondo vandens telkinį. Leidimai žvejoti žuvivaisos tikslais išnuomotuose telkiniuse kitoms organizacijoms gali būti išduodami tiktai nuomininkui sutikus (išskyrus atvejus, kai vykdomos valstybinės žuvivaisos programos). Apie išduotus leidimus informuojamas telkinio nuomininkas arba valdytojas. II. Žvejybos reguliavimo tarnybų funkcijos 12. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas turi teisę: 12.1. žuvų apsaugos tikslais visiškai arba laikinai uždrausti žvejybą atskiruose vandens telkiniuose arba jų dalyse; 12.2. paankstinti arba pavėlinti draudimo terminus (išskyrus IBSFC nustatytus draudžiamus laikotarpius Baltijos jūroje) iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, nepakeičiant bendro draudžiamo laikotarpio trukmės; 12.3. nustatyti leidžiamų naudoti žvejybinių laivų ir žūklės įrankių kiekius ir tipus; 12.4. leisti nevertingų žuvų rūšių (kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo taksų) verslinę žūklę arba jų gaudymą jaukui žūklės įrankiais, nenumatytais šiose Taisyklėse; 12.5. ypatingais atvejais (prasidėjus žuvų dusimui, siekiant likviduoti epizootiją ar pagerinti bei pakeisti rūšinę žuvų sudėtį) leisti žvejoti nesilaikant draudžiamojo žvejybos laiko ir žuvų verslinio dydžio bet kokiais žvejybos įrankiais; 12.6. leisti žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymą tyrimams, žuvivaisai, aklimatizacijai bei kontrolinius gaudymus visuose vandens telkiniuose bet kuriuo metu ir bet kokiais įrankiais, laikantis 11 punkto sąlygų; 12.7. nustatyti žuvų išteklių apskaitos tvarką ir jų naudojimo, atkūrimo bei saugojimo sąlygas pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintus metodinius nurodymus, o taip pat Aplinkos apsaugos ministerijos pavedimu – atskirų rūšių sugavimo limitus; 12.8. nustatyti žvejybos ir žvejo verslininko bilietų, leidimų (licencijų) žuvų gaudymui išdavimo ir pratęsimo tvarką; 12.9. nustatyti žūklės plotų (barų), žuvų jauniklių susikaupimo, neršto ir žiemojimo vietų, migracijos kelių ribas; 12.10. esant būtinumui, nustatyti vandens telkiniuose arba jų dalyse atskirą žvejybos režimą; 12.11. patvirtinti biologinius vandens telkinių tipus bei naudojimo žvejybai kategorijas; 12.12. apriboti arba visiškai uždrausti žvejybą žuvų išteklių naudotojams pakartotinai arba šiurkščiai pažeidus Taisykles arba nesilaikant nustatytų limitų; 12.13. vykdyti kitas funkcijas, numatytas departamento nuostatuose. III. Žuvų išteklių naudotojų pareigos 13. Žuvų išteklių naudotojai privalo: 13.1. gauti limitus, kvotas žvejybai, vykdyti vandens telkinių nuomos sutartyse, leidimuose (limituose) bei kituose suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius dokumentuose nurodytas sąlygas, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų reikalavimus, žinoti ir Taisykles; 13.2. savo lėšomis finansuoti naudojamų išteklių tyrimo, savo veiklos galimo poveikio jų būklei ir aplinkai vertinimo darbus, įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį žuvų ištekliams ir aplinkai; 13.3. sutartyse nustatytais terminais parengti ir suderinti su Žuvų išteklių departamentu tyrimais pagrįstus žuvų išteklių naudojimo, žuvivaisos, biologinės melioracijos bei kitų priemonių planus bei juos vykdyti; 13.4. paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti atitinkamas aplinkos apsaugos institucijas; 13.5. palaikyti švarą žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo prieplaukose, laivų stovėjimo vietose (uostuose) ir pačiuose laivuose; 13.6. žvejoti neviršijant limito arba kvotos, nustatytos atskiroms žuvų rūšims ir vandens telkiniams arba jų dalims; 13.7. vandens telkinio nuomininkai apie žvejybos laiką nustatyta tvarka informuoti rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą ir nuomotoją; 13.8. žymėti žūklės plotų ribas bei įrankių pastatymo vietas Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 13.9. ženklinti žūklės įrankius Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 13.10. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius žūklės įrankius – kas antrą dieną, neleistino dydžio ir draudžiamų rūšių žuvis paleidžiant atgal į telkinį. Atsižvelgiant į klimatines sąlygas, suderinus su kontroliuojančia aplinkos apsaugos tarnyba, įrankiai gali būti tikrinami rečiau; 13.11. turėti žvejybos vietoje kiekviename žvejybiniame laive bei padalinyje žvejybos žurnalą, pildyti jį laikantis Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų šio žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių ir pareikalavus pateikti jį įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams; 13.12. prieš laimikio realizavimą arba perdavimą jį pasverti ir žvejybiniame žurnale patikslinti laimikio svorį. Realizuojant laimikį išduoti pirkėjui (gavėjui) realizavimo dokumentus. Laimikio realizavimo dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus; 13.13. vykdyti žuvų sugavimo apskaitą rūšimis atskiriems vandens telkiniams bei žūklės įrankių tipams ir kas mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos teikti nustatytos formos duomenis Žuvų išteklių departamentui; 13.14. įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvius duomenis, charakterizuojančius verslinę žūklę bei laimikio panaudojimą; 13.15. užtikrinti, kad ant žvejybos laivų būtų ryškūs borto numeriai (pavadinimai); 13.16. nekliudomai įleisti įgaliotus aplinkos apsaugos pareigūnus į žūklės vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius ir žuvininkystės įmones žūklės įrankių, žvejybos būdų ir sugautos žuvies patikrinimui. Jiems pareikalavus išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius patikrinimui; 13.17. įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, suteikti galimybę nemokamai naudotis pakeleivingais laivais ir kitomis transporto priemonėmis; 13.18. vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus. 14. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą vykdančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo: 14.1. įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams pareikalavus, priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, išimti ir pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu; 14.2. suteikti įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams galimybę daryti arba, jiems pareikalavus, pateikti paruoštus išrašus iš žvejybinių ir laivų žurnalų bei kitų, susijusių su žvejyba, dokumentų; 14.3. perduoti nemokamai per laivo radijo stotį įgaliotų aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus; 14.4. turėti laive ir, įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste): leidimą (licenciją) žvejybai ir nustatytos formos žvejybos bilietą; žvejybinį ir technologinį žurnalus, pildomus pagal šių žurnalų pildymo taisykles; žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas. Kapitono patvirtintos žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentų kopijos turi būti saugomos laive tris mėnesius, o žvejybiniai žurnalai – vienerius metus nuo jų pildymo užbaigimo. IV. Bendrosios žuvų išteklių apsaugos normos 15. Draudžiama: 15.1. žvejybiniams laivams ir kitoms žvejybinėms plaukiojimo priemonėms sustoti vietose, kuriose draudžiama verslinė žūklė, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, skiriamųjų ir kitų ženklų pastatymui, o taip pat būtinais atvejais (rūkas, avarija, audra ir kt.); 15.2. išleisti į žuvininkystės vandens telkinius, ant kranto ar šių telkinių baseinus neišvalytą ir nenukenksmintą nutekamąjį vandenį ar teršti juos kitomis kenksmingomis žuvims atliekomis ir medžiagomis; 15.3. mirkyti linus, kanapes, plaušus, odas ar kitas medžiagas, plauti tarą nuo nuodingųjų chemikalų ir kitų medžiagų, neigiamai veikiančių vandens telkinių hidrocheminį režimą. Mirkyklas galima įrengti ne arčiau kaip 25 m nuo ežerų, upių ir vandens talpyklų, užtikrinant, kad vanduo iš mirkyklų nepakliūtų į šiuos telkinius; 15.4. perkelti iš vandens telkinių, kuriuose nustatyti parazitinių ir infekcinių susirgimų židiniai, į kitus vandens telkinius žvejybos įrankius, plaukiojimo priemones, žuvų ir kitų vandens objektų laikymui skirtą įrangą bei inventorių, prieš tai neatlikus jų dezinfekcijos. 16. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo: 16.1. plynai kirsti medžius ir krūmus ichtiologinių draustinių, lašišinių upių, žuvų veisimo įmonių vandens telkinių vandens apsauginėse zonose, plukdyti vandens telkiniais miško medžiagą; 16.2. statyti vandens telkiniuose ar jų dalyse užtvankas, pylimus ir kitas užtvaras, reguliuoti natūralius upelius ir keisti jų vagas, išleisti iš telkinių vandenį ar pakeisti jų lygį daugiau už telkinio naudojimo taisyklėse nustatytas normas; 16.3. imti vandenį gamybinių ir komunalinių įmonių bei žemės ūkio reikmėms; 16.4. kasti gruntą iš vandens telkinių ir prie jų esančių vandens apsauginių juostų, o taip pat pilti į šias vietas gruntą, iškastą atliekant dugno gilinimo, valymo ir kitus darbus, arba laidoti kitas medžiagas; 16.5. vykdyti meldų, nendrių ir kitų vandens augalų paruošas; 16.6. vykdyti darbus, galinčius pakeisti natūralias vandens telkinių sąlygas, išskyrus atvejus, kai, suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija, įgyvendinamos sanitarinės, hidrotechninės ar melioracinės priemonės; 16.7. atlikti vandens telkiniuose sprogdinimo darbus, išskyrus neatidėliotinus atvejus, siekiant išvengti galimų avarijų, apie tai nedelsiant informuojant valstybines aplinkos apsaugos tarnybas. Sprogdinimo darbai vandens telkinio pakrantėje gali būti vykdomi ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo vandens, esant 1 užtaiso svoriui ne daugiau 28 kg; 16.8. veisti, introdukuoti ir perkėlinėti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius; 16.9. įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir Veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui; 16.10. gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, kuriuos draudžia šios Taisyklės; 16.11. plaukioti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus vandens telkinius ir navigacinius ruožus. Vandens telkinius, kuriuose galima plaukioti motorinėmis transporto priemonėmis, suderinus su rajonų (miestų) savivaldybėmis, nustato Aplinkos apsaugos ministerija; 16.12. pardavinėti žuvis bei kitus vandens gyvūnus neturint jų teisėtą įsigijimą įrodančių dokumentų. Asmuo, įsigijęs žuvis realizacijos tikslams, privalo turėti jos teisėtą įsigijimą įrodančius dokumentus. V. Žvejybos reguliavimo priemonės Bendrieji nuostatai 17. Draudžiama: 17.1. žvejoti neturint leidimo arba kitų žūklę įteisinančių dokumentų, neturint sugavimo limitų – žuvis, kurių žūklė limituota, arba viršijant nustatytą limitą; 17.2. naudoti žvejyboje daugiau įrankių arba kitokio tipo, ilgio ar akytumo įrankius negu nurodyta leidime; 17.3. žvejoti iš laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, kurios neregistruotos nustatyta tvarka arba neturi ant borto ryškių numerių (pavadinimų); 17.4. žvejoti vertingų rūšių žuvis techninėms reikmėms ir gyvūnų šėrimui (išskyrus žvejybą Jūrų muziejaus gyvūnų, lašišinių žuvų ir vėžių reproduktorių maitinimui). Techninėms reikmėms ir gyvūnų šėrimui galima panaudoti nevertingas žuvis, bretlingius (Baltijos šprotus), o taip pat ne daugiau kaip 10% strimėlių, laimikio svorio, jei jo kokybė netinka maistui; 17.5. išmesti laimikio apdorojimo atliekas į vandens telkinį; 17.6. įrašyti į žvejybos žurnalą ne visą žuvų laimikį arba neteisingai nurodyti jame kitus duomenis apie žvejybą; 17.7. priimant (perduodant) žuvų laimikį, keisti rūšinį žuvų pavadinimą arba visai nenurodyti rūšies; 17.8. užsienio laivams iškrauti Baltijos jūros žuvis Lietuvoje be Žuvų išteklių departamento leidimo: 17.9. supirkti Baltijos jūros žuvis iš užsienio laivų, neturinčių Žuvų išteklių departamento leidimo žuvų iškrovimui. Apie supirktas iš užsienio laivų tokias žuvis įmonės nustatyta tvarka privalo informuoti Žuvų išteklių departamentą; 17.10. vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas apie sugavimus, neteisingai nurodant žuvų rūšis, kiekius, žvejybos vietą ir būdą ar kitus duomenis apie žvejybą; 17.11. žvejoti žvejybiniuose padaliniuose nuolat dirbantiems asmenims, neturintiems žvejo verslininko bilieto, ir laikinai dirbantiems asmenims, neturintiems pažymos, suteikiančios teisę žvejoti versliniais žūklės įrankiais. Už žvejo bilieto (pažymos) įsigijimą atsako tiek žvejybinių organizacijų administracija, tiek žvejai; 17.12. vadovauti žvejybiniam laivui kapitonui, neturinčiam žvejybos bilieto; 17.13. uosto kapitonui išleisti laivus į žvejybą, jei jų kapitonai neturi galiojančio žvejybos bilieto ir leidimo (licencijos) žvejybai. Uždraustos vietos, rūšys ir laikas 18. Draudžiama žvejyba ištisus metus: 18.1. rezervatų ir ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose; 18.2. naujai įrengtuose vandens telkiniuose iki atskiro potvarkio dėl jų statuso. 19. Draudžiama gaudyti ištisus metus jūros žinduolius, Lietuvos raudonosios knygos žuvis (išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą jūroje). Pakliuvus į žūklės įrankius tokiems gyvūnams, šiuos reikia nedelsiant gyvus išleisti į vandens telkinį, o jų sugavimo faktus užregistruoti žvejybiniame žurnale ir pranešti apie tai Žuvų išteklių departamentui. 20. Taisyklėse nustatyti žūklės draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną. 21. Uždraustu laiku ir uždraustose vietose Žuvų išteklių departamento nustatyta tvarka gali būti leidžiama žvejoti ungurius, stintas, upines nėges, o taip pat gaudyti dygles, pūgžlius, aukšles, stinteles ir kitas nevertingas žuvis. Žvejybos įrankiai ir būdai 22. Draudžiama: 22.1. be Žuvų išteklių departamento leidimo naudoti žvejyboje naujus būdus bei iš principo naujas žūklės įrankių konstrukcijas; 22.2. naudoti žvejyboje sprogstančias, nuodingas ir narkotines medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius, šaunamuosius ginklus; 22.3. būti su paruoštais darbui įrankiais, kurių naudojimas tame vandens telkinyje (jo dalyje) arba tuo metu uždraustas, arba su sprogstamosiomis medžiagomis vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami bendro naudojimo keliais. Tralai laikomi neparuoštais darbui, jei: - tralo lentos stipriai pritvirtintos prie išorinės ar vidinės falšboto pusės ar tralo lankų; - lynai ir kabeliai nepritvirtinti prie tralo lentų ar svarsčių (gruntropų). Traukiamasis tinklas laikomas neparuoštu darbui, jei apatinė (dugninė) virvė nepritvirtinta prie tinklo. Žūklės įrankiai lašišų gaudymui laikomi neparuoštais darbui, jei: - tinklai apvilkti; - ūdos ir kabliukai uždaryti dėžėse. Leistini atsarginiai žūklės įrankiai turi būti saugomi atskirai nuo naudojamų žūklės įrankių; 22.4. naudoti žvejyboje žūklės įrankius, nepažymėtus Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 22.5. užtverti žūklės įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio (laisvas nuo žūklės įrankių turi likti vagos farvateris), vienu metu užmesti traukiamuosius tinklus iš priešingų pusių surakintinai. Reikalavimas dėl upių ir protakų užtvėrimo netaikomas migruojančių ungurių žvejybai; 22.6. išdėstyti žūklės įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose); 22.7. tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį, išskyrus 46 punkte nurodytus atvejus; 22.8. naudoti traukiamuosius tinklus, kurių jungiamosios dalies ilgis viršija trečdalį sparno ilgio. 23. Taisyklėse nurodyti žvejybos įrankių akių dydžiai (išskyrus 47.1 punkte nurodytus) nustatomi atstumą tarp į žiužį surinkto sauso tinklinio audinio 11 mazgų padalinus iš dešimties. Matuojant šlapių žvejybos įrankių akutes, jų dydžiai gali būti 5% mažesni negu nurodyta Taisyklėse. Neverslinio dydžio žuvų priegauda 24. Neverslinio dydžio saugomų žuvų priegauda nustatoma pagal neverslinio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru saugomų rūšių žuvų, kurioms nustatyti versliniai dydžiai, kiekiu, išreikštu procentais. 25. Jeigu neverslinio dydžio žuvų sužvejojama daugiau negu leidžiama Taisyklėmis, viršnorminė priegauda turi būti gyva ir netraumuota išleidžiama atgal į vandenį ir žvejyba toje vietoje laikinai nutraukiama pakeičiant žvejybos vietą. Tokiu atveju žvejybinis laivas naują tralavimą gali daryti ne arčiau kaip 5 jūrmylės nuo ankstesnės vietos. 26. Jeigu atsitiktinai buvo sugauta daugiau neverslinio dydžio žuvų negu leidžiama Taisyklėmis arba žuvų, kurių žvejyba uždrausta, ir šios žuvys žvejybos įrankiuose žuvo, tokių žuvų kiekiai užfiksuojami žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojama žvejybą kontroliuojanti žuvų apsaugos tarnyba. Tokios žuvys perduodamos arba realizuojamos atskirai, užpildant atskirus dokumentus. 27. Laimikiai, kuriuose negyvų arba leisgyvių neverslinio dydžio žuvų yra daugiau negu leidžiama Taisyklėmis, jeigu tai nepažymėta žvejybos žurnale arba nebuvo įvykdyti kiti 26 punkto reikalavimai, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kur jie randami (vežant iš žvejybos vietos, priėmimo punkte, žuvų perdirbimo įmonėje ir t. t.). 28. Matuojant pasūdytą, džiovintą, rūkytą, vytintą žuvį, verslinis dydis mažinamas 4%. VI. Žvejybos režimas ežeruose, upėse ir kituose vidaus vandenyse Uždraustos vietos ir laikas 29. Draudžiama verslinė žvejyba (išskyrus stintų) ištisus metus Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje Upaitėje, Perkase, Upės uoste, Atmatoje, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos. 30. Draudžiama verslinė žvejyba atskirais laikotarpiais: 30.1. karšiniuose vandens telkiniuose – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.; 30.2. seliaviniuose – sykiniuose vandens telkiniuose – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rudeninio draudimo metu pagal Žuvų išteklių departamento leidimą galima žvejoti šiuose telkiniuose gaudyklėmis ir statomaisiais tinklaičiais, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 28 mm seliaviniuose ežeruose ir ne mažesnis kaip 65 mm sykiniuose ežeruose; 30.3. lašišinėse upėse – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.; 30.4. Nemune žemiau Kauno popieriaus fabriko – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.; 30.5. kituose vandens telkiniuose – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. 31. Draudžiama gaudyti atskirų rūšių žuvis šiais laikotarpiais: 31.1. žiobrius – ištisus metus; 31.2. lydekas – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d.; 31.3. vėžius – nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. 32. Draudžiama naudoti: 32.1. tralus, porinius traukiamuosius tinklus ir kitus tralinės žūklės įrankius arba žvejoti kitais įrankiais tralavimo būdu; 32.2. traukiamuosius tinklus: - ilgesnius kaip 500 m, - karšinio tipo vandens telkiniuose – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., - kituose vandens telkiniuose – nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d. 33. Draudžiama žvejoti žūklės įrankiais, kurių akių dydis mažesnis kaip: 33.1. traukiamųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai: Žuvies rūšis Akių dydis (

  1. mm)maišas jungiamoji dalis sparnai Įvairių žuvų 24 28 32 Seliavų 16 18 20 Alaušo, Platelių, Vajuonio ežerų seliavų 14 16 18 Vėgėlių 30 36 40 Ungurių 16 16 18 Stintų 12 14 16 Stintelių, aukšlių, pūgžlių 5 10 12 33.2. Tinklaičių, naudojamų specializuotai žvejybai (standartinis ilgis 75 m): - aukšlių, stintelių 10 mm - seliavų 18 mm - Alaušo, Platelių, Vajuonio seliavų 16 mm - stintų 16 mm - kuojų, ešerių, plakių 28 mm - vėgėlių, lydekų, salačių, sykų 50 mm - karšių, starkių 65 mm 34. Gaudant vėžius, leidžiama naudoti jaukui pagauti vieną statomąjį tinklaitį – ne mažesnio kaip 28 mm akytumo ir ne ilgesnį kaip 75 m kiekvieniems 50 bučiukų. Jaukui draudžiama naudoti vertingų rūšių žuvis, kurioms nustatytos žalos atlyginimo taksos, išskyrus kuojas, ešerius, karosus, plakius. Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda 35. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis ir vėžius, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm): (
  2. l)(L) - šamas - 70 75 - ungurys - - 45 - vėgėlė - 45 49 - starkis - 40 46 - ūsorius - 40 47 - salatis - 45 52 - lydeka - 35 40 - sykas - 32 36 - kiršlys - 30 35 - upėtakis - 30 34 - meknė - 40 45 - karšis - 29 35 - lynas - 25 30 - karosas - 18 22 - seliava - 16 19 - Alaušo, Platelių, Vajuonio seliava - 13 16 - kuoja - 15 18 - raudė - 15 18 - ešerys - 15 18 - vėžys - 10 Žuvies dydis (
  3. l)nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo. Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Vėžys matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos plokštelės galo. 36. Leidžiama neverslinio dydžio žuvų priegauda laimikyje pagal skaičių: 36.1. žvejojant tinklaičiais ir kabliukais – ne daugiau kaip 10%; 36.2. žvejojant traukiamaisiais tinklais – ne daugiau kaip 8%; 36.3. žvejojant gaudyklėmis – ne daugiau kaip 5%. VII. Žvejybos režimas Kuršių mariose Uždraustos vietos ir laikas 37. Draudžiama verslinė žvejyba ištisus metus: 37.1. tarp Atmatos kairiojo kranto ir Skirvytės farvaterio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje (į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas). Draudžiamoje zonoje tarp kairiojo Atmatos kranto ir Skirvytės, ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, leidžiama žvejoti 70 mm statomaisiais tinklaičiais ir gaudyklėmis nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.; 37.2. Kuršių marių Klaipėdos sąsiauryje – nuo šiaurinio molo iki 15 žūklės baro šiaurinės ribos. 38. Draudžiama žvejoti visose mariose: 38.1. statomaisiais tinklaičiais – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 15 d.; 38.2. traukiamaisias tinklais – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 15 d.; 38.3. stambiaakėmis gaudyklėmis – nuo balandžio 1 d. iki liepos 31 d. 39. Draudžiama gaudyti atskirų rūšių žuvis šiais laikotarpiais: 39.1. žiobrius – ištisus metus; 39.2. lydekas – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. Žvejybos įrankiai ir būdai 40. Draudžiama žvejoti: 40.1. tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais bei kitais tralinės žūklės įrankiais arba kitais įrankiais tralavimo būdu; 40.2. traukiamaisiais tinklais – ilgesniais kaip 500 m; 40.3. statomaisiais tinklaičiais: - 3 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.(išskyrus 37.1 punkte numatytus atvejus), - sujungtais į ilgesnes kaip 400 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumai tarp jų linijose būtų mažesni kaip 200 m. Bendras, pastatytų į vieną liniją, tinklaičių ilgis neturi viršyti 1000 m; 40.4. gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 100 m arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje būtų mažesni kaip 100 m ir atstumai tarp linijų – 300 m; 40.5. ungurinėmis gaudyklėmis nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. Žuvų neršto metu Žuvų išteklių departamento nurodymu gaudyklių katilai turi būti pakelti ir jos nenaudojamos; 40.6. Dreifiniais tinklais: - nuo ledo ištirpimo iki spalio 20 d., - mažesnio kaip 200 m ilgio, esant tinklo aukščiui 3,5 m, ir mažesnio kaip 65 mm akytumo; 40.7. žvejoti ungurius kabliukais jaukui naudojant sliekus. 41. Draudžiama žvejoti žūklės įrankiais, kurių akių dydis mažesnis kaip: 41.1. traukiamųjų, statomųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai: Žuvų rūšys Akių dydis (
  4. mm)maišas jungiamoji dalis sparnas Karšių, starkių, lydekų 30 36 40 Kuojų, ešerių, plakių, sykų, ožkų 24 28 32 Vėgėlių 30 36 40 Ungurių 20 24 30 Stintų 12 14 16 Stintelių, pūgžlių, dyglių 5 10 14 41.2. tinklaičių, naudojamų specializuotai žvejybai: - stintelių, pūgžlių - 10 mm - stintų - 16 mm - kuojų, ešerių, plakių - 40 mm - vėgėlių, lydekų, sykų, salačių 50 mm - karšių, starkių - 70 mm Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda 42. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm): (
  5. l)(L) - šamas 70 75 - ungurys - 45 - vėgėlė 45 49 - lydeka 45 50 - starkis 40 46 - salatis 45 52 - sykas 32 36 - ožka 32 37 - meknė 40 45 - karšis 29 35 - lynas 25 30 - upinė plekšnė 18 21 - karosas 18 20 - kuoja 15 18 - ešerys 15 18 Žuvies dydis (
  6. l)nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko vidurinių spindulių pagrindo. Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis atitinka arba viršija bet kurį (
  7. l)ar (L) dydį. 43. Leidžiama neverslinio dydžio žuvų priegauda laimikyje pagal skaičių: 43.1. ungurių, turinčių nuo 34 iki 45 cm dydį, ne daugiau kaip 10% nuo visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti nedelsiant gyvi paleidžiami į vandens telkinį; 43.2. kitų žuvų, žvejojant tinklaičiais ir kabliukais, – ne daugiau kaip 10%; 43.3. kitų žuvų, žvejojant traukiamaisiais tinklais, – ne daugiau kaip 8%; 43.4. kitų žuvų, žvejojant gaudyklėmis, – ne daugiau kaip 5%. VIII. Žvejybos režimas Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse Uždraustos vietos ir laikas 44. Draudžiama gaudyti atskiras žuvų rūšis šiais laikotarpiais: 44.1. lašišas ir šlakius: - mažesniu kaip 1 km spinduliu nuo į jūrą įtekančių upių žiočių – ištisus metus; - 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 28, 29 žūklės baruose – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d; - dreifiniais tinklais ir statomaisiais tinklaičiais – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., o dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.; 44.2. menkes – nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 30 d; 44.3. jūrines ir upines plekšnes – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. Žvejojant kitas žuvis plekšnių žūklės draudimo laikotarpiu, jų priegauda negali viršyti 30% bendro laimikio svorio; 44.4. uotus – nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. Žvejybos įrankiai ir būdai 45. Draudžiama naudoti: 45.1. žvejybinius laivus, ilgesnius kaip 40 m bendro ilgio (išimtį gali padaryti Aplinkos apsaugos ministerija); 45.2. tralus, porinius traukiamuosius tinklus ir kitus traluojančius žūklės įrankius: - mažesniame kaip 20 m gylyje bei mažesniu kaip 1000 m atstumu nuo statomųjų žūklės įrankių – ištisus metus. Atskirais atvejais Žuvų išteklių departamentas gali leisti naudoti tralus mažesniame kaip 20 m gylyje. 46. Draudžiama žvejojant lašišas ir šlakius: 46.1. vienu metu statyti iš vieno žvejybinio laivo daugiau kaip 600 dreifinių tinklų bei naudoti ilgesnius kaip 35 m tinklus, matuojant pagal viršutinę pavarą. Tinklų ilgio ribojimas netaikomas pakrantės žvejybai; 46.2. naudoti laivui vienu metu dreifines arba inkarines ūdas, kurių bendras kabliukų skaičius viršija 2000 vienetų; 46.3. turėti žvejybiniuose laivuose daugiau 100 atsarginių dreifinių tinklų arba daugiau 200 atsarginių kabliukų ūdoms; 46.4. naudoti mažesnio kaip 19 mm dydžio (mažiausias atstumas tarp koto ir smaigalio) kabliukus. 47. Draudžiama naudoti žūklės įrankius, kurių akių dydis mažesnis kaip: 47.1. tralų, žiauninių ir dreifinių tinklų, naudojamų specializuotai žvejybai: - menkių: - žiauniniai tinklai – 105 mm; - tralai su specialiomis priemonėmis (išėjimo langai pagal IBSFC taisyklėse nurodytus modelius ar kokios kitos konstrukcijos, su ne mažesniu kaip 50% selektyvumu 38 cm ilgio žuvims) – 105 mm; - normalūs tralai (matuojant paskutiniuose aštuoniuose maišo metruose nuo maišo raiščio) – 120 mm; - plekšninių: - žiauniniai tinklai, normalūs tralai (matuojant paskutiniuose aštuoniuose maišo metruose nuo maišo raiščio) 120 mm; - tralai su specialiomis priemonėmis selektyvumui, analogiškomis menkiniams tralams – 105 mm; - lašišų ir šlakių: tinklai – 157 mm; - strimėlių: tralai – 36 mm (18 mm); - stintų: tralai – 36 mm (18 mm); - bretlingių: tralai – 20 mm (10 mm). Šiame punkte nurodytas akių dydis (išskyrus nurodytą skliausteliuose) išmatuojamas panaudojant plokščią pleišto formos 2 mm storio matuoklį, padarytą iš bet kokios nedylančios medžiagos, su 2 cm nuolydžiu kiekvienai jo 8 cm atkarpai su pažymėtomis padalomis. Matuoklis įstatomas į drėgno tinklo akį statmenai tinklo plokštumai ir pastovia 5 kg jėga stumiamas tol, kol tinklas jį sulaiko. Akių dydis nustatomas imant 20 vienoje eilėje bent per 10 akių (bet ne mažiau 50
  8. cm)nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto esančių ir einančių išilgai maišo akių vidurkį. Skliaustuose nurodyti akių dydžiai nustatomi 23 punkte aprašytu metodu; 47.2. traukiamųjų, statomųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai: Žuvų rūšys Akių dydis (
  9. mm)maišas jungiamoji dalis sparnai Menkių 60 70 80 Lašišų, šlakių Karšių, starkių, 40 50 60 plekšnių, uotų, žiobrių 30 36 40 Strimėlių, stintų 12 16 20 Bretlingių 10 14 18 Ungurių Sykų, ožkų, kuojų, 20 24 30 ešerių, 24 28 32 47.3. tinklaičių, naudojamų specializuotai žvejybai: - bretlingių (Baltijos šprotų) - 12 mm - stintų - 18 mm - strimėlių - 20 mm - lašišų, šlakių - 80 mm - karšių, starkių, plekšnių, uotų - 70 mm - menkių - 60 mm - sykų, vėgėlių - 50 mm - žiobrių- 45 mm - ešerių, kuojų- 36 mm 48. Žvejojant menkes, laive galima turėti tik įrankius su 47 punkte nurodytomis arba didesnėmis akimis. Jeigu laive yra menkių žvejybai neleistinų įrankių, menkes laive turėti draudžiama (išskyrus 53 punkte nurodytą atvejį). 49. Siekiant išvengti priešlaikinio tinklinės tralų medžiagos susidėvėjimo, leidžiama: - prie tralo maišo apatinės dalies pritvirtinti brezentą, tinklinį audinį, odą arba kitą medžiagą; - panaudoti tralų maišus sustiprinančius padengimus iš tos pačios ar storesnės nei tralo maišo konusinė ir cilindrinė dalys medžiagos su akimis, bent dvigubai didesnėmis už maišo akis, bet ne mažesnėmis kaip 80 mm, jei maišo akis mažesnė kaip 40 mm. Maišo padengimas gali būti tvirtinamas išilgai priekinio ir užpakalinio maišo krašto, apsiuvamas aplink visą maišą arba prisiuvamas išilgai maišo. Leidžiama panaudoti traluose ir poriniuose traukiamuosiuose tinkluose uždaromąjį tinklą (vožtuvą) su mažesnėmis nei tralo maišo akimis, pritvirtintą maišo viduje arba prieš jį. Atstumas nuo priekinės vožtuvo tvirtinimo linijos iki maišo galo turi būti bent tris kartus didesnis už vožtuvo ilgį. 50. Žūklės įrankiai, pastatyti didesniu kaip 4 jūros mylių atstumu nuo kranto, turi būti ženklinami taip: 50.1. plūduras vakariniame sektoriuje (nuo pietų į vakarus ir įskaitant šiaurę) privalo turėti 2 vėliavas, 2 šviečiančias skersines juostas ir kai kuriais atvejais 2 šviestuvus. Plūduras rytiniame sektoriuje (nuo šiaurės į rytus ir įskaitant pietus) privalo turėti 1 vėliavą, 1 šviečiančią skersinę juostą ir kai kuriais atvejais 1 šviestuvą; 50.2. žvejybos tinklai, kurių ilgis viršija 1 jūrmylę, privalo turėti tarpinius plūdurus mažiausiai kas jūrmylė. Plūdurai privalo būti tokie kaip ir rytiniame sektoriuje, bet vėliava turi būti balta; 50.3. dreifuojantys žvejybos tinklai privalo turėti rytinio sektoriaus plūdurus abiejuose galuose. Jei vienas tinklo galas pritvirtintas prie valties, tai jam plūduro nereikia; 50.4. žvejybos tinklai, esantys prie paviršiaus, privalo turėti sferinius viršutinius ženklus ir šviestuvus; 50.5. virvės, jungiančios tinklus ir plūdurus, turi būti padarytos iš skęstančios medžiagos ar turėti svorius; 50.6. plūduras turi būti iškilęs ne mažiau 1.5 metro nuo vandens paviršiaus. Vėliava – stačiakampis, kurio kraštinė ne trumpesnė kaip 40 cm. Atstumas tarp dviejų vėliavų turi būti ne mažesnis kaip 20 cm. Atstumas tarp vandens paviršiaus ir vėliavos turi siekti mažiausiai 80 cm. Vėliavos, rodančios to paties tinklo galus, turi būti tos pačios spalvos kartu su balta ir tokio paties dydžio. Viršutinis signalas turi būti rutulio formos, kurio diametras ne mažesnis kaip 25 cm. Kaip viršutinis signalas gali būti naudojamas sferinis radaras – reflektorius. Šviečianti juosta turi būti ne siauresnė kaip 6 cm. Šviesa turi būti geltona, blyksėti kas 5 sekundes (Fl Y 5s) ir matoma mažiausiai 2 jūrmylių atstumu. Radaras – reflektorius turi duoti atspindį bent 2 jūrmylių atstumu. Plūduras ar viršutinis ženklas negali būti raudonas ar žalias. Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda 51. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm): (L) - lašiša, šlakis 60 - ungurys 45 - menkė 35 - sykas 36 - jūrinė ir upinė plekšnė 21 - uotas ir lygusis uotas 30 - strimėlė 16 - stinta 16 - bretlingis (Baltijos šprotas) 10 - žiobris 28 - ožka 36 - starkis 46 - karšis 35 - vėgėlė 45 - kuoja 18 - ešerys 18 Žuvies dydis (L) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. 52. Leidžiama tokia neverslinio dydžio žuvų priegauda: 52.1. menkės – ne daugiau 5% bendro šių žuvų svorio po kiekvieno žūklės įrankių patikrinimo; 52.2. strimėlės ir bretlingio (Baltijos šproto) – ne daugiau 15% nuo bendro kiekvienos rūšies žuvų skaičiaus. Jeigu kuriame nors rajone sugaunama daugiau kaip 15% šių žuvų jauniklių, Žuvų išteklių departamento pareigūnai turi uždrausti verslinę žūklę šiame rajone; 52.3. ungurių, turinčių nuo 35 iki 45 cm dydį, ne daugiau kaip 10% nuo visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti gyvi paleidžiami į vandens telkinį; 52.4. kitų žuvų, žvejojant tinklaičiais ir kabliukais, – ne daugiau kaip 10% pagal skaičių; 52.5. kitų žuvų, žvejojant traukiamaisiais tinklais ir tralais, – ne daugiau kaip 8% pagal skaičių; 52.6. kitų žuvų, žvejojant gaudyklėmis, – ne daugiau kaip 5% pagal skaičių. 53. Menkių priegauda žvejojant strimėles ir bretlingius negali viršyti 10% bendro laimikio svorio. Ne daugiau 5% šios menkės priegaudos svorio gali sudaryti neverslinio dydžio žuvys. 54. Gaudant strimėles statomaisiais žūklės įrankiais, leidžiama: 54.1. neribota plekšnių ir menkių priegauda, ne mažesnių dydžių kaip nurodyta šių Taisyklių 51 punkte, atsižvelgiant į draudžiamos žūklės laikotarpius pagal šių Taisyklių 44.2, 44.3 ir 44.4 punktus; 54.2. neverslinio dydžio plekšnių priegauda, neviršijanti 5% nuo bendro sugauto šių žuvų skaičiaus po kiekvieno žūklės įrankių patikrinimo. IX. Atsakomybė už Taisyklių pažeidimą 55. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 56. Pakartotinai arba šiurkščiai pažeidus šias Taisykles, aplinkos apsaugos institucijos gali atimti žūklės leidimą (licenciją), apriboti arba visiškai sustabdyti juridinių ir fizinių asmenų žvejybinę veiklą. Pažeidimas laikomas pakartotinu, jeigu jis padarytas antrą kartą nepraėjus metams nuo pirmojo pažeidimo. Šiurkštus pažeidimas – tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ir limito, žvejybos žurnalo nepildymas arba įrašų klastojimas, žuvų išteklių apsaugos ir gausinimo sąlygų nevykdymas arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams. 57. Asmenys, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių Taisyklių pažeidimą, o taip pat laiku nesiėmę priemonių užkirsti kelią pažeidimui, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 58. Įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams reikalaujant, pažeidėjas privalo išimti iš vandens naudotas, pažeidžiant šias Taisykles, žvejybos priemones ir jas bei neteisėtai sugautas žuvis ar vandens bestuburius arba įsigytą produkciją savo lėšomis pristatyti į jam nurodomą vietą arba tai atliekama jo sąskaita. 59. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant arba naikinant ar įsigyjant žuvis, pažeidėjai atlygina pagal priede nurodytas taksas. Žvejams verslininkams ieškinys teikiamas tuo atveju, jeigu jie šiurkščiai pažeidžia Taisykles. 60. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nežiūrint to, kur jos aptiktos, neatlyginamai paimamos ir žuvų pristatomos priėmimo punktams arba organizacijoms rinkos kainomis arba pateikiamos žuvivaisos įmonėms (veislynams). Lėšos, gautos už parduotą žuvį, kaupiamos nustatyta tvarka ir panaudojamos žuvų išteklių apsaugai bei atkūrimui. 61. Plaukiojimo priemonės ir žvejybos įrankiai, naudoti pažeidžiant Taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą. Paimti žvejybos įrankiai bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, o taip pat tokios plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotoje žuvų apsaugos inspekcijoje. Draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami visais atvejais. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos nustatyta tvarka. 62. Užsienio laivai, pažeidę Taisykles, gali būti sulaikomi, areštuojami ir traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis tarptautinės teisės normų. ______________ Priedas Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis ir vandens bestuburius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo taksos Žuvų ir vandens bestuburių rūšys Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio kaina (Lt) Sturys, lašiša, šlakis 130 Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas 80 Pastaba. Už kiekvieną sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis. Ūsorius, sterlė, šamas 20 Upėtakis, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis 10 Kiršlys, žiobris, baltasis ir juodasis amūrai, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas, strimėlė 5 Karpis, salatis, seliava, ripusas 3 Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, vėžiai 2 Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, stinta, bretlingis 1 Pastabos: 1. Asmenys, panaudoję neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dviguba taksa. 2. Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose panaudoję žuvų ir vandens bestuburių gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius pagal dešimteriopą taksą. 3. Už vandens bestuburiams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę išieškoma ne mažesnė kaip 1000 Lt suma. 4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą. 5. Taksos gali būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 6. Jeigu dėl didelio neteisėtai sužvejotų žuvų kiekio negalima jų visų suskaičiuoti, žuvų skaičius nustatomas padalijus visą atskiros rūšies žuvų laimikio svorį iš vidutinio sužvejotų tos rūšies žuvų svorio. ______________ Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 20 įsakymo Nr. 105 2 priedas ŽVEJYBINIŲ PADALINIŲ ŽVEJYBOS ŽURNALŲ IŠDAVIMO IR PILDYMO TAISYKLĖS 1. Žvejybos žurnalas yra pagrindinis dokumentas sužvejotų žuvų apskaitai bei žvejybos efektyvumo analizei atlikti. 2. Žurnalus pagal pridedamą formą gamina ir savo padaliniams išduoda žvejybinės organizacijos. 3. Žvejybinė organizacija užpildo žurnalo titulinį lapą, sunumeruoja ir susiuva lapus. 4. Žurnalai užregistruojami Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamente ir jo padaliniuose, įrašant žurnale registracijos numerį. 5. Žurnalas pradedamas pildyti prieš žvejybą, nurodant žvejybos datą, laiką, vandens telkinio pavadinimą, būtinai įrašant naudojamų žvejybos įrankių tipą ir kiekį (žodžiais). 6. Žurnalą pildo žvejybai vadovaujantis asmuo. 7. Sugautos žuvies kiekis į žurnalą įrašomas iškart po laimikio pristatymo į krantą, tačiau ne vėliau kaip po 15 min. Kuršių mariose sugauta žuvis į žurnalą įrašoma po kiekvieno žvejybos įrankių patikrinimo (išskyrus ungurines gaudykles). 8. Laimikio svoris žurnale nurodomas kg, kiekį būtina įrašyti žodžiais, o ne skaičiais. Lašišų ir šlakių sugavimas žurnale pateikiamas kg ir vienetais. 9. Prie vandens telkinio laimikio svoris gali būti nurodytas vizualiai, bet paklaida turi neviršyti 30 procentų. Šiuo atveju prieš realizavimą arba perdavimą žuvis pasveriama ir žurnale įrašomas patikslintas svoris. 10. Žuvys, nuvežtos nuo vandens telkinio ir neįrašytos į Žvejybos žurnalą, laikomos sužvejotomis neteisėtai. Jeigu per parą žurnale daromi keli įrašai, užbaigus paros žvejybą, žurnale susumuojamas bendras paros laimikis. 11. Žurnalas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Pieštuku pildyti žurnalą, taisyti, trinti ir keisti įrašus žurnale draudžiama. Jei pildant padaroma klaida, visa eilutė perbraukiama dviem horizontaliais brūkšniais ir viskas užrašoma kitoje eilutėje. 12. Užbaigtas žurnalas, įrašius tituliniame lape jo baigimo datą, pristatomas žvejybinei organizacijai, kurioje saugomas 3 metus. 13. Naujas žurnalas išduodamas ir užregistruojamas tik įsitikinus, kad ankstesnis žurnalas užbaigtas. 14. Praradus žurnalą, žvejybinio padalinio vadovas apie tai privalo nedelsiant informuoti Žuvų išteklių departamentą. Iki žurnalo dingimo aplinkybių išsiaiškinimo padalinio žvejybinė veikla sustabdoma. 15. Nepildant arba neteisingai pildant žvejybinius žurnalus, įmonės žvejybinė veikla paprastai yra sustabdoma arba apribojama laikotarpiui iki 5 metų. ____________ ŽVEJYBINIŲ PADALINIŲ ŽVEJYBOS ŽURNALO FORMA Titulinis lapas Žvejybos žurnalas Nr..................... ................................................................................................................................................................ (Žvejybinės organizacijos pavadinimas) ................................................................................................................................................................ (Žvejybinis padalinys, vadovo pavardė, vardas) Pradėtas 199.. m........... mėn.. d. Baigtas 199.. m........... mėn.. d. ______________ Viduriniai lapai Žvejybos data Vandens telkinys jo plotas ra- jonas Žvejybos įrankių tipas jų iš matavimai ir akių dydis Žvejybos įrankių skaičius Žvejybos įrankių pastatymo lai kas Žvejybos įrankių išėmimo lai kas Laimikis rūšimis Iš viso vizualia i patikslintas svoris vizualia i patikslintas svoris vizualiai patikslintas svoris vizualia i patikslintas svoris vizualia i patikslintas svoris Paskutinis lapas Žurnalo registracijos Nr............... Žurnale sunumeruota ir susiūta................. lapų Žurnalą tvirtinu:.......................................................................................... (Žuvų išteklių departamento atstovo pareigos,................. pavardė, parašas) ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.