Patvirtinta 2002-11-19 Komisijos posėdyje INFORMACIJA APIE SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS AKCINĖS BENDROVĖS “MAŽEIKIŲ NAFTA” PRIVATIZAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI VEIKLĄ IKI 2002-11-15 Seimo laikinoji komisija akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimo aplinkybėms ištirti buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 24 d. Seimo nutarimu Nr. IX-
- Kadangi Seimo nutarime nebuvo suformuluoti konkretūs Komisijos uždaviniai, 2002 m. spalio 7 d. Komisijos posėdyje patvirtinti Komisijos darbo metmenys, kuriuose įvardyti tokie uždaviniai:
- Nustatyti ratą teisės aktų, reglamentavusių AB “Mažeikių nafta” privatizavimo procesą bei valstybės pareigūnų, priimančių sprendimus šiuo klausimu, veiklą;
- Nustatyti valstybės valdžios ir valdymo institucijų veiksmus bei priimtus sprendimus šiuo klausimu ir jų motyvaciją;
- Nustatyti ratą valstybės pareigūnų, priėmusių, dalyvavusių ir dariusių įtaką, priimant minėtus sprendimus;
- Nustatyti, ar yra požymių, kad šių pareigūnų veiksmai prieštaravo LR Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai
- Nustatyti AB “Mažeikių nafta” privatizavimo sandorio pasekmes AB “Mažeikių nafta” bei Lietuvos Respublikai. Siekdama efektyviai ir operatyviai vykdyti pavestą tyrimą, Komisija suformavo tris darbo grupes informacijos rinkimui iš Ūkio ministerijos, Vyriausybės bei Seimo kanceliarijos. Komisijos pirmininkui pavesta vykdyti susirašinėjimą su kitomis valstybės institucijomis. Siekdama surinkti reikalingą informaciją, Komisija kreipėsi į LR Prezidentą (Seimo pirmininko 2002-10-09 raštas Nr. 010-531), Seimo kanceliariją, Vyriausybę, Ūkio, Finansų, Teisingumo ministerijas, Valstybės kontrolę, VĮ “Valstybės turto fondas”, Generalinę prokuratūrą, Specialių tyrimų tarnybą, Valstybės Saugumo departamentą, kitas valstybės institucijas. Pažymėtina, kad ne visos institucijos operatyviai ir išsamiai atsakė į Komisijos prašymus. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iki šiol nepateikė informacijos apie AB “Mažeikių nafta” privatizavimo klausimo svarstymą Valstybės gynimo taryboje, o 2002-10-16 persiuntė minėtą Seimo pirmininko raštą visiems Valstybės gynimo tarybos nariams (tame tarpe ir Seimo pirmininkui). Kito Prezidento atsakymo Komisija iki šiol negavo, ką galima suprasti kaip atsisakymą pateikti informaciją Komisijai. Todėl Komisija šiuo metu dar kartą kreipėsi į Prezidentą (Seimo pirmininko 2002-11-13 raštas Nr. 010-552), pakartotinai prašydama sudaryti galimybę susipažinti su minėta informacija. Komisijos darbą apsunkino tai, kad didelė informacijos tiriamu klausimu dalis yra konfidenciali. Pažymėtina, kad po sandorio sudarymo “Williams International Company” išslaptino dalį susirašinėjimo ir derybinių dokumentų. Tuo tarpu kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos nesiėmė jokių priemonių peržiūrėti šių dokumentų konfidencialumo klausimo. Iki 2002 m. lapkričio 12 d. Komisija surengė šešis posėdžius, kuriuose buvo svarstomi Komisijos darbo organizavimo, bendradarbiavimo su teisėsaugos ir kitomis valstybės institucijomis klausimai, aptariama gaunama informacija tyrimo klausimais. Šiuo metu Komisija yra sukaupusi pirminiam tyrimui reikalingą informaciją. Atkreiptas dėmesys į keletą neskaidrių ar neaiškių AB “Mažeikių nafta” privatizavimo epizodų. 1997-02-11 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 109 AB “Lietuvos nafta”, kurią pagal 1996-09-24 LR akcinės bendrovės “Lietuvos Nafta” įstatymą turėjo sudaryti AB “Mažeikių nafta”, AB “Būtingės nafta”, AB “Naftotiekis” ir AB “Lietuvos kuras”, buvo įtraukta į 1997-1998 m. privatizuojamų, skelbiant tarptautinį konkursą, įmonių sąrašą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus privatizavimo politikos įgyvendinimas buvo pavestas Europos reikalų ministerijai, todėl Europos reikalų ministerija kartu su Privatizavimo agentūra organizavo konkursą privatizavimo patarėjui parinkti. 1997-11-26 Vyriausybės posėdyje pritarta privatizavimo paslaugų sutarties su konsorciumu, vadovaujamu “Banque Paribas”, sudarymui. Konsultantui suformuluoti reikalavimai naftos komplekso privatizavimui: viešu būdu parduoti strateginiam investuotojui nuo 51 iki 55 proc. įmonės akcijų. Turimais duomenimis 1998-02-20 privatizavimo konsultantas pateikė Privatizavimo komisijai pirminę studiją apie galimybes privatizuoti naftos kompleksą. Vykstant šiam procesui, 1998 m. pradžioje Ūkio ministras savo iniciatyva (jo veiksmams pritarimas duotas tik 1998-03-16 Vyriausybės nutarimu, o jau 1998-03-17 pasirašytas Susitarimas dėl principų) užmezgė kontaktus su JAV bendrove “Williams International Company”. Apie tai sužinojęs privatizavimo konsultantas “Banque Paribas” 1998-03-05 laišku kreipėsi į Europos reikalų ministeriją dėl Ūkio ministerijos vedamų tiesioginių derybų ir perspėjo, kad jų pasėkoje:
- strateginis investuotojas mokės mažesnę kainą už akcijas;
- sumažės interesas kitų investuotojų, nes vienam investuotojui bus suteiktos išskirtinės sąlygos. Į šį raštą bent oficialiai sureaguota nebuvo. Toliau buvo tęsiamos derybos su vieninteliu potencialiu strateginiu investuotoju. 1998-07-29 buvo pasirašytas Ketinimų protokolas, 1998-09-11 – Laikinosios valdymo paslaugų teikimo sutartys, 1999-04-14 – Susitarimo memorandumas, 1999 m. rudenį – galutinės AB “Mažeikių nafta” privatizavimo sutartys. Dėl didžiulės apimties Komisija nepajėgė šių susitarimų ir jų pasirašymo aplinkybių išnagrinėti, tačiau jau dabar matyti, kad vykstant deryboms ir laikui bėgant Lietuvos pusės pozicijos sutarčių projektuose tik prastėjo. Komisijai taip pat kilo klausimas, kodėl 1997 m. pavasarį visoms kompetentingoms valstybės institucijoms pritarus, kad Būtingės terminalo statybai būtų suteikta valstybės garantija 200 mln. USD sumai, Vyriausybė pateikė Seimui siūlymą skirti valstybės garantijų tik pusei sumos. Dėl tos priežasties, trūkstant finansavimo, Būtingės terminalo statyba užsitęsė daugiau kaip metus ir pabrango keliolika milijonų litų. Nesant lėšų, Būtingės terminalo statybą finansavo AB “Mažeikių nafta” iš savo apyvartinių lėšų, o vėliau bendrovės apyvartinio kapitalo trūkumą valstybė dvigubo dydžio paskola kompensavo “Williams International Company”. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas didelės apimties ir jam ištirti reikalingi įvairių sričių specialistai, Komisija kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą ir Valstybės kontrolę su prašymu paskirti atsakingus pareigūnus, kurie pastoviai palaikytų ryšį su Komisija ir vykdytų Komisijos pavestas užduotis. Šiuo metu su šių institucijų atstovais aptartos galimos bendradarbiavimo formos ir sritys. Planuojama kreiptis į Valstybės kontrolę su suformuluotais klausimais ir užduotimis. Pagal juos Valstybės kontrolė planuoja atlikti tikrinimus ir pateikti atsakymus 2003 m. I-ame ketvirtyje. Komisijoje taip pat svarstoma galimybė AB “Mažeikių nafta” privatizavimo sutarčių bei kai kurių privatizavimo aplinkybių teisiniam įvertinimui pasitelkti kvalifikuotus, nepriklausomus teisininkus (ekspertus). Apmokėjimui už jų darbą būtų reikalingas Seimo valdybos sprendimas. 2002-11-05 posėdyje Komisija konstatavo, kad dėl didelės tyrimo apimties ji negali iki šių metų lapkričio 15 d. pateikti tyrimo išvadų, kaip nustato 2002-09-24 Seimo nutarimas, ir nutarė teikti Seimui nutarimo projektą, kuriuo siūloma pratęsti Komisijos veiklą iki 2003 m. gegužės 15 d. Iki šio laiko būtų gautos ir minėtos Valstybės kontrolės išvados. Remiantis šiuo Komisijos sprendimu, parengtas Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo” 4 straipsnio pakeitimo” projektas. Komisijos pirmininko pavaduotojas Vaclovas Karbauskis