LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KUILIŲ SPERMOS TYRIMO METODŲ TECHNINIO REGLAMENTO 2002 m.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL KUILIŲ SPERMOS TYRIMO METODŲ TECHNINIO REGLAMENTO 2002 m. lapkričio 12 d. Nr. 438 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir siekdamas suvienodinti kuilių spermos kokybės tyrimus, tvirtinu Kuilių spermos tyrimo metodų techninį reglamentą (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 438 KUILIŲ SPERMOS TYRIMO METODŲ TECHNINIS REGLAMENTAS I. Bendrosios nuostatos

1. Kuilių spermos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato metodus šviežios ir praskiestos kuilių spermos fiziniams, cheminiams ir fiziologiniams kokybės rodikliams nustatyti.
2. Praskiestos kuilių spermos gamybos tikslams, be šiame Reglamente numatytų, galima taikyti ir kitus mažiau darbo arba medžiagų sąnaudų reikalaujančius metodus, tačiau būtina garantuoti minimalius reikalavimus, atsižvelgiant į galimą metodinę paklaidą.
3. Koli titras, nepatogeninių mikroorganizmų skaičius, patogeniniai mikroorganizmai ir toksigeniniai grybeliai nustatomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose taikomais metodais.
4. Praskiestos kuilių spermos apvaisinamoji galia nustatoma pagal kontroliuojamų bandų kiaulaičių apsivaisinimo rezultatus po apsėklinimo pirmoje rujoje.
5. Visi kuilių spermos kokybės rodikliai turi būti nustatomi laboratorinėmis sąlygomis, jeigu: 5.
6. oro temperatūra – +19±1 °C; 5.
7. santykinė oro drėgmė – ne daugiau kaip 80 %; 5.
8. apšviestumas – 100–150 lx.
9. Kuilių spermos kokybės rodikliams nustatyti naudojami tirpalai ruošiami naudojant stikliniu distiliatoriumi pagamintą bidistiliuotą vandenį ir chemiškai švarius, netoksiškus spermatozoidams, reagentus.
10. Spermos gamybos centruose kuilių spermos fiziologinių ir morfologinių rodiklių nustatymui paimamas ne mažesnis kaip 10 cm3 mėginys iš kiekvieno praskiesto ejakuliato ir laikomas +16 ±2oC temperatūroje 72 val. po ejakuliato paėmimo. Nustatant kuilių spermos, esančios pas sėklintojus ar kitus naudotojus, kokybę, tyrimui paimama visa sėklinimui skirta dozė.
11. Arbitražinis tyrimas – tyrimas, kurį atlieka speciali įgaliota komisija, iškilusiems ginčams dėl spermos kokybės spręsti. II. Šviežios ir atvėsintos kuilių spermos fizinių, cheminių ir fiziologinių kokybės rodiklių nustatymo metodai
12. Spalvos ir išvaizdos nustatymas atliekamas: 9.
13. šviežios spermos – organoleptiškai. Šviežioje kuilių spermoje neturi būti: 9.1.
14. šlapimo, pūlių priemaišoms būdingo kvapo; 9.1.
15. kraujo priemaišoms būdingo rausvo ir pūlių priemaišoms būdingo žalsvo atspalvio; 9.1.
16. vizualiai matomų mechaninių priemaišų, į dribsnius arba putų sankaupas panašių darinių; 9.1.
17. pro 100–200 kartų vaizdą didinantį binokuliarinį mikroskopą matomų trichomonų, eritrocitų ir leukocitų; 9.
18. atskiestos spermos – vizualiai, fasavimo taroje apžiūrint spermą, kurioje neturi būti matomų mechaninių priemaišų, o tara mechaniškai nepažeista.
19. Šviežios spermos tūrio nustatymas atliekamas naudojantis matavimo stikline, sugraduota 10 cm3 padalomis ir termostatu +38± 0,5° C. Tyrimo eiga tokia: 10.
20. matavimo stiklinė įdedama į +38± 0,5° C temperatūros termostatą ir šildoma ne mažiau kaip 15 min.; 10.
21. prieš tūrio matavimą sperma filtruojama specialiu filtru, kurio porų skersmuo 100–150 µm, arba keturių sluoksnių sterilia marle; 10.
22. nufiltruota sperma supilama į graduotą matavimo stiklinę; 10.
23. spermos tūris matuojamas cm3 pagal skysčio paviršiaus menisko apatinę ribą (be tirštos frakcijos).
24. Spermatozoidų judrumo nustatymas atliekamas su 100–200 kartų vaizdą didinančiu binokuliariniu mikroskopu, naudojant šildomąjį mikroskopo stalelį (38–40° C), objektinius ir dengiamuosius stiklelius, sterilias stiklines lazdeles. Tyrimo eiga: 11.
25. ant objektinio stiklelio, esančio ant šildomojo mikroskopo stalelio, sterilia stikline lazdele padedamas šviežios arba atskiestos spermos mėginys iš matavimo stiklinės (vienas lašas spermos) ir uždengiamas dengiamuoju stikleliu; 11.
26. spermatozoidų judrumas tiriamas mikroskopu ne mažiau kaip trijuose matymo laukuose; 11.
27. matymo lauke, kuriame daugiausiai judrių spermatozoidų, atliekamas vizualus vertinimas; 11.
28. vertinamas judrių spermatozoidų skaičiaus santykis su bendru spermatozoidų skaičiumi. Vizualiai nustatytam spermatozoidų judrumui priskiriamas įvertinimo balas: 95% – 10 balų, 90% – 9 balai, 80% – 8 balai, 70% – 7 balai, 60% – 6 balai, 50% – 5 balai, 40% – 4 balai, 30% – 3 balai, 20% – 2 balai, 10% – 1 balas, 0% – 0 balų; 11.
29. atliekant arbitražinius spermatozoidų judrumo tyrimus, 11.2–11.3 punktų procedūros kartojamos 3 kartus ir skaičiuojamas dviejų, nesiskiriančių daugiau kaip 10 %, įvertinimų aritmetinis vidurkis.
30. Spermatozoidų koncentracijos nustatymui naudojamas 300 kartų vaizdą didinantis binokuliarinis mikroskopas, Goriajevo kamera, šlifuoti dengiamieji stikleliai, 0,02 cm3 melanžerės baltiesiems kraujo kūneliams atskirti, 3% natrio chlorido tirpalas, spirito-eterio mišinys. Tyrimo eiga: 12.
31. melanžerė išplaunama spirito-eterio mišiniu ir išdžiovinama; 12.
32. Goriajevo kamera ir šlifuotas dengiamasis stiklelis nuplaunami spirito-eterio mišiniu. Šlifuotas dengiamasis stiklelis pritrinamas prie šoninių Goriajevo kameros plokštumų; 12.
33. į melanžerę pritraukiama spermos iki 1,0 padalos, po to 3% natrio chlorido tirpalo iki 11 padalos; 12.
34. melanžerė kratoma 2 minutes, užspaudus jos galus nykščiu ir didžiuoju pirštu; 12.
35. išlašinus iš melanžerės 4 pirmuosius lašus, penktasis lašas įleidžiamas į tarpelį tarp Goriajevo kameros plokštumos ir šlifuoto dengiamojo stiklelio; 12.
36. suskaičiuojami spermatozoidai, esantys Goriajevo kameros tinklelio penkiuose dideliuose įstrižai išdėstytuose kvadratuose (80 mažų kvadratėlių). Skaičiuojami tik tie spermatozoidai, kurių galvutės yra didžiojo kvadrato viduje ir ant kairės viršutinės kraštinės; 12.
37. spermatozoidų koncentraciją nustatome pagal formulę: K = 0,005 x S5; kur: K – spermatozoidų koncentracija, mlrd./cm3; S5 – spermatozoidų skaičius penkiuose didžiuosiuose kvadratuose; 12.
38. atliekant arbitražinius tyrimus tam pačiam mėginiui spermatozoidų koncentracijos tyrimas atliekamas 3 kartus ir apskaičiuojamas trijų pakartojimų aritmetinis vidurkis. Kiekvieno pakartojimo reikšmė neturi skirtis nuo aritmetinio vidurkio daugiau kaip 10%. Jeigu vidurkio paklaida viršija 10%, tyrimas pakartojamas.
39. Bendras spermatozoidų skaičius ejakuliate mlrd. nustatomas apskaičiuojant pagal formulę: Sb=V x K, kur: V – ejakuliato tūris cm3; K – spermatozoidų koncentracija, mlrd./ml.
40. Judrių spermatozoidų skaičiaus atskiestoje spermos dozėje nustatymas atliekamas apskaičiuojant pagal formulę: Sd = 100 x J x K, kur: Sd – tiesiai judančių spermatozoidų skaičius dozėje, mln.; J – spermatozoidų judrumas, balais; K – spermatozoidų koncentracija, mlrd./ml.
41. Spermatozoidų gyvybingumo +16°C temperatūroje nustatymas atliekamas taip: 15.
42. iš kiekvieno atskiesto ejakuliato paimama 10 cm3 spermos pavyzdys; 15.
43. pradinis spermatozoidų judrumas J balais nustatomas šio Reglamento 11 punkte nustatyta tvarka; 15.
44. spermatozoidų judrumas J balais nustatinėjamas kas 12 valandų; 15.
45. spermatozoidų gyvybingumas +16 0C temperatūroje nustatomas iš laiko (valandomis), kuriam praėjus nustatyta, kad spermatozoidų judrumas tapo lygus nuliui, atėmus 6 h.
46. Patologinių spermatozoidų kiekio nustatymui naudojamas 700–900 kartų vaizdą didinantis binokuliarinis mikroskopas, dažai (1,7% eozino arba azur-eozino, anilino dažai, ištirpinti 3% natrio citrato tirpale), objektiniai stikleliai, stikleliai šlifuotais galais, spirito ir eterio mišinys. Tyrimo eiga: 16.
47. stikleliai šlifuotais galais ir objektiniai stikleliai išplaunami spirito ir eterio mišiniu ir išdžiovinami; 16.
48. ant švaraus objektinio stiklelio užlašinamas šviežios ar atskiestos spermos lašas ir, sumaišius su dažais, per visą objektinį stiklelį padaromas plonas tepinėlis; 16.
49. objektinis stiklelis, ant kurio padaromas tepinėlis, išdžiovinamas ore; 16.
50. ant išdžiovinto tepinėlio uždedamas imersinio aliejaus lašas ir spermatozoidai įvertinami naudojantis mikroskopu; 16.
51. tepinėlyje suskaičiuojama 200 spermatozoidų ir atskirai užrašoma, kiek rasta normalių ir kiek patologinių; 16.
52. patologinių spermatozoidų kiekis % apskaičiuojamas pagal formulę: Sp = (P / (P+N)) x 100, kur: Sp – patologinių spermatozoidų kiekis, %; P – suskaičiuotų patologinių spermatozoidų skaičius; N – suskaičiuotų normalių spermatozoidų skaičius; 16.
53. atliekant arbitražinius tyrimus tam pačiam mėginiui, patologinių spermatozoidų kiekiui apskaičiuoti tyrimas atliekamas 3 kartus ir apskaičiuojamas trijų pakartojimų aritmetinis vidurkis. Kiekvieno pakartojimo reikšmė neturi skirtis nuo vidurkio daugiau kaip 10%. Jeigu vidurkio paklaida viršija 10%, tyrimas pakartojamas. ______________