TURINYS

TURINYS 2002 m. Seimo nutarimo priedėlis Nr. Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatos Pratarmė Vaistai, kaip racionali šiuolaikinė medicinos technologija, užima vis svarbesnę vietą sveikatos apsaugoje, o jų gamyba tampa daugelio valstybių prioritetine ūkio šaka. Atsižvelgdama į tai, taip pat vadovaudamasi istoriškai susiklosčiusiu gydymo ir vaistininkystės veiklos atskyrimu, valstybė vykdo vaistų politiką siekdama užtikrinti asmens ir visuomenės gydymosi vaistais poreikius. Nacionalinė vaistų politika yra sudėtinė Lietuvos sveikatos politikos dalis. Šiame dokumente išdėstytos Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatos yra gairės valstybės vykdomajai valdžiai planuojant, pasirenkant bei atliekant farmacinės veiklos reguliavimo ir priežiūros Lietuvos Respublikoje veiksmus. Nuostatų pagrindu yra rengiamos ir įgyvendinamos valstybės programos, kaip racionaliai, nepažeidžiant asmens ir visuomenės interesų, aprūpinti kokybiškais, saugiais ir veiksmingais vaistais ir teikti tinkamos kokybės farmacines paslaugas.

1. Nacionalinė vaistų politika ir jos tikslai Nacionalinė vaistų politika - tai valstybės institucijų priemonės ir veiksmai siekiant užtikrinti galimybę įsigyti Lietuvoje kainos ir teritoriniu požiūriu prieinamų, kokybiškų, veiksmingų bei saugių vaistų ir gauti tinkamos kokybės farmacines paslaugas. Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatomis siekiama apriboti priemones, kuriomis valstybė ir jos institucijos reguliuoja farmacinę veiklą, kad jų veiksmai būtų skaidrūs, teisėti ir teisingi, atitiktų Lietuvoje galiojančius įstatymus bei asmens ir visuomenės interesus. Nacionaline vaistų politika siekiama užtikrinti lygias asmenų galimybes verstis farmacine veikla, užtikrinti šio verslo subjektų tarpusavio konkurenciją, kaip vieną iš farmacinių paslaugų kokybės svarbiausių garantų, sąžiningumą ir teisinių sąlygų vienodumą.
2. Nacionalinės vaistų politikos kryptys 2.
3. Valstybės garantijos gyventojams 2.1.1 Vaistų ir farmacinių paslaugų prieinamumo kainų ir kokybės požiūriu užtikrinimas 2.1.1.
4. Įstatymas nustato privalomą farmacinių paslaugų teikimą. Farmacinė paslauga – tai būtini veiksmai, kuriuos vaistininkas privalo atlikti parduodamas (išduodamas) vaistus asmenims. Farmacines paslaugas turi teisę teikti tik vaistininkas. 2.1.1.
5. Turi būti nustatytos ligos, sindromai ir būklės bei vaistai, kurių vartojimas šių ligų, sindromų ar būklių atvejais yra pagrįstas, o gyventojų išlaidos įsigyjant šiuos vaistus ambulatorinio gydymo metu yra visiškai ar iš dalies kompensuojamos. 2.1.1.
6. Kompensuojamųjų vaistų įsigijimo ambulatoriniam gydymui išlaidos kompensuojamos pagal valstybės nustatomas bazines vaistų kainas. 2.1.1.
7. Pagrindinis išlaidų vaistams kompensavimo šaltinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. 2.1.1.
8. Kiti išlaidų vaistams kompensavimo šaltiniai yra savivaldybių skiriamos tikslinės lėšos, savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos, kiti teisėti šaltiniai. 2.1.1.
9. Vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ar kitų valstybės fondų privalo būti pagrįstas nepriklausomomis farmakoekonominės analizės išvadomis. 2.1.1.
10. Nekompensuojamųjų vaistų kainos nėra reguliuojamos. 2.1.1.
11. Kompensuojamųjų vaistų didmeninės ir mažmeninės kainos yra reguliuojamos, nustatant didžiausią leistiną kainą pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančią tvarką. 2.1.1.
12. Sveikatos apsaugos ministerija privalomai veda derybas su vaistų gamintojais dėl kompensuojamųjų vaistų kainų, kad jos neviršytų Europos valstybėse esančių kainų. 2.1.
13. Vaistų ir farmacinių paslaugų prieinamumo teritoriniu požiūriu užtikrinimas 2.1.2.
14. Sveikatos apsaugos ministerija nustato būtinųjų vaistų sąrašą bei gyventojų aprūpinimo šiais vaistais tvarką. 2.1.2.
15. Sveikatos apsaugos ministerija nustato asmenų aprūpinimo neregistruotais, bet kai kuriais atvejais būtinais vaistais tvarką. 2.1.2.
16. Vaistinių skaičius nėra ribojamas, tačiau nustatomi minimalūs vaistinių skaičiaus normatyvai pagal gyventojų skaičių. Jei vaistinių skaičius ilgiau kaip šešis mėnesius neatitinka nustatyto normatyvo, valstybės (savivaldybės) įgaliota institucija steigia valstybės ar savivaldybės vaistinę. 2.1.
17. Asmens (visuomenės) saugumo aprūpinant vaistais užtikrinimas 2.1.3.
18. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo vaistų registraciją pagal Europos sąjungos reikalavimus ir užtikrina, kad šalies vaistų rinkoje būtų tik tinkamos kokybės, veiksmingi ir saugūs vaistai. Vaistų kokybės, veiksmingumo ir saugumo kriterijai valstybėje nustatomi pagal Europos Sąjungos teisę. 2.1.3.
19. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su visuomeninėmis profesinėmis organizacijomis nustato fizinių ir juridinių asmenų farmacinės veiklos reikalavimus ir prižiūri, kaip šių reikalavimų laikomasi. 2.1.3.
20. Farmacinė veikla yra licencijuojama įstatymų nustatytais atvejais. 2.1.3.
21. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo farmacinės paslaugos teikimo kontrolę. 2.1.3.
22. Teikti farmacines paslaugas nuo 2004 metų turi teisę tik universitetinį išsilavinimą turintys farmacijos specialistai. Iki 2004 metų šias paslaugas teikia farmacijos specialistai – provizoriai ir farmakotechnikai. 2.1.3.
23. Siekiant, kad asmenys, kurie verčiasi farmacine veikla, turėtų reikiamą profesinę kvalifikaciją, periodiškai atliekamas privalomas jų kvalifikacijos lygio valstybinis įvertinimas. 2.1.3.
24. Sveikatos apsaugos ministerija kontroliuoja ir užtikrina, kad šalyje atliekami vaistų ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai atitiktų įstatymus, Geros klinikinės praktikos taisykles, Geros laboratorinės praktikos taisykles ir nustatytus farmakologinio budrumo reikalavimus. 2.1.3.
25. Leidžiama teikti tik moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija nustato jos teikimo tvarką ir prižiūri, kaip šios tvarkos laikomasi. 2.1.3.
26. Įstatymai ir kiti teisės aktai nustato vaistų reklamos reikalavimus, atitinkančius Europos sąjungos teisę. Sveikatos apsaugos ministerija kontroliuoja, kaip tų reikalavimų laikomasi. 2.
27. Farmacijos sektoriaus stabilumo užtikrinimas 2.2.1 . Vaistinių filialams taikomi tokie pat higienos, vaistų laikymo, saugojimo, išdavimo ir kiti reikalavimai kaip ir pačioms vaistinėms – filialų steigėjoms, nepaisant jų pavaldumo, nuosavybės formos, rūšies ar kitokios klasifikacijos. 2.2.2 . Papildomos, nei kad numato įstatymai, funkcijos farmacine veikla besiverčiantiems subjektams priskiriamos sutartiniu principu, o ūkinių subjektų išlaidos dėl šių funkcijų atlikimo padengiamos iš funkcijas priskiriančių institucijų lėšų. 2.2.3 . Įstatymai nustato bendrus ribotų išteklių paskirstymo sveikatos apsaugai (sveikatos priežiūrai) principus. Jais vadovaujantis užtikrinamas balansas tarp kompensuojamųjų vaistų skyrimo (išrašymo) ligoniams ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų kompensuojamųjų vaistų išlaidoms apmokėti, poreikio. 2.2.4 Valstybės valdymo institucijos kartu su aukštosiomis mokyklomis rengia farmacijos specialistų rengimo ir jo finansavimo planus atsižvelgdamos į numatomą farmacijos specialistų poreikį. 2.2.5 . Šalies vaistų gamyba pripažįstama kaip modernių technologijų pramonės sektorius, imlus aukštos kvalifikacijos specialistų poreikiui, mokslo naujovių diegimui, skatinantis eksportą ir sprendžiantis racionalaus aprūpinimo vaistais klausimus sveikatos apsaugos bei socialinėje sistemoje - viena prioritetinių ūkio plėtros šakų. Valstybė aktyviai prisideda prie jos plėtros. 2.2.6 Skatinamas ir remiamas farmacijos specialistų savivaldos principais veikiančių organizacijų dalyvavimas šalies mastu sprendžiant specialybės profesines (licencijavimo) bei verslo aplinkos teisines, ekonomines ir etines problemas. 2.
28. Vaistų skyrimo ir vartojimo valstybinė stebėsena (monitoringas) ir valdymas 2.3.
29. Kad vaistai būti skiriami ir vartojami racionaliai, Sveikatos apsaugos ministerija vykdo vaistų skyrimo ir vartojimo stebėsenos (monitoringo) programą. 2.3.
30. Sveikatos apsaugos ministerija organizuoja registruotų vaistų farmakologinio budrumo sistemą, vykdo jų nepageidaujamo poveikio stebėsenos (monitoringo) programą, reikalingą registruotų vaistų vartojimo saugumo kontrolei užtikrinti. 2.3.
31. Sveikatos apsaugos ministerija vykdo farmacinių paslaugų teikimo stebėseną (monitoringą).