← Lietuva

NUTARIMAS DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995

KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS N U T A R I M A S DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. GEGUŽĖS 1 D. 1995 m. kovo 28 d. Nr. 3 Vilnius Komisija nutaria:

  1. Vadovaudamasi 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ 13 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į suvestinį 1995 m. pirmo ketvirčio vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,115), patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. gegužės 1 d. 20 300 litų.
  2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. gegužės 1 d. KOMISIJOS PIRMININKĖ JANINA KUMPIENĖ ______________ PATVIRTINTA Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 3 PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1995 M. GEGUŽĖS 1 D. I. PASTATAI Pastato pavadinimas Ploto arba tūrio vienetas Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)(litais) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas A 1 2 3
  3. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų 1142 0,70% 1.2 stambiaplokščiai 994 0,80% 1.3 monolitiniai 1180 0,70%
  4. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus išvardintus 1,3 punktuose) 2.1 gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1 skydiniai, rąstų 198 1,50% 2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai 150 0,80% 2.1.3 karkasiniai, žiogriniai 150 2,50% 2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos) 198 2,00% 2.2 sodo nameliai 1 m3 2.2.1 mediniai 198 1,50% 2.2.2 mūriniai 158 1,20% 2.2.3 karkasiniai, žiogriniai 150 2,50% 2.3 mūriniai garažai, garažų boksai 1 m3 158 1,20% 2.4 ūkiniai pastatai 1 m3 2.4.1 mūriniai 158 1,20% 2.4.2 rąstų 119 2,00% 2.4.3 lentų 119 3,00% 2.5 priestatai 1 m3 2.5.1 mūriniai 158 1,20% 2.5.2 mediniai karkasiniai 150 2,50% 2.6 verandos 1 m3 2.6.1 mūrinės 158 1,20% 2.6.2 medinės 150 2,50% 2.7 rūsiai 1 m3 150 2,50% 2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.) 1 m2 2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 158 3,00% 2.8.2 mediniai, iš molio 158 5,00% 2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 315 3,00% 2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 22 5,00% 2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 41 5,00% 2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 43 3,00% 2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta 1 m2 28 3,00% 2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta 1 m2 17 5,00% 2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 86 3,00% 2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt. 174 3,00% 2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti vnt. 172 5,00% 2.8.12 vartai iš lentų, dažyti vnt. 251 5,00% 2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 20 3,00% 2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 30 3,00% 2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 4.5 3,00% 2.8.16 bordiūrai 1m 18 3,00% 2.8.17 apšiltintas metalinis garažas 1 m3 85 3,00% 2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas 1 m3 66 3,00%
  5. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 3.1 arkiniai metaliniai sandėliai 1 m2 66 3,00% 3.2 kultūros paveldo objektai 1 m3 320 1,20% 3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose) 1 m3 174 1,90% Pastabos:
  6. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
  7. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
  8. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio – 8 %; 2) nesant kanalizacijos – 5 %; 3) nesant karšto vandens – 4 %; 4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %; 8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %; 9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %; 10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.
  9. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma: 1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.: – pajamos, panaudotos butų daugiabučiuose pastatuose statybai, nedeklaruojamos, jeigu šių butų bendras plotas neviršija 60 m2, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1; – pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m3, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1; 2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m3 (1 m2) kainos taikomos ir 1995 metams.
  10. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4–2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.
  11. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu: Vietovės pavadinimas Butai daugiabučiuose pastatuose Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pasta-tuose ir negyvenamus pastatus) Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos Vieno kambario Dviejų ir daugiau kambarių Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4-2.8 punktuose Sodų nameliai Garažai, garažų boksai Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai Kitos paskirties objektai A 1 2 3 4 5 6 7
  12. Vilnius 1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos 1,4 1,4 2 0,8 1,3 1,6 1 1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos 1 1 1,8 0,8 1 1,2 0,7 1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos 0,9 0,9 1,8 - 1 1,1 1,7 1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos 0,8 0,8 1,6 0,8 0,95 1 0,6 1.5 N. Vilnios seniūnija 0,7 0,7 1,5 0,7 0,9 0,9 0,6
  13. Kaunas 2.1 Centras, Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.) 0,9 0,8 1,6 - 1,2 1,4 0,7 2.2 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė 0,7 0,6 1,4 0,7 1 1,3 0,5 2.3 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (NerisPanerių gt.) 0,55 0,5 1,2 0,7 0,8 1,2 0,5 2.4 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai 0,5 0,45 1,1 0,7 0,8 1,1 0,5 2.5 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai- Raudondvario pl., Marvelė 0,4 0,4 1 0,7 0,7 1 0,5
  14. Klaipėda 3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas 0,75 0,75 0,9 - 0,8 1 0,4 3.2 Senasis mikrorajonas 0,65 0,65 0,9 0,4 0,6 1 0,4 3.3 Naujasis mikrorajonas 0,55 0,55 0,90 - 0,6 0,8 0,40
  15. Palanga 4.1 Senoji dalis 0,85 0,85 1,2 - 0,6 1,1 0,7 4.2 Naujasis mikrorajonas 0,7 0,7 1,2 0,6 0,6 1,1 0,7
  16. Neringa 0,9 0,9 1,2 0,4 0,5 1,1 1
  17. Šiauliai 6.1 Centras 0,55 0,55 0,8 - 0,5 0,8 0,6 6.2 Zoknių rajonas 0,5 0,5 0,6 0,3 0,5 0,7 0,5 6.3 Pietinis rajonas 0,53 0,53 0,6 - 0,5 0,7 0,5 6.4 Pėsčiųjų takas 0,7 0,7 - - 0,5 0,9 0,5 6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos kvartalas 0,6 0,6 0,8 - 0,5 0,8 0,6
  18. Panevėžys 7.1 Centras 0,5 0,5 0,5 - 0,3 0,6 0,4 7.2 Geležinkelio zona 0,35 0,35 0,5 - 0,3 0,4 0,4 7.3 Kiti rajonai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,3 0,6 0,4
  19. Alytus 8.1 Senamiestis 0,46 0,45 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.2 Vidzgirio mikrorajonas 0,47 0,46 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.3 Dainavos mikrorajonas 0,43 0,42 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.4 Putinų mikrorajonas 0,45 0,44 0,6 - 0,4 0,6 0,3 8.5 Pramonės rajonas 0,4 0,4 0,55 - 0,4 0,6 0,3
  20. Marijampolė 9.1 Centras 0,6 0,6 0,5 - 0,4 0,4 0,25 9.2 Karinis miestelis 0,4 0,4 0,4 - 0,4 0,4 0,25 9.3 Kiti rajonai 0,5 0,5 0,4 - 0,4 0,4 0,25
  21. Druskininkai 0,65 0,6 0,75 0,3 0,4 0,6 0,4
  22. Birštonas 0,5 0,5 0,8 0,3 0,5 0,6 0,4
  23. Lazdijai 0,65 0,6 0,6 0,3 0,4 0,3 0,3
  24. Mažeikiai 0,4 0,4 0,5 0,3 0,3 0,4 0,25
  25. Akmenė 0,25 0,25 0,3 0,15 0,2 0,3 0,2
  26. Visaginas 0,35 0,35 0,3 0,3 0,3 0,4 0,3
  27. Utena 16.1 Centras 0,35 0,35 0,5 - 0,3 0,5 0,3 16.2 Kiti rajonai 0,4 0,4 0,5 0,3 0,3 0,5 0,3
  28. Skuodas 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  29. Šilalė 0,35 0,3 0,4 0,2 0,3 0,5 0,3
  30. Raseiniai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,3 0,6 0,4
  31. Jurbarkas 0,3 0,3 0,4 0,2 0,3 0,5 0,3
  32. Tauragė 21.1 Centras 0,5 0,45 0,6 - 0,5 0,6 0,4 21.2 Kiti rajonai 0,4 0,4 0,5 0,2 0,4 0,6 0,3
  33. Telšiai 22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės 0,35 0,35 0,4 - 0,3 0,2 0,2 22.2 Kitos gatvės 0,3 0,3 0,4 - 0,2 0,2 0,2
  34. Plungė 0,35 0,35 0,4 0,2 0,2 0,2 0,2
  35. Trakai 0,8 0,8 1 0,3 0,5 0,8 0,5
  36. Prienai 0,3 0,3 0,6 0,2 0,2 0,5 0,3
  37. Jonava ir Jonavos rajono Šveicarijos gyvenvietė 0,25 0,3 0,3 0,2 0,3 0,3 0,25
  38. Kaišiadorys 0,4 0,6 0,5 0,4 0,4 0,5 0,3
  39. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,5 0,2 0,2 0,5 0,3
  40. Vilniaus raj. 29.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė 0,8 0,8 1 0,4 0,5 0,7 0,5 29.2 Gyvenvietės ir kaimai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai 0,4 0,4 0,5 0,3 0,2 0,35 0,2 29.3 Kitos kaimo vietovės 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2 0,15
  41. Kauno raj. 30.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės) 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2 0,3 0,2 30.1.1 Domeikavos gyv. ir Vytėnų kaimas 0,3 0,3 0,6 - 0,3 0,5 0,4 30.1.2 M. ir D. Lapės 0,3 0,3 0,4 0,2 0,2 0,3 0,2 30.2 Alšėnų apylinkė 0,3 0,3 0,4 0,3 0,3 0,4 0,3 30.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,1 30.4 Babtų apylinkė 0,2 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1 30.5 Garliava, Raudondvaris 0,4 0,4 0,6 0,2 0,3 0,5 0,3 30.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės Teleičiai, Senava, Naugardiškiai 0,25 0,25 0,6 0,25 0,25 0,4 0,25 30.7 Karmėlava, Ramučiai, Neveronys 0,3 0,3 0,5 0,4 0,3 0,5 0,3 30.8 Užliedžių gyvenvietė 0,3 0,3 0,3 0,2 0,3 0,3 0,3 30.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai 0,3 0,3 0,6 - 0,3 0,6 0,5 30.10 Rokai, Vaišvydava 0,3 0,3 0,5 0,4 0,3 0,6 0,5 30.11 Vaišvydavos, Girionių, Šlėnavos, Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos) 0,3 0,3 0,4 0,4 0,3 0,4 0,4 30.12 Kačerginė, Kulautuva 0,4 0,4 0,8 0,4 0,3 0,5 0,3 30.13 Ringaudai, Noreikiškės, Kazliškių km. 0,4 0,4 0,8 0,3 0,2 0,5 0,3 30.14 Vilkija 0,2 0,4 0,4 0,2 0,2 0,4 0,3
  42. Klaipėdos raj. 31.1 Plytinės gyv. 0,3 0,3 0,5 - 0,2 0,3 0,2 31.2 Tauralaukio gyv. 0,3 0,3 0,5 - 0,2 0,3 0,2 31.3 Paupio gyv. 0,3 0,3 0,5 - 0,2 0,3 0,2
  43. Šiaulių raj. 32.1 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv. 0,4 0,4 0,5 0,2 0,2 0,5 0,4 32.2 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv. 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,3 0,3
  44. Vilkaviškio raj. 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  45. Šakių raj. 0,4 0,4 0,4 0,2 0,2 0,3 0,25
  46. Lazdijų raj. 35.1 Seirijai 0,35 0,35 0,3 - 0,2 0,3 0,2 35.2 Leipalingis 0,3 0,3 0,2 - 0,2 0,3 0,2
  47. Varėnos raj. 36.1 Merkinė 0,3 0,3 0,2 - 0,2 0,3 0,2
  48. Alytaus raj. 37.1 Daugai, Simnas 0,3 0,3 0,3 - 0,2 0,3 0,2 37.2 Butrimonys 0,2 0,2 0,2 - 0,2 0,3 0,2
  49. Jurbarko raj. 38.1 Jurbarkų gyv. 0,2 0,2 0,25 - - 0,3 0,2
  50. Tauragės raj. 39.1 Taurų gyv. 0,2 0,2 0,5 - 0,4 0,3 0,2
  51. Trakų raj. 40.1 Grigiškės, Elektrėnai 0,5 0,5 0,6 0,2 0,4 0,5 0,3 40.2 Vievis, Lentvaris 0,4 0,4 0,4 0,2 0,3 0,4 0,3 40.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl. 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2
  52. Plungės raj. 41.1 Plateliai 0,3 0,3 0,4 0,2 0,2 0,2 0,15 41.2 Rietavas 0,2 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2 0,15
  53. Telšių raj. 42.1 Varniai 0,2 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2 0,15
  54. Kelmės raj. 43.1 Tytuvėnai 0,3 0,3 0,3 0,2 0,2 0,3 0,2 43.2 Užventis 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2
  55. Radviliškio raj. 44.1 Baisiogala 0,25 0,25 0,25 0,2 0,25 0,3 0,25 44.2 Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,2 0,25 0,3 0,25
  56. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,3 0,3 0,2 0,2 0,2 0,3 0,2
  57. Kitos kaimo vietovės 46.1 Visi veikiantys objektai 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,15 46.2 Visi neveikiantys objektai - - - - - - 0,05 46.3 Kultūros paveldo objektai - - - - - - 0,3 2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70 % nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10 % ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina. 3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40 %. II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ) Žemės sklypo paskirtis 1 m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais) A 1
  58. Privačių namų valdų žemės sklypai 1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 1.1.1 Vilniaus mieste 1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos 100 1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos 60 1.1.1.3 kita miesto teritorija 20 1.1.2 Kauno mieste 1.1.2.1 Senamiestis 140 1.1.2.2 miesto centras 90 1.1.2.3 Žaliakalnis 70 1.1.2.4 kita miesto teritorija 30 1.1.3 Palangos mieste 70 1.1.
  59. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose 1.1.4.1 miesto centras 25 1.1.4.2 kita miesto teritorija 10 1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose 15 1.1.6 miestuose-rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1.1–1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse 10 1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 6 1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse 1.2.1 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse 1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu 5 1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu 3 1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu 2 1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse 1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų) 1.5 1.2.2.2 nedidelėse – 50–200 gyventojų 1 1.2.2.3 kitose vietovėse 0.5
  60. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai Kaina skaičiuojama: 1)įkainius, nurodytus 1.1.1-1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6-1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3)įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pasta-tai, 2-kitais atvejais.
  61. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai 3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos 2.0 3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos 1.5 3.3 kitose vietovėse 1.0 1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
  62. Kita žemės ūkio paskirties žemė 4.1 Respublikos miestuose 10 000 4.2 kituose miestuose 9 000 4.3 miesto tipo gyvenvietėse 6 000 4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose 2 500 4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose 2 000 4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose 1 800 4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose 1 500
  63. Miškų ūkio paskirties žemė 5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose 3 500 5.2 buvusieji ūkiniai miškai 3 000
  64. Vandens telkiniai 6.1 žuvininkystės tvenkiniai atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius 6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas 1000 6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei 2000 Pastaba: Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES Automobilio markė Variklio Naujo automobilio vid. rinkos kaina(litais) galingumas darbinis tūris, cm3 AJ KW BMW 90-110 66-81 1,6-1,8 78 930 BMW 111-115 82-84 1,8-2,5 101 750 BMW 116-145 85-106 1,8-2,5 103 740 BMW 146-150 107-110 2 113 440 BMW 151-192 111-141 2,5 142 175 BMW 193-220 142-161 2,8-3,0 156 060 BMW 221-290 162-213 3,2-4,0 207 170 BMW 291-340 214-250 5 298 720 BMW 341-380 251-279 5 389 655 Volkswagen 45-55 33-40 1,0-1,3 62 130 Volkswagen 56-65 41-48 1,4-1,9 68 650 Volkswagen 66-75 49-55 1,6-1,9 80 890 Volkswagen 76-90 56-66 1,8-1,9 101 690 Volkswagen 91-120 67-88 2 110 960 Volkswagen 121-150 89-110 2 131 520 Volkswagen 151-175 111-128 2,8 146 695 Daewoo 41 30 0,8 23 940 Daewoo 75 55 1,5 39 600 Renault 50-70 37-51 1,3-1,9 55 800 Renault 71-90 52-66 1,8-2,2 64 570 Renault 91-100 67-73 2,0-2,5 87 630 Renault 101-115 74-84 1,8-3,0 116 370 Renault 116-155 85-113 1,8 132 850 Renault 156-170 114-125 3 150 720 Fiat 50-65 37-48 1,0-1,9 38 155 Fiat 66-75 49-55 1,1-1,9 44 510 Fiat 76-95 56-70 1,4-2,0 46 630 Nissan 55-75 40-55 1,0-2,0 72 290 Nissan 76-100 56-73 1,4-2,7 115 910 Nissan 101-125 74-92 1,6-2,4 119 250 Nissan 126-195 93-143 2,0-3,0 119 315 Audi 90-100 66-73 1,9 117 130 Audi 101-120 74-88 1,6-2,5 152 400 Audi 121-150 89-110 1,8-2,6 188 870 Audi 151-175 111-128 2,8 201 270 Audi 176-290 129-213 4,2 309 340 Honda 90-120 65-88 1,5 62 000 Honda 121-135 89-99 2 92 000 Toyota 70-90 53-65 1,3-2,0 63 440 Toyota 91-120 66-88 1,6 77 790 Toyota 121-140 89-103 2,0-2,2 104 690 Toyota 141-175 104-128 2 134 490 Toyota 176-190 129-138 3 147 090 Skoda 55-60 40-44 1,3 27 330 Citroen 71-100 52-73 1,9 72 960 Citroen 101-110 74-81 1,8-2,1 105 295 Citroen 111-125 82-92 2 105 870 Volvo 89-140 65-103 1,8-2,5 98 000 Volvo 141-170 104-125 2,5 160 000 Volvo 171-225 126-165 2,3-2,5 167 500 Hyundai 78-105 57-77 1,5-2,0 53 500 Hyundai 106-116 78-85 1,6 63 000 Mazda 55-75 40-55 1,1-1,7 45 000 Mazda 76-90 56-66 1,6 50 000 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EIME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) A 1
  65. Lengvieji automobiliai 1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji auto- mobiliai 1.1.1 40 – 50 AJ (29-37 kW) 30 1.1.2 51 – 60 AJ (38-44 kW) 40 1.1.3 61 – 75 AJ (45-55 kW) 55 1.1.4 76 – 90 AJ (56-66 kW) 65 1.1.5 91 – 100 AJ (67-73 kW) 70 1.1.6 101- 115 AJ (74-85 kW) 75 1.1.7 116- 125 AJ (86-92 kW) 85 1.1.8 126- 135 AJ (93-99 kW) 95 1.1.9 136- 150 AJ (100-110 kW) 110 1.1.10 151- 175 AJ (111-128 kW) 120 1.1.11 176- 200 AJ (129-147 kW) 135 1.1.12 201- 250 AJ (148-184 kW) 180 1.1.13 251- 300 AJ (185-221 kW) 230 1.1.14 301- 350 AJ (222-257 kW) 320 1.1.15 351- 400 AJ (258-294 kW) 460 1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW 800 1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1 76 – 100 AJ (56-73 kW) 23 1.2.2 101- 150 AJ (74-110 kW) 28 1.2.3 151- 200 AJ (111-147 kW) 35 1.2.4 201- 300 AJ (148-221 kW) 45 1.2.5 301- 400 AJ (222-294 kW) 60
  66. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1 61 – 80 AJ (45-59 kW) 38 2.2 81- 100 AJ (60-73 kW) 65 2.3 101-150 AJ (74-110 kW) 85
  67. Autobusai 3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1 iki 30 sėdimų vietų 380 3.1.2 31 – 50 sėdimų vietų 1 100 3.1.3 virš 50 sėdimų vietų 1 800 3.2 NVS valstybių gamybos autobusai 3.2.1 iki 30 sėdimų vietų 35 3.2.2 virš 30 sėdimų vietų 100 3.3 Mikroautobusai 3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 80 3.3.1.2 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 110 3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuo- tojo vietą) 30
  68. Krovininiai automobiliai 4.1 Vilkikai 4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 160 4.1.1.2 201 – 300 AJ (148-221 kW) 280 4.1.1.3 301 – 400 AJ (222-294 kW) 360 4.1.1.4 401 – 500 AJ (295-368 kW) 430 4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 530 4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai 4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 50 4.1.2.2 201 – 300 AJ (148-221 kW) 80 4.1.2.3 301 – 400 AJ (222-294 kW) 110 4.1.2.4 401 – 500 AJ (295-368 kW) 150 4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 190 4.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai furgonai 4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.
  69. iki 3,5 t bendros masės 60 4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės 100 4.2.1.3 6,1-10 t bendros masės 130 4.2.1.4 10,1-20t bendros masės 230 4.2.1.5 virš 20 t bendros masės 330 4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės 35 4.2.2.2 virš 10 t bendros masės 55 4.3 Automobiliai-refrižeratoriai 4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai 4.3.1.1 iki 4 t bendros masės 75 4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės 100 4.3.1.3 virš 8 t bendros masės 150 4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai 4.3.2.1 iki 4 t bendros masės 30 4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės 50 4.3.2.3 virš 8 t bendros masės 65
  70. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1.1 iki 10 t bendros masės 50 5.1.2 10,1–20 t bendros masės 90 5.1.3 20,1–30 t bendros masės 110 5.1.4 virš 30 t bendros masės 150
  71. Priekabos 6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1 iki 4 t bendros masės 25 6.1.2 4,1–10 t bendros masės 60 6.1.3 virš 10 t bendros masės 110
  72. Puspriekabės-refrižeratoriai 7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės- refrižeratoriai 7.1.1 iki 10 t bendros masės 80 7.1.2 10,1–20 t bendros masės 130 7.1.3 20,1–30 t bendros masės 160 7.1.4 virš 30 t bendros masės 220 7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės- refrižeratoriai virš 20 t bendros masės 50 Pastabos:
  73. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).
  74. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%.
  75. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
  76. Transportiniai laivai 1.1 Jūrų laivai 1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos 12 000 5,30% 1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos 23 700 5,00% 1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos 58 700 4,30% 1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos 13 100 5,60% 1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos 20 000 5,60% 1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos 23 000 5,60% 1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos 33 000 5,40% 1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos 15 000 5,30% 1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos 21 100 5,90% 1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos 26 000 5,90% 1.1.6 Tanklaiviai 5000 – 10000 t vanden-talpos 30 000 5,90% 1.1.7 Kiti jūrų laivai 1.1.7.1 Vilkikai 1.1.7.1.1 1200 AJ 6 000 5,60% 1.1.7.1.2 3000 AJ 20 000 5,60% 1.1.7.1.3 7800 AJ 39 000 5,60% 1.1.7.2 Locmanų kateriai 2 000 5,40% 1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai 500 5,40% 1.1.7.4 Reido kateriai 375 5,70% 1.2 Upių laivai 1.2.1 Keleiviniai keltai 1.2.1.1 iki 300t vandentalpos 250 3,40% 1.2.1.2 virš 300tvandentalpos 1 800 3,40% 1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos 600 4,30% 1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“ 500 5,40% 1.2.4 Krovininiai laivai iki 500t vandentalpos 200 4,30% 1.2.5 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio 210 5,40% 1.2.6 Vilkikai 200–300 AJ 300 5,40%
  77. Sportiniai laivai 2.1 Motoriniai kateriai 2.1.1 5–10 m ilgio 25 14,30% 2.1.2 virš 10 m ilgio 50 14,30% 2.2 Jachtos 2.2.1 8–10 m ilgio 60 0,50% 2.2.2 14–16 m ilgio 600 0,50%
  78. Žvejybiniai laivai 3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai 3.1.1 iki 85 m ilgio 40 000 5,70% 3.1.2 86–105 m ilgio 60 000 5,70% 3.1.3 106–125 m ilgio 89 000 5,70% 3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai 3.2.1 iki 55 m ilgio 14 100 7,10% 3.2.2 56–65 m ilgio 35 000 7,10% 3.3 Mažieji traleriai 3.3.1 iki 26 m ilgio 1 200 10,50% 3.3.2 27–35 m ilgio 10 000 10,50% 3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 90 000 5,40% Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI Orlaivio tipas Pagaminimo metai Vidutinė rinkos kaina (litais) AN 2 AN 2 Cessna 172 JAK 52 1974 1977 1968 1987 16 000 18 000 48 000 76 000 Pastaba:
  79. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
  80. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kai-na (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas A 1 2
  81. Traktoriai 1.1 NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 105 11% 1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.) 76 11% 1.1.3 80-90 AJ (DT-75 ir kt.) 34 11% 1.1.4 75 AJ (MTZ-82) 29 11% 1.1.5 70-75 AJ (MTZ-80; T-70) 26 11% 1.1.6 60 AJ (JUMZ-6KL ir kt.) 23 11% 1.2 Vakarų valstybių traktoriai 1.2.1 60-70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai) 40 6,7% 1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4 HC ir kt.) 120 6,7%
  82. Javų kombainai 2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai 2.1.1 DON-1500 250 11% 2.1.2 SK-5 „NIVA“ 120 11% 2.1.3 JENISEI-1200 100 11% 2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1 SAMPO-2020 155 6,7% 2.2.2 E-514, E-525 350 6,7% 2.2.3 Class ir kt. 530 6,7%
  83. Savaeigės šienapjovės 3.1 E-281 350 14,5% 3.2 E-304 200 14,5% 3.3 E-303 ir kt. 180 14,5%
  84. Ekskavatoriai (EO-2628; EO-2629 ir kiti 50 11%
  85. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.) 38 11% Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 20 300 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
  86. Kėlimo kranai 1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios 1.1.1 20 ilgio angos 150 6,7% 1.1.2 32 ilgio angos 160 6,7% 1.2 automobiliniai kranai 1.2.1 6,3 t kėlimo galios 60 8,3% 1.2.2 10 t kėlimo galios 70 8,3% 1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1 10,5 m ilgio angos 109 6,7% 1.3.2 16,5 m ilgio angos 156 6,7% 1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 150 8,3%
  87. Liftai 2.1 Elektriniai 2.1.1 keleiviniai 50 4,0% 2.1.2 krovininiai 30 4,0% 2.1.3 ligoninių 70 4,0% 2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų 75 5,0%
  88. Garo ir vandens šildymo katilai 3.1 1 t/val. našumo garo katilas 30 5,0% 3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas(aukštesnės kaip 115/0C temperatūros) 25 6,7%
  89. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti 30 5,0%
  90. Atrakcionai 5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 6,7% 5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 120 5,0% Pastabos:
  91. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943).
  92. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
  93. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 20300 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos.
  94. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.