LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KARO IR EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS 2002 m. lapkričio 15 d. Nr. 89 Vilnius Kultūros paveldas – tai tautų dvasinis ir materialinis turtas, todėl jo apsauga nuo katastrofų, kurios kyla dėl šiuolaikinės civilizacijos kataklizmų, augančio nusikalstamumo, vandalizmo ir visų pirma didžiausio pavojaus – karo – yra esminė civilizuotos visuomenės ir valstybės užduotis. 1998 m. kovo 17 d. LR Seimas ratifikavo UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją, priimtą Hagoje 1954 m. gegužės 14 d., ir jos Pirmąjį protokolą, o 2001 m. lapkričio 13 d. – jos Antrąjį protokolą, kurie tapo privalomais dokumentais Lietuvos Respublikai. Vienas esminių konvencijos principų yra šalių įsipareigojimas taikos metu pasirengti, kad būtų užtikrinta kultūros vertybių apsauga nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių. Įsipareigojimą rūpintis kultūros vertybių apsauga nurodo ir UNESCO 1972 m. Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija. Valstybinė paminklosaugos komisija kartu su Kultūros paveldo akademija organizavo tarptautinį seminarą, kurio metu įvairių Lietuvos institucijų atstovai aptarė kultūros vertybių apsaugą ypatingų grėsmių bei ekstremalių situacijų – potvynių, gaisrų, audrų, katastrofų, vagysčių ir kt. atvejais, susipažino su tarptautinės ICOMOS programos „Žydrasis skydas“ iniciatyva apsaugant kultūros vertybes, jos rekomendacijomis. Krašto apsaugos ministerijoje steigiamos atitinkamos pareigybės rūpintis ir kultūros vertybių apsauga; ministerijose, kitose žinybose sudaromos civilinės saugos tarnybos, kurioms irgi keliami paveldosaugos uždaviniai. Valstybinė paminklosaugos komisija, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 str., nusprendžia:
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.