LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUPYMO BŪSTUI IR BŪSTO KREDITAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1766 2002 m. lapkričio 26 d. Nr. 1845 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 983 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos taupymo būstui ir būsto kreditavimo įstatymo projektui Nr. IXP-1766 dėl šių priežasčių:
- Siūlomai taupymo būstui ir būsto kreditavimo sistemai (toliau vadinama – sistema) prireiktų valstybės lėšų subsidijoms mokėti, ji ribotų galimybes planuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, kadangi sunku būtų numatyti lėšų poreikį daugėjant sistemos dalyvių. Valstybei, prisiėmusiai naujus ir iš esmės neapibrėžto dydžio finansinius įsipareigojimus, sunkiau būtų finansuoti kitas svarbias ilgalaikes valstybės programas ir būtinas struktūrines reformas.
- Siūloma sistema sutrikdytų šiuo metu konkurencingą komercinių bankų būsto kreditavimo sistemą, kadangi reikėtų specializuotiems būsto taupomiesiems bankams sukurti išskirtines sąlygas (sistema šiems bankams padėtų ilgam laikui įsigyti klientų, taip pat gauti papildomų nieko nekainuojančių finansinių išteklių – subsidijų).
- Valstybės lėšos būtų naudojamos neracionaliai, kadangi valstybei subsidija būtų grąžinama be palūkanų, jeigu gyventojas nutrauktų taupymo būstui sutartį arba atsisakytų teisės į būsto kreditą ir taupomojoje sąskaitoje sukauptų lėšų nepanaudotų būstui įsigyti.
- Sistema nepagrįsta socialinio teisingumo principu, valstybės subsidijų teikimas socialiai neorientuotas, jas galėtų gauti ir daugiau pajamų gaunantys ir gyvenamuoju plotu apsirūpinę asmenys. Be to, kad ir po ilgų taupymo metų socialiai remtini asmenys gauti kredito ir įsigyti būsto gali neįstengti dėl banko reikalavimų kredito gavėjams. Labiausiai finansiškai (dėl mažų palūkanų už būsto taupomąjį indėlį) ir morališkai (dėl negauto kredito po ilgų taupymo metų) nukentėtų mažas pajamas gaunantys gyventojai.
- Kadangi už indėlius būtų mokamos mažesnės už rinkos palūkanos, gyventojai, ko gero, kasmet sutaupytų ne didesnę sumą už tą, kurią valstybė subsidijuotų, o sutaupytos nedidelės sumos lemtų mažas kreditų sumas (kurių gali nepakakti būstui įsigyti) ir nedidelį būsto taupomojo banko finansinių išteklių fondą kreditams teikti.
- Šalia jau veikiančių valstybės paramos būstui įsigyti schemų (lengvatinėmis sąlygomis teikiami kreditai, mokesčių lengvatos) būtų kuriama dar viena. Daug įvairių valstybės paramos būstui įsigyti būdų išsklaidytų valstybės lėšas, skirtas valstybės būsto politikai įgyvendinti, prireiktų didesnių administracinių išlaidų, neracionaliai būtų naudojamos valstybės lėšos. Be to, šiuo metu kuriama komerciškai gyvybinga, rinkos principais pagrįsta hipotekinio kreditavimo sistema, kuri padėtų kredito įstaigoms gauti ilgalaikių ir pigių kredito išteklių ir leistų teikti kreditus už mažesnes palūkanas būstui statyti, pirkti arba rekonstruoti, atsirasiantys saugūs nauji vertybiniai popieriai – hipotekinės obligacijos skatintų Lietuvos finansų rinkos plėtrą. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS FINANSŲ MINISTRĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ ______________