← Lietuva

Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių BEI juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo* Susitariančiosios

Konvencija dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių BEI juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo* Susitariančiosios Valstybės, atsižvelgdamos į tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ekonomikos plėtrai bei privačių investicijų reikšmę šiam procesui; atsižvelgdamos į tai, kad kartais gali kilti Susitariančiųjų Valstybių ir kitų Susitariančiųjų Valstybių fizinių bei juridinių asmenų ginčų dėl tokių investicijų; pripažindamos, kad nors tokie ginčai paprastai sprendžiami valstybių vidaus teisės nustatyta tvarka, tam tikrais atvejais gali būti tikslinga taikyti tarptautinius ginčų sprendimo būdus; ypatingą dėmesį skirdamos to pageidaujančių Susitariančiųjų Valstybių ir kitų Susitariančiųjų Valstybių fizinių bei juridinių asmenų galimybei dėl tarpusavio ginčų kreiptis į tarptautinį arbitražą ar pradėti taikinamąją procedūrą; siekdamos tokias galimybes sudaryti Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui remiant; pripažindamos, kad ginčo šalių abipusis sutikimas perduoti ginčą sutaikinti ar arbitražui sudaro įpareigojantį susitarimą, be kita ko, reikalaujantį deramai atsižvelgti į bet kokią taikintojų rekomendaciją ir vykdyti bet kokį arbitražo sprendimą; ir pareikšdamos, kad nė viena Susitariančioji Valstybė vien dėl to, kad ratifikavo, priėmė ar patvirtino šią Konvenciją, be jos sutikimo nebus laikoma įsipareigojusia perduoti bet kokį atskirą ginčą taikinamajai procedūrai ar arbitražui, susitarė: I SKYRIUS. TARPTAUTINIS INVESTICINIŲ GINČŲ SPRENDIMO CENTRAS 1 SKIRSNIS. STEIGIMAS IR SANDARA 1 straipsnis 1. Šia Konvencija steigiamas Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras (toliau – Centras). 2. Centro uždavinys – sudaryti Susitariančiųjų Valstybių ir kitų Susitariančiųjų Valstybių fizinių bei juridinių asmenų taikinimo ar jų ginčų sprendimo arbitraže sąlygas pagal šios Konvencijos nuostatas. 2 straipsnis Centro būstinė yra Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – Bankas) pagrindiniame biure. Būstinė gali būti perkelta į kitą vietą Administracinės tarybos sprendimu, priimtu dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma. 3 straipsnis Centras turi Administracinę tarybą ir Sekretoriatą. Centras sudaro Taikintojų sąrašą ir Arbitrų sąrašą. 2 SKIRSNIS. ADMINISTRACINĖ TARYBA 4 straipsnis 1. Administracinė taryba sudaroma iš Susitariančiųjų Valstybių atstovų – po vieną kiekvienos Susitariančios Valstybės atstovą. Atstovo pavaduotojas gali atlikti atstovo funkcijas, kai šio nėra arba kai atstovas negali atlikti savo funkcijų dėl kitų priežasčių. 2. Jeigu nėra kitokio nurodymo, kiekvienas Susitariančiosios Valstybės paskirtas Banko valdytojas ir valdytojo pavaduotojas ex officio yra atitinkamai tos Susitariančiosios Valstybės atstovas ir jos atstovo pavaduotojas. 5 straipsnis Banko prezidentas ex officio yra Administracinės tarybos pirmininkas (toliau – pirmininkas), tačiau neturi balsavimo teisės. Kai prezidento nėra, jis negali atlikti savo funkcijų dėl kitų priežasčių arba kai dėl bet kokių priežasčių nėra paskirto Banko prezidento, tuo metu prezidento pareigas einantis asmuo atlieka Administracinės tarybos pirmininko funkcijas. 6 straipsnis 1. Nepažeidžiant kitų šios Konvencijos nustatytų įgaliojimų ir funkcijų, Administracinė taryba:

  1. a)nustato Centro administracinės ir finansinės veiklos taisykles;
  2. b)nustato taikinamosios procedūros ir arbitražo proceso pradžios tvarką;
  3. c)nustato taikinamosios procedūros ir arbitražo proceso tvarką (toliau – Taikinimo taisyklės ir Arbitražo taisyklės);
  4. d)tvirtina susitarimus su Banku dėl naudojimosi Banko administracinėmis priemonėmis ir paslaugomis;
  5. e)nustato generalinio sekretoriaus ir generalinio sekretoriaus pavaduotojų tarnybos sąlygas;
  6. f)tvirtina metinį Centro pajamų ir išlaidų biudžetą;
  7. g)tvirtina metines Centro veiklos ataskaitas. Šios dalies a, b, c ir f punktuose nurodytus sprendimus Administracinė taryba priima dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma. 2. Administracinė taryba savo nuožiūra gali sudaryti reikiamus komitetus. 3. Administracinė taryba taip pat turi visus kitus įgaliojimus ir atlieka visas kitas funkcijas, kuriuos savo sprendimu pripažįsta būtinais šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti. 7 straipsnis 1. Administracinė taryba rengia kasmetines sesijas ir susirenka į bet kokius kitus Tarybos nustatytus, pirmininko šaukiamus arba generalinio sekretoriaus ne mažiau kaip penkių Tarybos narių prašymu sušauktus posėdžius. 2. Kiekvienas Administracinės tarybos narys turi vieną balsą ir, jei nenustatyta kitaip, visi klausimai Taryboje sprendžiami balsavusių Tarybos narių balsų dauguma. 3. Bet kurio Administracinės tarybos posėdžio kvorumą sudaro Tarybos narių dauguma. 4. Administracinė taryba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma gali nustatyti procedūrą, pagal kurią pirmininkas gali pateikti klausimą Tarybai balsuoti nešaukdamas Tarybos posėdžio. Balsavimas laikomas įvykusiu tik tuo atveju, jei dauguma Tarybos narių balsavo iki šiai procedūrai nustatyto termino pabaigos. 8 straipsnis Administracinės tarybos nariai ir pirmininkas už savo pareigų atlikimą negauna atlyginimo iš Centro. 3 SKIRSNIS. SEKRETORIATAS 9 straipsnis Sekretoriatas susideda iš generalinio sekretoriaus, vieno ar daugiau generalinio sekretoriaus pavaduotojų ir personalo. 10 straipsnis 1. Generalinį sekretorių ir generalinio sekretoriaus pavaduotojus iš pirmininko pasiūlytų kandidatų renka Administracinė taryba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma. Generalinis sekretorius ir generalinio sekretoriaus pavaduotojai renkami ne ilgesniam kaip šešerių metų laikotarpiui ir gali būti perrinkti kitai kadencijai. Pasitaręs su Administracinės tarybos nariais, pirmininkas pasiūlo po vieną ar po kelis kandidatus į kiekvienas pareigas. 2. Generalinio sekretoriaus ir generalinio sekretoriaus pavaduotojų pareigos nesuderinamos su bet kokia politine veikla. Nei generalinis sekretorius, nei generalinio sekretoriaus pavaduotojai be Administracinės tarybos pritarimo negali dirbti jokio kito darbo ar užsiimti jokia kita veikla. 3. Kai generalinio sekretoriaus nėra arba kai jis negali atlikti savo pareigų, arba kai generalinis sekretorius nepaskirtas, generalinio sekretoriaus pareigas atlieka generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Jei yra daugiau negu vienas generalinio sekretoriaus pavaduotojas, Administracinė taryba iš anksto nustato tvarką, kuria vadovaudamiesi pavaduotojai atlieka generalinio sekretoriaus pareigas. 11 straipsnis Generalinis sekretorius teisiškai atstovauja Centrui ir yra aukščiausias Centro pareigūnas. Jis atsako už Centro administravimą, įskaitant personalo skyrimą, vadovaujantis šios Konvencijos nuostatomis bei Administracinės tarybos nustatytomis taisyklėmis. Generalinis sekretorius atlieka registratoriaus funkcijas ir turi teisę patvirtinti pagal šią Konvenciją priimtų arbitražo sprendimų autentiškumą bei tvirtinti jų nuorašus. 4 SKIRSNIS. SĄRAŠAI 12 straipsnis Tiek Taikintojų sąrašas, tiek Arbitrų sąrašas sudaromi iš kvalifikuotų asmenų, paskirtų šioje Konvencijoje nustatyta tvarka ir norinčių dirbti tokį darbą. 13 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali paskirti į kiekvieną sąrašą po keturis asmenis, kurie gali, tačiau nebūtinai turi būti jos piliečiai. 2. Pirmininkas gali paskirti po dešimt asmenų į kiekvieną sąrašą. Visi taip į vieną sąrašą paskirti asmenys turi būti skirtingos pilietybės. 14 straipsnis 1. Į sąrašus įrašyti asmenys turi būti aukštos moralės ir pripažinti kompetentingais teisės, prekybos, pramonės ar finansų srityse bei galintys priimti nepriklausomus sprendimus. Ypač svarbi į Arbitrų sąrašą įrašytų asmenų kompetencija teisės srityje. 2. Įrašydamas asmenis į sąrašus, pirmininkas turi taip pat deramai atsižvelgti, kad būtų užtikrintas pagrindinių pasaulio teisės sistemų ir pagrindinių ekonominės veiklos formų atstovavimas sąrašuose. 15 straipsnis 1. Kiekvieno sąrašo nariai skiriami šešeriems metams ir gali būti paskirti kitai tos pačios trukmės kadencijai. 2. Kai sąrašo narys miršta ar atsistatydina, jį paskyrusi institucija turi teisę skirti kitą asmenį likusiam mirusiojo ar atsistatydinusio asmens kadencijos laikui. 3. Sąrašo nariai savo pareigas eina tol, kol paskiriami juos pakeisiantys asmenys. 16 straipsnis 1. Tas pats asmuo gali būti įrašytas į abu sąrašus. 2. Jei tas pats asmuo į tą patį sąrašą buvo paskirtas daugiau negu vienos Susitariančiosios Valstybės arba vienos ar daugiau Susitariančiųjų Valstybių ir pirmininko, laikoma, kad tą asmenį paskyrė pirmiausia jį paskyrusi institucija arba, kai viena iš tų institucijų yra valstybė, kurios pilietis tas asmuo yra, – ta valstybė. 3. Apie visus paskyrimus pranešama generaliniam sekretoriui ir paskyrimas laikomas atliktas tą dieną, kurią gautas pranešimas apie jį. 5 SKIRSNIS. CENTRO FINANSAVIMAS 17 straipsnis Jei Centro išlaidoms neužtenka lėšų, gautų iš mokesčių už jo teikiamas paslaugas ar kitų pajamų, trūkstamas lėšas padengia Susitariančiosios Valstybės – Banko narės proporcingai jų pasirašytai Banko kapitalo akcijų daliai ir Susitariančiosios Valstybės, kurios nėra Banko narės, vadovaudamosi Administracinės tarybos nustatytomis taisyklėmis. 6 SKIRSNIS. STATUSAS, IMUNITETAI IR PRIVILEGIJOS 18 straipsnis Centras yra visateisis tarptautinės teisės subjektas. Centro teisinis statusas jam suteikia teisę:
  8. a)sudaryti sutartis;
  9. b)įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir jį perleisti;
  10. c)būti ieškovu. 19 straipsnis Kad būtų užtikrintas Centro funkcijų įgyvendinimas, kiekvienos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje Centras naudojasi šiame skirsnyje nustatytais imunitetais ir privilegijomis. 20 straipsnis Centras, jo nuosavybė ir turtas naudojasi imunitetu nuo bet kokių teisminių veiksmų, išskyrus atvejus, kai Centras šio imuniteto atsisako. 21 straipsnis Pirmininkas, Administracinės tarybos nariai, asmenys, kurie atlieka taikintojų ar arbitrų funkcijas arba kurie yra vadovaujantis 52 straipsnio 3 dalimi sudaryto komiteto nariai bei Sekretoriato pareigūnai ir darbuotojai:
  11. a)naudojasi imunitetu nuo teisminio persekiojimo dėl veiksmų, atliktų įgyvendinant savo funkcijas, išskyrus atvejus, kai Centras šio imuniteto atsisako;
  12. b)jei nėra tos valstybės piliečiai, tiek pat atleidžiami nuo imigracijos apribojimų, užsieniečių registracijos reikalavimų ir karo prievolės bei naudojasi tokiomis pat valiutos keitimo ir judėjimo lengvatomis, kokias Susitariančiosios Valstybės teikia kitų Susitariančiųjų Valstybių atitinkamo rango atstovams, pareigūnams ir darbuotojams. 22 straipsnis 21 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, kurie dalyvauja šioje Konvencijoje numatytuose procedūroje ar procese kaip šalys, atstovai, patarėjai, advokatai, liudytojai ar ekspertai, tačiau 21 straipsnio b punktas taikomas tik jų kelionei į vietą, kurioje vyksta procedūra ar procesas, ir iš jos, taip pat buvimui toje vietoje. 23 straipsnis 1. Centro archyvai, kur jie bebūtų, yra neliečiami. 2. Centro oficialiam susižinojimui kiekviena Susitariančioji Valstybė taiko ne mažiau palankų režimą už tą, kuris taikomas kitoms tarptautinėms organizacijoms. 24 straipsnis 1. Centras, jo turtas, nuosavybė ir pajamos bei jo operacijos ir sandoriai, kuriuos atlikti jis turi teisę pagal šią Konvenciją, yra atleidžiami nuo visų mokesčių ir muitų. Centras taip pat atleidžiamas nuo atsakomybės už bet kokių mokesčių ar muitų rinkimą ar mokėjimą. 2. Centro mokamas išlaidų atlyginimas pirmininkui ar Administracinės tarybos nariams bei Sekretoriato pareigūnams ir darbuotojams Centro mokamas darbo užmokestis, išmokos ar kitoks atlyginimas, jei jie nėra apmokestinančios valstybės piliečiai, neapmokestinami jokiais mokesčiais. 3. Jokiais mokesčiais už jiems mokamus honorarus bei išlaidų atlyginimą dėl dalyvavimo procedūroje ar procese, vykstančiuose vadovaujantis šia Konvencija, nėra apmokestinami asmenys, kurie atlieka taikintojo ar arbitro funkcijas arba yra pagal 52 straipsnio 3 dalį sudaryto komiteto nariai, jei vienintelis tokio apmokestinimo teisinis pagrindas yra Centro būstinės, procedūros ar proceso arba honorarų bei išlaidų atlyginimo mokėjimo vieta. II SKYRIUS. CENTRO JURISDIKCIJA 25 straipsnis 1. Centras turi teisę spręsti bet kokį tiesiogiai su investicijomis susijusį teisinį ginčą, kylantį tarp vienos Susitariančiosios Valstybės (ar bet kurio jos sudedamojo vieneto, ar žinybos, tos valstybės nurodytų Centrui) ir kitos Susitariančiosios Valstybės fizinio ar juridinio asmens, jeigu ginčo šalys raštu sutinka perduoti jį spręsti Centrui. Kai ginčo šalių sutikimas duotas, nė viena iš jų negali jo vienašališkai atšaukti. 2. Kitos Susitariančiosios Valstybės fizinis ar juridinis asmuo yra:
  13. a)kiekvienas fizinis asmuo, tiek tą dieną, kurią ginčo šalys davė sutikimą perduoti ginčą sutaikinimo procedūrai ar arbitražui, tiek tą dieną, kurią jų prašymas buvo įregistruotas pagal 28 straipsnio 3 dalį arba 36 straipsnio 3 dalį, turėjęs Susitariančiosios Valstybės, nesančios to ginčo šalimi, pilietybę, išskyrus asmenis, bet kuriuo anksčiau nurodytu metu taip pat turėjusius Susitariančiosios Valstybės – ginčo šalies pilietybę; ir
  14. b)kiekvienas juridinis asmuo, tą dieną, kurią ginčo šalys davė sutikimą perduoti ginčą sutaikinti ar arbitražui, buvęs Susitariančiosios Valstybės, nesančios to ginčo šalimi, nacionaliniu subjektu, ir kiekvienas juridinis asmuo, kuris tuo metu buvo Susitariančiosios Valstybės – ginčo šalies nacionaliniu subjektu ir kurį dėl to, kad jo kontrolė priklauso užsienio asmenims, ginčo šalys susitarė laikyti šioje Konvencijoje nurodytu kitos Susitariančiosios Valstybės nacionaliniu subjektu. 3. Susitariančiosios Valstybės sudedamojo vieneto ar žinybos sutikimą turi patvirtinti ta Susitariančioji Valstybė, išskyrus atvejus, kai ji praneša Centrui, kad toks patvirtinimas nebūtinas. 4. Kiekviena Susitariančioji Valstybė, ratifikuodama, priimdama ar tvirtindama šią Konvenciją ar bet kuriuo metu vėliau, gali pranešti Centrui, kokios kategorijos ar kategorijų ginčus ji pripažįsta ar nepripažįsta priklausančiais Centro jurisdikcijai. Generalinis sekretorius nedelsdamas perduoda šiuos pranešimus visoms Susitariančiosioms Valstybėms. Toks pranešimas savaime nereiškia šio straipsnio 1 dalyje numatyto sutikimo. 26 straipsnis Jei nebuvo pareikšta kitaip, ginčo šalių sutikimas perduoti ginčą arbitražui pagal šią Konvenciją yra laikomas sutikimu perduoti ginčą spręsti arbitražui nereikalaujant naudoti visų kitų ginčų sprendimo priemonių. Susitariančioji Valstybė gali reikalauti panaudoti visas administracines ir teismines ginčų sprendimo priemones kaip jos sutikimo sąlygą perduoti ginčą arbitražui pagal šią Konvenciją. 27 straipsnis 1. Nė viena Susitariančioji Valstybė neteikia diplomatinės gynybos ir nesikreipia su ieškiniu į tarptautines teismų institucijas dėl ginčo, kurį vienas iš jos fizinių ar juridinių asmenų ir kita Susitariančioji Valstybė sutiko perduoti ar perdavė arbitražui pagal šią Konvenciją, išskyrus atvejus, kai ta kita Susitariančioji Valstybė nesilaikė ir nevykdė dėl to ginčo priimto sprendimo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta diplomatine gynyba nelaikomi neoficialūs diplomatiniai paklausimai, išimtinai skirti ginčo sprendimui palengvinti. III SKYRIUS. TAIKINIMAS 1 SKIRSNIS. PRAŠYMAS PRADĖTI TAIKINAMĄJĄ PROCEDŪRĄ 28 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė ir kiekvienas Susitariančiosios Valstybės fizinis ar juridinis asmuo, norintys pradėti taikinamąją procedūrą, pateikia raštu prašymą generaliniam sekretoriui, kuris tokio prašymo nuorašą nusiunčia kitai ginčo šaliai. 2. Prašyme turi būti pateikiama informacija dėl ginčo esmės, nurodomos ginčo šalys ir jų sutikimas perduoti ginčą sutaikinti vadovaujantis taikinamosios procedūros ir arbitražo proceso pradžios tvarka. 3. Generalinis sekretorius prašymą įregistruoja, išskyrus atvejus, kai remdamasis prašyme pateikta informacija jis nustato, kad ginčas akivaizdžiai nepriklauso Centro jurisdikcijai. Generalinis sekretorius nedelsdamas praneša ginčo šalims apie prašymo įregistravimą arba atsisakymą jį registruoti. 2 SKIRSNIS. TAIKINAMOSIOS KOMISIJOS SUDARYMAS 29 straipsnis 1. Taikinamoji komisija (toliau – Komisija) sudaroma kaip galima greičiau po prašymo įregistravimo vadovaujantis 28 straipsniu. 2. a. Komisija sudaroma iš vieno taikintojo arba nelyginio skaičiaus taikintojų, paskirtų ginčo šalių sutarta tvarka. b. Jei ginčo šalys nesusitaria dėl taikintojų skaičiaus ir jų paskyrimo būdo, Komisija susideda iš trijų taikintojų: abi ginčo šalys paskiria po vieną taikintoją, o trečiasis taikintojas, kuris yra ir Komisijos pirmininkas, paskiriamas ginčo šalių sutarimu. 30 straipsnis Jei Komisija nesudaroma per 90 dienų nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius išsiuntė pranešimą apie prašymo įregistravimą pagal 28 straipsnio 3 dalį, arba per kitą ginčo šalių sutartą laiką, pirmininkas bet kurios šalies prašymu ir kiek įmanoma pasikonsultavęs su abiem ginčo šalimis paskiria dar nepaskirtą taikintoją ar taikintojus. 31 straipsnis 1. Taikintojai gali būti paskirti ne iš Taikintojų sąrašo, išskyrus atvejus, kuriais taikintojus vadovaudamasis 30 straipsniu skiria pirmininkas. 2. Taikintojai, paskirti ne iš Taikintojų sąrašo, turi atitikti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 3 SKIRSNIS. TAIKINAMOJI PROCEDŪRA 32 straipsnis 1. Komisija pati sprendžia savo kompetencijos klausimus. 2. Komisija nagrinėja kiekvieną ginčo šalies prieštaravimą, kad ginčas nepriklauso Centro jurisdikcijai ar dėl kitų priežasčių neįeina į Komisijos kompetenciją, ir nustato, ar svarstyti šį prieštaravimą parengtine tvarka, ar prijungti prie ginčo esmės. 33 straipsnis Kiekviena taikinamoji procedūra vyksta vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis ir, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip, pagal šalių sutikimo perduoti ginčą taikinimui davimo dieną galiojusias Taikinimo taisykles. Jei kyla procedūros klausimas, kurio nereglamentuoja šis skirsnis ar Taikinimo taisyklės, ar ginčo šalių nustatytos kitos taisyklės, jį išsprendžia Komisija. 34 straipsnis 1. Komisijos pareiga – išnagrinėti šalių ginčo esmę ir stengtis, kad būtų pasiektas susitarimas abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Dėl to Komisija gali bet kurioje taikinamosios procedūros stadijoje vis siūlyti ginčo šalims susitarimo sąlygas. Šalys geranoriškai bendradarbiauja su Komisija, kad ši turėtų galimybę atlikti savo funkcijas, ir atidžiai išnagrinėja Komisijos pasiūlymus. 2. Jei ginčo šalims pavyksta susitarti, Komisija parengia ataskaitą, kurioje išdėstoma ginčo esmė ir nurodoma, kad ginčo šalys susitarė. Jei bet kurioje taikinamosios procedūros stadijoje, Komisijos nuomone, paaiškėja, kad nėra tikimybės, jog šalims pavyks susitarti, ji procedūrą užbaigia ir parengia ataskaitą, kurioje nurodoma, kad ginčas buvo perduotas sutaikinimui, bet šalims nepavyko susitarti. Jei viena iš ginčo šalių neatvyksta ar procedūroje nedalyvauja, Komisija taikinamąją procedūrą užbaigia ir parengia ataskaitą, kurioje nurodoma, kad šalis neatvyko ar procedūroje nedalyvavo. 35 straipsnis Jei ginčo šalys nesusitarė kitaip, nė viena taikinamosios procedūros šalis neturi teisės pradėti bet kokią kitą procedūrą, nesvarbu, ar pagal ją ginčas būtų sprendžiamas arbitrų, teisme ar dar kitu būdu. Nė viena procedūros šalis neturi teisės panaudoti ar remtis taikinamosios procedūros metu kitos šalies pareikšta nuomone, pareiškimais, nuolaidomis ar pasiūlymais, taip pat Komisijos parengta ataskaita ar bet kokiu jos pasiūlymu. IV SKYRIUS. ARBITRAŽAS 1 SKIRSNIS. PRAŠYMAS PRADĖTI ARBITRAŽO PROCESĄ 36 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė arba kiekvienas Susitariančiosios Valstybės fizinis ar juridinis asmuo, norintys pradėti arbitražo procesą, dėl to turi raštu kreiptis su prašymu į generalinį sekretorių. Šis tokio prašymo nuorašą nusiunčia kitai ginčo šaliai. 2. Prašyme pateikiama informacija dėl ginčo esmės, nurodomos ginčo šalys ir jų sutikimas perduoti ginčą arbitražui vadovaujantis taikinamosios procedūros ir arbitražo proceso pradžios tvarka. 3. Generalinis sekretorius prašymą įregistruoja, išskyrus atvejus, kai remdamasis prašyme pateikta informacija jis nustato, kad ginčas akivaizdžiai nepriklauso Centro jurisdikcijai. Generalinis sekretorius nedelsdamas praneša ginčo šalims apie prašymo įregistravimą arba atsisakymą jį registruoti. 2 SKYRIUS. TEISMO SUDARYMAS 37 straipsnis 1. Arbitražo teismas (toliau – Teismas) sudaromas kaip galima greičiau po prašymo įregistravimo vadovaujantis 36 straipsniu. 2. a. Teismas susideda iš vieno arbitro arba nelyginio skaičiaus arbitrų, paskirtų ginčo šalių sutarta tvarka. b. Jei ginčo šalys nesusitaria dėl arbitrų skaičiaus ir jų paskyrimo būdo, Teismas sudaromas iš trijų arbitrų: abi ginčo šalys paskiria po vieną savo arbitrą, o trečiasis arbitras, kuris yra ir Teismo pirmininkas, paskiriamas ginčo šalių sutarimu. 38 straipsnis Jei Teismas nesudaromas per 90 dienų nuo tos dienos, kurią generalinis sekretorius išsiuntė pranešimą apie prašymo įregistravimą pagal 36 straipsnio 3 dalį, arba per kitą ginčo šalių sutartą laiką, pirmininkas bet kurios šalies prašymu ir kiek įmanoma pasikonsultavęs su abiem ginčo šalimis paskiria dar nepaskirtą arbitrą ar arbitrus. Vadovaujantis šiuo straipsniu pirmininko paskirti arbitrai neturi būti nei Susitariančiosios Valstybės – to ginčo šalies, nei Susitariančiosios Valstybės, kurios fizinis ar juridinis asmuo yra to ginčo šalis, piliečiai. 39 straipsnis Dauguma arbitrų turi būti kitų valstybių, o ne Susitariančiosios Valstybės – to ginčo šalies ir Susitariančiosios Valstybės, kurios fizinis ar juridinis asmuo yra to ginčo šalis, piliečiai, tačiau ši išdėstytoji šio straipsnio nuostata netaikoma, jei yra paskirtas tik vienas arbitras ar kiekvienas Teismo narys paskirtas šalių sutarimu. 40 straipsnis 1. Arbitrai gali būti paskirti ne iš Arbitrų sąrašo, išskyrus atvejus, kuriais arbitrus vadovaudamasis 38 straipsniu skiria pirmininkas. 2. Arbitrai, paskirti ne iš Arbitrų sąrašo, turi atitikti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 3 SKIRSNIS. TEISMO ĮGALIOJIMAI IR FUNKCIJOS 41 straipsnis 1. Teismas pats sprendžia savo kompetencijos klausimus. 2. Kiekvieną ginčo šalies protestą, kad ginčas nepriklauso Centro jurisdikcijai ar dėl kitų priežasčių neįeina į Teismo kompetenciją, nagrinėja Teismas, siekdamas nustatyti, ar svarstyti šį protestą parengtine tvarka, ar prijungti prie ginčo esmės. 42 straipsnis 1. Teismas sprendžia ginčą vadovaudamasis teisės normomis, dėl kurių susitarė ginčo šalys. Kai tokio susitarimo nėra, Teismas taiko Susitariančiosios Valstybės – ginčo šalies teisę (įskaitant jos teisės normas dėl teisės normų taikymo jų kolizijos atveju) ir taikytinas tarptautinės teisės normas. 2. Teismas negali paskelbti non liquet remdamasis tuo, kad teisės normų nėra ar jos neaiškios. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nevaržo Teismo įgaliojimų spręsti bylą ex aequo et bono, jei ginčo šalys taip susitarė. 43 straipsnis Jei šalys nesusitarė kitaip, Teismas, manydamas, jog to reikia, bet kurioje proceso stadijoje gali:
  15. a)pareikalauti iš ginčo šalių pateikti dokumentus ar kitus įrodymus, ir
  16. b)apžiūrėti su ginču susijusią vietą ir atlikti joje bet kokį kitą, jo nuomone, reikalingą tyrimą. 44 straipsnis Kiekvienas arbitražo procesas vyksta vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis ir, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip, pagal šalių sutikimo perduoti ginčą arbitražui davimo dieną galiojusias Arbitražo taisykles. Jei kyla procedūros klausimas, kurio nereglamentuoja šis skirsnis ar Arbitražo taisyklės, ar ginčo šalių nustatytos kitos taisyklės, jį išsprendžia Teismas. 45 straipsnis 1. Ginčo šalies neatvykimas ar nedalyvavimas svarstant bylą nelaikomas kitos šalies reikalavimų priėmimu. 2. Jei ginčo šalis neatvyksta ar nedalyvauja svarstant bylą bet kurioje proceso stadijoje, kita šalis gali prašyti Teismą išnagrinėti jam pateiktus klausimus ir priimti sprendimą. Prieš priimdamas sprendimą, Teismas turi apie tai pranešti neatvykusiai ar nagrinėjant bylą nedalyvavusiai ginčo šaliai ir suteikti jai galimybę per tam tikrą laiką pateikti savo argumentus, nebent jis yra įsitikinęs, kad ta ginčo šalis neketina to daryti. 46 straipsnis Jei šalys nesusitarė kitaip, Teismas ginčo šalies prašymu nagrinėja bet kokius šalutinius ar papildomus reikalavimus arba priešpriešinius reikalavimus, tiesiogiai susijusius su ginčo objektu, jei jie patenka į ginčo šalių duoto sutikimo nagrinėti ginčą sritį ir visais kitais atžvilgiais priklauso Centro jurisdikcijai. 47 straipsnis Jei ginčo šalys nesusitarė kitaip, Teismas, manydamas, kad tomis aplinkybėmis tai būtina, gali pasiūlyti laikinąsias priemones, kad būtų apsaugotos atitinkamos vienos ar kitos šalies teisės. 4 SKIRSNIS. SPRENDIMAS 48 straipsnis 1. Teismas priima sprendimus visų savo narių balsų dauguma. 2. Teismo sprendimas yra rašytinis ir jį pasirašo visi už sprendimą balsavę Teismo nariai. 3. Sprendimu išsprendžiami visi Teismui perduoti klausimai ir jame nurodomi motyvai, kuriais remiantis sprendimas priimtas. 4. Kiekvienas Teismo narys gali prie sprendimo pridėti savo atskirąją nuomonę, nesvarbu, ar jis sutinka su daugumos nuomone, ar ne, arba pareiškimą apie nepritarimą. 5. Be ginčo šalių sutikimo Centras sprendimo viešai neskelbia. 49 straipsnis 1. Generalinis sekretorius nedelsdamas išsiunčia ginčo šalims patvirtintus sprendimo nuorašus. Laikoma, kad sprendimas priimtas tą dieną, kurią buvo išsiųsti patvirtinti jo nuorašai. 2. Jei ginčo šalis per 45 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos paprašo, Teismas, pranešęs apie tai kitai ginčo šaliai, gali išnagrinėti bet kokį sprendime praleistą klausimą, ir ištaiso bet kokią sprendime esančią korektūros, aritmetinę ar panašią klaidą. Šis papildomas Teismo sprendimas tampa sprendimo dėl ginčo dalimi ir ginčo šalims perduodamas ta pačia tvarka. 51 straipsnio 2 dalyje ir 52 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo tokio papildomo sprendimo priėmimo dienos. 5 SKIRSNIS. SPRENDIMO AIŠKINIMAS, PERŽIŪRĖJIMAS IR PANAIKINIMAS 50 straipsnis 1. Jei kyla šalių ginčas dėl sprendimo prasmės ar taikymo srities, bet kuri ginčo šalis gali prašyti sprendimą išaiškinti raštu pateikdama prašymą generaliniam sekretoriui. 2. Prašymas išaiškinti sprendimą, jei įmanoma, perduodamas tą sprendimą priėmusiam Teismui. Jei to padaryti neįmanoma, vadovaujantis šio skyriaus 2 skirsniu sudaromas naujas Teismas. Teismas, manydamas, kad tomis aplinkybėmis tai būtina, gali atidėti tolesnį sprendimo vykdymą iki savo sprendimo dėl sprendimo išaiškinimo priėmimo. 51 straipsnis 1. Kai paaiškėja esminės reikšmės sprendimui turinčių aplinkybių, bet kuri ginčo šalis gali raštu paprašyti generalinį sekretorių sprendimą peržiūrėti, jeigu sprendimo priėmimo metu tos aplinkybės nebuvo žinomos nei Teismui, nei peržiūrėti sprendimą prašančiai šaliai ir ši šalis jų nežinojo ne dėl savo aplaidumo. 2. Prašymas peržiūrėti sprendimą turi būti pateiktas per 90 dienų nuo tų aplinkybių paaiškėjimo ir visais atvejais – ne vėliau kaip per trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 3. Prašymas peržiūrėti sprendimą, jei įmanoma, perduodamas tą sprendimą priėmusiam Teismui. Jei to padaryti neįmanoma, vadovaujantis šio skyriaus 2 skirsniu sudaromas naujas Teismas. 4. Teismas, manydamas, kad tomis aplinkybėmis tai būtina, gali atidėti tolesnį sprendimo vykdymą iki savo sprendimo dėl sprendimo peržiūrėjimo priėmimo. Jei peržiūrėti sprendimą prašanti šalis savo prašyme prašo atidėti sprendimo vykdymą, sprendimo vykdymas laikinai atidedamas, kol Teismas priims sprendimą dėl tokio prašymo. 52 straipsnis 1. Bet kuri ginčo šalis gali raštu paprašyti generalinį sekretorių panaikinti sprendimą remiantis vienu ar keliais iš šių pagrindų:
  17. a)Teismas nebuvo tinkamai sudarytas;
  18. b)Teismas akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus;
  19. c)kuris nors Teismo narys buvo korumpuotas;
  20. d)buvo nesilaikyta esminės proceso taisyklės;
  21. e)sprendime nenurodyti motyvai, kuriais remiantis jis priimtas. 2. Prašymas panaikinti sprendimą turi būti pateiktas per 120 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimą prašoma panaikinti remiantis korupcijos pagrindu. Pastarasis prašymas turi būti pateiktas per 120 dienų nuo korupcijos fakto paaiškėjimo, tačiau visais atvejais – ne vėliau kaip per tris metus nuo sprendimo priėmimo dienos. 3. Gavęs prašymą, pirmininkas nedelsdamas iš Arbitrų sąrašo paskiria trijų asmenų ad hoc komitetą. Nė vienas iš komiteto narių negali būti paskirtas iš sprendimą priėmusio Teismo narių, negali būti tų pačių valstybių, kurių piliečiai yra Teismo nariai, pilietis, negali būti Susitariančiosios Valstybės – ginčo šalies pilietis ar Susitariančiosios Valstybės, kurios fizinis ar juridinis asmuo yra ginčo šalis, pilietis, taip pat negali būti iš šių Susitariančiųjų Valstybių į Arbitrų sąrašą paskirtų asmenų ar iš asmenų, atlikusių taikintojų funkcijas tame pačiame ginče. Komitetas turi teisę panaikinti sprendimą ar jo dalį remdamasis bet kuriuo iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. 4. 41–45, 48, 49, 53 ir 54 straipsnių bei VI ir VII skyrių nuostatos mutatis mutandis taikomos procesui komitete. 5. Komitetas, manydamas, kad tomis aplinkybėmis tai būtina, gali atidėti tolesnį sprendimo vykdymą iki savo sprendimo dėl sprendimo panaikinimo priėmimo. Jei panaikinti sprendimą prašanti šalis savo prašyme prašo atidėti sprendimo vykdymą, sprendimo vykdymas laikinai atidedamas, kol komitetas priims sprendimą dėl tokio prašymo. 6. Jei Teismo sprendimas panaikinamas, bet kurios šalies prašymu ginčas perduodamas naujam Teismui, sudarytam vadovaujantis šio skyriaus 2 skirsniu. 6 SKIRSNIS. SPRENDIMO PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS 53 straipsnis 1. Sprendimas ginčo šalims yra privalomas ir negali būti skundžiamas ar peržiūrimas jokia kita tvarka, išskyrus šioje Konvencijoje nustatytąją. Šalys laikosi sprendimo sąlygų ir jas vykdo, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimo vykdymas yra atidėtas remiantis atitinkamomis šios Konvencijos nuostatomis. 2. Šiame skirsnyje sąvoka „sprendimas“ aprėpia ir bet kokį vėlesnį sprendimą, aiškinantį, pakeičiantį ar panaikinantį pirminį sprendimą vadovaujantis 50, 51 ar 52 straipsniais. 54 straipsnis 1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė pripažįsta, kad vadovaujantis šia Konvencija priimtas sprendimas yra jai privalomas, ir užtikrina sprendime nustatytų turtinių prievolių įvykdymą savo teritorijoje taip, kaip užtikrina savo teismų galutinių sprendimų vykdymą. Federacinės sandaros Susitariančioji Valstybė gali užtikrinti tokio sprendimo vykdymą federaliniuose teismuose ar per federalinius teismus ir gali nustatyti, kad šie teismai pripažintų tokį sprendimą prilygstančiu federacijos subjektų teismų galutiniams sprendimams. 2. Ginčo šalis, kuri siekia sprendimo pripažinimo ar vykdymo bet kokios Susitariančiosios Valstybės teritorijoje, pateikia kompetentingam tos valstybės teismui ar kitai šią funkciją atlikti Susitariančios Valstybės įgaliotai institucijai generalinio sekretoriaus patvirtintą sprendimo nuorašą. Kiekviena Susitariančioji Valstybė praneša generaliniam sekretoriui apie teismo ar kitos šią funkciją atlikti įgaliotos institucijos paskyrimą ir apie kiekvieną paskesnį tokio paskyrimo pakeitimą. 3. Sprendimas vykdomas pagal valstybės, į kurią kreiptasi dėl sprendimo vykdymo jos teritorijoje, įstatymus. 55 straipsnis Jokia 54 straipsnio nuostata nepažeidžia bet kurioje Susitariančiojoje Valstybėje galiojančių teisės normų dėl tos ar bet kokios kitos valstybės imuniteto nuo teismų sprendimų vykdymo. V STRAIPSNIS. TAIKINTOJŲ IR ARBITRŲ PAKEITIMAS IR NUŠALINIMAS 56 straipsnis 1. Komisijos ar Teismo sudėtis negali būti keičiama po to, kai jie sudaryti ir procedūra ar procesas pradėti; tačiau jeigu taikintojas ar arbitras mirė, negali atlikti savo funkcijų ar atsistatydina, jį turi pakeisti kitas asmuo, paskirtas vadovaujantis III skyriaus 2 skirsnio arba IV skyriaus 2 skirsnio nuostatomis. 2. Komisijos ar Teismo narys ir toliau atlieka savo funkcijas, nepaisant to, kad jis nustojo būti atitinkamo sąrašo nariu. 3. Jei ginčo šalies paskirtas taikintojas ar arbitras atsistatydino be Komisijos ar Teismo, kurių nariu jis buvo, sutikimo, į jo vietą kitą asmenį iš atitinkamo sąrašo paskiria pirmininkas. 57 straipsnis Ginčo šalis gali pasiūlyti Komisijai ar Teismui nušalinti bet kurį jų narį dėl bet kokių aplinkybių, įrodančių, kad jis akivaizdžiai neatitinka 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Be to, arbitražo proceso šalis gali pasiūlyti nušalinti arbitrą dėl to, kad šis negalėjo būti paskirtas Teismo nariu pagal IV skyriaus 2 skirsnį. 58 straipsnis Sprendimą dėl bet kokio siūlymo nušalinti taikintoją ar arbitrą priima kiti Komisijos ar Teismo nariai, tačiau jeigu tų narių balsai pasiskirsto po lygiai arba pasiūlyta nušalinti vienintelį taikintoją ar arbitrą arba taikintojų ar arbitrų daugumą, sprendimą priima pirmininkas. Jei nusprendžiama, kad siūlymas yra pagrįstas, taikintojas ar arbitras, dėl kurių priimtas sprendimas, turi būti pakeistas kitu vadovaujantis III skyriaus 2 skirsnio arba IV skyriaus 2 skirsnio nuostatomis. VI SKYRIUS. PROCESO IŠLAIDOS 59 straipsnis Mokesčių, kuriuos turi sumokėti ginčo šalys už naudojimąsi Centro teikiamomis paslaugomis, dydį nustato generalinis sekretorius, vadovaudamasis Administracinės tarybos priimta tvarka. 60 straipsnis 1. Kiekviena Komisija ir kiekvienas Teismas savo narių honorarų ir dalyvavimo procese išlaidų dydį nustato pasikonsultavę su generaliniu sekretoriumi ir neviršydami ribų, kurias kartkartėmis nustato Administracinė taryba. 2. Nė viena šio straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio ginčo šalims iš anksto susitarti su Komisija ar Teismu dėl jų narių honorarų ir išlaidų atlyginimo. 61 straipsnis 1. Taikinamosios procedūros atveju Komisijos narių honorarus ir išlaidas, taip pat mokesčius už naudojimąsi Centro teikiamomis paslaugomis ginčo šalys apmoka lygiomis dalimis. Kiekviena ginčo šalis padengia kitas išlaidas, kurias ji patiria dėl procedūros ir proceso. 2. Arbitražo proceso atveju, jei ginčo šalys nesusitarė kitaip, Teismas įvertina šalių dėl proceso patirtas išlaidas ir nusprendžia, kaip ir kas apmoka šias išlaidas, Teismo narių honorarus ir išlaidas bei mokesčius už naudojimąsi Centro teikiamomis paslaugomis. Šis sprendimas yra sprendimo dėl ginčo esmės dalis. VII SKYRIUS. PROCEDŪROS IR PROCESO VIETA 62 straipsnis Taikinamoji procedūra ir arbitražo procesas vyksta Centro būstinėje, jei kitaip nenumato tolesnės nuostatos. 63 straipsnis Jei ginčo šalys taip susitaria, taikinamoji procedūra ir arbitražo procesas gali vykti:
  22. a)Nuolatinio arbitražo teismo ar kitos panašios viešosios ar privačios įstaigos, su kuria Centras šiuo tikslu gali sudaryti susitarimą, buveinėje; arba
  23. b)bet kokioje kitoje Komisijos ar Teismo, pasikonsultavusių su generaliniu sekretoriumi, patvirtintoje vietoje. VIII SKYRIUS. SUSITARIANČIŲJŲ VALSTYBIŲ GINČAI 64 straipsnis Bet koks Susitariančiųjų Valstybių ginčas dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, kurio nepavyko išspręsti derybomis, remiantis bet kurios to ginčo šalies kreipimusi perduodamas spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, jei suinteresuotosios valstybės nesusitarė dėl kitokio ginčo sprendimo būdo. IX SKYRIUS. PAKEITIMAI 65 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali siūlyti šios Konvencijos pakeitimus. Siūlomo pakeitimo tekstas perduodamas generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus 90 dienų iki Administracinės tarybos posėdžio, kuriame toks pakeitimas turėtų būti svarstomas. Generalinis sekretorius nedelsdamas pakeitimo tekstą perduoda visiems Administracinės tarybos nariams. 66 straipsnis 1. Jei Administracinė taryba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma taip nusprendžia, pasiūlytas pakeitimas perduodamas visoms Susitariančiosioms Valstybėms ratifikuoti, priimti ar patvirtinti. Kiekvienas pakeitimas įsigalioja po 30 dienų nuo dienos, kurią šios Konvencijos depozitaras išsiuntė Susitariančiosioms Valstybėms pranešimą, kad visos Susitariančiosios Valstybės pakeitimą ratifikavo, priėmė ar patvirtino. 2. Joks pakeitimas neturi įtakos Susitariančiosios Valstybės ar jos sudedamojo vieneto, ar žinybos, ar bet kokio jos piliečio ar juridinio asmens pagal šią Konvenciją įgytoms teisėms ar prisiimtiems įsipareigojimams dėl sutikimo perduoti ginčą Centro jurisdikcijai, duoto iki pakeitimo įsigaliojimo. X SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 67 straipsnis Ši Konvencija pateikiama pasirašyti valstybėms Banko narėms. Be to, ji pateikiama pasirašyti bet kokiai kitai valstybei – Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šaliai, kurią Administracinė taryba dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma pakvietė pasirašyti šią Konvenciją. 68 straipsnis 1. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti, priimti arba patvirtinti kiekviena pagal savo konstitucines procedūras. 2. Ši Konvencija įsigalioja po 30 dienų nuo tos dienos, kurią buvo deponuotas dvidešimtas ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas. Kiekvienai vėliau jos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą deponavusiai valstybei ši Konvencija įsigalioja po 30 dienų nuo dokumento deponavimo. 69 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Valstybė priima reikiamus teisės aktus ar imasi kitų veiksmų, kad būtų užtikrintas veiksmingas šios Konvencijos nuostatų taikymas jos teritorijoje. 70 straipsnis Ši Konvencija taikoma visoms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius yra atsakinga Susitariančioji Valstybė, išskyrus tas, kurias tokia valstybė raštu nurodė šios Konvencijos depozitarui ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šią Konvenciją arba vėliau. 71 straipsnis Bet kuri Susitariančioji Valstybė gali denonsuoti šią Konvenciją raštu pranešdama apie tai šios Konvencijos depozitarui. Denonsavimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo tokio pranešimo gavimo. 72 straipsnis Susitariančiosios Valstybės pranešimas pagal 70 ar 71 straipsnius neturi įtakos tos Susitariančiosios Valstybės ar jos sudedamojo vieneto, ar žinybos, ar bet kokio jos piliečio ar juridinio asmens pagal šią Konvenciją įgytoms teisėms ar prisiimtiems įsipareigojimams dėl sutikimo perduoti ginčą Centro jurisdikcijai, duoto prieš tai, kai tokį pranešimą gavo depozitaras. 73 straipsnis Šios Konvencijos ir jos pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Bankui; jis atlieka šios Konvencijos depozitaro funkcijas. Depozitaras patvirtintus šios Konvencijos nuorašus perduoda valstybėms – Banko narėms ir kitoms pasirašyti Konvenciją pakviestoms valstybėms. 74 straipsnis Depozitaras įregistruoja šią Konvenciją Jungtinių Tautų sekretoriate, remdamasis Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsniu ir Generalinės Asamblėjos priimtais tokio registravimo nuostatais. 75 straipsnis Depozitaras visoms šią Konvenciją pasirašiusioms valstybėms praneša apie:
  24. a)Konvencijos pasirašymą remiantis 67 straipsniu;
  25. b)ratifikavimo, priėmimo ir patvirtinimo dokumentų deponavimą remiantis 73 straipsniu;
  26. c)šios Konvencijos įsigaliojimo pagal 68 straipsnį datą;
  27. d)teritorijas, kurioms ši Konvencija netaikoma remiantis 70 straipsniu;
  28. e)šios Konvencijos pakeitimų įsigaliojimo remiantis 66 straipsniu datą;
  29. f)Konvencijos denonsavimą remiantis 71 straipsniu. PRIIMTA 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis, visi trys tekstai yra autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko archyvuose. Pastarasis žemiau pasirašydamas pareiškė savo sutikimą atlikti šios Konvencijos jam pavestas funkcijas. Įsigaliojo 1966 m. spalio 14 d. ______________ *Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 5 d.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.