NUTARIMAS DĖL BENDRŲJŲ DUOMENŲ APIE PLANUS, SUSIJUSIUS SU RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMU, TEIKIMO EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJAI TVARKOS PATVIRTINIMO 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL BENDRŲJŲ DUOMENŲ APIE PLANUS, SUSIJUSIUS SU RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMU, TEIKIMO EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJAI TVARKOS PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. 1872 Vilnius Įgyvendindama teisės derinimo priemonių 2002 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910), skyriaus „3.22. Aplinka“ 3.22.9-T2 priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarką (pridedama). 2. Pavesti Aplinkos ministerijai kasmet iki rugsėjo 30 d. išanalizuoti ir pateikti Europos Bendrijų Komisijai praeitų metų duomenis apie radioaktyviųjų atliekų išmetimus į vandenis ir atmosferą ir informuoti Europos Bendrijų Komisiją apie išduotus radionuklidų išmetimo leidimus ir licencijas vykdyti veiklą, kurios metu bus laidojamos radioaktyviosios atliekos. 3. Nustatyti, kad pradėti įgyvendinti planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, ir nustatytąja tvarka išduoti licenciją vykdyti veiklą galima tik pateikus Europos Bendrijų Komisijai bendruosius duomenis apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, ir gavus teigiamą Europos Bendrijų Komisijos išvadą arba praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo šių duomenų pateikimo Europos Bendrijų Komisijai ir šiai nepareiškus nuomonės. 4. Šiuo nutarimu patvirtinta tvarka, išskyrus III ir IV skyrius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos. 5. Šio nutarimo 2 ir 3 punktai, taip pat šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos III ir IV skyriai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1872 BENDRŲJŲ DUOMENŲ APIE PLANUS, SUSIJUSIUS SU RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ ŠALINIMU, TEIKIMO EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJAI TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši tvarka reglamentuoja bendrųjų duomenų apie susijusius su radioaktyviųjų atliekų (toliau vadinama – atliekos) šalinimu planus, kuriuos įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių vandenys, dirvožemis ar oras gali būti užteršti radionuklidais, rengimą ir teikimą Europos Bendrijų Komisijos (toliau vadinama – Komisija) ekspertams įvertinti. Veikla, kuriai taikoma ši tvarka, nurodyta 1 priede. 2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos: Apgaubas – konstrukcija radionuklidų patekimui į aplinką sukliudyti. Bendrieji duomenys – duomenys apie veiklą, kurią vykdant vandenys, dirvožemis ar oras gali būti užteršti radionuklidais. Licencija – valstybės valdymo institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis tam tikra radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, branduolinės energetikos veikla ar veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Licencijos išduodamos vadovaujantis Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1998, Nr. 12-274), ir Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485). Atliekų šalinimas – atliekų kaupimas kapinyne ar kitoje nustatytoje vietoje, neketinant jų išimti, arba tiesioginis atliekų paskleidimas aplinkoje. Šalinimas apima bet kurį planuotą ar atsitiktinį radioaktyviųjų medžiagų (dujų ir skysto pavidalo) išmetimą į aplinką. Sandarumo sistema – metodai ar fizinės konstrukcijos, kliudančios radionuklidams pasklisti aplinkoje. Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1600), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 2001, Nr. 13-415), sąvokas. II. BENDRŲJŲ DUOMENŲ SĄVADO RENGIMAS 3. Šios tvarkos 1 priede nurodytą veiklą (išskyrus nurodytąją 14 punkte) planuojantis vykdyti fizinis ar juridinis asmuo (toliau vadinama – subjektas) privalo parengti bendrųjų duomenų sąvadą, kurį sudaro šios tvarkos 2 priede nurodyti bendrieji duomenys. Planuojant vykdyti 1 priedo 13 punkte nurodytą veiklą, šį sąvadą sudaro tik konkrečiu atveju svarbūs 2 priede nurodyti duomenys, o sąvado turinį ir apimtį nustato Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos ministerija ir Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovaudamiesi nereguliuojamosios veiklos kriterijais, pateiktais Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ A priedo A.2 punkte, išnagrinėję subjekto pateiktus dokumentus licencijai gauti. Bendrųjų duomenų apie veiklą, nurodytą 1 priedo 14 punkte, sąvadas rengiamas tik Komisijai pareiškus pageidavimą gauti bendruosius duomenis. 4. Parengtą bendrųjų duomenų sąvadą subjektas privalo suderinti su Aplinkos ministerija, Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centru ir Civilinės saugos departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. Šios institucijos turi per 25 darbo dienas nuo minėtojo sąvado gavimo jį išnagrinėti ir pagal kompetenciją raštu pateikti subjektui išvadas dėl sąvade pateiktų bendrųjų duomenų teisingumo. 5. Suderintą bendrųjų duomenų sąvadą ir institucijų išvadas subjektas turi pateikti Aplinkos ministerijai. III. BENDRŲJŲ DUOMENŲ TEIKIMAS KOMISIJAI 6. Jeigu planuojama vykdyti 1 priedo 1–10 ir 13 punktuose nurodytą veiklą, Aplinkos ministerija pateikia Komisijai subjekto parengtą ir nustatytąja tvarka suderintą bendrųjų duomenų sąvadą. Šis sąvadas pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius (jeigu įmanoma, vienerius metus) iki licencijos vykdyti veiklą išdavimo, įrenginio eksploatavimo pradžios (kai licencijos nereikia) arba iki įrenginio demontavimo pradžios. Jeigu planuojama veikla, nurodyta 1 priedo 14 punkte, bendrųjų duomenų sąvadas pateikiamas per 6 mėnesius nuo Komisijos pageidavimo gauti bendruosius duomenis pareiškimo. 7. Jeigu subjektas keičia (tikslina) planą, apie kurį bendruosius duomenis Aplinkos ministerija jau buvo pateikusi Komisijai, ir jeigu: 7.1. Komisija jau yra pareiškusi nuomonę apie šį planą, o keičiant jį didinami ribiniai išmetimų aktyvumai arba didėja išnagrinėtų projektinių avarijų galimas pavojus, – Komisijai turi būti pateikiama tik ši informacija: numatomi plano pakeitimai, anksčiau patvirtinti ir naujieji ribiniai išmetimų aktyvumai, naujųjų ribinių išmetimų aktyvumų taikymo ir kietųjų atliekų šalinimo padariniai, iš naujo išnagrinėtos projektinės avarijos, ekstremalių situacijų valdymo ir aplinkos monitoringo planai; 7.2. Komisija jau yra pareiškusi nuomonę apie šį planą, o norint planą keisti naujos licencijos nereikia arba keičiant jį šalinamų atliekų ribiniai išmetimų aktyvumai nedidinami ir nedidėja išnagrinėtų projektinių avarijų galimas pavojus, – Komisijai teikti bendruosius duomenis nebūtina; 7.3. Komisija nėra pareiškusi nuomonės apie šį planą, – Komisijai teikiamas atnaujintas bendrųjų duomenų sąvadas, tačiau kai keičiant planą ribiniai išmetimų aktyvumai nedidinami ir nedidėja išnagrinėtų projektinių avarijų galimas pavojus, Komisija informuojama tik apie plano pakeitimus. IV. KOMISIJOS IŠVADŲ ĮVERTINIMAS 8. Komisijai išnagrinėjus Aplinkos ministerijos pateiktą bendrųjų duomenų sąvadą ir pateikus išvadą, Aplinkos ministerija šią išvadą raštu pateikia veiklą planuojančiam subjektui ir šios tvarkos 4 punkte nurodytoms institucijoms. 9. Aplinkos ministerija informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į Komisijos išvadas. ______________________ Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarkos 1 priedas VEIKLA, APIE KURIĄ TEIKIAMI BENDRIEJI DUOMENYS 1. Branduolinių reaktorių eksploatavimas. 2. Panaudoto branduolinio kuro perdirbimas. 3. Urano ir torio gavyba. 4. Urano praturtinimas uranu-235. 5. Branduolinio kuro gamyba. 6. Panaudoto branduolinio kuro saugojimas tam skirtuose įrenginiuose. 7. Radioaktyviųjų medžiagų pramoninis apdorojimas. 8. Radioaktyviųjų atliekų, susidarančių vykdant veiklą, nurodytą 1–7 ir 9 punktuose, apdorojimas ir saugojimas. 9. Branduolinių reaktorių ir panaudoto kuro perdirbimo įmonių demontavimas. 10. Radioaktyviųjų atliekų laidojimas žemės paviršiuje ar po žeme. 11. Radioaktyviųjų atliekų skandinimas jūroje[1]. 12. Radioaktyviųjų atliekų laidojimas po jūros dugnu*. 13. Veikla su gamtiniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, jeigu būtina šios veiklos licencija. 14. Kita veikla. ______________ Bendrųjų duomenų apie planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų šalinimu, teikimo Europos Bendrijų Komisijai tvarkos 2 priedas BENDRŲJŲ DUOMENŲ SĄVADO TURINYS 1. Įvadas: bendras planuojamo objekto apibūdinimas; esama licencijavimo stadija, objekto rengimo eksploatuoti planas(a,c); numatytos demontavimo stadijos(b); demontavimo licencijavimo procedūrų aprašas(b); numatoma eksploatavimo pradžia, trukmė ir uždarymo data(c). 2. Vietovės apibūdinimas: 2.1. Aikštelės ir regiono geografinės, topografinės ir geologinės ypatybės: regiono žemėlapis; regiono ypatumai; objekto padėtis atsižvelgiant į kitus objektus, į kurių taršą reikia atsižvelgti; objekto padėtis atsižvelgiant į artimiausias gyvenvietes kaimyninėse valstybėse. 2.2. Seismologiniai duomenysa,c – seisminio aktyvumo laipsnis, didžiausias tikėtinas seisminis aktyvumas ir objekto seisminis atsparumas. 2.3. Hidrologiniai duomenys: vandentakių aprašas; vidutinis, maksimalus ir minimalus vandens lygiai ir debitai, jų pasikartojimo dažnis; požeminio vandens lygiai ir srautai. 2.4. Meteorologiniai ir klimatologiniai duomenys: vėjo krypties ir greičio pasikartojimo dažniai; kritulių kiekis ir trukmė; vėjo krypčių sektorius atitinkančios teršalų dispersijos atmosferoje sąlygos ir temperatūros inversijos trukmės. 2.5. Gamtos išteklių ir maisto produktų gamybos trumpas apibūdinimas: dirvožemio tipai ir ekologiniai vietovės ypatumai; vandens išteklių naudojimas regione; svarbiausiųjų maisto produktų gamyba regione ir kitose ES valstybėse, kurioms galimas poveikis; žemdirbystė, gyvulininkystė, žvejyba ir medžioklė, jeigu svarbu; maisto produktų paskirstymo sistema, ypač maisto produktų eksportas į kitas ES valstybes, jeigu tai gali būti susiję su apšvitos dėl išmetamų radionuklidų rizika ir yra reikšmingų apšvitos trasų. 2.6. Kita veikla objekto aplinkoje(a,c): bet kuri ūkinė ar karinė veikla, antžeminis ar oro transportas, kiti veiksniai, galintys turėti įtakos įrenginių saugai; numatytos objekto apsaugos priemonės. 2.7. Vietovės apibūdinimas, spėjama vietovės kaita išnagrinėtuoju ilgalaikio poveikio laikotarpiu(c): gamtinės aplinkos kaita (spėjami geografiniai, topografiniai, geologiniai, hidrologiniai, hidrogeologiniai, meteorologiniai ir ekologiniai pokyčiai, apledėjimai, jūros lygio kitimas ir kranto erozija – pajūrio zonoje); žmogaus aplinkos kaita (sąlygos kisti žmonių pasiskirstymui, gyvensenai ir maisto produktų gamybai); informacijos šaltiniai ir jos patikimumas. 3. Įrenginio (kapinyno(c)) apibūdinimas: 3.1. Svarbiausiosios įrenginio ypatybės: trumpas įrenginio aprašas(a); tipas, paskirtis ir vykstantys procesai(a); išdėstymo planas(a); saugos priemonės(a); trumpa įrenginio eksploatavimo istorija(b); svarbiausiosios kapinyno ypatybės(c); vieta, gylis ir planas geologinės struktūros požiūriu(c); laidojimo metodai, hermetinimo ir užpildymo gruntu metodai ir grafikas(c); galimos statybos ar eksploatavimo problemos ir jų sprendimo planai(c); atliekų išėmimo galimybė(c); uždarymo planas (laikas ir etapai)(c); uždaryto kapinyno priežiūra(c); uždaromo ir uždaryto kapinyno kontrolės ir administravimo ypatumai(c); numatomų palaidoti atliekų apibūdinimas, nuklidinė sudėtis ir kiekiai, medžiagų, savitųjų aktyvumų, tam tikrų radionuklidų ar pusėjimo trukmės apribojimai(c); atliekų pakuočių tipai(c); atliekų priėmimo saugyklų talpyklos, saugojimo metodai ir sąlygos(c); atliekų atitikties nustatytiems kriterijams ir taisyklėms monitoringas(c). 3.2. Ventiliacijos sistema ir dujinių atliekų tvarkymas – ventiliacijos, išlaikymo, filtravimo ir išmetimo sistemų, veikiančių normaliai ir ištikus avarijai, aprašai, įskaitant srautų diagramas. 3.3. Skystųjų atliekų tvarkymas – jų apdorojimo įrenginių, saugojimo talpyklų ir išmetimo sistemų aprašai, įskaitant srautų diagramas. 3.4. Kietųjų atliekų tvarkymas(a,

1. b)– jų apdorojimo įrangos ir saugyklų aprašai. 3.5. Sandarumo sistema ar apgaubas(a,
2. b)– sandarumo sistemos aprašas, jos atsparumas nuotėkiams ir bandymų rezultatai. 3.6. Įrenginio eksploatavimo nutraukimas ir išmontavimas(a): numatyta įrenginio eksploatavimo trukmė; įrenginio eksploatavimo nutraukimo ir demontavimo prielaidos; įrenginio eksploatavimo nutraukimą ir demontavimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų santrauka. 4. Radionuklidų išmetimas į atmosferą normalios eksploatacijos metu: 4.1. Radionuklidų išmetimo leidimai: galiojanti radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo tvarka; ribinis išlakų aktyvumas ir nustatyti kiti su tuo susiję reikalavimai, prognozuojama radionuklidinė išlakų sudėtis. 4.2. Techniniai aspektai: prognozuojamas išlakų metinis aktyvumas; radioaktyviųjų teršalų prigimtis, sudėtis, fizinės ir cheminės būsenos; išlakų tvarkymas (valdymas), išmetimo metodai ir srautai. 4.3. Radionuklidų išmetimų į aplinką monitoringas: išlakų ėminių paėmimas, matavimai ir analizė, kuriuos atlieka tiek kontroliuojančiosios institucijos, tiek eksploatuojančiosios organizacijos; monitoringo įrangos principinis apibūdinimas; veikimo (aliarmo) lygiai ir apsaugos veiksmai. 4.4. Radionuklidų patekimo į žmogaus aplinką ir apšvitos dozių vertinimas: 4.4.1. Modeliai ir parametrų vertės, taikyti išmetimų padariniams nustatyti: teršalų sklaidos atmosferoje vertinimas; teršalų nusėdimo (iškritų) ir antrinio pakėlimo į orą vertinimai; maisto grandžių, įkvėpio, išorinės apšvitos ir kitų apšvitos trasų vertinimai; duomenys apie gyvenseną (mitybą, apšvitos trukmę ir t.t.); kitų skaičiuojant naudotų parametrų vertės. 4.4.2. Nustatytieji aplinkos komponentų savitieji aktyvumai ir apšvitos dozės, atitinkantys ribinius išlėkų aktyvumus: vidutinis metinis priežemio oro savitasis aktyvumas ir žemės paviršiaus užterštumas didžiausio poveikio vietose įrenginio aplinkoje ir kitose ES valstybėse, kurioms galimas poveikis; kitų ES valstybių, kurioms galimas poveikis, suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių, priskirtų kritinėms grupėms, metinės efektinės dozės, nustatytos atsižvelgiant į visas reikšmingas apšvitos trasas. 4.5. Radionuklidų išmetimai iš kitų šaltinių(a,c). 5. Radionuklidų išmetimas į aplinkos vandenis normalios eksploatacijos metu: 5.1. Radionuklidų išmetimo leidimai: bendrų reikalavimų santrauka; ribiniai nuotekų aktyvumai ir kompetentingų institucijų nustatyti reikalavimai nuotekoms, įskaitant prognozuojamą radionuklidinę sudėtį. 5.2. Techniniai aspektai: prognozuojami nuotekų metiniai aktyvumai; radioaktyviųjų teršalų prigimtis, sudėtis, fizikinės ir cheminės būsenos; nuotekų tvarkymas (valdymas), išleidimo metodai ir srautai. 5.3. Radionuklidų išmetimų į aplinką monitoringas: nuotekų ėminių paėmimas, matavimai ir analizė, kuriuos atlieka tiek kontroliuojančiosios institucijos, tiek eksploatuojančiosios organizacijos; monitoringo įrangos principinis apibūdinimas; veikimo (aliarmo) lygiai ir numatyti apsaugos veiksmai. 5.4. Radionuklidų patekimo į žmogaus aplinką ir apšvitos dozių vertinimas: 5.4.1. Modeliai ir parametrų vertės, taikyti išmetimų padariniams nustatyti: teršalų sklaidos vandenyje vertinimas; sedimentacijos ir jonų kaitos vertinimai; maisto grandžių, jūros purslų įkvėpio (pajūryje), išorinės apšvitos ir kitų trasų vertinimai; duomenys apie gyvenseną (mitybą, apšvitos trukmę ir t.t.); kitų skaičiuojant naudotų parametrų vertės. 5.4.2. Radionuklidų savitųjų aktyvumų aplinkos komponentuose ir apšvitos dozių, atitinkančių ribinius nuotekų aktyvumus, vertinimai: vidutinis metinis paviršinio vandens savitasis aktyvumas didžiausio savitojo aktyvumo vietoje įrenginio aplinkoje ir kitose ES valstybėse, kurioms galimas planuojamo įrenginio poveikis; kitų ES valstybių, kurioms galimas poveikis, suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių, priskirtų kritinėms grupėms, metinės efektinės dozės, nustatytos atsižvelgiant į visas reikšmingas apšvitos trasas. 5.5. Radionuklidų išmetimai iš kitų objektų į tą patį vandens telkinį(a,c). 6. Kietų atliekų, susidarančių įrenginyje, tvarkymas ir šalinimas: 6.1. Atliekų, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, klasifikavimo sistema ir nustatyti kiekiai. 6.2. Apdorojimas ir pakavimas. 6.3. Saugojimas. 6.4. Radiologinio poveikio aplinkai rizika, taikomos apsaugos priemonės. 6.5. Iš įrenginio perduotų įvairių klasių atliekų tolesnis tvarkymas. 6.6. Užterštų medžiagų nebekontroliavimas; nustatyti nebekontroliuojamieji (švarumo) lygiai. 7. Neplanuoti radioaktyviųjų teršalų išmetimai į aplinką: 7.1. Vidinių ar išorinių veiksnių sukeltų incidentų, dėl kurių galimi neplanuoti radionuklidų išmetimai į aplinką, apžvalga; saugos analizės ataskaitoje išnagrinėtų incidentų sąrašas. 7.2. Kompetentingų institucijų išnagrinėtos, siekiant numatyti galimus neplanuotų išmetimų į aplinką radiologinius padarinius, projektinės avarijos; išnagrinėtų projektinių avarijų santrauka ir jų pasirinkimo priežastys. 7.3. Projektinių avarijų radiologinių padarinių vertinimai: 7.3.1. Radionuklidų išmetimai į atmosferą: sąlygos nustatyti į atmosferą išmetamų radionuklidų kiekius; išmetimo trasos (srautai) ir radionuklidų srautų kaita; radionuklidų, kurių išmetimas į aplinką gali būti svarbus žmonių sveikatai, kiekiai, fizinės ir cheminės būsenos; visas reikšmingas apšvitos trasas įskaitantys modeliai ir parametrų vertės, taikyti radionuklidų sklaidai, nusėdimui, antriniam pakėlimui, plitimui mitybos grandimis modeliuoti ir didžiausioms galimoms dozėms nustatyti; didžiausi integraliniai savitieji priežemio oro aktyvumai ir didžiausios sausų ir drėgnų atmosferos iškritų vertės didžiausio poveikio vietose įrenginio aplinkoje ir kitose ES valstybėse, kurioms galimas įrenginio poveikis; suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių, gyvenančių įrenginio aplinkoje ir kitose ES valstybėse, didžiausios metinės efektinės dozės, nustatytos atsižvelgiant į visas reikšmingas apšvitos trasas. 7.3.2. Radionuklidų išmetimai į vandens telkinius: sąlygos nustatyti radionuklidų kiekius nuotekose; nuotekų išleidimo srautai ir jų kaita; radionuklidų, kurių išmetimas gali būti svarbus žmonių sveikatai, kiekiai, fizinės ir cheminės būsenos; visas reikšmingas apšvitos trasas įskaitantys modeliai ir parametrų vertės, taikyti radionuklidų sklaidai, sedimentacijai ir jonų kaitai, plitimui mitybos grandimis modeliuoti ir didžiausioms galimoms dozėms nustatyti; suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių, gyvenančių įrenginio aplinkoje ir kitose ES valstybėse, kurioms galimas įrenginio poveikis, didžiausios metinės efektinės dozės, nustatytos atsižvelgiant į visas reikšmingas apšvitos trasas. 8. Ekstremalių situacijų valdymo planai, susitarimai su kitomis ES valstybėmis, susiję su galimu radiologiniu pavojumi kitai ES valstybei ir skirti radiologinei apsaugai toje valstybėje organizuoti. Trumpas apibūdinimas (aprašas): nustatyti įvairių apsaugos priemonių taikymo lygiai; planai, susiję su ekstremaliomis situacijomis, ir nustatytos avarinio planavimo zonos; priemonės, skirtos operatyviai keistis informacija su kitomis ES valstybėmis, dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai, ekstremalių situacijų valdymo planų koordinavimas ir savitarpio pagalba; ekstremalių situacijų valdymo planų patikrinimo (išbandymo), ypač nurodant kitų ES valstybių dalyvavimą, procedūros. 9. Aplinkos monitoringo aprašas: jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo (išorinės dozės galios) monitoringas; oro, vandens, dirvožemio ir maisto produktų užterštumo radionuklidais monitoringas, kurį atlieka ūkio subjektas ir (
3. ar)reguliuojančiosios institucijos; patvirtintos monitoringo programos, monitoringo organizavimas, ėminių tipai ir ėmimo dažniai, įranga normalaus eksploatavimo sąlygomis ir ištikus avarijai, bendradarbiavimo su kaimyninėmis ES valstybėmis procedūros. 10. Uždaryto kapinyno radiologinis poveikis(c): 10.1. Ilgalaikės saugos užtikrinimo koncepcija – radionuklidus sulaikantys barjerai, jų patikimumas visiems atliekose esantiems radionuklidams ar jų daliai. 10.2. Kapinyno priimtinumo kriterijai: kiekybiniai ir kokybiniai saugos indikatoriai; kritinės grupės; išnagrinėtas laikotarpis, kuriuo taikyti saugos indikatoriai. 10.3. Ilgalaikiam kapinyno poveikiui nustatyti naudotos techninės priemonės: išnagrinėti scenarijai, įvykiai ir procesai, į kuriuos atsižvelgta ir neatsižvelgta nustatant kapinyno poveikį; taikyti poveikio nustatymo metodai; neapibrėžtumai, paklaidų priežastys ir paklaidų vertinimo metodai; poveikio nustatymo atnaujinimas (peržiūra) kapinyną eksploatuojant ar uždarant. 10.4. Ilgalaikio poveikio nustatymo rezultatai: svarbiausiosios kapinyno aplinkos ir kitų ES valstybių gyventojų apšvitos trasos; nustatyti išmetamų radionuklidų kiekiai, intensyvumai ir išmetimų laikas, dujų ir gruntinio vandens apykaita uždarius kapinyną; suaugusiųjų, vaikų ir kūdikių, gyvenančių kitose ES valstybėse, didžiausi apšvitos lygiai, nustatyti atsižvelgiant į visas reikšmingas apšvitos trasas; skaičiavimų paklaidų vertinimas. 10.5. Licencijavimo procedūra: licencijavimo procedūrų aprašas; apribojimai (sąlygos), kuriuos numatoma įtraukti į licenciją. 10.6. Pasiūlymai dėl vietovės tvarkymo uždarius kapinyną: monitoringas; registro (archyvo) forma ir tvarkymas. ___________________ (a)Punktas taikomas tik 1 priedo 1–8 punktuose nurodytai veiklai. (b)Punktas taikomas tik demontuojant branduolinius reaktorius ir panaudoto kuro perdirbimo įmones (1 priedo 9 punkte nurodyta veikla). (c)Punktas taikomas tik laidojant atliekas žemės paviršiuje ar po žeme (1 priedo 10 punkte nurodyta veikla). ______________ [1] Šiuo metu jokia ES narė nėra numačiusi vykdyti šios veiklos.