← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.09.04:2002 „PASTATO ŠILDY

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.09.04:2002 „PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ENERGIJOS SĄNAUDOS ŠILDYMUI“ PATVIRTINIMO IR APLINKOS MINISTRO 2000 M. RUGSĖJO 20 D. ĮSAKYMO NR. 408 „DĖL REGLAMENTO STR 2.09.04:2000 „PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ŠILUMOS SUVARTOJIMAS“ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS 2002 m. spalio 22 d. Nr. 552 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

  1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“ (pridedama).
  2. Įsigaliojus 1 punkte nurodytam statybos techniniam reglamentui STR 2.09.04:2002 l a i k a u netekusiu galios aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl reglamento STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 86-2634).
  3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.09.04:2002 PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA ENERGIJOS SĄNAUDOS ŠILDYMUI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Šis techninis statybos reglamentas nustato gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimą.
  5. Reglamentą galima taikyti gyvenamosios paskirties patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų projektinės šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimui.
  6. Reglamentas taikomas projektuojant ir rekonstruojant pastatų, priestatų bei antstatų šildymo sistemas, taip pat gali būti taikomas, įvertinant pastatų šilumos sąnaudas. Šis reglamentas neriboja kitų įteisintų skaičiavimo metodikų ar kompiuterinių programų naudojimo. II. NUORODOS
  7. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 4.
  8. RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ (Žin., 1994, Nr. 24-394); 4.
  9. STR 09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333); 4.
  10. HN 69-1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“; 4.
  11. HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ (Žin., 1999, Nr. 5-121); 4.
  12. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297); 4.
  13. STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507, Nr. 98-2831); 4.
  14. STR 2.01.01

(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120); 4.
  1. LST EN 832+AC:2000 „Šiluminės pastatų charakteristikos. Energijos sąnaudų šildymui apskaičiavimas. Gyvenamieji pastatai.“; 4.
  2. LST EN 14683:2000 „Statybinių konstrukcijų šilumos tilteliai. Ilginis šilumos perdavimas. Supaprastinti metodai ir nustatomos vertės“; 4.
  3. STR 2.01.03:1999 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297). III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  4. Šiame reglamente vartotos sąvokos, didžiai ir jų simboliai: 5.
  5. atitvara – pastato elementas, skiriantis patalpas nuo išorės. Atskiroms atitvarų rūšims priskiriama: 5.1.
  6. stogas (sutapdintas stogas; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis yra ≤ 60o, ir lubos; perdanga į nešildomą palėpę arba ertmes); 5.1.
  7. perdanga (perdanga, skirianti nuo išorinės aplinkos; perdanga virš nešildomų rūsių ir pogrindžių; perdanga tarp patalpų, kurių oro temperatūrų skirtumas tarp jų didesnis kaip 3 oC); 5.1.
  8. grindys (grindys ant grunto; šildomo rūsio grindys ant grunto); 5.1.
  9. sienos (išorinės sienos; vidaus sienos ir pertvaros, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų didesnis kaip 3 oC; šildomos pastogės šlaitinis stogas, kai kampas su grindimis > 60o; šildomų rūsių sienos, besiribojančios su išorine aplinka ir gruntu); 5.1.
  10. langai (langai; stoglangiai ir švieslangiai; vitrinos ir vitražai; stiklo sienos ir įstiklintos angos); 5.1.
  11. durys (išorinės durys; vartai); 5.
  12. išorės temperatūra – išorės oro temperatūra; projektinė išorės temperatūra – tam tikro laikotarpio vidutinė išorės oro temperatūra, naudojama projektavimo reikmėms; 5.
  13. vidaus temperatūra – vidaus oro temperatūros ir patalpos vidinių paviršių spindulinės temperatūros patalpos viduryje aritmetinis vidurkis (kitaip vadinama atstojamoji temperatūra) [4.8]; projektinė vidaus temperatūra – vidaus temperatūra, parenkama pagal patalpų paskirtį iš norminių dokumentų; 5.
  14. nustatytoji temperatūra – vidaus temperatūra, nustatyta palaikyti šildomose patalpose, esant normaliam šildymo režimui [4.8]; 5.
  15. šildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri šildoma palaikant nustatytąją temperatūrą joje [4.8]; 5.
  16. nešildomoji erdvė – patalpa arba erdvė, kuri nepriskiriama šildomajai erdvei [4.8]; 5.
  17. šiluminė zona – šildomosios erdvės dalis su viena nustatytąja temperatūra, kur vidaus temperatūra laikoma vienoda ir nekintančia [4.8]; 5.
  18. šilumos nuostoliai Φ – šilumos srautas, perduodamas iš šildomosios erdvės į išorinę aplinką šilumos perdavimu per atitvaras ir vėdinimu, W [4.8]; 5.
  19. projektiniai šilumos nuostoliai Φ – šilumos nuostoliai, esant projektinėms išorės ir šildomosios erdvės aplinkų sąlygoms, W; 5.
  20. šilumos pritekėjimai Φ – šilumos srautas, patenkantis į šildomąją erdvę nuo vidinių arba išorinių šilumos šaltinių, nepriklausančių šildymo sistemai, W [4.8]; 5.
  21. šilumos sąnaudos šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį pastate arba patalpoje šildymui suvartotas šilumos kiekis, kWh [4.8]; 5.
  22. skaičiuojamasis laikotarpis – laikotarpis, kuriam priskiriami skaičiuojamieji šilumos poreikiai ar sąnaudos. Pastaba: dažniausiai skaičiuojamaisiais laikotarpiais imami atskiri mėnesiai arba visas šildymo sezonas [4.8]; 5.
  23. šilumos poreikis šildymui Q – per atitinkamą laikotarpį nuo šildymo sistemos į patalpas reikiama tiekti šiluma, kad palaikyti šildomosios erdvės nustatytąją temperatūrą, kWh [4.8]; 5.
  24. projektinis šilumos poreikis šildymui Q – šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį, esant vidutinei daugiametei šio laikotarpio išorės temperatūrai, kWh; 5.
  25. projektinė šildymo sistemos galia P – šiluminė galia, reikalinga palaikyti nustatytąsias temperatūras šildomojoje erdvėje, esant projektinėms išorinės aplinkos sąlygoms, W; 5.
  26. šilumogrąža – atgal į pastato šildomąją erdvę specialiais įrenginiais šilumos dalies sugražinimas, kuri kitaip būtų prarandama; 5.
  27. šilumos tiltelis – šilumai laidesnės medžiagos intarpas atitvaroje, dėl kurio šioje vietoje šilumos srauto tankis per atitvarą yra didesnis; 5.
  28. ilginis šilumos tiltelis – toks nekintamo skerspjūvio vienalytis šiluminis tiltelis, kurio ilgis, kelis kartus viršijantis plotį, yra statmenas šilumos srautui per atitvarą; 5.
  29. šildomasis patalpos [pastato] plotas – šildyti numatytas patalpos arba pastato grindų plotas, m2; ši sąvoka atitinka naudingojo ploto (patalpų, apribotų šiltomis atitvaromis) apibrėžimą [4.6]; 5.
  30. termoizoliacinis sluoksnis – sluoksnis, kurio medžiagos šilumos laidumo klasė mažesnė kaip 0,2 W/(m×K); 5.
  31. dydžiai ir jų simboliai: l – ilgis, m; h – aukštis, m; A – plotas, m2; Φ – šilumos nuostoliai, W; θ – temperatūra, oC; D – atitvaros šiluminė inercija; S – medžiagos šilumos imlumo koeficientas (24 h periodui), W/(m2×K); U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2×K); Ψ – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K; L – oro debitas, m3/h; n – oro kaita, 1/h; P – šiluminė galia, W; η – efektyvumo koeficientas; Q – šiluma, šilumos kiekis, kWh; q – šilumos srauto tankis, W/m
  32. Kiti reglamente vartojami dydžiai ir jų žymenys apibūdinami tekste. 5.
  33. Reglamente vartojamų dydžių žymenų pagrindiniai poraidžiai pastato šiluminiams parametrams apibūdinti: e – išorės (external), i – vidaus (internal), En – atitvarų (enclosure), el – atitvaros (element), H – šildymo prietaisų (heating devices), d – durų (doors), V – vėdinimo (ventilation), in – išorės oro infiltracija (infiltration), Hg – šilumos išsiskyrimai(heat gains) sg – saulės spinduliuotės prietėkis (solar gains), s – saulės (solar), m – mėnesio (month), P – patalpos (premise), a – metinis (annual), mr – mėnesio faktinis (month real). IV. PASTATO MATMENYS
  34. Pastatų atitvarų matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių (išoriniai matmenys le), kaip nurodyta 1 ir 2 pav., arba matuojant tiesiogiai.
  35. Langų ir durų matmenys įmami pagal mažiausius statybinių angų matmenis.
  36. Grindų, stogų ir perdangų matmenys įmami pagal vidinius pastato matmenis (matmenys lio, 1 ir 2 pav.), įvertinant pertvarų storius.
  37. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, metrais.
  38. Atitvarų plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu, kvadratiniais metrais.
  39. Patalpų vidiniai tūriai imami kubiniais metrais [4.6]. 1 pav. Horizontalūs atitvarų matmenys plane 2 pav. Vertikalūs atitvarų matmenys pjūvyje V. Pastato šildymo sistemos galia
  40. Projektinė gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų šildymo sistemų galia turi būti kuo mažesnė, tačiau pakankama, kad palaikytų pastato šildomose patalpose šiluminį komfortą arba pakankamą šiluminę aplinką [4.4].
  41. Pastato (patalpos) šildymo sistemos galia turi padengti visus pastato (patalpos) šilumos nuostolius. Vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpas, skaičiuojant šildymo sistemos galią, įvertinami tiktai tada, jeigu juos galima tiksliai nustatyti projektinės išorės temperatūros skaičiuojamajam laikotarpiui.
  42. Prieš pradedant skaičiuoti pastato projektinius šilumos nuostolius, reikia turėti: - pastato aukštų statybinius planus; - būdingus pastato pjūvius; - atitvarų šilumos perdavimo koeficientus [4.5]; - atitvarų pjūvius su ilginiais šilumos tilteliais [4.5, 4.9]; - projektinius oro kiekius vėdinimui arba oro kaitą [4.2].
  43. Pastato (arba viena šildymo sistema apšildomos pastato dalies) šilumos nuostoliai yra nustatomi, susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema, šilumos nuostolius. I skirsnis. Projektinė išorės temperatūra
  44. Projektinė išorės temperatūra, oC, parenkama pagal 1 lentelėje nurodytas sąlygas (įvertinus atitvaros vietą ir vidutinę pastato atitvarų šiluminę inerciją) iš [4.1] 2.11 lentelės. 1 lentelė. Projektinė išorės temperatūra šilumos nuostoliams per atitvaras skaičiuoti Atitvara Vidutinė pastato atitvarų šiluminė inercija, D* Projektinė išorės temperatūra (esant 92% integraliniam pasikartojimui) Grindys ant grunto ir įgilintos rūsio sienos (p.5.1.3) - Šalčiausio mėnesio, ([4.1], 2.10 lentelė) Sienos, perdangos, stogai <1,5 Šalčiausios paros ([4.1], 2.11 lentelė) 1,5 … 4 Šalčiausios paros ir šalčiausio penkiadienio vidurkis ([4.1], 2.11 lentelė) > 4 Šalčiausio penkiadienio ([4.1], 2.11 lentelė)
  45. Pastato atitvarų vidutinė šiluminė inercija skaičiuojama taip: ,
(1)čia: Ai – atitvaros plotas, m2. Di – atitvaros šiluminė inercija, apskaičiuojama: Di = S(R×S)i,
(2)čia: Ri – atitvaros sluoksnio šiluminė varža, K×m2/W, nustatoma pagal [4.5] A priede pateiktus nurodymus; Si – atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficientas, (24h periodui), W/(m2×K). Nustatant pastato šiluminę inerciją, grindų ant grunto bei įgilintos rūsio sienų dalies (p.5.1.3) šiluminei inercijai įvertinti prie atitvaros konstrukcijos papildomai imamas 1,5 m grunto sluoksnis. 18. Atitvaros sluoksnio medžiagos šilumos imlumo koeficiento S vertės (24 h periodui), pateiktos A priedo A1 ir A2 lentelėse. Esant reikalui, S vertė gali būti nustatoma taip: ,
(3)čia: λ – atitvaros sluoksnio medžiagos projektinis šilumos laidumo koeficientas, W/(m×K); c – atitvaros sluoksnio medžiagos savitoji šiluminė talpa, J/(kg×K); ρ – atitvaros sluoksnio medžiagos tankis, kg/m
  1. Pagrindinių statybinių medžiagų charakteristikų λ, c ir ρ orientacinės projektinės vertės taip pat pateiktos A priedo A1 ir A2 lentelėse. II skirsnis. Atitvarų šilumos nuostoliai Φen, W
  2. Pastato atitvarų projektiniai šilumos nuostoliai Φen nustatomi, sudedant šilumos nuostolius per visas pastato atitvaras (elementus) bei ilginius šilumos tiltelius, W: Φen = ΣΦel + ΣΦΨ.
(4)20. Kiekvienos atitvaros dalies, apibūdinamos skirtinga šilumos perdavimo koeficiento verte, projektiniai šilumos nuostoliai Φel skaičiuojami, W: Φel = U×A×(θi – θe)×ku×(1+ Δko + Δkw + Δkh+ Δkd),
(5)čia: U – atitvaros (atitvaros dalies) šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2×K), nustatomas pagal [4.5] A priede pateiktą metodiką; A – atitvaros (atitvaros dalies) plotas, m2; θi – projektinė vidaus temperatūra, oC [4.4, 4.3]; θe – projektinė išorės temperatūra, oC; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė; ku – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą θe vertę. Pataisa netaikoma grindims ant grunto bei įgilintai rūsio sienų daliai (p. 5.1.3); Δko – pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3); Δkw – pataisa dėl vėjo įtakos. Pataisa netaikoma perdangoms ir grindims (p. 5.1.3); Δkh – pataisa dėl šildymo prietaisų rūšies; taikoma visoms atitvaroms; Δkd – pataisa dėl išorės durų (jei nėra oro užuolaidų), taikoma skaičiuojant durų šilumos nuostolius; pataisų Δko, Δkw, Δkh, Δkd vertės nurodytos 2 priede, B.2 lentelėje. Vietoj pataisos ku, formulėje
(5)geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą θe vertę. 21. Projektiniai šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius ΦΨ, tokius kaip gelžbetoninė sąrama virš lango angos, nustatomi pagal formulę, W: ΦΨ = Ψ×l×(θi – θe)×ku,
(6)čia: Ψ – ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/m×K. Jo vertę (pagal išorinius pastato matmenis) galima pasirinkti iš [4.5, 4.9] arba iš įteisintose skaičiavimo programose pateiktų lentelių, žinynų; l – ilginio šilumos tiltelio ilgis, m; θi – projektinė vidaus temperatūra, oC [4.4, 4.3]; θe – projektinė išorės temperatūra, oC; parenkama pagal 16 p. nurodymus. Jei kitapus atitvaros yra patalpa su kitokia projektine vidaus temperatūra, tai imama šios temperatūros vertė; ku – pataisa, jeigu atitvara tiesiogiai nesusisiekia su išorės oru (2 priedas, B.1 lentelė). Pataisa netaikoma, jei imama vidutinė tos patalpos (ertmės) temperatūra, apskaičiuota pagal 3 priede nurodytą šilumos balanso lygtį, į lygtį įstatant atitinkamą θe vertę. Vietoj pataisos ku, formulėje
(6)geriau taikyti vidutinę nešildomos patalpos (ertmės) temperatūrą, apskaičiuotą pagal šilumos balanso lygtį 3 priede, į lygtį įstatant atitinkamą θe vertę. III skirsnis. Vėdinimo šilumos nuostoliai Φv, W 22. Patalpos vėdinimo projektiniai šilumos nuostoliai Φv skaičiuojami taip, W: Φv = Φev + Φin,
(7)čia: Φev – projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, W; Φin – projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, W. Tuo atveju, kai patalpa vėdinama tik natūraliai,
(7)formulėje vietoj priverstinio vėdinimo nuostolių Φev įstatomi natūralaus vėdinimo šilumos nuostoliai Φnv, nustatomi pagal
(12)formulę toliau.
  1. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Φev skaičiuojami taip, W: Φev = c×ρi×Lev×(θi-θe)×(1-ηhr), (8-1) arba Φev = 0,34×Lev×(θi-θe)×(1-ηhr), (8-2) čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m3×K); ρi – patalpos oro tankis, ρ@1,2 kg/m3; Lev – projektinis tiekiamo į patalpą oro debitas, m3/h; θe – projektinė išorės temperatūra, nustatyta pastatui pagal 16 p. nurodymus; θi – projektinė vidaus temperatūra, oC [4.4, 4.3]; ηhr – šilumogrąžos įrenginio, jei toks yra, vidutinis efektyvumo koeficientas.
  2. Projektiniai šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos Φin skaičiuojami taip, W: Φin = c×ρi×Lin×(θi-θe), (9-1) arba Φin = 0,34×Lin×(θi-θe), (9-2) čia: c – savitoji oro šiluma, c@0,279 Wh/(kg×K) arba c@0,34 Wh/(m3×K); ρi – patalpos oro tankis, ρ@1,2 kg/m3; θe – projektinė išorės temperatūra, nustatoma, kaip nurodyta 16 p.; θi – projektinė vidaus temperatūra, oC [4.4, 4.3]; Lin – infiltruojamo oro debitas, m3/h, apskaičiuojamas pagal formulę: Lin = nin×Ap×h×Δkc×(1+Δkb)×(1+kg),
(10)čia: nin – oro kaita dėl infiltracijos,1/h, pagal 4 priedo D.2 lentelę; Ap – patalpos plotas, m2 [4.6]; h – patalpos aukštis, m [4.6]; Δkc – pataisa dėl kampinės patalpos; jei kampinėje patalpoje langai yra skirtingose sienose, Δkc = 1,2, kitais atvejais Δkc = 1,0; Δkb – pataisa dėl vėdinimo sistemos rūšies, žr. 4 priedo D.5 lentelę; kg – pataisa dėl patalpos padėties pastate, apskaičiuojama pagal formulę: ,
(11)čia: N – aukštų skaičius; Ni – aukštas, kuriame yra vertinamoji patalpa. 25. Projektiniai šilumos nuostoliai, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, Φnv, W. Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai išorės oro debitas, patenkantis į ją, skaičiuojamas pagal 4.2 1 priedą, o šilumos nuostoliai, atmetant nuostolių dalį dėl savaiminės oro infiltracijos, nustatomi pagal formulę: Φnv = c×ρi×Lnv×(θi-θe), (12-1) arba Φnv = 0,34×Lnv×(θi-θe), (12-2) čia: dydžiai c, ρi, θi, θe tokie patys kaip ir
(8)formulėje; Lnv – išorės oro debitas dėl natūralaus vėdinimo, m3/h. Išorės oro debitą tik dėl natūralaus vėdinimo Lnv, m3/h, apytiksliai taip pat galima nustatyti pagal formulę: Lnv = nnv×Ap×h×Δkc×(1 + Δkb)×(1 + kg),
(13)čia: Lnv – išorės oro debitas, m3/h, patenkantis į patalpą tik dėl natūralaus vėdinimo; nnv = ntv – nin – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl natūralaus vėdinimo, atmetant išorės oro infiltracijos dalį; ntv = nnv + nin – oro kaita patalpoje, 1/h, dėl bendrojo natūralaus vėdinimo, įvertinant išorės oro infiltraciją (imama iš 4 priedo arba išmatuojama); nin – oro kaita patalpoje, 1/h, tik dėl infiltruojamo išorės oro; kiti dydžiai tokie patys, kaip
(10)formulėje. 26. Pastato (patalpos), kuriame numatoma įrengti priverstinę vėdinimo sistemą su išorės oro pašildymu iki vidaus oro temperatūros, šildymo sistemos galiai priskiriami tik šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, skaičiuojami pagal
(9)formulę. Jei pastatas (patalpa) vėdinamas natūraliai, tai šildymo sistema dengia visus vėdinimo šilumos nuostolius. Išorės oro kiekis, patenkantis į pastatą (patalpą), skaičiuojamas pagal [4.2] 1 priedą, o šilumos nuostoliai nustatomi pagal
(8)formulę, kurioje vietoj Φev įstatoma Φnv. IV skirsnis. Pastato nuolatinio šildymo sistemos galia Phs, W 27. Patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia Ph, W, nevertinant šilumos pritekėjimų: Ph = ΣΦel + ΣΦΨ + Φv,
(14)čia: Φel – šilumos nuostoliai per atitvaras, W; ΦΨ – šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W; Φv – patalpos vėdinimo šilumos nuostoliai, W. 28. Pastato projektinė nuolatinio šildymo sistemos galia Phs, W, nevertinant šilumos pritekėjimų: Phs = ΣPh/η3,
(15)čia: Ph – patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W; η3 – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas (5 priedas, E.3 lentelė). V skirsnis. Šilumos tiekimo sistemos galia P, W 29. Pastato nuolatinio šildymo sistemos šilumos šaltinio projektinė šiluminė galia P, W, nevertinant šilumos pritekėjimų: P = 1,1×Phs/η2,
(16)čia: 1,1 – atsargos daugiklis; η2 – šilumos šaltinio vardinis efektyvumo koeficientas (nurodytas įrangos tiekėjo arba imamas iš 5 priedo E.2 lentelės). VI. PASTATO VIDUTINIS ŠILUMOS POREIKIS ŠILDYMUI
  1. Gyvenamosios paskirties pastatų bei jų patalpų mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį (mėnesį ar visą šildymo sezoną) yra skaičiuojamas, atsižvelgiant į tai, kad patalpose turėtų būti palaikomas šiluminis komfortas arba pakankamos vidaus šiluminės aplinkos sąlygos.
  2. Pastato (patalpos) vidutinis šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį turi būti lygus pastato (patalpos) vidutinių šilumos nuostolių ir šilumos pritekėjimų skirtumui, padaugintam iš to laikotarpio trukmės. Šilumos pritekėjimai gali būti nevertinami, jeigu nėra jokių šildymo sistemos (temperatūros) reguliavimo įtaisų. I skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui
  3. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui, Qh, kWh: Qh = Qel + QΨ + Qv – ηo×Qhg,
(17)čia: Qel – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per atitvaras padengti, kWh; QΨ – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis šilumos nuostoliams per ilginius šilumos tiltelius padengti, kWh; Qv – mėnesio vidutinio projektinio šilumos poreikio dalis vėdinimo šilumos nuostoliams padengti, kWh; Qhg – mėnesio vidutinė projektinė (vidiniai + išoriniai šilumos šaltiniai) į patalpą pritekėjusi šiluma, kWh; ηo – į patalpą pritekančios šilumos panaudos koeficientas (5 priedas, E.5 lentelė). 33. Mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastato šildymui Qhs, kWh: Qhs = ΣQh/η3,
(18)čia: η3 – šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas (5 priedas, E.3 lentelė). 34. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl šilumos nuostolių per atitvaras Qel nustatomas, kWh: Qel = ΣΦelm×t×24×10-3,
(19)čia: ΣΦelm – patalpos suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per atitvaras, W, skaičiuojami pagal
(5)formulę, tačiau joje išorės temperatūra θe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (C priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede; t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį; 24 – valandų skaičius paroje. 35. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl nuostolių per ilginius šilumos tiltelius QΨ nustatomas, kWh: QΨ = ΣΦΨm×t×24×10-3,
(20)čia: ΣΦΨm – suminiai vidutiniai mėnesio šilumos nuostoliai per ilginius šilumos tiltelius, W, skaičiuojami pagal
(6)formulę, tačiau joje išorės temperatūra θe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, arba nešildomos patalpos vidutinė mėnesio temperatūra kitapus atitvaros (3 priedas). Vidutinė daugiametė išorės oro temperatūra, naudotina skaičiavimuose, pateikta [4.1] 2.1 lentelėje arba 8 priede; kiti dydžiai tokie patys, kaip ir
(19)formulėje. 36. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl vėdinimo nuostolių Qv nustatomas, kWh: Qv = Qev + Qin,
(21)čia: Qev – šilumos poreikis dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, kWh. Tuo atveju, jei patalpa vėdinama tik natūraliai, vietoj Qev į formulę įstatoma Qnv vertė, kuri nustatoma pagal 37.3 punktą toliau; Qin – šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos, kWh. 37.1. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Qev, kWh: Qev = Φev×t×24×10-3×twv×/168,
(22)čia: Φev – šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, nustatomi pagal
(8)formulę, tačiau joje θe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą); twv – vėdinimo sistemos savaitinė veikimo trukmė, h; t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį; 24 – valandų skaičius paroje; 168 – valandų skaičius savaitėje (7×24=168). 37.2. Nagrinėjamo mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl išorės oro infiltracijos Qin, kWh: Qin = Φin×t×24×10-3,
(23)čia: Φin – šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, nustatomi pagal
(9)formulę, tačiau joje θe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą); t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį; 24 – valandų skaičius paroje. 37.3. Jei patalpa vėdinama tik natūraliai, tai mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui dėl natūralaus vėdinimo dalies Qnv nustatomas, kWh: Qnv = Φnv×t×24×10-3,
(24)čia: Φnv – šilumos nuostoliai vėdinant tik natūraliai (atmetus infiltracinius šilumos nuostolius), nustatomi pagal
(12)formulę, tačiau joje θe imama vidutinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, oC (iš [4.1] 2.1 lentelės arba žr. 8 priedą); kiti dydžiai tokie patys, kaip
(23)formulėje. II skirsnis. Mėnesio vidutinė pritekėjusi šiluma Qhg, kWh 38. Mėnesio vidutiniai projektiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės Φsg nustatomi, W: Φsg = Σqs, j×s×Agl×a,
(25)čia: qs, j – vidutinis paros saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis, patenkantis pro atitinkamo orientacijos langą per nagrinėjamąjį mėnesį, W/m2 (žr. 6 priedo F.1 lentelę); s – įstiklintų plotų saulės spinduliuotės praleisties faktorius (6 priedo F.2 lentelė); Agl – įstiklintos lango dalies plotas, m2 (jei nėra žinoma, – tada Agl = 0,75×A; čia A – lango angos plotas); a – pataisa dėl lango užtemdymo: a = 0,9×ah×ain×ac,
(26)čia: ah – užtemdymas dėl aplinkos (medžiai, kiti pastatai); pataisos vidutinė vertė 0,8; ain – užtemdymas dėl saulės spindulių kritimo kampo nestatmenumo skaidriems paviršiams; pataisos vidutinė vertė 0,9; ac – dirbtinis užtemdymas įvairiomis užuolaidomis; jei nežinomas užtemdymo laipsnis, tai pataisos vidutinė vertė 0,
  1. Jei nežinomos ah, ain ir ac vertės, tai a = 0,
  3. Mėnesio vidutinė projektinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės Qsg, kWh. Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą per langus patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę: Qsg = Φsg×t×24×10-3,
(27)čia: Φsg – mėnesio vidutiniai išoriniai šilumos pritekėjimai į patalpą dėl saulės spinduliuotės, W, nustatomi pagal
(25)formulę; t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį; 24 – valandų skaičius paroje. 40. Mėnesio vidutiniai projektiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių Φig nustatomi, W: Φig = Ap×(qel + qea + qp) + Φem + Φeq + Φhc,
(28)čia: Ap – patalpos plotas, m2; qel – elektrinio apšvietimo sistemos skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m2; qea – buities elektros prietaisų skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m2; qp – žmonių skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m2; Φem – elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas, W; Φeq – pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas, W; Φhc – rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens vamzdynų skleidžiamas šilumos srautas, W. Pastabos. Patartina naudoti elektros apskaitos duomenis. Skaičiuojant šilumos išskyrimus nuo žmonių, jei yra, naudojami faktiniai arba techninių užduočių duomenys. 40.1. Šilumos srauto tankiai q nuo vidinių šilumos šaltinių skaičiuojami pagal formules, W/m2: qel = k×f×q×td×tw/168, (29-1) qea = k×q×td×tw/168, (29-2) qp = k×f×q×td×tw/168, (29-3) čia: q – prietaisų arba žmonių skleidžiamo šilumos srauto tankis, W/m2 (iš 7 priedo G.1 lentelės); td – veikimo (buvimo) trukmė per parą, h; tw – veikimo (buvimo) trukmė per savaitę, paromis; f – pataisa dėl metų laiko, įvertinanti šviesiojo paros laiko trukmę (7 priedo G.2 lentelė); 168 – valandų savaitėje skaičius (7×24=168); k – pataisa dėl žmonių skaičiaus (pataisa k taikoma tik gyvenamųjų namų ir butų skaičiavimui, kitais atvejais k=1): k = (Zp×20/Ap)1/2,
(30)čia: Zp – žmonių skaičius; Ap – patalpos plotas, m2; 20 – prielaida, jog butuose vienam žmogui vidutiniškai tenka 20 m2 šildomojo ploto, m2. 40.2. Elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas Φem, W: Φem = 0,2×ΣP×td×tw/168,
(31)čia: P – elektros variklių vardinė galia, W; 0,2 – vidutinė elektros variklių galios dalis, virstanti šiluma; td, tw ir 168 – kaip ir
(29)formulėje. 40.3. Pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas Φeq, W: Φeq = ΣΦeq, j×td×tw/168,
(32)čia Φeq, j – apytikslis kiekvieno įrenginio technologinio proceso metu išskiriamos šilumos srautas, W; td, tw ir 168 – kaip ir
(29)formulėje. 40.4. Rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens tiekimo vamzdynų patalpose skleidžiamas šilumos srautas Φhc, W: Φhc = Σqhc×lp×ft,
(33)čia: qhc – vamzdžio skleidžiamas šilumos srauto tankis, W/m (7 priedas, G.3-G.5 lentelės); lp – vamzdžio ilgis, m; ft – temperatūros pataisa, lygi Δθf/Δθ, jei yra žinomas faktinis tiekiamo karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas; Δθ – tiekiamo karšto vandens ir aplinkos projektinių temperatūrų skirtumas (apytiksliam skaičiavimui galima imti 30 oC), oC. 41. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma Qig, kWh. Per nagrinėjamąjį mėnesį į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių patenkantis vidutinis šilumos kiekis skaičiuojamas pagal formulę: Qig = Φig×t×24×10-3,
(34)čia: Φig – mėnesio vidutiniai vidiniai šilumos pritekėjimai į patalpą nuo vidinių šilumos šaltinių W, nustatomi pagal
(28)formulę; t – parų skaičius per nagrinėjamą mėnesį; 24 – valandų skaičius paroje. 42. Mėnesio vidutinė projektinė nuo vidinių bei išorinių šilumos šaltinių į patalpą pritekėjusi šiluma Qhg, kWh: Qhg = Qig + Qsg,
(35)čia: Qig – mėnesio vidutinė nuo vidinių šilumos šaltinių išsiskyrusi į patalpą šiluma, kWh; Qsg – mėnesio vidutinė į patalpą iš išorės pritekėjusi šiluma dėl saulės spinduliuotės, kWh. III skirsnis. Mėnesio vidutinis šilumos poreikis šildymui, įvedus periodinį temperatūros mažinimą
  1. Periodiškai sumažinant šildomosios erdvės vidaus temperatūrą, pastato kiekvieno mėnesio šilumos nuostoliai ΣΦel, ΣΦΨ ir ΣΦv yra skaičiuojami, įvertinant šį šildomosios erdvės vidaus temperatūros laikino sumažinimo poveikį. 43.
  2. Jei pastate naktį nuolatos sumažinama patalpų temperatūra, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę paros vidaus temperatūrą θid, oC: θid = [θn×tn + θi×(24 – tn)]/24,
(36)čia: θn – sumažintoji patalpų vidaus temperatūra naktį, oC; tn – vidaus temperatūros sumažinimo naktį trukmė, h; θi – nustatytoji patalpų vidaus temperatūra dieną, oC; 24 – valandų skaičius paroje. 43.2. Jei pastate nuolatos sumažinama patalpų vidaus temperatūra savaitgaliais, tai šio sumažinimo poveikis įvertinamas nustatant vidutinę savaitės patalpų vidaus temperatūrą θiw, oC: θiw = [θwe×twe + θi×(168 – twe)]/168,
(37)čia: θwe – patalpų vidaus temperatūra savaitgalį, oC; twe – vidaus temperatūros sumažinimo savaitgalį trukmė, h; θi – nustatytoji vidaus temperatūra, jei nėra temperatūros sumažinimo naktimis, arba, jei toks yra, įstatoma vidutinė paros vidaus temperatūra θid, oC; 168 – valandų skaičius savaitėje (7×24 = 168). 44. Mėnesio vidutinis projektinis šiluminės energijos poreikis pastatui šildyti, įvedus temperatūros mažinimo priemones, Qm, kWh: ,
(38)čia: Qhs – pastato (viena šildymo sistema aptarnaujamos pastato dalies) mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis šildymui, kWh, nustatomas pagal 33 punkto 18 formulę; fu – pataisa, jei šilumos šaltinis per savaitę veikia ne nuolatos (su pertraukomis); taikoma tada, kai žinomas tiktai šilumos šaltinio išjungimo laikotarpis ir neskaičiuojamos šildomosios erdvės sumažėjusios temperatūros (pagal 43.1 punkto
(36)formulę bei 43.2 punkto
(37)formulę); pataisa nustatoma: fu = (168 – tuw)/168,
(39)čia: 168 – valandų skaičius savaitėje (24×7 = 168); tuw – savaitinis šilumos šaltinio išjungimo (neveikimo) laikotarpis, h; η1 – šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.1 lentelė; η2 – šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.2 lentelė; η4 – šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos efektyvumo koeficientas, 5 priedo E.4 lentelė. Pataisų vertės parenkamos, įvertinus šildymo sistemos įrangos technines charakteristikas. Jei yra, naudoti gamyklinius arba kokybės pažymų duomenis. IV skirsnis. Pastato metinis šilumos poreikis šildymui 45. Pastato projektinis metinis šiluminės energijos poreikis šildymui Qa nustatomas, sudedant visų mėnesių vidutinius projektinius šilumos poreikius šildymui, kWh: Qa = ΣQm,
(40)čia: Qm – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal
(36)formulę. 46. Pastato perskaičiuotasis metinis šilumos poreikis šildymui Qac, įvertinant išorės vidutines faktines mėnesių temperatūras ir faktines mėnesių šilumos sąnaudas šildymui, nustatomas, kWh: Qac = ΣQmc,
(41)čia: Qmc – pastato atskiro mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui, kWh. 46.1. Pastato kiekvieno mėnesio perskaičiuotasis šilumos poreikis šildymui Qmc yra perskaičiuojamas pagal atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir faktines šilumos sąnaudas šildymui, kWh: ,
(42)čia: Qmr – atskiro mėnesio faktinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh; θer – vidutinė faktinė nagrinėjamo mėnesio išorės temperatūra, oC; θi ir θe – atitinkamai, pastato vidutinė nustatytoji vidaus ir nagrinėjamo mėnesio vidutinė projektinė išorės temperatūros, oC. 47. Pastato perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos šildymui Qyr, žinant atskirų mėnesių vidutines faktines išorės temperatūras ir projektinius mėnesių šilumos poreikius šildymui, nustatomos, kWh: Qyr = ΣQrcm,
(43)čia: Qyr – perskaičiuotosios vidutinės metinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh; Qrcm – atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti, kWh. 47.1. Atskiro mėnesio perskaičiuotosios vidutinės šilumos sąnaudos pastatui šildyti Qm nustatomos pagal mėnesio projektinį poreikį šildymui ir mėnesio vidutinę faktinę išorės temperatūrą, kWh: ,
(44)čia: Qm – atskiro mėnesio vidutinis projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kWh, nustatomas pagal
(36)formulę; kiti dydžiai tokie patys, kaip 46 punkto
(42)formulėje. 48. Pastato metinis projektinis šilumos poreikis šildymui Qa pagal vidutinius projektinius viso šildymo sezono duomenis yra nustatomas taip, kWh: ,
(45)čia: ΣQah – pastato šildomų patalpų metinių projektinių šilumos poreikių šildymui suma, kWh, nustatoma pagal
(15),
(17),
(18),
(19)formules, kuriose laikotarpis t – viso šildymo sezono trukmė paromis. Pastaba: pagal
(25)formulę skaičiuojant pritekėjusią šilumą dėl saulės spinduliuotės Qsg, kWh, bei pagal
(28)formulę – vidutinius šildymo sezono išorinius šilumos pritekėjimus į patalpą Φsg, W, vidutinis šildymo sezono saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis qs, W/m2, imamas iš 6 priedo F.3 lentelės; kiti dydžiai tokie patys, kaip
(38)ir
(18)formulėse.
  1. Jeigu faktinės energijos sąnaudos skiriasi nuo perskaičiuotų pagal faktines vidutines išorės oro temperatūras projektinių verčių daugiau kaip 15 %, būtina atlikti detalų pastato šiluminį auditą. ______________ STR 2.09.04:2002 1priedas (informacinis) A.1 lentelė. Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės Eil. Nr. Medžiagų grupė ir medžiaga Tankis r, kg/m3 Projektinis šilumos laidumo koeficientas lds, W/(m×K) Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K) Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m2×K) 1 2 3 4 5 6 1 BETONAI 1.1 Gelžbetonis 2500 2,04 1000 19,2 1.2 Betonas su žvyro, akmens skalda 2400 2,0 1060 19,2 1.3 2200 1,6 1070 16,5 1.4 2000 1,2 1080 13,7 1.5 1800 0,9 1080 11,2 1.6 1600 0,7 1080 9,3 1.7 Keramzitbetonis su keramzitiniu smėliu ir putų keramzitbetonis 1800 0,92 1000 10,9 1.8 1600 0,81 1000 9,7 1.9 1400 0,67 1000 8,2 1.10 1200 0,54 1000 6,8 1.11 1000 0,42 1000 5,5 1.12 800 0,32 1000 4,3 1.13 600 0,27 1000 3,4 1.14 500 0,24 1000 2,9 1.15 Keramzitbetonis su akytuoju kvarciniu smėliu 1200 0,60 1000 7,2 1.16 1000 0,48 1000 5,9 1.17 800 0,36 1000 4,6 1.18 Keramzitbetonis su perlitiniu smėliu 1000 0,42 1000 5,5 1.19 800 0,36 1000 4,6 1.20 Perlitbetonis 1200 0,52 1000 6,7 1.21 1000 0,39 1000 5,3 1.22 800 0,34 1000 4,4 1.23 600 0,24 1000 3,2 1.24 Smėlinis gipso betonas 1300 0,64 1000 7,8 1.25 1200 0,58 1000 7,1 1.26 Betonas su šlako žvyru 1400 0,60 1000 7,8 1.27 1200 0,48 1000 6,5 1.28 1000 0,36 1000 5,1 1.29 Klinčių-keramzito-smėlio betonas (grindims) 1650 1,20 1000 12,0 1.30 1600 1,15 1000 11,5 1.31 Pjuvenų-latekscemenčio betonas (grindims) 1500 0,86 1000 9,7 1.32 1450 0,82 1000 9,3 1.33 1100 0,58 1000 6,8 1.34 1000 0,53 1000 6,2 1.35 Pjuvenų betonas 1000 0,40 1500 6,6 1.36 800 0,30 1500 5,1 1.37 Spalių betonas 1000 0,32 1100 5,0 1.38 Molis su šiaudais 800 0,40 1300 5,5 1.39 Akytojo betono plokštės 1000 0,36 1000 5,1 1.40 800 0,29 1000 4,1 1.41 600 0,20 1000 2,9 1.42 400 0,15 1000 2,1 1.43 300 0,12 1000 1,6 2 BIRIOSIOS MEDŽIAGOS 2.1 Statybinis smėlis 1600 0,58 900 7,8 2.2 Žvyras 1800 0,70 900 9,1 2.3 Šiaudai 150 0,09 1200 1,1 2.4 Susmulkintos durpės 200 0,13 1200 1,5 2.5 Medienos drožlės 150 0,1 1300 1,2 2.6 Sutankintos medienos drožlės 300 0,12 1300 1,8 2.7 650 0,15 1300 3,0 2.8 Pakulos 150 0,074 1300 1,0 3 SKIEDINIAI IR TINKAI 3.1 Cemento-smėlio 1800 0,96 1100 11,7 3.2 Kalkių-smėlio-cemento 1700 0,90 1100 11,0 3.3 Kalkių-smėlio 1600 0,83 1000 9,8 3.4 Cemento-šlako 1400 0,67 1000 8,2 3.5 Cemento-šlako 1200 0,61 1000 7,3 3.6 Cemento-perlito 1000 0,32 1000 4,8 3.7 Cemento-perlito 800 0,27 1000 4,0 3.8 Gipso-perlito 600 0,25 1000 3,3 3.9 Akytojo gipso-perlito 500 0,20 1000 2,7 3.10 Akytojo gipso-perlito 400 0,16 1000 2,2 3.11 Gipso 1300 0,65 1000 7,8 3.12 Polimeriniai tinkai 1800 0,95 1000 11,1 4 GRUNTAI 4.1 Molis arba dumblinės sąnašos 1200-1800 1,5 1670-2500 11,7- 22,1 4.2 Smėlis arba žvyras 1700-2200 2,0 910-1180 15,0- 19,4 4.3 Suplūktasis molis 2000 1,30 2500 21,7 4.4 Priemolis 1800 1,70 2500 23,5 4.5 Sukastas gruntas (priemolis) 800 0,42 1300 5,6 5 GAMTINIAI AKMENYS 5.1 Natūrali, kristalizuota uoliena 2800 3,5 1000 26,6 5.2 Natūrali, nuosėdinė uoliena 2800 3,5 1000 26,6 5.3 Natūrali, nuosėdinė uoliena, lengva 2600 2,3 1000 20,8 5.4 Natūrali, porėtoji uoliena, lava, 1500 0,85 1000 9,6 5.5 Bazaltas 1500 0,85 1000 9,6 5.6 Gneisas 1600 0,55 1000 8,0 5.7 2700 3,5 1000 26,1 5.8 3000 3,5 1000 27,5 5.9 2400 3,5 1000 24,6 5.10 2700 3,5 1000 26,1 5.11 Granitas 2500 2,8 1000 22,5 5.12 2700 2,8 1000 23,4 5.13 2800 2,8 1000 23,8 5.14 Marmuras 2000 3,5 1000 22,5 5.15 2800 3,5 1000 26,6 5.16 Skalūnas 1600 2,2 1000 15,9 5.17 1800 2,2 1000 16,9 5.18 Kalkakmenis, labai minkštas 2000 0,85 1000 11,1 5.19 Kalkakmenis, minkštas 2200 1,1 1000 13,2 5.20 Kalkakmenis, vid. kietumo 2600 1,4 1000 16,2 5.21 Kalkakmenis, kietas 2600 1,7 1000 17,9 5.22 Kalkakmenis, labai kietas 400 2,3 1000 8,2 5.23 Smiltainis 1750 2,3 1000 17,1 5.24 Natūralioji pemza 300 0,12 1000 1,6 6 GRINDŲ DANGOS 6.1 Guma 1200 0,17 1400 4,5 6.2 Plastikai 1700 0,25 1400 6,6 6.3 Pagrindas, akytoji guma arba plastikas 270 0,1 1400 1,7 6.4 Pagrindas, veltinis 120 0,05 1300 0,8 6.5 Pagrindas, vilna 200 0,06 1300 1,1 6.6 Pagrindas, kamštena 200 0,05 1500 1,0 6.7 Čerpės, kamštena 400 0,065 1500 1,7 6.8 Kilimas/tekstilės danga 200 0,06 1300 1,1 6.9 Linoleumas 1200 0,17 1400 4,5 7 MEDIENA IR JOS GAMINIAI 7.1 Pušis ir eglė skersai plaušo 500 0,18 1610 3,2 7.2 Pušis ir eglė išilgai plaušo 500 0,35 1610 4,5 7.3 Ąžuolas skersai plaušo 700 0,23 1610 4,3 7.4 Ąžuolas išilgai plaušo 700 0,41 1610 5,8 7.5 Beržas skersai plaušo 710 0,2 1610 4,1 7.7 Fanera 300 0,09 1600 1,8 7.8 Fanera 500 0,13 1600 2,7 7.9 Fanera 700 0,17 1600 3,7 7.10 Fanera 1000 0,24 1600 5,3 7.11 Plokštės su cementiniu rišikliu 0,0 7.12 Medžio pjuvenų plokštės 1200 0,23 1500 5,5 7.13 Medžio pjuvenų plokštės 300 0,1 1700 1,9 7.14 Medžio pjuvenų plokštės 600 0,14 1700 3,2 7.15 Orientuotosios medžio drožlių (OSB) plokštės 900 0,18 1700 4,5 7.16 Medžio plaušo plokštės MDF 0,0 7.17 Medžio plaušo plokštės MDF 650 0,13 1700 3,2 7.18 Medžio plaušo plokštės MDF 250 0,07 1700 1,5 7.19 Medžio plaušo plokštės MDF 400 0,1 1700 2,2 7.20 600 0,14 1700 3,2 7.21 800 0,18 1700 4,2 7.22 Apdailos kartonas 1000 0,23 1500 5,0 7.23 Sluoksniuotasis statybinis kartonas 650 0,18 1500 3,6 7.24 Popierius 1000 0,27 1500 5,4 8 MŪRAS 8.1 Pilnavidurių molio plytų su cementiniu skiediniu 1800 0,81 1000 10,3 8.2 Pilnavidurių molio plytų su cemento ir perlito skiediniu 1600 0,7 1000 9,0 8.3 Pilnavidurių silikatinių plytų su cementiniu skiediniu 1800 1,03 1000 11,6 8.4 Skylėtųjų molio plytų (1400 kg/m3) su cementiniu skiediniu 1600 0,64 1000 8,6 8.5 Skylėtųjų molio plytų (1300 kg/m3) su cementiniu skiediniu 1400 0,58 1000 7,7 8.6 Skylėtųjų molio plytų (1100 kg/m3) su cementiniu skiediniu 1200 0,52 1000 6,7 8.7 Skylėtųjų silikatinių plytų (1500 kg/m3) su cementiniu skiediniu 1600 0,85 1000 9,9 8.8 Skylėtųjų silikatinių plytų (1400 kg/m3) su cementiniu skiediniu 1500 0,8 1000 9,3 8.9 Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1800 kg/m3 1800 1,16 1000 12,3 8.10 Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių, kurių tankis ne didesnis kaip 1200 kg/m3 1260 0,57 1000 7,2 8.11 Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 2000 kg/m3 1700 0,82 1000 10,0 8.12 Tuščiavidurių keramzitbetonio blokelių (tuštymėtumas 15–20%), kai keramzitbetonio tankis – 1200 kg/m3 1100 0,45 1000 6,0 8.13 Skaldyto akmens (akmens tankis 2800 kg/m3) su 15 mm storio siūlėmis 2400 2,65 920 20,6 8.14 Keraminė pilnavidurė plyta 1800 0,65 1000 9,2 8.15 Silikatinė pilnavidurė plyta 1900 0,95 1000 11,4 9 Ruloninės ir hidroizoliacinės medžiagos 9.1 Statybinis ir stogo dangų bitumas 1400 0,27 1000 5,2 9.2 1200 0,22 1000 4,4 9.3 1000 0,17 1000 3,5 9.4 Bitumas grynas 1050 0,17 1000 3,6 9.5 Bitumuotas veltinis/ lakštai 1100 0,23 1000 4,3 9.6 Asfaltbetonis 2100 1,05 1500 15,5 9.7 Ruberoidas 600 0,17 1000 2,7 9.8 Pergaminas 600 0,17 1300 3,1 9.9 Tolis 600 0,17 1200 3,0 10 LAKŠTINĖS MEDŽIAGOS 10.1 Lygieji asbocementiniai lakštai 1800 0,87 1000 10,6 10.2 1600 0,83 1000 9,8 10.3 Gipso plokštės 1200 0,49 1000 6,5 10.4 1000 0,67 1000 7,0 10.5 Gipso lakštai (sausas tinkas) 800 0,22 1050 3,7 10.6 Keraminės čerpės 1900 0,9 900 10,5 10.7 Betoninės čerpės 2100 1,4 1000 14,6 10.8 Keraminės /porcelianinės čerpės 2300 1,3 840 13,5 10.9 Plastikinės čerpės 1000 0,2 1000 3,8 11 PLASTIKAI 11.1 Akrilas 1050 0,2 1500 4,8 11.2 Polikarbonatas 1200 0,2 1200 4,6 11.3 Politetrafluoretilenas (PTFE) 2200 0,25 1000 6,3 11.4 Polivinilchloridas (PVC) 1390 0,17 900 3,9 11.5 Polimetilmetakrilas (PMMA) 1180 0,18 1500 4,8 11.6 Poliacetatas 1410 0,3 1400 6,5 11.7 Poliamidas 1150 0,25 1600 5,8 11.8 Poliamidas 6,6 su 25 % stiklo pl. 1450 0,3 1600 7,1 11.9 Polietilenas, didelio tankio 980 0,5 1800 8,0 11.10 Polietilenas, mažo tankio 920 0,33 2200 6,9 11.11 Polistirenas 1050 0,16 1300 4,0 11.12 Polipropilenas 910 0,22 1800 5,1 11.13 Polipropilenas su 25 % stiklo pl. 1200 0,25 1800 6,2 11.14 Poliuretanas (PU) 1200 0,25 1800 6,2 11.15 Epoksidinė derva 1200 0,2 1400 4,9 11.16 Fenolio derva 1300 0,3 1700 6,9 11.17 Poliesterio derva 1400 0,19 1200 4,8 12 SANDARINIMO MEDŽIAGOS, HERMETIKAI 12.1 Silikagelis 720 0,13 1000 2,6 12.2 Silikonas, grynasis 1200 0,35 1000 5,5 12.3 Silikonas su užpildu 1450 0,5 1000 7,2 12.4 Silikono putos 750 0,12 1000 2,6 12.5 Uretanas/poliuretanas (šilumos tilteliai) 1300 0,21 1800 6,0 12.6 Polivinilchloridas (PVC), su 40% minkštikliu 1200 0,14 1000 3,5 12.7 Elastomero putos 60 -80 0,05 1500 0,6- 0,7 12.8 Poliuretano (PU) putos 70 0,05 1500 0,6 12.9 Polietileno putos 70 0,05 2300 0,8 13 GUMOS 13.1 Natūrali 910 0,13 1100 3,1 13.2 Neoprenas 1240 0,23 2140 6,6 13.3 Butilas, kietasis, karštai lydytas 1200 0,24 1400 5,4 13.4 Putgumė 60 – 80 0,06 1500 0,6 – 0,7 13.5 Kietoji guma (ebonitas) 1200 0,17 1400 4,5 13.6 EPDM (etileno propileno monomeras) 11-50 0,25 1000 4,6 13.7 Poliizobutilenas 930 0,2 1100 3,8 13.8 Polisulfidas 1700 0,4 1000 7,0 13.9 Butadienas 980 0,25 1000 4,2 14 METALAI 14.1 Aliuminio lydinys 2800 160 880 168,8 14.2 Bronza 8700 65 380 124,6 14.3 Žalvaris 8400 120 380 166,4 14.4 Varis 8900 380 380 304,7 14.5 Geležis, ketus 7500 50 450 110,4 14.6 Švinas 11300 35 130 60,9 14.7 Plienas 7800 50 450 112,6 14.8 Nerūdijantysis plienas 7900 17 460 66,8 14.9 Cinkas 7200 110 380 147,5 14.10 Aliuminio lydinys 2800 160 880 168,8 15 STIKLAS 15.1 Sodos-kalkių 2500 1 750 11,6 15.2 Kvarcinis 2200 1,4 750 12,9 15.3 Mozaikinis 2000 1,2 750 11,4 16 DUJOS 16.1 Oras 1,23 0,025 1008 0,05 16.2 Anglies dioksidas 1,95 0,014 820 0,04 16.3 Argonas 1,7 0,017 519 0,03 16.4 Sieros heksafluoridas 6,36 0,013 614 0,06 16.5 Kriptonas 3,56 0,009 245 0,02 16.6 Ksenonas 5,68 0,0054 160 0,02 Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus. A.2 lentelė. Šilumą izoliuojančių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių apytikslės projektinės vertės Eil. Nr. Medžiagų grupė ir medžiaga Tankis r, kg/m3 Projektinis šilumos laidumo koeficientas lds, W/(m×K) Savitoji šiluminė talpa c, J/(kg×K) Medžiagos šilumos imlumo koeficientas S, W/(m2×K) 1 2 3 4 5 6 1.1 Mineralinė vata, dembliai, plokštės 15 0,046 840 0,20 1.2 30 0,039 840 0,27 1.3 50 0,037 840 0,34 1.4 100 0,037 840 0,47 1.5 200 0,041 840 0,71 1.6 Stiklo vata, dembliai, plokštės 10 0,047 840 0,17 1.7 20 0,039 840 0,22 1.8 35 0,036 840 0,28 1.9 120 0,034 840 0,50 1.10 Polistireninis putplastis 10 0,05 1450 0,23 1.11 15 0,41 1450 0,80 1.12 25 0,035 1450 0,30 1.13 50 0,033 1450 0,42 1.14 20 0,03 1450 0,25 1.15 Ekstruzinis polistirenas 40–65 0,035 1450 0,25–0,44 1.16 Poliuretano putos (kietos) 28–55 0,031 1400 0,30–0,42 1.17 Poliuretano putos (kietos), su apsaugine danga 28–55 0,027 1400 0,28–0,39 1.18 Purškiamojo poliuretano putos 30–50 0,035 1400 0,33–0,42 1.19 Fenolio putos 20–50 0,045 1400 0,30–0,48 1.20 Formaldehido putos 10–30 0,045 1400 0,21–0,37 1.21 Putstiklis 100 0,041 1000 0,54 1.22 150 0,056 1000 0,78 1.23 Putų arba dujų stiklas 200 0,07 840 0,92 1.24 400 0,11 840 1,63 1.25 Medienos vilnos plokštės 250 0,07 2300 1,71 1.26 450 0,12 2300 3,00 1.27 Medienos plaušų plokštės 150 0,07 2300 1,32 1.28 250 0,08 2300 1,82 1.29 Pūstas kamštis 90 0,05 1560 0,71 1.30 140 0,06 1560 0,97 1.31 Birioji mineralinė vata 15 0,047 840 0,21 1.32 60 0,035 840 0,36 1.33 Birusis celiuliozės pluoštas 20–60 0,05 1600 0,34–059 1.34 Birusis perlitas 50 0,05 900 0,40 1.35 150 0,07 900 0,83 1.36 Birusis keramzitas 200 0,15 1000 1,47 1.37 400 0,18 1400 2,70 1.38 Biriosios polistireno granulės 10–30 0,05 1340 0,22–0,38 Pastaba. Tiksli atitinkamų medžiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficiento vertė nustatoma pagal [4.10] reikalavimus. ______________ STR 2.09.04:2002 2 priedas (informacinis) B.1 lentelė. Nesusisiekiančių su išorės oru atitvarų pataisos koeficiento ku vertės Eilės Nr. Atitvara ku vertė
  2. Perdangos po pastoge su skardiniu, čerpiniu, šiferiniu stogu be ruloninio pakloto; sutapdinti stogai su vėdinamu oro pasluoksniu po danga 1,0
  3. Perdangos po pastoge, kai stogas dengtas rulonine danga 0,9
  4. Sienos, durys ir langai į įstiklintą balkoną 0,8 Pastaba. Tikslesnei vertei nustatyti naudojama C priedo šilumos balanso lygtis (C.1). B.2 lentelė. Pataisos koeficientų Δk vertės Pataisos Dk Taikymo sritis Dk vertė Pataisa Dko dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu Šiaurės rytų, šiaurės, šiaurės vakarų pusėje esančioms vertikalioms atitvaroms 0,05 Pataisa Dkw dėl vėjo* Miesto pastatuose, kai patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau, taip pat jei pastatas yra atviroje vietoje, o patalpos yra iki 6-ojo aukšto 0,02 Kai pastatas atviroje vietoje ir patalpos yra 6-tame aukšte arba aukščiau 0,05 Pataisa Dkh dėl šildymo Prietaisų Ketiniai, skardiniai radiatoriai ir konvektoriniai šildytuvai 0,02 Orinis šildymas 0,0 Spindulinio šildymo prietaisai iki 500 °C -0,10 Aukštos temperatūros spindulinio šildymo prietaisai 500 °C ir daugiau -0,15 Grindų šildymo sistemos 0,1 Kitų rūšių šildymo prietaisai 0,04 Pataisa Dkd gyvenamųjų pastatų lauko durims Trejos durys su tambūrais tarp jų 0,05N** Dvejos durys su tambūru tarp jų 0,06N** Dvejos durys be tambūro tarp jų 0,1N** Vienerios durys be tambūro 0,15N** Pataisa Dkd viešosios paskirties lauko durims (jei nėra oro uožuolaidų), kai pro duris per valandą praeina: iki 50 žmonių 1,0 50-100 žmonių 1,5 100-200 žmonių 2,5 200-400 žmonių 3,0 400 ir daugiau žmonių 6,0 Pastabos. * Jei pastatas pajūrio srityje (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės), taikoma du kartus didesnė pataisos vertė. ** N – aukštų skaičius pastate. ______________ STR 2.09.04:2002 3 priedas (informacinis) Nešildomos patalpos temperatūros nustatymas Nešildomos patalpos temperatūra apskaičiuojama taip: , (C.1) čia: θu – vidutinė nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojamuoju laikotarpiu, oC; θe – vidutinė skaičiuojamojo laikotarpio išorės temperatūra, oC; θi – nustatytoji šildomos patalpos temperatūra, oC; Ai – atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos, m2; Ao – nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas, m2; Ui – atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K); Uo – atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai, W/(m2×K); V – nešildomos patalpos tūris, m3; c – savitoji oro šiluma, apytiksliai c @ 0,279 Wh/(kg×K); ρ – oro tankis, taikytinas skaičiuojant apytiksliai (ρ @ 1,2 kg/m3); n – vidutinė oro apykaita nešildomoje patalpoje skaičiuojamuoju laikotarpiu, kartais/h; Φhg – vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + išoriniai) į nešildomą patalpą skaičiuojamuoju laikotarpiu, W. 6 pav. Pastato su nešildoma patalpa schema Skaičiavimo formulė (C.1) išvesta iš šios lygybės: Σ(Ui×Ai)×(θi-θu) = Σ(Uo×Ao)×(θu-θe) + V×n×c×ρ×(θu-θe) – Φhg, (C.2) Tai – šilumos kiekių balanso lygtis, išreikšta šilumos srautais. Šilumos srautas, perduodamas iš šildomos patalpos į nešildomą, yra lygus šilumos srautui iš nešildomos patalpos į išorę, įvertinant pašildymą infiltruojamo išorės oro į nešildomą patalpą bei šilumos pritekėjimus į ją. ______________ STR 2.09.04:2002 4 priedas (informacinis) D.1 lentelė. Pastatų sandarumo lygmuo, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui Oro apykaita, kartais/h, esant 50 Pa slėgių skirtumui Pastato sandarumo lygmuo Daugiabučiuose namuose Vienbučiuose namuose Mažas Daugiau negu 5 Daugiau negu 10 Vidutinis Nuo 2 iki 5 Nuo 4 iki 10 Didelis Mažiau negu 2 Mažiau negu 4 D.2 lentelė. Oro apykaita pastatuose tik dėl infiltracijos, nin, kartais/h Vietovė Užuovėjos lygmuo Oro apykaita, kartais/h Pajūris (žr. B priedo pastabas) Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių) 0,3 Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos) 0,4 Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose) 0,5 Žemyninė dalis Apsaugoti nuo vėjo (miške, kalno šlaite, miesto centre tarp medžių) 0,2 Vidutiniškai apsaugoti (aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos) 0,3 Neapsaugoti (laisvai išplanuotuose plotuose, atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose) 0,4 D.3 lentelė. Oro apykaita ntv, kartais/h, daugiabučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį Užuovėjos Daugiau negu vienas atviras fasadas Tik vienas atviras fasadas lygmuo Pastato sandarumas Pastato sandarumas Mažas Vidutinis Didelis Mažas Vidutinis Didelis Neapsaugoti 1,2 0,7 0,5 1,0 0,6 0,5 Vidutinis lygmuo 0,9 0,6 0,5 0,7 0,5 0,5 Apsaugoti 0,6 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 D.4 lentelė. Oro apykaita ntv, kartais/h, vienbučiuose namuose su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį Užuovėjos Pastato sandarumas lygmuo Mažas Vidutinis Didelis Neapsaugoti 1,5 0,8 0,5 Vidutinis lygmuo 1,1 0,6 0,5 Apsaugoti 0,7 0,5 0,5 D.5 lentelė. Pataisa Δkb dėl vėdinimo sistemos rūšies Taikoma priemonė Pataisos Dkb vertė Subalansuota ištraukiamojo ir teikiamojo vėdinimo sistema -0,1 Tik ištraukiamojo vėdinimo sistema 0,1 ______________ STR 02.09.04:2002 5 priedas (informacinis) E.1 lentelė. Šildymo sistemos reguliavimo įtaisų efektyvumo koeficientas, η1 Taikoma priemonė Efektyvumo koeficientas, h1 Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai; Arba nėra jokių šildymo sistemos reguliavimo įtaisų 0,88 Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos 0,91 Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai 0,93 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą, nėra šildymo prietaisų termostatinių ventilių 0,94 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai 0,95 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai 0,97 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (galint keisti šildymo reguliavimo kreivę) ir/arba patalpų termostatai bei šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai 0,98 Centrinis patalpų termostatas ir šildymo prietaisų termostatiniai ventiliai (vienbučiai namai) 0,98 E.2 lentelė. Apytikslis šilumos šaltinio efektyvumo koeficientas, η2 Taikoma priemonė Šilumos tinklai Naudojamas kuras Elektra Dujos Skystasis Kietasis Rankinis reguliavimas 0,9 0,80 0,75 0,6 0,9 Automatinis reguliavimas 1,0 0,94 0,87 0,85 1,0 E.3 lentelė. Šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos efektyvumo koeficientas, η3 Taikoma priemonė Efektyvumo koeficientas, h3 Nauja vamzdynų termoizoliacija, atitinkanti normų reikalavimus 0,97 Sena (blogos būklės) vamzdynų termoizoliacija 0,9 Nėra vamzdynų izoliacijos 0,7 E.4 lentelė. Šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos efektyvumo koeficientas, η4 Taikoma priemonė Efektyvumo koeficientas, h4 Yra ir hidraulinio suderinimo (balansiniai) ventiliai, ir cirkuliacinis siurblys 0,99 Yra tiktai cirkuliacinis siurblys 0,96 Nėra nei hidraulinio suderinimo (balansinių) ventilių, nei cirkuliacinio siurblio 0,92 E.5 lentelė. Į patalpas pritekančios šilumos Qhg, kWh, panaudos koeficientas, ηo Taikoma priemonė Panaudos koeficientas, ho Nėra patalpos šildymo prietaisų reguliavimo įtaisų 0,1 Šildymo sistema nereguliuojama pagal išorės temperatūrą Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai 0,1 Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos 0,2 Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais 0,7 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant retai 0,3 Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas, reguliuojant nuolatos 0,5 Patalpos šildymo prietaisų reguliavimas termostatiniais ventiliais 0,8 ______________ STR 2.09.04:2002 6 priedas (informacinis) F.1 lentelė. Paros vidutinis suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis qs, W/m2, į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui Atitvaros Mėnuo orientacija 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 Pajūris (Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Gargždų, Neringos, Šilutės miestai ir šių rajonų vietovės) Š 12,8 27,8 46,4 54,2 80,1 96,5 87,7 67,6 44,9 23,8 10,9 7,8 ŠR 12,8 28,6 52,2 66,3 100,9 119,7 106,8 83,6 52,5 25,7 11,0 7,8 R 15,7 36,4 72,7 88,8 126,8 146,5 130,8 106,4 73,4 36,4 14,9 11,0 PR 25,1 52,1 97,7 105,8 132,8 148,2 133,8 118,5 93,2 54,2 24,4 22,6 P 30,6 61,8 110,2 106,4 125,8 134,4 124,8 117,7 100,5 62,5 30,6 28,8 PV 25,9 54,5 99,8 101,5 128,8 141,7 129,7 118,5 91,4 52,9 24,9 23,1 V 16,1 38,1 75,5 85,1 117,8 138,0 124,8 101,7 71,1 35,1 17,0 13,0 ŠV 13,0 28,6 53,1 65,0 95,9 116,1 103,8 82,1 52,1 25,3 11,0 7,8 Horizontali 19,4 43,2 90,4 142,2 205,7 230,3 217,2 172,6 106,1 55,5 21,1 12,2 Žemyninė dalis Š 15,6 32,4 52,7 56,9 84,4 97,8 88,7 67,9 45,3 23,7 10,5 9,5 ŠR 15,7 33,3 59,3 70,8 105,3 121,3 109,1 87,3 54,7 25,8 10,6 9,5 R 19,9 42,7 81,7 97,9 133,7 150,0 134,0 113,9 81,8 39,8 14,8 12,5 PR 34,0 61,1 109,7 118,4 139,0 152,7 137,3 128,6 107,3 61,6 24,9 22,9 P 42,2 72,8 123,7 119,2 131,6 136,9 127,5 127,7 117,2 71,6 31,4 28,7 PV 35,2 64,1 112,0 113,3 134,8 146,1 133,0 128,6 105,4 37,0 25,5 23,5 V 20,6 44,7 84,5 93,5 123,3 142,1 127,5 109,3 78,9 38,0 14,7 12,7 ŠV 15,7 33,3 59,7 70,1 97,2 117,4 105,9 85,4 54,8 25,6 10,7 9,5 Horizontali 21,6 47,4 97,1 156,8 213,1 225,2 214,2 178,2 115,0 57,3 21,1 13,0 Pastaba. Suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis yra lygus išsklaidytosios ir tiesioginės saulės spinduliuotės šilumos srauto tankių sumai. F.2 lentelė. Saulės spinduliuotės visuminis praleisties faktorius s per įstiklintus plotus Įstiklinimo rūšis Vidutinė s vertė* Vieno stiklo 0,85 Dviejų stiklų 0,75 Trijų stiklų 0,7 Dviejų stiklų su šilumą atspindinčia danga 0,67 Trijų stiklų su dviem šilumą atspindinčiomis dangomis 0,5 Dviejų stiklų atskiruose rėmuose 0,75 Jei tik yra, naudoti gamintojų pateiktas sertifikuotas vertes Pastaba. * Vertė, spinduliuotės srautui krintant statmenai į paviršių. F.3 lentelė. Šildymo sezono vidutinis suminis saulės spinduliuotės srauto tankis qs, W/m2, į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui Vietovė Šildymo sezonas Atitvaros orientacija kai paros temperatūra mažesnė už trukmė paromis Š ŠR R PR P PV V ŠV Horizontalioji Biržai 08 °C 198 27,0 46,1 57,2 59,4 47,6 34,8 30,8 30,2 74,8 10 °C 218 29,4 46,8 57,4 58,0 47,0 34,9 31,5 30,3 77,7 Telšiai 08 °C 202 28,0 46,4 57,1 58,6 47,3 35,1 31,0 30,3 75,9 10 °C 225 30,3 47,1 57,2 57,3 46,7 35,2 31,8 30,4 78,5 Šiauliai 08 °C 201 24,1 46,5 56,1 57,8 47,2 37,7 29,7 30,7 73,1 10 °C 222 29,8 46,9 57,3 57,6 46,8 35,1 31,7 30,4 78,2 Panevėžys 08 °C 198 27,0 46,1 57,2 59,4 47,6 34,8 30,8 30,2 74,8 10 °C 218 29,5 46,7 57,7 58,3 47,1 34,7 31,5 30,2 77,6 Klaipėda, jūrinė 08 °C 191 25,7 46,5 55,9 57,2 46,9 37,2 30,9 30,3 77,0 10 °C 214 27,3 46,7 56,4 57,0 46,8 37,1 30,8 30,3 78,7 Vėžaičiai 08 °C 198 25,8 46,3 56,2 57,9 47,1 37,0 30,4 30,3 77,7 10 °C 220 27,0 46,7 56,2 57,1 46,7 37,1 30,7 30,5 79,3 Laukuva 08 °C 203 27,8 46,3 57,2 58,8 47,4 35,0 31,0 30,3 75,8 10 °C 226 30,3 47,1 57,3 57,2 46,7 35,2 31,8 30,4 78,6 Utena 08 °C 201 27,4 46,2 57,2 59,1 47,5 34,9 30,9 30,3 75,4 10 °C 221 29,6 46,9 57,4 57,8 46,9 35,0 31,6 30,3 78,0 Dūkštas 08 °C 204 27,3 46,2 57,4 59,2 47,6 34,6 31,0 30,2 75,5 10 °C 223 29,7 46,9 57,5 57,8 46,9 34,9 31,6 30,3 78,1 Dotnuva 08 °C 199 27,2 46,1 57,2 59,2 47,6 34,9 30,8 30,3 75,1 10 °C 220 29,6 46,8 57,4 57,8 46,9 35,0 31,6 30,3 77,9 Raseiniai 08 °C 201 27,4 46,2 57,2 59,1 47,5 34,9 30,9 30,3 75,4 10 °C 225 30,1 47,0 57,4 57,5 46,8 35,1 31,7 30,3 78,4 Šilutė 08 °C 194 26,9 46,2 56,4 58,0 47,2 36,9 30,3 30,2 77,9 10 °C 219 27,6 46,8 56,0 56,6 46,5 37,3 30,9 30,6 79,6 Nida 08 °C 190 26,8 46,7 55,9 56,9 46,8 37,3 31,0 30,4 77,5 10 °C 211 29,1 47,0 55,9 56,2 46,3 37,4 31,1 30,7 80,0 Ukmergė 08 °C 199 27,2 46,1 57,2 59,2 47,6 34,9 30,8 30,3 75,1 10 °C 221 29,5 46,8 57,5 58,0 47,0 34,9 31,5 30,3 77,9 Kaunas 08 °C 197 27,4 46,2 57,1 59,0 47,5 35,1 30,8 30,3 75,0 10 °C 219 29,6 46,8 57,4 57,8 46,9 35,0 31,6 30,3 77,8 Kybartai 08 °C 191 26,9 46,0 57,1 59,4 47,7 35,1 30,5 30,3 74,1 10 °C 213 28,5 46,6 57,3 58,3 47,2 34,9 31,3 30,3 76,9 Vilnius, užmiestis 08 °C 199 27,0 46,1 57,3 59,4 47,6 34,7 30,8 30,2 74,9 10 °C 220 29,0 46,7 57,6 58,2 47,1 34,8 31,4 30,2 77,5 Vilnius, CAMS 08 °C 204 27,5 46,2 57,3 59,1 47,5 34,7 31,0 30,2 75,6 10 °C 225 29,5 46,9 57,5 57,8 46,9 34,9 31,6 30,3 78,1 Varėna 08 °C 198 26,8 46,0 57,3 59,5 47,7 34,7 30,8 30,2 74,7 10 °C 220 29,4 46,8 57,5 58,0 47,0 34,9 31,5 30,3 77,8 Lazdijai 08 °C 194 27,0 46,0 57,1 59,3 47,6 35,0 30,7 30,3 74,5 10 °C 219 29,6 46,8 57,4 57,8 46,9 35,0 31,6 30,3 77,8 ______________ STR 2.09.04:2002 7 priedas (informacinis) G.1 lentelė. Vidinių šilumos šaltinių šilumos srauto tankis q, W/m2, patalpų grindų ploto vienetui Veikimo trukmė per parą, h Vidaus nustatytoji Šilumos srauto tankis q, W/m2 Pastato paskirtis Veikimo trukmė per savaitę, paromis temperatūra, °C Apšvietimas Prietaisai Žmonės Gyvenamieji namai 24/7 20 3 2,7 2,8 Ligoninės, slaugos įstaigos 24/7 22 8 1,0 – 2,0 6,0 Pirtys ir baseinai 12/7 26 10 0,3 6,0 Senelių, vaikų namai 24/7 21 5 0,5 6,0 Bibliotekos 10/6 20 12 0,3 4,0 Maisto prekių parduotuvės 9/6 20 15 4,0 10,0 Pramoninių prekių parduotuvės 9/6 20 15 1,0 10,0 Vaikų darželiai 9/5 20 12 0,5 8,0 Viešbučiai 24/7 20 8 1,0 2,0 Sporto, fizinės kultūros salės 14/7 18 13 0,3 10,0 Įstaigos 9/5 20 12 4,0 4,0 Muziejai 8/7 20 10 0,5 2,0 Mokyklos 10/5 20 13 2,0 12,0 Įmonės 9/5 10 – 20 8 3,0 2,0 G.2 lentelė. Pataisa f šilumos pritekėjimams į patalpas dėl metų laiko, įvertinant šviesiojo paros laiko trukmę Mėnuo Šilumos pritekėjimams į patalpas nuo Apšvietimo sistemų Žmonių Sausis, vasaris, lapkritis, gruodis 1,4 1,1 Kovas, balandis, rugsėjis, spalis 0,95 1,0 Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis 0,6 0,85 G.3 lentelė. Karšto vandens gyvatukų ir cirkuliacinių vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m Išorinis vamzdžio skersmuo, mm Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra 60 °C 55 °C 50 °C 45 °C 40 °C Horizontalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai 21,3 47,3 42,0 36,8 31,5 26,3 21,0 26,8 57,8 51,3 44,9 38,5 32,1 25,7 33,5 69,0 61,3 53,7 46,0 38,3 30,7 42,3 85,5 76,0 66,5 57,0 47,5 38,0 48 95,3 84,7 74,1 63,5 52,9 42,3 60 116,3 103,3 90,4 77,5 64,6 51,7 Vertikalūs neizoliuoti atvirai pakloti metaliniai vamzdžiai 21,3 35,3 31,3 27,4 23“5 19,6 15,7 26,8 44,3 39,3 34,4 29,5 24,6 19,7 33,5 55,5 49,3 43,2 37,0 30,8 24,7 42,3 70,5 62,7 54,8 47,0 39,2 31,3 48 80,3 71,3 62,4 53,5 44,6 35,7 60 100,5 89,3 78,2 67,0 55,8 44,7 Pastabos:
  5. Vidutinis šilumos srauto tankis nuo vamzdynų apskaičiuotas, įvertinus natūralią konvekciją.
  6. Patalpų temperatūra 20 oC. G.4 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas putų polietileno kevalais Išorinis vamzdžio skersmuo, mm Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra qhw ir izoliacinio kevalo storis d, mm qhw = 65 °C qhw = 60 °C qhw = 55 °C qhw = 50 °C qhw = 45 °C qhw = 40 °C d=6 d=10 d=20 d=6 d=10 d=20 d=6 d=10 d=20 d=6 d=10 d=20 d=6 d=10 d=20 d=6 d=10 d=20 Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai 21,3 10,1 6,3 4,0 8,6 5,4 3,4 7,2 4,5 2,9 5,9 3,7 2,4 4,6 2,9 1,8 3,4 2,1 1,4 26,8 12,2 7,7 4,9 10,4 6,6 4,2 8,7 5,5 3,5 7,1 4,5 2,9 5,6 3,5 2,2 4,1 2,6 1,7 33,5 13,3 8,8 5,6 11,4 7,5 4,8 9,5 6,3 4,0 7,8 5,1 3,3 6,1 4,0 2,6 4,5 3,0 1,9 42,3 14,8 10,0 6,5 12,7 8,6 5,5 10,6 7,2 4,6 8,6 5,8 3,8 6,8 4,6 2,9 5,0 3,4 2,2 48 19,0 12,7 7,9 16,2 10,9 6,7 13,6 9,1 5,6 11,1 7,4 4,6 8,7 5,8 3,6 6,4 4,3 2,7 60 20,5 14,1 8,8 17,5 12,1 7,6 14,6 10,1 6,3 11,9 8,2 5,2 9,3 6,4 4,0 6,9 4,8 3,0 Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai 21,3 7,5 4,7 3,0 6,4 4,0 2,6 5,4 3,3 2,2 4,4 2,7 1,8 3,4 2,1 1,4 2,6 1,6 1,0 26,8 9,3 5,9 3,8 8,0 5,1 3,2 6,7 4,2 2,7 5,4 3,5 2,2 4,3 2,7 1,7 3,2 2,0 1,3 33,5 10,7 7,1 4,5 9,2 6,0 3,9 7,7 5,0 3,2 6,3 4,1 2,6 4,9 3,2 2,1 3,6 2,8 1,8 42,3 12,2 8,3 5,3 10,4 7,1 4,5 8,7 5,9 3,8 7,1 4,8 3,1 5,6 3,8 2,4 4,1 2,8 1,8 48 16,0 10,7 6,6 13,7 9,2 5,7 11,4 7,7 4,7 96,3 6,2 3,9 7,3 4,9 3, 5,4 3,6 2,3 60 17,7 12,2 7,6 15,1 10,4 6,5 12,7 8,7 5,5 10,3 7,1 4,5 8,1 5,6 3,5 6,0 4,1 2,6 Pastabos:
  7. Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.
  9. Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K). G.5 lentelė. Karšto vandens sistemos vamzdynų skleidžiamas šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai vamzdynas izoliuotas mineralinės vatos kevalais Išorinis vamzdžio skersmuo, mm Šilumos srauto tankis, qhc, W/m, kai karšto vandens temperatūra qhw ir izoliacinio kevalo storis d, mm qhw = 65 °C qhw = 60 °C qhw = 55 °C qhw = 50 °C qhw = 45 °C qhw = 40 °C d=20 d=30 d=40 d=20 d=30 d=40 d=20 d=30 d=40 d=20 d=30 d=40 d=20 d=30 d=40 d=20 d=30 d=40 Horizontalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai 21,3 2,3 1,0 0,5 2, 0,8 0,4 1,7 0,7 0,4 1,3 0,6 0,3 1,1 0,4 0,2 0,8 0,3 0,2 26,8 2,9 1,3 0,7 2,5 1,1 0,6 2,1 0,9 0,5 1,7 0,7 0,4 1,3 0,6 0,3 1,0 0,4 0,2 33,5 3,5 1,6 0,9 3,0 1,4 0,7 2,5 1,1 0,6 2,0 0,9 0,5 1,6 0,7 0,4 1,2 0,5 0,3 42,3 4,2 2,0 1,1 3,6 1,7 0,9 3,0 1,4 0,8 2,4 1,2 0,6 1,9 0,9 0,5 1,4 0,7 0,4 48 5,2 2,5 1,4 4,4 2,1 1,2 3,7 1,8 1,0 3,0 1,4 0,8 2,4 1,1 0,6 1,8 0,8 0,5 60 6,0 3,0 1,7 5,2 2,6 1,5 4,3 2,2 1,3 3,5 1,8 1,0 2,8 1,4 0,8 2,2 1,0 0,6 Vertikalūs atvirai pakloti izoliuoti vamzdžiai 21,3 1,7 0,7 0,4 1,5 0,6 0,3 1,2 0,5 0,3 1,0 0,4 0,2 0,8 0,3 0,2 0,6 0,2 0,1 126,8 2,3 1,0 0,5 1,9 0,8 0,4 1,6 0,7 0,4 1,3 0,6 0,3 1,0 0,4 0,2 0,8 0,3 0,2 33,5 2,8 1,3 0,7 2,4 1,1 0,6 2,0 0,9 0,5 1,6 0,7 0,4 1,3 0,6 0,3 0,9 0,4 0,2 42,3 3,4 1,6 0,9 2,9 1,4 0,8 2,5 1,2 0,7 2,0 1,0 0,5 1,6 0,7 0,4 1,2 0,6 0,3 48 4,4 2,1 1,2 3,7 1,8 1,0 3,1 1,5 0,8 2,6 1,2 0,7 2,0 1,0 0,5 1,5 0,7 0,4 60 5,2 2,6 1,5 4,5 2,2 1,3 3,7 1,9 1,1 3,0 1,5 0,9 2,4 1,2 0,7 1,8 0,9 0,5 Pastabos.
  10. Izoliuotų vamzdynų skleidžiamo vidutinio šilumos srauto tankio vertės apskaičiuotos tokiomis pat sąlygomis, kaip lentelėje G.
  12. Putinto polietileno kevalams šilumos laidumo koeficientas imtas 0,04 W/(m×K). ______________ STR 2.09.04:2002 8 priedas (informacinis) H.1 lentelė. Vidutinės išorės oro temperatūros Vietovė Mėnuo Šildymo sezono Metinė 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 <10 °C <8 °C Biržai -5,7 -5,2 -1,2 5,5 12,1 15,7 16,7 15,9 11,4 6,7 1,5 -,3,2 0,1 -0,8 5,9 Telšiai -4,7 -4,4 -,0,9 4,8 11,2 14,9 16,4 15,7 11,5 7,0 1,7 -2,3 0,7 -0,2 5,9 Šiauliai -5,1 -4,7 -1,0 5,2 11,8 15,5 16,7 16,1 11,7 7,0 1,8 -2,6 0,6 -0,3 6,0 Panevėžys -5,3 -4,7 -0,6 5,6 12,3 15,7 17,1 16,2 11,7 6,9 1,9 -2,9 0,4 -0,4 6,2 Klaipėda -2,8 -2,6 0,3 5,0 10,6 14,3 16,6 16,8 13,3 9,0 3,9 -0,1 1,9 1,0 7,0 Vėžaičiai -4,0 -,37 -0,4 5,1 11,3 14,9 16,3 15,9 11,9 7,6 2,5 -1,5 1,2 0,3 6,3 Laukuva -5,3 -4,7 -1,2 4,8 11,3 14,9 16,1 15,5 11,2 6,7 1,4 -2,8 0,5 -0,5 5,7 Utena -6,0 -,5,2 -1,2 5,5 12,2 15,6 16,8 15,9 11,4 6,6 1,4 -3,2 0,1 -0,8 5,8 Dūkštas -6,8 -5,9 -1,9 5,2 12,1 15,5 16,8 15,9 11,2 6,2 0,9 -,38 -0,3 -1,2 5,5 Dotnuva -5,4 -4,7 -0,8 5,6 12,3 15,8 17,0 16,4 11,8 6,9 1,7 -2,5 0,1 -0,4 6,2 Raseiniai -5,4 -4,7 -1,0 5,3 11,7 15,2 16,4 15,8 11,5 6,8 1,6 -2,8 0,5 -0,1 5,9 Šilutė -3,8 -3,3 0,3 5,7 11,7 15,3 16,7 16,3 12,4 8,0 2,9 -1,1 1,5 0,7 6,8 Nida -3,2 -2,9 -0,1 4,9 11,0 15,3 17,2 17,3 13,7 9,2 3,9 -0,1 1,6 0,8 7,2 Ukmergė -57 -4,8 -0,8 5,9 12,5 15,7 16,8 16,2 11,8 7,0 1,8 -2,8 0,5 -0,4 6,1 Kaunas -5,2 -4,3 -0,4 5,8 12,4 15,8 16,9 16,4 11,9 7,1 1,8 -2,3 0,7 0,2 6,3 Vilnius -5,5 -4,5 -0,1 6,4 13,3 16,7 18,0 17,0 12,3 7,2 1,9 -2,2 0,2 -0,7 6,7 Kybartai -4,4 -3,7 0,2 6,2 12,4 15,4 16,9 16,5 12,4 7,8 2,5 -1,9 1,0 0,1 6,7 Varėna -5,8 -4,6 -0,7 6,0 12,3 15,7 16,9 16,2 11,7 6,7 1,9 -2,8 0,5 -0,5 6,1 Lazdijai -5,5 -4,7 -0,5 6,1 12,4 15,6 16,6 16,2 12,0 7,4 1,9 -2,7 0,1 -0,4 6,2 Biržai -5,7 -5,2 -1,2 5,5 12,1 15,7 16,7 15,9 11,4 6,7 1,5 -,3,2 0,1 -0,8 5,9 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.