NUTARIMAS DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 2048 Vilnius Lietuvos Res

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 20 d. Nr. 2048 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti verslo sąlygų gerinimo priemonių mokesčių srityje įgyvendinimo grafiką (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŪKIO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2048 VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ MOKESČIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS Problemos, jų priežastys Siūlomi sprendimo būdai arba veiksmai Atsakingi vykdytojai Priemonės įvykdymo data

1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau vadinama – Mokesčių administravimo įstatymas) (Žin., 1995, Nr. 61-1525) nepateiktas patikrinimo apibrėžimas ir nenumatyta, ar patikrinimo akto surašymas laikomas patikrinimu, nenurodyta, kur surašomas mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo aktas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) patikrinimo akto surašymo nelaiko sudėtine patikrinimo dalimi ir Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 90 dienų patikrinimo trukmę skaičiuoja be patikrinimo akto surašymo, nors patikrinimo aktas dažniausiai rašomas mokesčių mokėtojo patalpose, vienas pareigūnas rašo aktą, o kitas (kiti) faktiškai toliau atlieka patikrinimą, taip viršijama 90 dienų patikrinimo trukmė. Patikrinimas turėtų būti laikomas baigtu, kai patikrinimo aktas įteikiamas mokesčių mokėtojui. Patikrinimas negali būti pilnas, jeigu jo rezultatai neįforminti – nesurašytas patikrinimo aktas. Be to, reikėtų atsi-žvelgti į tą aplinkybę, kad kilus ginčui neaiškumai dėl mokesčių teisės aktų turinio turi būti aiškinami (Mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnio 5 dalis) mokesčio mokėtojo naudai parengti Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad patikrinimas nuvykus pas mokesčio mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 100 dienų (kartu su patikrinimo akto surašymu) Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis
2. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau vadinama – Pelno mokesčio įstatymas) (Žin., 2001, Nr. 110- 3992): 2.
3. 5 straipsnio 3 dalies nuostatos nelogiškos. Turėtų būti nustatytos dvi sąlygos: dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai ir tada, kai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Pagal esamą formuluotę, jeigu dalyvis ar jo šeimos narys turi nors 0,1 procento akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, 5 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos parengti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad 1 punkto nuostatos apimtų vienetų savininkus, o ne visus dalyvius Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis 2.
4. nenurodyta, kaip nuomininkas ar panaudos gavėjas apskaito remonto arba rekonstrukcijos sąnaudas, kai nuomos arba panaudos sutartyje nenustatytas nuomos terminas. Šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į 30 metų laikotarpį, nes 30 metų laikotarpis dėl apmokestinimo pelno mokesčiu minimas 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Reikėtų numatyti, kaip nuomininkas arba panaudos gavėjas turi elgtis, kai nuomos arba panaudos sutartis nutraukiama anksčiau termino, nebesudarant to paties turto naujos nuomos arba panaudos sutarties parengti Pelno mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projektą – nustatyti terminą, per kurį nuomininkas ar panaudos gavėjas turi apskaityti remonto ar rekonstrukcijos sąnaudas, kai sutartyje nenustatytas terminas Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis 2.
5. galiojanti 58 straipsnio 3 dalies nuostata nepalanki mokesčių mokėtojams. Labai pasunkėja mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita (reikės dar daugelį metų sekti, ar jau nudėvėtam turtui taikyta investicijų lengvata, jeigu taip, kuriai jo daliai – pvz., rekonstrukcijos atveju) ir mokesčių administratoriaus darbas (administratorius turės tikrinti, ar prieš daug metų turtui taikytos investicijų lengvatos, kuriai jo daliai). Pagal 58 straipsnio 4 dalį mokesčių mokėtojas pelno mokesčio tikslais negali skaičiuoti nusidėvėjimo turtui, kuriam taikyta investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu. Iki 2002 metų investicijų lengvata, apskaičiuota antruoju (sąnaudų) būdu, taikyta ir išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyto turto apmokėtai daliai, o tokio turto nusidėvėjimas, apskaičiuotas nuo visos turto vertės, nebuvo priskiriamas prie sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Tokia pat situacija su ilgalaikiu turtu, kurio vertė padidinta dėl rekonstrukcijos arba remonto daugiau kaip 50 procentų vertės išlaidų, ir šioms išlaidoms taikyta investicijų lengvata antruoju (sąnaudų) būdu, o turto vertės daliai iki padidinimo lengvata nebuvo taikoma. Tokiu atveju nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas tik nuo tos turto dalies, kuriai taikyta investicijų lengvata. Tokia nuostata pateikta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo komentare, kurį skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija. Pelno mokesčių įstatyme nenumačius išlygų, kad turto, kuriam pritaikyta investicijos lengvata, vertė, nuo kurios neskaičiuojamas nusidėvėjimas, privalo neviršyti pačios investicijų sumos, o nusidėvėjimas privalo neviršyti pačios investicijos sumos, būtų užkrauta papildoma mokesčių našta mokesčių mokėtojui, pritaikiusiam investicijų apmokestinimo antrąjį (sąnaudų) būdą parengti Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad perdavus ar panaudos būdu investavus į kitą vienetą turtą, kuriam pritaikyta investicijų lengvata, pajamos didinamos atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį; be to, tais atvejais, kai investicijų lengvatos (antrasis būdas) pritaikytos daliai turto, tik tai turto daliai nusidėvėjimas neskaičiuojamas Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis 2.
6. 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymo 40 straipsnis („Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno apskaičiavimas“) įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., tačiau nepasakyta, kuriais laikotarpiais sudarytų sandorių vertę mokesčių administratorius turės teisę koreguoti parengti Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad pagal įstatymo 40 straipsnį koreguojama sandorių, sudarytų nuo 2003 m. sausio 1 d., vertė Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis
7. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau vadinama – Buhalterinės apskaitos įstatymas) (Žin., 2001, Nr. 99-3515) reikalaujama išrašyti apskaitos dokumentą paslaugos suteikimo (prekės įsigijimo) metu arba netrukus po jo. Apskaitos dokumente turi būti keletas privalomų rekvizitų, tarp jų – asmens parašas. Dėl nuolatinio paslaugos pobūdžio ir itin didelio vartotojų skaičiaus komunalinių, telekomunikacijų paslaugų teikėjams netaikomas asmens parašo reikalavimas. Tobulėjant technologijoms, atsirado galimybė naudojantis telekomunikacijų įranga (taip pat mobiliaisiais telefonais) įsigyti ne tik telekomunikacijos, bet ir kitokių paslaugų (900-oji linija, logotipo, melodijos įsigijimas išsiunčiant SMS ir panašiai). Šiuo metu, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, šios paslaugos priskiriamos prie telekomunikacijų (ryšio) paslaugų, tačiau už jas nustatytas kitokio dydžio įkainis. Tai verčia visas naudojantis telekomunikacijų technologijomis teikiamas ar per jas įsigyjamas paslaugas vadinti telekomunikacijų paslaugomis, nepaisant to fakto, kad tai yra kito teikėjo suteikta kitokio pobūdžio paslauga, taip iškraipoma ekonominė ir teisinė paslaugos esmė. Ribojama tokio mikro atsiskaitymo plėtra, mažinanti telekomunikacijų paslaugų vartotojų galimybes patogiu jiems būdu atsiskaityti už gaunamą paslaugą (mokėti už automobilio parkavimą ir panašiai). Atsiranda finansinės ir mokestinės apskaitos dviprasmybių, mėginant tinkamai traktuoti apmokėjimą už šias trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas parengti Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų), telekomunikacijų paslaugų teikimo pagal sutartis ar naudojantis telekomunikacijų įranga įsigyjamų paslaugų teikimo praėjusio laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis negu vienas mėnuo, apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos; taip pat 13 straipsnio pakeitimo projektą – numatyti, kad ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims suteiktų nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros ir šilumos energijos, dujų tiekimo ir komunalinių paslaugų) apskaitos dokumentuose ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų išrašytuose apskaitos dokumentuose (už telekomunikacijų paslaugų teikėjų ar naudojantis telekomunikacijų įranga kitų subjektų suteiktas paslaugas) turi būti nurodyti šie rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, išrašančio dokumentą, ir (arba) ūkio subjekto, suteikusio paslaugą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, paslaugų gavėjo pavadinimas, paslaugų pavadinimai, suteiktų paslaugų vertė pinigais ir (arba) jų kiekis atitinkamais matavimo vienetais Finansų ministerija 2003 metų I ketvirtis ______________