LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL PAGRINDINIŲ LIETUVOS BANKO UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 19 d. Nr. 172 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
- Patvirtinti Pagrindines Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo nuostatas (pridedama).
- Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d. VALDYBOS PIRMININKAS REINOLDIJUS ŠARKINAS ______________ patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 172 pagrindinės Lietuvos banko Užsienio atsargų valdymo Nuostatos I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Šio dokumento paskirtis – nustatyti, viešai paskelbti ir išaiškinti Lietuvos banko užsienio atsargų (toliau – užsienio atsargų) valdymo politikos tikslus, užsienio atsargų valdymo pagrindinius principus, taip pat kitas svarbias užsienio atsargų valdymo politikos įgyvendinimo nuostatas. II. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO INSTITUCINIAI ASPEKTAI, UŽSIENIO ATSARGŲ PASKIRTIS IR SUDĖTIS
- Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 8 straipsnis nustato, kad viena iš Lietuvos banko funkcijų įgyvendinant Lietuvos banko pagrindinį tikslą – valdyti, naudoti Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoti. Lietuvos bankas yra vienintelė šalies institucija, įgaliota įstatymų nustatyta tvarka šias atsargas valdyti, naudoti ir jomis disponuoti.
- Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia įstatymų nustatyta tvarka pasirinkdamas bazinę valiutą ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą. Lietuvos bankas fiksuotą lito kursą išlaiko vykdydamas imperatyvias intervencijas vidaus valiutų rinkoje, t. y. šalyje veikiančių komercinių bankų pageidavimu iš jų pirkdamas bazinę valiutą[1] arba ją jiems parduodamas ir tam naudodamas užsienio atsargas, taip pat užtikrindamas į apyvartą išleistų litų visišką padengimą aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, kaip to reikalauja Lito patikimumo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 24-378, Nr. 59-1157; 2001, Nr. 34-1126) 1 ir 4 straipsniai.
- Lietuvos banko įstatymo 34 straipsnis nustato, kad užsienio atsargas gali sudaryti: auksas; užsienio valiuta banknotais ir monetomis; turtas užsienio valiuta užsienyje; specialiosios skolinimosi teisės ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde; kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos. Lietuvos banko užsienio atsargas sudaro tiesiogiai centrinio banko kontroliuojamas neįkeistas ar kitaip neapribotas disponuoti likvidus turtas užsienyje, kuris bet kada gali būti tiesiogiai panaudotas subalansuoti tarptautinius mokėjimus arba netiesiogiai reguliuoti mokėjimų disbalanso mastą, darant įtaką nacionalinės valiutos kursui vykdomomis intervencijomis valiutų rinkoje, ir kuris dėl to visiškai atitinka Tarptautinio valiutos fondo nustatytus ir visuotinai pripažįstamus užsienio atsargoms taikomus reikalavimus. III. UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO POLITIKOS TIKSLAI IR PAGRINDINIAI UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO PRINCIPAI
- Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant užsienio atsargas – užtikrinti tokį likvidžių[2] finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus užsienio atsargų valdymui keliamus likvidumo ir saugumo reikalavimus, užsienio atsargos valdomos vadovaujantis pelningumo principu, t. y. jos investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.
- Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad prireikus investicijos galėtų būti greitai ir be reikšmingų kaštų likviduotos, o gautos įplaukos panaudotos intervencijoms vidaus valiutų rinkoje (ar kitiems tikslams). Įgyvendindamas likvidumo principą, Lietuvos bankas absoliučią daugumą užsienio atsargų investuoja į didžiausio likvidumo finansines priemones. Tai užtikrina ne tik tai, kad beveik visos užsienio atsargos galėtų būti sutelktos per ypač trumpą laiką, tačiau ir tai, kad finansų rinkų nestabilumo laikotarpiais šių investicijų likvidavimo kaštai, palyginti su kitomis mažiau likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, būtų santykinai nedideli.
- Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad turtas nebūtų prarastas, įšaldytas ar kitaip nebūtų apribotas jo naudojimas. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas investuoja užsienio atsargas į tokio patikimumo finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra ypač maža. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į skolinimo riziką, bet ir į palūkanų normų riziką. Svyruojant palūkanų normoms, Lietuvos banko investicijų rinkos vertė kinta. Atsižvelgiant į finansinių priemonių charakteristikų, taip pat į palūkanų normų pokyčio mastą, investicijų rinkos vertė gali nukristi taip, kad ji taptų mažesnė už pradinę investuoto turto vertę, todėl Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad esant nepalankiems palūkanų normų pokyčiams, kiekvienais finansiniais metais būtų išvengta užsienio atsargų neigiamos grąžos, t. y. kad užsienio atsargų vertė būtų išsaugota[3].
- Lietuvos banko, kaip ir kitų centrinių bankų, veiklos specifika lemia tai, kad tarp jo įsipareigojimų vyrauja įsipareigojimai nacionaline valiuta – grynieji pinigai apyvartoje bei kredito įstaigų lėšos centriniame banke, tuo tarpu reikšmingą šiuos įsipareigojimus atitinkančią turto dalį sudaro užsienio atsargos. Tai reiškia, kad Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai, neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika ir dėl nepalankių valiutos kursų pokyčių užsienio atsargų vertė, vertinat nacionaline valiuta, gali sumažėti. Esant fiksuoto valiutos kurso režimui, taikomam ir Lietuvoje, ši rizika gali būti pašalinama užsienio atsargas laikant ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota, todėl Lietuvos bankas, įgyvendindamas užsienio atsargų saugumo principą bei siekdamas visuomet užtikrinti litų apyvartoje padengimą užsienio atsargomis, kaip to reikalauja Lito patikimumo įstatymas, beveik visas užsienio atsargas, nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiuta, laiko eurais.
- Tarp užsienio atsargų yra apie 5,8[4] tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos bankas jas atgavo 1992 m. Nors auksas jau kelis dešimtmečius tiesiogiai neatlieka pinigų funkcijos, jis vis dar sudaro nemažą dalį centrinių bankų užsienio atsargų. 1999 m. rugsėjo 26 d. Centrinių bankų aukso sutartyje[5] pažymėta, kad auksas ir ateityje išliks svarbiu visuotinių piniginių atsargų elementu. Auksas yra realią vartojamąją vertę turinti vertybė, todėl esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei bet kuri valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, esant minėtoms ypatingoms aplinkybėms, funkciją. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą dalies užsienio atsargų perdavimą Europos centriniam bankui auksu, keisti neketina.
- Lietuvos bankas, nustatydamas užsienio atsargų investavimo strategiją, atsižvelgia į tai, kad fiksuoto valiutos kurso režimo sąlygomis dėl dažnų intervencijų vidaus valiutų rinkoje užsienio atsargų kiekis kinta. Per santykinai trumpą laikotarpį bazinės valiutos supirkimą vidaus valiutų rinkoje gali keisti pardavimas ir atvirkščiai. Kita vertus, dalis užsienio atsargų, net kai yra pakankamai daug vidaus ar išorės veiksnių nulemto nestabilumo šalies finansų rinkoje, išlieka nepaliestos. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis – likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo strategijos.
- Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia skirtos užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai lemiamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje, taip pat operacijų, atliekamų tvarkant Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitų Lietuvos banko indėlininkų sąskaitas Lietuvos banke. Atsižvelgiant į tai, kad šiame portfelyje esančių užsienio atsargų gali bet kada prireikti, nustatant likvidumo portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1 mėnesio – investavimo laikotarpis. Lietuvos bankas siekia valdyti likvidumo portfelio investicijas taip, kad per šį laikotarpį portfelio investicijų grąža niekada nebūtų neigiama ir sistemingai būtų viršijama nerizikingos investicijos[6] grąža.
- Užsienio atsargas išskiriant į investicinį portfelį vadovaujamasi nuostata, kad nors šias atsargas bet kada galima būtų panaudoti intervencijoms vidaus valiutų rinkoje ar kitiems tikslams, mažai tikėtina, kad to prireiks per apibrėžtą laikotarpį, todėl investicinio portfelio investavimo strategijos atžvilgiu kur kas labiau sureikšminamas pelningumo reikalavimas. Nustatant investicinio portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis. Lietuvos bankas siekia valdyti investicinio portfelio investicijas taip, kad per šį laikotarpį portfelio investicijų grąža su didele tikimybe nebūtų neigiama, o per pakankamai ilgą laikotarpį vidutinė metinė portfelio grąža būtų didesnė už 1 kalendorinių metų trukmės investicijos į didelio patikimumo finansinę priemonę vidutinę metinę grąžą.
- Atsižvelgiant į aukso paskirtį užsienio atsargose, taip pat į šio turto valdymo specifiką, aukso investicijos taip pat išskiriamos į atskirą portfelį. Aukso investicijų rinka yra pakankamai ribota ir santykinai nelikvidi, todėl Lietuvos bankas, derindamas likvidumo ir pelningumo principus, aukso portfelį siekia valdyti taip, kad šio portfelio investicijos būtų pelningesnės nei investuojamos trumpalaikiais aukso indėliais.
- Lietuvos bankas, nustatydamas anksčiau apibūdintas investavimo strategijas, taiko plačiai paplitusius vidurkio-variacijos (angl. „mean-variance“) ir kitus statistinius portfelių optimizavimo metodus, taip pat įvertina šių strategijų tinkamumą taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis (angl. „stress testing“). IV. KONTROLINIAI INDEKSAI
- Nustatytai investavimo strategijai ir taktikai perteikti naudojami kontroliniai indeksai. Kontroliniai indeksai – tokie teoriniai investicijų rinkiniai, kurie, juos nustatančiųjų nuomone, yra geriausiai investavimo tikslus (geriausią kompromisą tarp pageidaujamos grąžos ir su tuo susijusios rizikos) leidžianti pasiekti investavimo alternatyva. Lyginant kontrolinių indeksų grąžą su realių investicijų grąža įvertinamas investicijų valdymo efektyvumas. Lietuvos bankas naudoja visas užsienio atsargas apimančią kontrolinių indeksų sistemą. Nustatomi kiekvienos užsienio atsargų dalies (portfelio) kontroliniai indeksai kiekviena valiuta atskirai. Kiekvienos šios užsienio atsargų dalies valdymo efektyvumas yra vertinamas atskirai.
- Lietuvos bankas investiciniam portfeliui taiko dviejų lygių kontrolinių indeksų sistemą – strateginius ir taktinius kontrolinius indeksus. Atsižvelgdamas į trumpo investavimo laikotarpio, santykinai didelių likvidumo bei palūkanų normų rizikos apribojimų, atitinkamų rinkų dėsningumų ir kitų veiksnių lemiamą šių užsienio atsargų dalių valdymo specifiką, Lietuvos bankas likvidumo ir aukso portfeliams nustato tik strateginius kontrolinius indeksus.
- Strateginiai kontroliniai indeksai parodo ilgalaikę Lietuvos banko preferenciją grąžos ir su tuo susijusios rizikos atžvilgiu. Taktiniai kontroliniai indeksai sudaromi strateginių kontrolinių indeksų pagrindu, tačiau jie parodo vidutinio laikotarpio grąžos ir su tuo susijusios rizikos preferenciją, atsižvelgus į padėtį finansų rinkose. Taktiniai kontroliniai indeksai nuo strateginių gali skirtis tik tam tikru nustatytu dydžiu. Jis nustatomas toks, kad iš esmės neiškreiptų strateginiu kontroliniu indeksu perteikiamos investavimo strategijos grąžos ir su tuo susijusios rizikos lūkesčių. Strateginiai kontroliniai indeksai keičiami nedažnai, tačiau paprastai kartą per metus įvertinama, ar jų rizikos ir grąžos charakteristikos atitinka užsienio atsargų valdymo politikos tikslus. Taktiniai kontroliniai indeksai peržiūrimi paprastai kartą per mėnesį ir gali būti keičiami pakankamai dažnai, atsižvelgus į padėtį finansų rinkose ir kitus veiksnius.
- Lietuvos banko kontrolinius indeksus sudaro rinkoje realiai esančios finansinės priemonės arba kitos investavimo alternatyvos, kurias investicijų valdytojai gali nesunkiai atkartoti, todėl kontroliniai indeksai yra ne tik teorinė, bet ir įgyvendinama investavimo alternatyva. Siekiant išlaikyti nustatytas kontrolinių indeksų bendrąsias charakteristikas, pavyzdžiui – modifikuotą finansinę trukmę[7] , kontrolinius indeksus sudarančios investicijos periodiškai atnaujinamos. V. VIDAUS VALDYMAS
- Tinkamas užsienio atsargų valdymo uždavinių įgyvendinimas labai priklauso nuo vidaus valdymo sistemos veiksmingumo. Siekiant, kad būtų vykdoma užsienio atsargų valdymo politikos tikslus atitinkanti užsienio atsargų valdymo strategija, laiku priimami sprendimai, užtikrintas deramas rizikos valdymas, Lietuvos banke nustatyta kompleksinė vidaus užsienio atsargų valdymo sistema, kurią sudaro šios valdymo grandys: Lietuvos banko valdyba, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, kuruojantis Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą (Investavimo komiteto pirmininkas), Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojui, kuruojančiam Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą, pataria Investavimo komitetas. Kiekviena valdymo grandis turi aiškiai apibrėžtas funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybę. Lietuvos banko valdyba nustato užsienio atsargų valdymo politiką, pagrindines jos įgyvendinimo strategijos nuostatas ir žemesnėms valdymo grandims paveda jas įgyvendinti. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, kuruojantis Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą, vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos suteiktais įgaliojimais ir atsižvelgdamas į Investavimo komiteto siūlymus, detalizuoja Lietuvos banko valdybos užsienio atsargų valdymo nuostatas. Investavimo komitetas stebi ir vertina, ar taikoma užsienio atsargų valdymo strategija suderinama su užsienio atsargų valdymo tikslais, teikia Lietuvos banko valdybai siūlymus dėl užsienio atsargų valdymo. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų bei laikydamasis nustatytų apribojimų, tiesiogiai priima sprendimus dėl investavimo, atlieka operacijas, taip pat pagal savo kompetenciją atlieka rizikos valdymo funkciją.
- Lietuvos banko valdyba nustato: užsienio atsargų valiutinę struktūrą ir leistinus nukrypimus nuo šios struktūros; užsienio atsargų likvidumo ir investicinio portfelių dydžius bei bendruosius jų valdymo principus; strateginius kontrolinius indeksus bei leistinus nukrypimus nuo strateginių kontrolinių indeksų; finansines priemones ir operacijas, kurias leidžiama taikyti ir vykdyti valdant užsienio atsargas; sandorių šalių bei emitentų finansinio patikimumo reikalavimus bei skolinimo riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos banko valdyba taip pat tvirtina Investavimo komiteto nuostatus, be to, savo nuožiūra gali reglamentuoti ir kitus užsienio atsargų valdymo aspektus. Lietuvos banko valdyba ne rečiau kaip kartą per pusmetį susipažįsta su užsienio atsargų valdymo rezultatais.
- Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, kuruojantis Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentą, Investavimo komitetui aprobavus, tvirtina: taktinius kontrolinius indeksus bei investicijų valdytojams leidžiamus nukrypimus nuo taktinių kontrolinių indeksų; riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo metodiką; išsamius emitentų ir sandorių šalių sąrašus bei jiems nustatomus limitus; taip pat sprendžia kitus Lietuvos banko valdybos pavestus klausimus. Investavimo komitetas reguliariai (paprastai kartą per mėnesį) įvertina užsienio atsargų valdymo rezultatus.
- Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas atlieka praktinius užsienio atsargų valdymo veiksmus. Departamento struktūra pagrįsta priešakinės, viduriniosios ir pagalbinės vykdančiųjų grandžių funkcijų atskyrimo principu, todėl pareigos ir atsakomybė darbuotojų, kurie priima sprendimus dėl investavimo ir sudaro sandorius, kurie vertina investavimo veiksmus ir stebi, kaip laikomasi nustatytų riziką ribojančių normatyvų, ir kurie rengia, vykdo bei prižiūri atsiskaitymus, – yra visiškai atskirtos. Priešakinė grandis analizuoja investavimo alternatyvas, modeliuoja ir priima sprendimus dėl investavimo, sudaro sandorius. Vidurinioji grandis atsakinga už nenutrūkstamą riziką ribojančių normatyvų sistemos priežiūrą; investicijų vertinimą ir investavimo rezultatų apskaičiavimą. Vidurinioji grandis taip pat analizuoja kontrolinius indeksus, finansų rinkas bei investavimo strategijas. Įtvirtinant funkcijų atskyrimo principą, vidurinioji grandis yra atskaitinga ne tik Rinkos operacijų departamento vadovybei, bet ir aukštesnei valdymo grandžiai. Kasdieninės riziką ribojančių normatyvų laikymosi bei investavimo rezultatų ataskaitos tiesiogiai teikiamos Lietuvos banko valdybos pirmininkui, Investavimo komiteto pirmininkui, Vidaus audito tarnybai, kitiems įgaliotiems šios informacijos vartotojams. Pagalbinė grandis yra atsakinga už sudarytų sandorių administravimą – patvirtinimų, mokėjimo nurodymų rengimą, atsiskaitymų būklės sekimą, Lietuvos banko korespondentinių bei vertybinių popierių saugojimo sąskaitų pirminę priežiūrą. Įtvirtinant funkcijų atskyrimo principą, visi pagalbinės grandies parengti ataskaitos pranešimai sandorių šalims bei Lietuvos banko sąskaitas tvarkančioms institucijoms siunčiami tik patikrinti ir sankcionuoti kito Lietuvos banko struktūrinio padalinio atsakingų darbuotojų.
- Svarbus vidaus valdymo sistemos kontrolės elementas yra užsienio atsargų valdymo veiklos auditas, kuris reguliariai atliekamas tiek Lietuvos banko vidaus audito tarnybos, tiek išorės nepriklausomo auditoriaus. Vidaus auditoriai, tikrindami užsienio atsargų investavimo operacijas, analizuoja jų atlikimo eigą, nustato procesui būdingą riziką, vertina vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės stiprinimo. Kiekvienais metais užsienio atsargų valdymo auditą atlieka ir išorės auditorius metinio Lietuvos banko finansinės ataskaitos audito metu. Šis auditas atliekamas vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, jo metu auditorius tikrina ne tik apskaitos įrašus, bet įvertina ir užsienio atsargų valdymo procese taikomas vidaus kontrolės procedūras. Išorės auditorius pateikia savo nuomonę apie finansinės ataskaitos, kuri viešai skelbiama kartu su finansine ataskaita metinėje Lietuvos banko ataskaitoje, tikrumą ir teisingumą. VI. RIZIKOS VALDYMAS
- Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas, kaip ir bet kuri kita finansų rinkose veikianti institucija, susiduria su rizika, dėl kurios galima patirti finansinių nuostolių. Šios rizikos visiškai išvengti neįmanoma, ją galima tik tinkamai valdyti, todėl Lietuvos bankas daug dėmesio skiria rizikos valdymui, banke veikiančiai užsienio atsargų rizikos valdymo sistemai kelia šiuos pagrindinius uždavinius: užtikrinti nenutrūkstamą rizikos stebėjimą ir vertinimą; užtikrinti operatyvų rizikos vertinimo informacijos teikimą atitinkamiems banko padaliniams ir valdymo grandims; nuolat vertinti, ar prisiimamas rizikos lygis yra tinkamas įgyvendinti užsienio atsargų valdymo politikos tikslus; kurti užsienio atsargų investavimo strategijas, leidžiančias šiuos tikslus pasiekti, bei teikti siūlymus dėl tokių strategijų įgyvendinimo.
- Užsienio atsargų valdymo procese Lietuvos bankas susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis, iš kurių svarbiausios – skolinimo, likvidumo, valiutos kurso bei palūkanų normų rizika[8]. Lietuvos bankas taiko bendrai priimtus ir plačiai paplitusius šių rizikos rūšių nustatymo, vertinimo ir valdymo priemones bei būdus.
- Skolinimo rizika yra valdoma nustatant emitentų, sandorio šalių arba finansinių priemonių finansinio patikimumo reikalavimus, individualius skolinimo rizikos limitus, taip pat taikant investicijų koncentracijos limitus tam tikroms emitentų, sandorių šalių bei finansinių priemonių kategorijoms. Pagrindinis emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas finansinio patikimumo reikalavimas yra reitingavimo agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Be skolinimo reitingų, sandorio šalims taikomi kapitalo bei aktyvų dydžio reikalavimai. Emitentų, sandorio šalių bei finansinių priemonių patikimumui įvertinti Lietuvos bankas taip pat gali bendrai taikyti ir kitus reikalavimus. Individualūs skolinimo rizikos limitai apskaičiuojami atsižvelgiant į emitento ar sandorio šalies skolinimo bei finansinės būklės reitingus, kapitalo, aktyvų dydį, kitus veiksnius. Kuo geresnė šiais parametrais apibrėžta emitento ar sandorio šalies būklė, tuo didesnis skolinimo rizikos limitas nustatomas. Skolinimo rizikos limitas aprėpia visas finansines priemones ir operacijas. Koncentracijos limitai skirti sumažinti užsienio atsargų rizikingumą sisteminės tam tikro finansų sektoriaus ar šalies krizės atveju. Siekdamas papildomai sumažinti skolinimo riziką, Lietuvos bankas su sandorio šalimis siekia sudaryti bendrąsias įsipareigojimų savitarpio įskaitymo sutartis. Pagal jas vienos iš sutarties šalių nemokumo ar kitais sutartyje numatytais atvejais dėl tam tikrų sandorių atsirandantys šalių įsipareigojimai viena kitai būtų tarpusavyje įskaitomi, o nepatenkinti reikalavimai sumažėtų iki grynosios šių įsipareigojimų skirtumo vertės.
- Likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo reikalavimus finansinėms priemonėms, ypač didelio likvidumo finansinių priemonių kiekį užsienio atsargų struktūroje. Papildomai, atsižvelgdamas į fiksuoto valiutos kurso režimo nulemtas dažnas intervencijas, Lietuvos bankas visuomet tam tikrą dalį užsienio atsargų laiko ypatingai likvidžios formos ir įprastinį bazinės valiutos poreikį vidaus valiutų rinkoje gali patenkinti nelikviduodamas jokių investicijų.
- Lietuvos bankas iš esmės visas užsienio atsargas, nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiuta, laikydamas bazine valiuta – eurais, susiduria su santykinai labai maža valiutos kurso rizika. Lietuvos bankas, sekdamas daugelio centrinių bankų praktika, valdydamas užsienio atsargas taip pat neprisiima ir aktyviai nevaldo pozicijų viena ar kita valiuta, tikėdamasis palankaus jų kurso pokyčio. Nedidelės trumposios atviros arba ilgosios atviros pozicijos[9] ne bazine valiuta skirtos apriboti mažos vertės valiutos keitimo operacijas (ir su tuo susijusias išlaidas) dėl investicijų rinkos vertės svyravimų arba mažos vertės Lietuvos banko indėlininkų operacijų lemiamų nedidelių valiutos pozicijos pokyčių.
- Palūkanų normų rizikai valdyti Lietuvos bankas kaip pagrindinę priemonę taiko modifikuotos finansinės trukmės rodiklį. Taktinio kontrolinio indekso nukrypimai nuo strateginio kontrolinio indekso bei investicijų portfelių nukrypimai nuo taktinio kontrolinio indekso, vertinant modifikuota finansine trukme, neturi viršyti nustatyto lygio. Be to, investicijų valdytojams leidžiamas nukrypimo nuo taktinio kontrolinio indekso dydis nustatomas atsižvelgiant į padėtį finansų rinkose. Kuo nestabilesnės finansų rinkos, tuo šis leidžiamo nukrypimo dydis yra mažesnis.
- Be anksčiau minėtų, Lietuvos bankas naudoja ir kitus rinkos rizikos vertinimo ir valdymo būdus. Vienas iš jų – vertės pokyčio rizikos (angl. „value at risk“ – VaR[10]) metodologija. Lietuvos bankas skaičiuoja įvairius užsienio atsargų VaR rodiklius (absoliutus, santykinis, portfelio, visų užsienio atsargų, atskirų rizikos kategorijų ir kt.) ir ši informacija gali būti naudojama priimant sprendimus dėl valdymo.
- Lietuvos bankas užsienio atsargų riziką taip pat reguliariai vertina taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis. Taip siekiama įvertinti, kokių užsienio atsargų valdymo rezultatų galima tikėtis pasitvirtinus vienam ar kitam nepageidaujamos finansinių rinkų raidos scenarijui ir ar taikoma užsienio atsargų valdymo strategija šiais atvejais leistų įvykdyti užsibrėžtus užsienio atsargų valdymo uždavinius.
- Dar viena svarbi rizikos rūšis, su kuria susiduriama valdant užsienio atsargas, – operacinė rizika. Ši rizika gali pasireikšti daugybe formų: įvairių aplinkybių nulemtų nustatytų limitų pažeidimu; neteisingos informacijos pateikimu; informacinių sistemų gedimu; kitų veiksnių nulemtomis klaidomis ar įvairių užsienio atsargų valdymo procesų sutrikimais. Siekiant mažinti bendrą operacinės rizikos lygį, Lietuvos banke yra atskirtos investavimo, atsiskaitymų ir rizikos valdymo funkcijos. Įprastų užsienio atsargų valdymo procesų metu kylančiai operacinei rizikai valdyti taikoma kompleksinė vidaus kontrolės procedūrų sistema, pagrįsta „keturių akių“[11] principu. Visi svarbiausi užsienio atsargų valdymo darbo procesai yra formaliai dokumentuoti. Lietuvos banko darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys užsienio atsargų valdymo procese, yra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos banko vidaus audito tarnyba, atlikdama periodinius veiklos auditus, vertina, ar šios vidaus kontrolės procedūros veiksmingos, kaip jų laikomasi. Operacinei rizikai, susijusiai su informacinių technologijų naudojimu, mažinti taikomos įvairios informacijos apsaugos priemonės. Nenutrūkstamam užsienio atsargų valdymo procesui užtikrinti yra numatytos informacinių sistemų veiklos atnaujinimo procedūros. VII. OPERACIJŲ ATLIKIMAS
- Lietuvos bankas užsienio atsargas investuoja skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.
- Lietuvos bankas užsienio atsargų valdymo operacijoms atlikti visų pirma pasirenka sandorio šalis, kurios atitinka Lietuvos banko nustatytus finansinio patikimumo reikalavimus. Sudarydamas priimtinų sandorio šalių sąrašą, Lietuvos bankas atsižvelgia į sandorio šalies aktyvumą konkrečioje rinkoje, finansinių priemonių kotiruočių konkurencingumą, gebėjimą atlikti didelio masto operacijas visokiomis rinkos sąlygomis, sprendimų dėl investicijų, ekonominės bei rinkų analizės kokybę. Sąrašas sudaromas taip, kad sandorio šalių skaičiaus bei joms nustatytų limitų pakaktų netrukdomai atlikti užsienio atsargų valdymo operacijas. Tuo pat metu šio sąrašo dydis nustatomas toks, kad santykių su sandorio šalimis administravimas (sandorių šalių finansinės būklės priežiūra, bendrųjų sutarčių su sandorių šalimis sudarymas, atnaujinimas bei vykdymas ir kt.) nereikalautų nepagrįstai didelių finansinių bei darbo išteklių. VIII. INFORMACIJA APIE UŽSIENIO ATSARGAS
- Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas, vadovaujasi atvirumo, viešumo bei atskaitomumo visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas visuomenę supažindina su pagrindinėmis užsienio atsargų valdymo nuostatomis ir periodiškai viešai skelbia informaciją apie užsienio atsargas. Lietuvos bankas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip po savaitės, skelbia duomenis apie oficialiųjų užsienio atsargų dydį. Be to, Lietuvos bankas kiekvieną mėnesį skelbia informaciją apie būsimus bei galimus, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, trumpalaikius įsipareigojimus užsienio valiuta ir duomenis apie kitas užsienio atsargas. Informaciją apie užsienio atsargas Lietuvos bankas skelbia metinėje ataskaitoje, Lietuvos banko biuleteniuose, Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimuose Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos banko tinklapyje. ______________ [1] Nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra Ekonominės pinigų sąjungos piniginis vienetas – euras. [2] Likvidumas – turto savybė greitai ir be nuostolių virsti pinigais. [3] Vadovaujantis bendrai priimtais investicijų portfelio valdymo principais, vertės išsaugojimo nuostata taikoma investicijų grupei (portfeliui, visoms užsienio atsargoms), o ne kiekvienai investicijai atskirai. [4] Aukso kiekis 2002 m. gruodžio 31 d. – 186 205,359 Trojos uncijos. [5] 1999 m. rugsėjo 26 d. šią sutartį pasirašė Europos centrinis bankas, Airijos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos bei Vokietijos centriniai bankai. [6] Nerizikinga investicija šiuo atveju laikoma trumpiausio laikotarpio – vienos nakties – tarpbankinių investicijų palūkanų norma. [7] Modifikuota finansinė trukmė yra toks rodiklis, kuris apytiksliai parodo, kiek santykinai pasikeis skolos vertybinio popieriaus kaina pasikeitus pelningumo normai. [8] Skolinimo rizika – rizika, kad dėl sandorio šalies, emitento arba skolininko nemokumo ar kitų priežasčių Lietuvos bankas negaus arba neatgaus viso arba dalies investuoto, paskolinto ar kitaip jam priklausančio turto, pajamų ar kitokių įplaukų. Likvidumo rizika – rizika susidurti su sunkumais greitai ir be nuostolių realizuoti (likviduoti) finansinį turtą. Valiutos kurso rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių valiutų kursų pokyčių. Palūkanų normų rizika – finansinio nuostolio rizika dėl nepalankių palūkanų normų pokyčių. [9] Atvira valiutos pozicija – tai turto (aktyvų) grynosios vertės, nebalansinių pretenzijų ir balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas. Ilgoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. Trumpoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. [10] VaR – finansinės priemonės vertės nepalankaus pasikeitimo per tam tikrą laikotarpį su pasirinktu patikimumo lygiu (95 proc., 99 proc.) įvertinimas. Šis rodiklis skirtas įvertinti, kokį nuostolį tikėtina patirti normaliomis rinkos sąlygomis. [11] „Keturių akių“ principas reiškia, kad darbo procese tam tikrus vieno darbuotojo veiksmus nuolat patikrina kitas asmuo.