Nuteistųjų asmenų perdavimo Nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencija Valstybės Europos Tarybos narės ir kitos valstybės šios Konvencijos signatarės, manudamos, kad Europos Tarybos tikslas yra užmegzti kuo glaudesnius ryšius tarp jos narių; norėdamos labiau išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą baudžiamojoje srityje; manydamos, kad šis bendradarbiavimas turėtų pasitarnauti teisingumo vykdymo interesams ir sudarytų palankias sąlygas nuteistų asmenų socialinei reabilitacijai; manydamos, kad šie tikslai reikalauja, jog užsieniečiai, nubausti laisvės atėmimu už nusikalstamą veiklą, turėtų galimybę atlikti bausmę įprastoje socialinėje aplinkoje; suprasdamos, kad geriausiai galima tai pasiekti juos perduodant jų valstybei susitarė: 1 straipsnis Definicijos (Apibrėžimai) Šioje konferencijoje naudojami išsireiškimai:
- a)"nuteisimas" - bet koks limituotas ar neapibrėžtas laisvės atėmimo būdas arba teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiklą;
- b)"nuosprendis" - teismo sprendimas paskelbiant bausmę;
- c)"nuteisusioji valstybė" - valstybė, nuteisusi asmenį, kuris gali būti arba jau yra perduotas;
- d)"valstybė, kurioje atliekama bausmė" - valstybė, kuriai gali būti arba jau yra perduotas nuteistasis, kad ten atliktų savo bausmę. 2 straipsnis Pagrindiniai principai 1. Valstybės abipusiškai įsipareigoja, pagal šioje Konvencijoje numatytas sąlygas, kuo glaudžiau bendradarbiauti perduodant nuteistus asmenis. 2. Pagal šios Konvencijos nuostatas vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę. Pagal šią Konvenciją asmuo gali pareikšti pageidavimą, kad būtų perduotas arba jį nuteisusiai valstybei arba valstybei, kurioje turės atlikti bausmę. 3. Kad asmuo būtų perduotas gali prašyti nuteisusioji valstybė arba valstybė, kurioje bus atliekama bausmė. 3 straipsnis Perdavimo sąlygos 1. Perdavimas gali vykti tik pagal šias Konvencijos sąlygas:
- a)nuteistasis turi būti išeivis iš valstybės, kurioje atliks bausmę;
- b)nuosprendis turi būti galutinis;
- c)bausmės, kurią nuteistasis turi atlikti, laikas turėtų būti mažiausiai šeši mėnesiai nuo prašymo perduoti padavimo datos arba neterminuotas;
- d)nuteistasis arba jį atstovaujantis asmuo turi sutikti, kad nuteistasis būtų perduotas, jeigu viena iš valstybių perdavimą laiko būtinu dėl nuteistojo amžiaus arba fizinės ar protinės jo būklės;
- e)veikimas arba neveikimas, už kuriuos baudžiama, turėtų būti laikomi nusikalstama veikla ir toje šalyje, kur bus atliekama bausmė, ir, jeigu tokia nusikalstama veikla būtų padaryta jos teritorijoje, už tai būtų baudžiama, o
- f)nuteisusioji valstybė ir valstybė, kurioje bausmė atliekama, turėtų būti pasirašiusios perdavimo sutartį. 2. Išskirtiniais atvejais valstybės gali susitarti dėl perdavimo netgi tuo atveju, jei bausmės, kurią nuteistasis turi atlikti, laikas yra trumpesnis už terminą, numatytą 1 "c" punkte. 3. Bet kuri valstybė Konvencijos pasirašymo, atidavimo ratifikavimui, priėmimo, aprobacijos ar prisijungimo metu gali Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotoje deklaracijoje nurodyti, kad ji norėtų išbraukti vieną iš 9.1 a ar b straipsniuose numatytų procedūrų santykiuose su kitomis šalimis. 4. Kiekviena valstybė bet kuriuo metu Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pasiųstoje deklaracijoje gali apibrėžti šioje Konvencijoje vartojamą "išeivio" terminą. 4 straipsnis Įsipareigojimas teikti informaciją 1. Kiekvieną nuteistąjį, kuriam gali būti taikoma ši Konvencija, su jos turiniu turi supažindinti nuteisusioji valstybė. 2. Jeigu nuteistasis išreiškė pageidavimą jį nuteisusiai valstybei, kad nori būti perduotas pagal šią Konvenciją, tai ši valstybė turi kaip galima greičiau, kai tik galutinis nuosprendis įsigalioja, informuoti apie tai valstybę, kurioje bus atliekama bausmė. 3. Turėtų būti teikiama tokia informacija:
- a)nuteistojo pavardė, gimimo data ir vieta;
- b)prireikus, jo adresas valstybėje, kurioje atliekama bausmė;
- c)faktų aprašymas, įtraukiant nuteisimą;
- d)bausmės atlikimo pradžios data, trukmė ir pobūdis. 4. Jeigu nuteistasis pareiškė norą būti perduotu pagal šią Konvenciją valstybei, kurioje atliks bausmę, tai nuteisusioji valstybė pagal valstybės, kurioje bus atliekama bausmė, prašymą turi perduoti visą 3 punkte numatytą informaciją. 5. Nuteistasis turi būti raštu informuojamas apie visus veiksmus, atliekamus vienos ar kitos valstybės, taikant prieš tai paminėtus punktus, taip pat ir apie visus sprendimus, susijusius su perdavimo prašymu, priimtus vienos iš šių valstybių. 5 straipsnis Prašymai ir atsakymai 1. Prašymai dėl perdavimo ir atsakymai turi būti raštiški. 2. Prašančiosios valstybės Teisingumo ministerija adresuoja prašymą reikiamos valstybės Teisingumo ministerijai. Atsakymai turi būti pateikiami tais pačiais kanalais. 3. Bet kuri pusė deklaracijoje, adresuotoje Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, gali nurodyti, kad ji naudos kitus komunikacijos kelius. 4. Gavusioji prašymą valstybė turi kaip galima greičiau informuoti prašančiąją valstybę apie savo sprendimą priimti ar atmesti perdavimo prašymą. 6 straipsnis Pateisinamieji dokumentai 1. Valstybė, kurioje atliekama bausmė, nuteisusios valstybės prašymu turėtų pastarajai pateikti:
- a)dokumentą ar deklaraciją, nurodančią, kad nuteistasis yra išeivis iš tos valstybės;
- b)kopiją įstatymų, galiojančių valstybėje, kurioje atliekama bausmė, pagal kuriuos veikimas arba neveikimas, už kuriuos yra teisiama nuteisusioje valstybėje taip pat yra nusikalstama veikla ir valstybėje, kurioje atliekama bausmė, ir už tai būtų baudžiama, jeigu tas veikimas arba neveikimas būtų padarytas jos teritorijoje;
- c)deklaraciją su informacija, numatyta 9.2 straipsnyje. 2. Jeigu yra pateiktas prašymas dėl perdavimo, tai nuteisusioji valstybė turi pateikti valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, tokius dokumentus, jeigu tik viena ar kita iš šių dviejų valstybių nenurodė, kad ji neduos sutikimo perdavimui:
- a)teismo nuosprendžio patvirtintą kopiją ir teisėtai pritaikytus potvarkius (dispozicijas);
- b)nurodymą apie jau atliktos bausmės trukmę, įskaitant informaciją apie parengtinį sulaikymą, bausmės atidėjimą ar kitus aktus, susijusius su bausmės atlikimu;
- c)3.1 d straipsnyje numatytą deklaraciją, patvirtinančią sutikimą būti perduotu; ir
- d)kiekvieną kartą, kai bus reikalingas bet koks medicininis ar socialinis nuteistojo įvertinimas, visa informacija apie jo gydymą, jį nuteisusioje valstybėje ir rekomendacijos, kaip tą gydymą tęsti valstybėje, kurioje bus atliekama bausmė. 3. Nuteisusioji valstybė ir valstybė, kurioje bus atliekama bausmė, gali prašyti kurių nors dokumentų ar deklaracijų, numatytų aukščiau paminėtuose 1 ir 2 punktuose, prieš pateikiant prašymą dėl perdavimo ar prieš priimant sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo perduoti. 7 straipsnis Sutikimas ir patikrinimas 1. Nuteisusioji valstybė turi pasirūpinti, kad asmuo, privalantis duoti savo sutikimą dėl perdavimo pagal 3.1 straipsnį, tai atliktų savanoriškai ir visiškai įsisąmonęs šio akto juridines pasekmes. Procedūra, susijusi su šiuo procesu, yra apibrėžiama nuteisusios valstybės įstatymų. 2. Nuteisusioji valstybė, tarpininkaujant konsului ar kitam pareigūnui, paskirtam susitarus su valstybe, kurioje atliekama bausmė, turi suteikti galimybę valstybei, kurioje atliekama bausmė, patikrinti, ar sutikimas buvo duotas pagal ankstesniame punkte numatytas sąlygas. 8 straipsnis Perdavimo pasekmės nuteisusiajai valstybei 1. Kai valstybė, kurioje atliekama bausmė, paima nuteistąjį į savo globą, tai bausmės atlikimas jį nuteisusioje valstybėje yra sustabdomas. 2. Nuteisusioji valstybė negali tęsti bausmės vykdymo, kai valstybė, kurioje atliekama bausmė, mano, kad bausmės atlikimas yra pasibaigęs. 9 straipsnis Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė 1. Valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi:
- a)arba betarpiškai tęsti bausmės atlikimą, remiantis teisminiais arba administraciniais sprendimais, pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas;
- b)arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. 2. Kai valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, yra pateiktas prašymas, ši prieš nuteistojo perdavimą turi nurodyti nuteisiusiajai valstybei, kuri iš šių dviejų procedūrų bus taikoma. 3. Bausmės atlikimą apibrėžia valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. 4. Bet kuri valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš 1 punkte numatytų procedūrų, norėdama imtis priemonių, kurių objektu kitos valstybės teritorijoje yra asmenys, dėl savo psichinės būklės pripažinti nepakaltinamais už nusikaltimą, ir kuri yra nusiteikusi pasirūpinti šiais asmenimis, pratęsiant jų gydymą, gali nusiųsti deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodydama, kokia procedūra bus pasirinkta tokiu atveju. 10 straipsnis Bausmės atlikimo tęstinumas 1. Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra sisieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2. Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, tai ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose, už to pačio pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek tai įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. 11 straipsnis Bausmės konversija (pakeitimas) 1. Bausmės pakeitimo atveju turi būti taikomos valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytos procedūros. Konversijos metu kompetentingas organas:
- a)turi apsiriboti gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai išaiškėja iš nuosprendžio, kurį paskelbė nuteisusioji valstybė;
- b)negali pakeisti laisvės atėmimo bausmės į piniginę sankciją;
- c)visiškai išskaityti visą laisvės atėmimo laikotarpį, kurį nuteistas asmuo jau išbuvo kalėjime; ir
- d)nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, atsitiktinai nesusieti minimalia sankcija numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už padarytą ar padarytus nusikaltimus. 2. Jeigu konversijos procedūra vyksta po nuteistojo asmens perdavimo, valstybė, kurioje atliekama bausmė, turi tą asmenį saugoti areštinėje ar kokiu kitu būdu užtikrinti jo buvimą valstybėje, kurioje atliekama bausmė, iki šios procedūros pabaigos. 12 straipsnis Bausmės dovanojimas (malonė), amnestija, bausmės sušvelninimas Kiekviena Šalis, sutinkamai su savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją. 13 straipsnis Nuosprendžio peržiūrėjimas Tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. 14 straipsnis Bausmės vykdymo nutraukimas Valstybė, kurioje atliekama bausmė, turi baigti bausmės vykdymą, kai tik nuteisusioji valstybė informuoja apie tokius norus, sprendimus ar priemones, kurių pasekoje bausmės vykdymas turi būti nutrauktas. 15 straipsnis Informacija apie nuosprendžio vykdymą Valstybė, kurioje atliekama bausmė, suteikia informaciją, susijusią su nuosprendžio vykdymu, valstybei, kurioje buvo teisiama:
- a)kai ji mano, kad bausmės vykdymas pasibaigė;
- b)jeigu nuteistasis asmuo pabėgo nepasibaigus bausmės atlikimui; arba
- c)jeigu nuteisusioji valstybė prašo specialios ataskaitos. 16 straipsnis Pervežimas 1. Šalis, sutinkamai su jos įstatymais, turi suteikti galimybę nuteistojo asmens pervežimui per jos teritoriją, jeigu kita Šalis pareiškė tokį prašymą ir ji pati yra susitarusi su kita Šalimi arba su trečia valstybe dėl to asmens pervežimo į jos teritoriją arba iš jos teritorijos. 2. Šalis gali atsisakyti suteikti sąlygas pervežimui:
- a)jeigu nuteistas asmuo yra jos išeivis; arba
- b)jeigu nusikaltimas, už kurį buvo paskirta bausmė, nėra laikomas nusikaltimu pagal joje veikiančius įstatymus. 3. Prašymai pervežti ir atsakymai turi būti perduodami kanalais, kurie yra numatyti 5.2 ir 3 straipsnių dispozicijose. 4. Šalis gali suteikti sąlygas nuteistojo asmens pervežimui per jos teritoriją, kai to prašo trečioji valstybė, jeigu ta valstybė yra susitarusi su kita Šalimi dėl pervežimo į arba iš jos teritorijos. 5. Šalis, kurios yra prašoma leisti pervežti, nuteistąjį asmenį gali laikyti areštinėje tik tiek laiko, kiek to reikia pervežimui per jos teritoriją. 6. Šalis, į kurią kreipiamasi dėl pervežimo, gali būti prašoma duoti garantijas, kad nuteistasis nebus nei persekiojamas, nei sulaikomas, išskyrus tai, kas numatyta ankstesnėje dalyje, nei jokiais kitais apribojimais varžoma jo, asmeninė laisvė tranzitinės šalies teritorijoje, pagal ankstesnius įvykius ar apkaltinamuosius nuosprendžius iki jo išvykimo iš nuteisusios valstybės teritorijos. 7. Nereikia prašyti leidimo pervežimui, jeigu pervežama oro transportu ir nėra numatyta jokių nusileidimų. Tačiau kiekviena šalis gali pasirašymo ar ratifikavimo, sutikimo, aprobacijos ar prisijungimo dokumentų atidavimo metu, deklaracijoje, adresuotoje Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, reikalauti, kad ją informuotų apie bet kokį pervežimą per jos teritoriją. 17 straipsnis Kalba ir išlaidos 1. Informacija pagal 4 straipsnio 2 ir 4 dalis turi būti pateikta tos šalies kalba, kuriai ji yra skirta, arba viena iš oficialių Europos Tarybos kalbų. 2. Išskyrus išlygas, numatytas žemiau esančioje 3 dalyje, neturi būti reikalaujama jokio prašymų dėl pervežimo vertinimo. 3. Bet kuri valstybė pasirašydama ar atiduodama savo ratifikavimo, sutikimo, aprobacijos ar prisijungimo dokumentus, deklaracijoje, adresuotoje Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, gali reikalauti, kad prie prašymų dėl pervežimo ir juos lydinčių dokumentų būtų vertimai į tos valstybės kalbą arba vieną iš oficialių Europos Tarybos kalbų. Ta proga jos gali pranešti apie pasiruošimą prie oficialios Europos Tarybos kalbos ar kalbų priimti vertimus į bet kokias kitas kalbas. 4. Išskyrus tai, kas yra numatyta 6.2 a straipsnyje, dokumentai, kurie yra perduodami taikant šią Konvenciją, neturi būti patvirtinti. 5. Visas išlaidas, susijusias su šios Konvencijos taikymu, turi padengti valstybė, kurioje atliekama bausmė, išskyrus išlaidas, išskirtinai padarytas nuteisusios valstybės teritorijoje. 18 straipsnis Pasirašymas ir įsigaliojimas 1. Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Europos Tarybos valstybėms narėms ir valstybėms nesančioms narėmis, tačiau dalyvavusioms tobulinant šią Konvenciją. Ji yra ratifikuotina, prie jos galima prisijungti ar jai pritarti. Ratifikavimo, prisijungimo pritarimo dokumentai (raštai) atiduodami saugoti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 2. Ši Konvencija įsigalioja pirmą dieną mėnesio, sekančio po trijų mėnesių laikotarpio po to, kai trys valstybės narės išreiškia savo sutikimą laikytis Konvencijos sutinkamai su 1 punkto dispozicija. 3. Jeigu kuri nors valstybė signatarė išreiškia savo sutikimą laikytis Konvencijos, ši įsigalioja pirmą mėnesio, sekančio po to, kai pasibaigia 3 mėnesių laikotarpis po ratifikavimo, prisijungimo ar pritarimo dokumentų atidavimo, dieną. 19 straipsnis Valstybių, nesančių Europos Tarybos narėmis, prisijungimas 1. Po to, kai įsigalioja ši Konvencija, Europos Tarybos Ministrų Komitetas, pasitaręs su Susitariančiomis Valstybėmis, gali pakviesti kurią nors valstybę, nesančią Tarybos nare ir neminimą 18.1 straipsnyje, prisijungti prie šios Konvencijos, besivadovaudamas daugumos sprendimu kaip tai numatyta Europos Tarybos Statuto 20 straipsnyje bei vienbalsiai pritarus Susitariančių Valstybių atstovams, dirbantiems Komitete. 2. Kiekvienoje prisijungiančioje valstybėje Konvencija įsigalioja pirmą dieną mėnesio, sekančio po trijų mėnesių laikotarpio po prisijungimo dokumentų atidavimo saugoti. 20 straipsnis Taikymas teritorijoms 1. Kiekviena valstybė ratifikavimo, sutikimo, aprobacijos ar prisijungimo metu gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kur ši Konvencija bus taikoma. 2. Kiekviena valstybė bet kuriuo metu vėliau, pareikšdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, išplečia šios Konvencijos taikymą bet kurioje pareiškime nurodytoje teritorijoje. Tokioje teritorijoje Konvencija įsigalioja pirmą dieną mėnesio, sekančio po trijų mėnesių laikotarpio po to, kai Generaliniam Sekretoriui įteikiamas pareiškimas. 3. Kiekvienas pareiškimas, susijęs su dviem aukščiau esančiomis straipsnio dalimis, dėl pareiškime nurodytų teritorijų gali būti atsiimtas, pranešimu kreipiantis į Generalinį Sekretorių. 21 straipsnis Laikinas taikymas Ši Konvencija taikoma vykdant nuosprendžius, paskirtus prieš ar po Konvencijos įsigaliojimo. 22 straipsnis Ryšys su kitomis konvencijomis ir susitarimais 1. Ši Konvencija neturi įtakos teisėms ir įsipareigojimams, kylantiems iš sutarčių dėl ekstradicijos bei kitų sutarčių dėl bendradarbiavimo teisiniais klausimais, kur aptariama sulaikytųjų asmenų perdavimas akistatos ar parodymų davimo tikslu. 2. Jeigu dvi ar daugiau šalių jau yra susitarusios ar sudariusios sutartį dėl nuteistųjų asmenų perdavimo arba kitaip aptarę savo santykius šiuo klausimu arba jos ruošiasi tai padaryti ateityje, jos turi pritaikyti tą susitarimą ar sutartį arba sureguliuoti santykius sutinkamai su šia Konvencija. 3. Ši Konvencija neturi įtakos valstybių, prisijungusių prie Europos Konvencijos dėl baudžiamųjų nuosprendžių tarptautinio galiojimo, teisei sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis viena su kita šioje Konvencijoje aptariamais klausimais, kad papildytų jos nuostatas ar palengvintų joje išdėstytų principų pritaikymą. 4. Jeigu prašymas perduoti nuteistus asmenis remiasi dviem šaltiniais: duotąja Konvencija ir Europos Konvencija dėl baudžiamųjų nuosprendžių tarptautinio galiojimo ar kokiu kitu susitarimu ar sutartimi dėl nuteistų asmenų perdavimo, pasirašančioji šalis, pateikdama prašymą, nurodo, kokio dokumento pagrindu tai daroma. 23 straipsnis Draugiškas ginčų sprendimas Europos Tarybos nusikalstamumo problemų Europos Komitetas yra informuojamas apie šios Konvencijos taikymą ir padarys viską, kad padėtų draugiškai įveikti kiekvieną sunkumą, kuris gali iškilti taikant šią Konvenciją. 24 straipsnis Denonsavimas 1. Kiekviena šalis gali bet kuriuo metu denonsuoti šią Konvenciją pranešdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. 2. Tokia denonsacija įsigalioja pirmą dieną mėnesio, sekančio po trijų mėnsių po pranešimo įteikimo Generaliniam Sekretoriui. 3. Ši Konvencija tebebus taikoma vykdant nuosprendžius asmenims, kurie buvo perduoti sutinkamai su Konvencijos nuostatomis iki denonsacijos įsigaliojimo dienos. 25 straipsnis Informacija Europos Tarybos Generalinis Sekretorius informuoja visas valstybes, Europos Tarybos nares, valstybes, nesančias jos narėmis, bet dalyvavusias ruošiant šią Konvenciją ir kiekvieną valstybę, prisijungusią prie šios Konvencijos:
- a)apie pasirašymus;
- b)apie ratifikavimo, sutikimo, aprobacijos bei prisijungimo dokumentų atidavimą saugoti;
- c)apie šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 18.2 ir 3, 19.2 ir 20.2 ir 3 straipsnius;
- d)apie bet kokį aktą, deklaraciją, pranešimą ar informaciją, susijusius su šia Konvencija. AIŠKINAMASIS RAŠTAS Dėl 1983 m. Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo pasirašymo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis, išnagrinėjo 1983 m. Europos Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir siūlo šią Konvenciją pasirašyti, o vėliau - remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsniu bei Konvencijos 18 straipsniu, - ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seime. Konvencija būtų naudinga Lietuvos Respublikai, nes pagal jos nuostatas Lietuva galėtų susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę valstybėse - Europos Tarybos narėse, bausmės atlikimui Lietuvoje, o taip pat perduoti tolesniam bausmės atlikimui užsieniečius, valstybių - Europos Tarybos narių piliečius, bausmę atliekančius Lietuvoje. 1994 m. rugsėjo 1 dieną šią Konvenciją buvo ratifikavusios 26 valstybės, 4 - pasirašiusios ir 3 - prisijungusios. Galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ne tik neprieštarauja Konvencijos nuostatoms, bet ir leidžia perduoti nuteistuosius tik tarptautinių susitarimų pagrindu. Konvencija numato valstybei galimybę padaryti tam tikras išlygas, deklaracijas ar pareiškimus, kurių tekstai bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės svarstymui prieš teikiant Konvenciją ratifikavimui. Konvenciją vykdytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Pataisos reikalų departamentas prie VRM. Ministras J.Prapiestis