LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL JŪRŲ TRANSPORTO Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Nyderlandų Karalystės Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiomis šalimis“, siekdamos plėtoti tolimesnius draugiškus santykius tarp abiejų valstybių ir stiprinti bendradarbiavimą jūrų transporto srityje lygybės bei abipusės naudos pagrindais, susitarė: 1 straipsnis Šiame Susitarime: 1. „Kompetentinga jūrų žinyba“ yra:
- a)Nyderlandų Karalystėje Transporto, viešųjų darbų ir vandens ūkio ministerijos Generalinė laivininkystės ir jūrų direkcija,
- b)Lietuvos Respublikoje susisiekimo ministerija. 2. Sąvoka „Susitariančios šalies laivas“ reiškia bet kokius jūrinius laivus, užsiimančius komercine veikla, registruotus vienos iš Susitariančių šalių teritorijoje ir plaukiojančius su vienos iš Susitariančių šalių valstybine vėliava pagal jos nacionalinius įstatymus ir taisykles. Ši sąvoka netaikoma kariniams, žvejybiniams, hidrografiniams ir moksliniams tiriamiesiems laivams. 3. Sąvoka „įgulos narys“ reiškia kapitoną ir bet kurį kitą faktiškai laive įdarbintą asmenį laivo darbams ar aptarnavimui, kuris įrašytas laivo įgulos sąraše ir turi jūrininko asmens dokumentą. 2 straipsnis Susitariančios šalys tarpusavio santykiuose visais atžvilgiais prisidės prie komercinės laivininkystės laisvės ir susilaikys nuo veiksmų, darančių žalą tarptautinės laivybos plėtojimui. 3 straipsnis 1. Kiekviena Susitarianti šalis šį Susitarimą taikys pagal savo tarptautinius įsipareigojimus; o atskirai Nyderlandų Karalystė taikys šį Susitarimą pagal savo įsipareigojimus, kylančius iš Europos Bendrijos steigimo sutarčių. 2. Abi Susitariančios šalys susilaikys nuo bet kokių diskriminuojančių veiksmų kitos Susitariančios šalies laivų atžvilgiu ir kitos Susitariančios šalies laivus traktuos ne mažiau palankiai negu trečiųjų šalių laivus, vykdančius jūrinius vežiojimus (reguliariais ir nemaršrutiniais reisais) tarp abiejų šalių ir tarp kiekvienos šalies ir trečiųjų šalių. 4 straipsnis Susitariančios šalys sutiko:
- a)skatinti jūrų transporto plėtrą, atsižvelgiant į abipusius interesus bei šalinant pasitaikančius sunkumus;
- b)palengvinti technologijų ir techninių žinių perdavimą, taip pat bendrų laivininkystės įmonių kūrimą;
- c)garantuoti laisvą priėjimą prie multimodalinio transporto sausumoje. 5 straipsnis 1. Kiekviena Susitarianti šalis Susitariančios šalies laivus traktuos lygiai taip kaip savo laivus, naudojamus tarptautiniam jūrų susisiekimui, oficialių formalumų, laisvo įplaukimo į uostus, tokių uostų panaudojimo pakrauti ir iškrauti krovinius bei įlaipinti keleivius, tonažo ir kitų mokesčių bei rinkliavų mokėjimo, navigacijos įrengimų ir paslaugų naudojimo, laivybos bei komercijos sandorių atžvilgiu. Tai bus taikoma ir kitos Susitariančios šalies laivininkystės bendrovių naudojamiems laivams, plaukiojantiems su trečiosios šalies vėliava, jeigu tos Susitariančios šalies kompetentinga jūrų žinyba tam neprieštarauja. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos bus taikomos muitinių formalumams, apmokestinimui ir uosto rinkliavoms, laisvam įplaukimui į uostus ir jų naudojimui, taip pat visoms sąlygoms, susijusioms su laivų, įgulų narių, keleivių ir krovinių laivybos ir komercijos operacijomis. Ypač tai susiję su laivų stovėjimo vietomis prieplaukose, krovimo bei iškrovimo įrengimų ir uosto paslaugų, įskaitant ir bunkerių panaudojimą, skyrimu. 6 straipsnis Susitariančios šalys pagal savo nacionalines teisines sistemas imsis visų reikiamų priemonių palengvinti bei pagreitinti jūrų vežiojimus, išvengti bereikalingo laivų sulaikymo ir kiek galima pagreitinti bei supaprastinti muitinės darbą ir kitus formalumus uoste. 7 straipsnis 1. Savų ar frachtuotų laivų tarptautinių vežiojimų pajamos ir pelnas bus apmokestinami tik tos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje yra įsikūrusi laivą naudojančios įmonės veikianti valdyba. 2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos bus taikomos ir pajamoms bei pelnui, gautam iš visiškai įrengtų ir aprūpintų laivų su sukomplektuotomis įgulomis frachtavimo nepriklausomai nuo frachtuotojo pilietybės. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos bus taikomos pajamoms ir pelnui, gautam šalims dalyvaujant bendrame fonde (pule), bendrame versle ar tarptautinėje agentūroje. 4. Pajamos, gautos iš laivų, plaukiojančių tarptautiniuose vandenyse, arba kilnojamo turto, susijusio su šių laivų naudojimu, perdavimo, apmokestinamos tiktai tos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje yra įsikūrusi laivą naudojančios įmonės veikianti valdyba. 5. Kapitalas, kurį sudaro laivai, plaukiojantys tarptautiniuose vandenyse, ir kilnojamas turtas, susijęs su šių laivų naudojimu, bus apmokestinamas tik tos Susitariančios šalies teritorijoje, kurioje yra įsikūrusi laivą naudojančios įmonės veikianti valdyba. 8 straipsnis Kiekviena Susitarianti šalis suteiks laivininkystės bendrovei, kurios veikianti valdyba yra įsikūrusi kitos Susitariančios šalies teritorijoje, teisę laisvai pervesti į kitą, laivininkystės bendrovės nurodytą šalį konvertuojama valiuta investicijas ir pajamas iš jų, taip pat laivininkystės bendrovės įplaukas, viršijančias padarytas išlaidas, gautas pirmosios Susitariančios šalies teritorijoje. Bus užtikrinama, kad šie pervedimai galėtų vykti nuolat ir reguliariai, būtų pagrįsti oficialiu valiutos kursu einamiesiems mokėjimams arba, jeigu nėra oficialaus valiutos kurso, vyraujančiu užsienio valiutos rinkos kursu einamiesiems mokėjimams. Jokie mokesčiai, išskyrus įprastinius banko mokesčius, tokiems pervedimams negali būti taikomi. 9 straipsnis Kiekviena Susitarianti šalis pripažins tonažo dokumentus, išduotus kitos Susitariančios šalies kompetentingų žinybų, pagal galiojančias Tarptautines konvencijas. Skaičiuojant uosto rinkliavas, bus remiamasi šiais dokumentais. 10 straipsnis Kiekviena iš Susitariančių šalių suteiks kitos Susitariančios šalies kompetentingų žinybų išduotų jūrininkų asmens dokumentų savininkams 11 ir 12 straipsniuose išvardintas teises. Tokie asmens dokumentai yra:
- a)Lietuvos laivų įgulų nariams – Jūrininko knygelė arba galiojantis Lietuvos Respublikos piliečio pasas kartu su jūrininko kortele;
- b)Nyderlandų laivų įgulų nariams – Nyderlandų „Monsterboekje“ (Jūrininko knygelė). 11 straipsnis 1. Vienos Susitariančios šalies laivo stovėjimo metu kitos Susitariančios šalies uoste kiekvienam to laivo įgulos nariui leidžiama išlipti į krantą tos savivaldybės teritorijoje, kuriai priklauso uostas, taip pat gretimų savivaldybių teritorijose nereikalaujant vizos, jeigu jis gali pateikti atitinkamus jūrininko asmens dokumentus, nurodytus 10 straipsnyje. Tačiau toks išlipimas leidžiamas tik tuo atveju, jei laivo kapitonas pagal šiame uoste galiojančias taisykles kompetentingoms žinyboms yra pateikęs laivo įgulos sąrašą, kuriame įrašytas ir tas įgulos narys. 2. Eidamas į krantą ar grįždamas į laivą, toks asmuo pereina kontrolę ir atlieka muitinės formalumus, galiojančius tame uoste. 12 straipsnis 1. Įgulų nariai, turintys atitinkamus jūrininko asmens dokumentus, nurodytus 10 straipsnyje, nepriklausomai nuo transporto rūšies, turi teisę įvažiuoti į kitos Susitariančios šalies teritoriją arba ją pervažiuoti, kad galėtų patekti į savo laivą, būti perkeltas į kitą laivą, grįžti į savo šalį ar keliauti kitais tikslais tos kitos Susitariančios šalies kompetentingoms žinyboms sutikus. 2. Visais 1 punkte nurodytais atvejais jūrininkas turi turėti kitos Susitariančios šalies reikalaujamą vizą. Šį dokumentą kompetentingos žinybos privalo išduoti kaip galima greičiau. 3. Jeigu jūrininko asmens dokumentų, nurodytų šio Susitarimo 10 straipsnyje, savininkas neturi vienos iš Susitariančių šalių pilietybės, kitos Susitariančios šalies teritorijos įvažiavimo ir tranzito vizos, paminėtos šiame straipsnyje, išduodamos tik tuo atveju, jeigu garantuojamas dokumento savininko grįžimas į tos Susitariančios šalies, kuri išdavė jūrininko asmens dokumentą, teritoriją. 4. Vienos Susitariančios šalies kompetentingos žinybos leis kitos Susitariančios šalies susirgusiam įgulos nariui būti savo teritorijoje tiek, kiek reikalinga gydymui. 13 straipsnis 1. Nepriklausomai nuo visų šio Susitarimo 8–12 straipsnių nuostatų, bus taikomi Susitariančių šalių įstatymai ir taisyklės dėl užsieniečių įvažiavimo, buvimo ir buvimo apribojimų. 2. 11 ir 12 straipsniuose išdėstytos teisės nereiškia apribojimo bet kuriai iš Susitariančių šalių atsisakyti įleisti kurį nors įgulos narį į savo teritoriją. 14 straipsnis 1. Jei vienos Susitariančios šalies laivus ištiks avarija ar kitos nelaimės kitos Susitariančios šalies teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ar uostuose, tai pastaroji suteiks laivams, įgulų nariams, keleiviams bei kroviniams, esantiems pavojuje, visokeriopą pagalbą bei paslaugas ir apie tai nedelsiant praneš kitos Susitariančios šalies kompetentingoms žinyboms. 2. Kroviniai iš laivo, minėto 1 punkte, atleidžiami nuo muito mokesčių ir rinkliavų pagal galiojančias taisykles, jei tie kroviniai nebus perduoti naudojimui kitos Susitariančios šalies teritorijoje. 15 straipsnis 1. Vienos Susitariančios šalies laivai ir jų įgulų nariai, būdami kitos Susitariančios šalies teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ir uostuose, laikysis atitinkamų tos šalies įstatymų ir taisyklių. Vienos Susitariančios šalies valdžios atstovai netaikys savo jurisdikcijos ir nesikiš į kitos Susitariančios šalies laivų, esančių jos teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ir uostuose, vidaus reikalus, išskyrus tuos atvejus ir tiek, kiek tiksliai nustatyta visuotinai priimtose tarptautinėse normose bei taisyklėse ir galiojančiose sutartyse tarp Susitariančių šalių. 2. Jeigu vienos Susitariančios šalies laivo įgulos narys padarys nusikaltimą savo laive, esančiame kitos Susitariančios šalies teritorinėje jūroje, tai šios Susitariančios šalies kompetentingos žinybos jo nepersekios be pirmosios Susitariančios šalies laivo kapitono arba diplomatinio, ar konsulinio pareigūno sutikimo, išskyrus atvejus, kai:
- a)nusikaltimo pasekmės pereina į tos šalies teritoriją; arba
- b)nusikaltimas pažeidžia tos šalies viešąją rimtį ir teritorinėje jūroje nustatytą tvarką; arba
- c)pagal tos šalies įstatymus nusikaltimas laikomas sunkiu; arba
- d)nusikaltimas įvykdytas prieš užsienietį, esantį laive; arba
- e)tokios priemonės būtinos kovojant su draudžiamu narkotikų ar psichotropinių medžiagų vežiojimu. 3. 2 punkto nuostatos neatima iš bet kurios Susitariančios šalies teisės pagal savo nacionalinius įstatymus imtis priemonių areštui, tyrimui laive arba užsienio laivo, plaukiančio teritorine jūra po to, kai jis paliko vidaus vandenis, persekiojimui. 16 straipsnis 1. Kad garantuotų visišką šio Susitarimo vykdymą ir palengvintų susisiekimą tarp dviejų valstybių jūrų transportu, Susitariančios šalys sudarys Jungtinį komitetą, susidedantį iš abiejų Susitariančių šalių kompetentingų jūrų žinybų atstovų. 2. Prireikus Jungtinis komitetas susitiks vienos iš Susitariančių šalių reikalavimu. 3. Jungtinis komitetas:
- a)apžvelgs kiekvienos šalies jūrų transporto būklę;
- b)nagrinės galimybes stiprinti bendradarbiavimą jūriniais klausimais;
- c)aptars klausimus, kurie gali iškilti vykdant šį Susitarimą ir visus kitus klausimus, susijusius su jūrų transporto ryšių gerinimu, taip pat rengs atitinkamas rekomendacijas. 4. Jungtinio komiteto procedūrinės taisyklės tvirtinamos bendru abiejų žinybų, nurodytų 1 punkte, susitarimu. 17 straipsnis 1. Nyderlandų Karalystės atžvilgiu ši Sutartis galios Europinėje Karalystės dalyje, o Lietuvos Respublikos atžvilgiu – Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Nyderlandų Karalystės Vyriausybės raštišku pranešimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio Susitarimo taikymas gali būti išplėstas ir Nyderlandų Antilams ir/arba Arubai. 18 straipsnis Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Susitariančios šalys raštiškai praneša viena kitai, kad įvykdyti jų šalių reikalaujami konstituciniai formalumai. Šis Susitarimas įsigalioja nuo paskutinės tokio pranešimo gavimo dienos. Jeigu kuri nors Susitarianti šalis nori denonsuoti šį Susitarimą, ji turi raštiškai pranešti apie tai kitai Susitariančiai šaliai, o Susitarimo denonsavimas įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo tokio kitos Susitariančios šalies pranešimo gavimo dienos. Šio Susitarimo nutraukimą Nyderlandų Karalystės Vyriausybė gali apriboti vienai iš Karalystę sudarančių dalių. Tai paliudydami, žemiau pasirašiusieji, būdami atitinkamų savo Vyriausybių įgalioti, pasirašė šį Susitarimą. Surašyta Hagoje 1994 m. sausio 26 d. dviem egzemplioriais – lietuvių, olandų ir anglų kalbomis, visiems trims tekstams turint vienodą galią. Kilus interpretacijos skirtumams, bus remiamasi tekstu anglų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS NYDERLANDŲ KARALYSTĖS VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU ______________