LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UKRAINOS DRAUGYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS Lietuvos Respublika ir Ukraina, toliau vadinamo

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UKRAINOS DRAUGYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS Lietuvos Respublika ir Ukraina, toliau vadinamos „aukštosios susitariančiosios Šalys“, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų, Helsinkio Baigiamojo Akto, Paryžiaus Chartijos Naujajai Europai bei kitų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų principais ir tikslais, pažymėdamos istorinę 1921 m. vasario 14 d. Lietuvos ir Ukrainos Taikos sutarties reikšmę, patvirtindamos, kad tolesnis draugystės ir bendradarbiavimo ryšių plėtojimas tarp jų atitiks esminius abiejų tautų interesus, išreikšdamos norą plėtoti santykius, pagrįstus tarpusavio supratimu ir pasitikėjimu, o taip pat visuotinai pripažintomis žmogiškosiomis vertybėmis, siekdamos savo santykiams suteikti naują kokybę ir sustiprinti teisinį bendradarbiavimo pagrindą tarp abiejų valstybių sutinkamai su tarptautinio gyvenimo realijomis, susitarė: 1 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys plėtos draugiškus santykius, nuosekliai vadovaudamosi suverenios lygybės, jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo, sienų neliečiamumo, teritorinio vientisumo, taikaus ginčų sprendimo, nesikišimo į viena kitos vidaus reikalus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimo, tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo, sąžiningo tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir kitomis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. 2 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys sprendžia ginčus, kurie gali iškilti tarp jų, tik taikiu būdu, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose įtvirtintais principais. Kiekviena iš Šalių įsipareigoja susilaikyti nuo dalyvavimo kokiuose nors veiksmuose, nukreiptuose prieš kitą Šalį, nepalaikyti tokių veiksmų, niekada ir jokiomis aplinkybėmis viena prieš kitą nenaudoti ginkluotos jėgos ir negrasinti jos panaudojimu. 3 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys įsipareigoja nestoti ir nedalyvauti organizacijose, karinėse sąjungose (blokuose), kurių veikla nukreipta prieš vieną iš aukštųjų susitariančiųjų Šalių. Aukštosios susitariančiosios Šalys įsipareigoja neleisti, kad jų teritorijos būtų panaudotos siekiant įvykdyti ginkluotą agresiją arba priešišką veiklą prieš kitą aukštąją susitariančiąją Šalį. Aukštosios susitariančiosios Šalys pagal jų vidaus įstatymus draus savo teritorijoje steigtis ir veikti organizacijoms bei grupėms, o taip pat veikti atskiriems asmenims, siekiantiems padaryti žalą kitos aukštosios susitariančiosios Šalies valstybės suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. 4 straipsnis Susidarius konfliktinei situacijai, kuri, vienos iš aukštųjų susitariančiųjų Šalių nuomone, gali sukelti ar kelia grėsmę taikai, pažeidžia ar paliečia jų saugumo interesus, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir ypatingai tais atvejais, kai ši situacija liečia abi Šalis, jos nedelsdamos konsultuosis, siekdamos surasti galimus būdus konfliktinei situacijai sureguliuoti remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatais bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose įtvirtintais principais. Tuo atveju, jei trečioji valstybė arba trečiosios valstybės įvykdys ginkluotą užpuolimą prieš vieną iš aukštųjų susitariančiųjų Šalių, kita Šalis įsipareigoja neteikti tokiai valstybei arba valstybėms jokios pagalbos ar paramos ir stengsis imtis visų priemonių greitesniam šio konflikto sureguliavimui. 5 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys skatins tolesnį draugystės stiprinimą tarp jų tautų ir tuo tikslu plės kontaktus tarp savo valstybių piliečių kaip individualiu, taip ir valstybinių bei visuomeninių organizacijų, regionų ir vietinių valdžios organų pagrindu. Šalys kreips dėmesį į kontaktų vystymą ir bendradarbiavimą tarp abiejų valstybių parlamentų. 6 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys tautinių mažumų teisių užtikrinimo klausimuose vadovausis tarptautiniais principais ir standartais, apibrėžtais Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniuose žmogaus teisių paktuose, atitinkamuose JTO ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentuose, o taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei jos protokoluose. Aukštosios susitariančiosios Šalys užtikrina ukrainiečių tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinei mažumai Ukrainoje šias teises: naudotis ir mokytis gimtąja kalba arba mokytis gimtosios kalbos valstybinėse mokymo įstaigose ar tautinėse kultūrinėse bendrijose, plėtoti tautines kultūrines tradicijas, išpažinti savo tikėjimą, patenkinti literatūros, meno, masinės informacijos priemonių poreikius, įkurti tautines kultūrines ir mokslo įstaigas bei kitą įvairią veiklą, neprieštaraujančią veikiantiems atitinkamos Šalies įstatymams. Asmenys, priklausantys ukrainiečių tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kurie yra ukrainiečių kilmės arba priskiria save ukrainiečių tautybei, kultūrai ir tradicijoms, o taip pat asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Ukrainoje, tai yra asmenys, turintys Ukrainos pilietybę, kurie yra lietuvių kilmės arba priskiria save lietuvių tautybei, kultūrai ir tradicijoms, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo tautinės grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis. 7 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys plės abipusius kontaktus ir bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Šalys taip pat bendradarbiaus klausimuose, susijusiuose su stabilumo ir saugumo palaikymu Europoje. 8 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys sieks plėtoti abipusiai naudingą ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą, besiremiantį rinkos principais, ir sudarys tokiam bendradarbiavimui palankias sąlygas, įskaitant investicijų skatinimą ir apsaugą, bei intelektualinės nuosavybės apsaugą. Šalys sureguliuos kapitalo, darbo jėgos, prekių ir paslaugų apykaitą ir tuo tikslu pasirašys atitinkamus susitarimus. Aukštosios susitariančiosios Šalys sudarys atskirus susitarimus tarpusavio atsiskaitymams ir mokėjimams sureguliuoti. Aukštosios susitariančiosios Šalys sudarys palankias sąlygas bendrai verslininkystei ir ūkinei veiklai, o taip pat verslininkų ir įmonių prekių gamintojų tarpusavio ryšių vystymuisi. 9 straipsnis Vienos aukštosios susitariančiosios Šalies valstybinio, juridinių ir fizinių asmenų turto, esančio kitoje aukštojoje susitariančiojoje Šalyje, teisinis režimas nustatomas įstatymais ir teisiniais aktais tos Šalies, kurios teritorijoje šis turtas yra, jeigu kitaip nenumatyta susitarimais tarp Šalių. 10 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys plės bendradarbiavimą transporto srityje, įskaitant asmenų ir prekių tranzitą per abiejų Šalių teritoriją, vadovaujantis dvišaliais tarpvalstybiniais susitarimais, Šalių nacionaliniais įstatymais bei tarptautinės teisės normomis. Aukštosios susitariančiosios Šalys leis abiejų Šalių prekybos laivynams naudotis jų uostais paritetiniais pagrindais ir tuo tikslu sudarys atskirus susitarimus. 11 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys plėtos bendradarbiavimą pašto ryšių ir telekomunikacijų srityse, įskaitant radiją, televiziją ir palydovines sistemas, o taip pat pašto ryšių įrangos ir komplektuojančių gaminių gamybą ir tiekimą. 12 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys atskirų susitarimų pagrindu plės bendradarbiavimą mokslo, kultūros, meno, literatūros, turizmo ir sporto srityse, o taip pat sudarys sąlygas naudotis kultūriniu istoriniu palikimu ir archyvais. Šalys skatins tiesioginių kontaktų plėtojimą tarp liaudies kolektyvų, kultūros ir meno veikėjų. Konkretus bendradarbiavimas personalo ruošimo, kvalifikacijos kėlimo, keitimosi mokslininkais, specialistais, aspirantais, stažuotojais bei studentais srityse bus nustatomas atskirais susitarimais. 13 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys, vadovaudamosi UNESCO, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų dokumentais ir rekomendacijomis kultūrinio paveldo išsaugojimo klausimais, skatins ryšių plėtimą tarp abiejų valstybių atitinkamų kultūros ir istorijos paminklų apsaugos struktūrų, sudarys sąlygas steigtis ir veikti valstybinėms komisijoms bendro kultūros paveldo tyrimui. Tarptautinių normų ir standartų, o taip pat dvišalių susitarimų pagrindu, aukštosios susitariančiosios Šalys imsis priemonių, siekdamos išaiškinti ir grąžinti kultūrines ir istorines vertybes, kurios dingo, buvo neteisėtai išvežtos ar kitu nelegaliu būdu atsidūrė kitos Šalies teritorijoje. 14 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys skatins kitos Šalies spaudos, knygų ir audiovizualinių priemonių platinimą. Šalys skatins bendradarbiavimą tarp masinės informacijos priemonių objektyviam ir išsamiam informavimui apie abiejų Šalių gyvenimą. 15 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys rems abipusiškai naudingą bendradarbiavimą fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų srityse, ypatingą dėmesį skirdamos šiuolaikinei technikai ir technologijoms. Šalys skatins tiesioginių ryšių ir kontaktų plėtojimą tarp abiejų Šalių mokslininkų ir tyrinėtojų, keitimąsi moksline- technine informacija, o taip pat bendradarbiaus intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos srityje. 16 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys bendradarbiaus aplinkos apsaugos srityje ir sudarys atitinkamus dvišalius susitarimus, nustatančius šio bendradarbiavimo kryptis. 17 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys visokeriopai rems bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje, siekdamos užkirsti kelią civilizacinių ir infekcinių ligų plitimui. Šalys aktyviai skatins klausimų, susijusių su asmenų, nukentėjusių nuo Černobylio katastrofos, gydymu ir sveikatos stiprinimu, sprendimą. Šalys kreips ypatingą dėmesį bendradarbiavimui ir pagalbai, teikiamai užkertant kelią masinių epidemijų, epizootijų ir kitų pavojingų ligų plitimui, taip pat tokių situacijų likvidavimui. 18 straipsnis Šalys, atskirų susitarimų pagrindu, bendradarbiaus darbo santykių ir socialinės apsaugos srityse. 19 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys skatins keitimąsi informacija apie įstatymus ir kitus teisinius aktus ekonomikos, finansų, transporto, investicijų, muitinės taisyklių ir kitokios veiklos srityse. 20 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys bendradarbiaus civilinių, šeimos ir baudžiamųjų bylų teisinės pagalbos ir teisinių santykių srityje. 21 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys, atskirų susitarimų pagrindu, bendradarbiaus kovojant su nusikalstamumu, tarp jų su jo organizuotomis formomis, terorizmu, neteisėta narkotikų ir psichotropinių medžiagų apyvarta, korupcija, nelegalia migracija, suklastotų atsiskaitymo ir mokėjimo priemonių gamyba ir naudojimu bei kitomis neteisėtomis finansinėmis operacijomis, kontrabandine veikla, įskaitant neteisėtą kultūrinių, istorinių ir archeologinių vertybių išvežimą, neteisėtas operacijas su ginklais, šoviniais, sprogstamosiomis, nuodingomis ir radioaktyviomis medžiagomis, o taip pat veiksmais, keliančiais grėsmę civilinei aviacijai ir laivybai. Šalys keisis patyrimu ir operatyvia informacija šiose srityse. 22 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys bendradarbiaus ir teiks viena kitai visokeriopą pagalbą likviduojant stichinių nelaimių ar katastrofų padarinius ir tuo tikslu pasirašys atitinkamus susitarimus. 23 straipsnis Ši Sutartis nepažeidžia aukštųjų susitariančiųjų Šalių teisių ir pareigų, kylančių iš jų dvišalių ar daugiašalių sutarčių su kitomis valstybėmis, tarptautinėmis, tarp jų ir regioninėmis organizacijomis. 24 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys dvišalių santykių ir kitais tarptautiniais klausimais, dominančiais abi aukštąsias susitariančiąsias Šalis, o taip pat dėl šios Sutarties vykdymo nuolat konsultuosis, bet ne rečiau kaip kartą per metus. 25 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys visus tarp jų kylančius ginčus dėl šios Sutarties taikymo ir aiškinimo pirmiausia spręs dvišalėse konsultacijose arba tiesioginėse derybose. Šios Sutarties straipsniai gali būti keičiami arba papildyti Šalių susitarimu. 26 straipsnis Aukštosios susitariančiosios Šalys sudarys tarpusavyje kitas sutartis ir susitarimus, būtinus šios Sutarties straipsnių įvykdymui. 27 straipsnis Ši Sutartis sudaroma dešimčiai metų. Jos galiojimas automatiškai pratęsiamas tolesniems penkerių metų periodams, jei nė viena iš aukštųjų susitariančiųjų Šalių likus dvylikai mėnesių iki šios Sutarties atitinkamo galiojimo termino pabaigos raštu nepraneš kitai aukštajai susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą nepratęsti jos galiojimo. 28 straipsnis Ši Sutartis turi būti ratifikuota pagal aukštųjų susitariančiųjų Šalių įstatymus ir įsigalios po 30 dienų nuo apsikeitimo ratifikaciniais raštais dienos. 29 straipsnis Ši Sutartis turi būti įregistruota Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriate, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatų 102 straipsniu. Pasirašyta Vilniuje 1994 m. vasario 8 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, ukrainiečių ir rusų kalbomis, visi tekstai turi vienodą galią. Kilus ginčams dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo, Šalys vadovausis sutarties tekstu rusų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU UKRAINOS VARDU ______________