LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS VALDYMO NUOSTATŲ PATV

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS VALDYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 9 d. Nr. 1999 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 759 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2130) 4 punktu, tvirtinu Mokyklų tobulinimo programos valdymo nuostatus (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1999 MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS VALDYMO NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklų tobulinimo programos (toliau – Programos) nuostatų paskirtis – reglamentuoti Programos valdymo institucijų funkcijas, jų įgaliojimus, darbo organizavimą.
2. Programos valdymo institucijos savo darbe vadovaujasi Mokyklų tobulinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130), nuostatomis, švietimo ir mokslo ministro 2002 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1317 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos finansavimo tvarkos“, Finansų ministerijos ir Pasaulio banko 2002 m. liepos 29 d. paskolos sutartimi Nr. 7128-LT, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
3. Programos valdymo institucijų sudėtį tvirtina, jų vadovus skiria švietimo ir mokslo ministras. II. VALDYMO INSTITUCIJOS, JŲ FUNKCIJOS, ĮGALIOJIMAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS
4. Programos valdymo institucijos yra šios: priežiūros komitetas, valdymo komitetas, Programos vadovas, Programos komponentų (paprogramių) vadovai.
5. Priežiūros komitetas susideda iš 11 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, pedagoginė žiniasklaida, nevyriausybinės organizacijos. Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius yra šio komiteto pirmininkas. Programos koordinavimo tarnybos direktorius yra šio komiteto narys ir sekretorius.
6. Priežiūros komiteto posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdžius šaukia komiteto pirmininkas. Į posėdžius gali būti kviečiami Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų institucijų atstovai, ekspertai.
7. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komiteto narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Posėdžio protokolai saugomi Programos koordinavimo tarnyboje.
8. Priežiūros komitetas prižiūri Programos įgyvendinimą ir ne rečiau kaip du kartus per metus: 8.
9. nagrinėja ir vertina Programos įgyvendinimo rezultatus, dermę su Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma švietimo politika ir teikia siūlymų švietimo ir mokslo ministrui bei kitoms Programos valdymo institucijoms dėl tolesnio Programos įgyvendinimo; 8.
10. įvertina, ar Programai skirtos tikslinės lėšos panaudojamos efektyviai, ir teikia siūlymų švietimo ir mokslo ministrui dėl Programos finansavimo; 8.
11. pagal savo kompetenciją padeda spręsti kilusias problemas; 8.
12. informuoja visuomenę apie Programos įgyvendinimo eigą.
13. Valdymo komitetas susideda iš Programos vadovo, Programos komponentų vadovų, Programos koordinavimo tarnybos direktoriaus ir ministerijos Informacijos ir ryšių su visuomene sektoriaus vadovo. Programos vadovas yra šio komiteto pirmininkas. Programos koordinavimo tarnybos administratorius yra šio komiteto sekretorius.
14. Valdymo komiteto posėdžiai šaukiami kartą per savaitę. Posėdžius šaukia valdymo komiteto pirmininkas. Prireikus į posėdžius kviečiami ir kiti asmenys, dalyvaujantys įgyvendinant Programą. Posėdžių protokolai saugomi Programos koordinavimo tarnyboje.
15. Valdymo komitetas atsako už Programos priemonių įgyvendinimą: 11.
16. kiekvienais metais aprobuoja Programos įgyvendinimo priemonių planą; 11.
17. užtikrina Programos priemonių dermę tarp komponentų; 11.
18. priima sprendimus dėl: 11.3.
19. Programos įgyvendinimo priemonių ir jų finansavimo iš biudžeto lėšų koregavimo ir teikia ministerijos valstybės sekretoriui siūlymų dėl biudžeto lėšų perskirstymo tarp komponentų ir komponentų viduje; 11.3.
20. Programoje numatytų viešųjų pirkimų už Pasaulio banko paskolos lėšas koregavimo; 11.3.
21. įvairių Programos dokumentų formų, veiklos procedūrų ir principų; 11.3.
22. iškilusių problemų įgyvendinant Programą; 11.
23. teikia siūlymų ministerijos valstybės sekretoriui dėl ministerijos strateginio plano priemonių, susijusių su Programa, įgyvendinimo ir finansavimo; 11.
24. aprobuoja teikiamas Pasaulio bankui Programos ketvirtines ir metines veiklos, finansų bei viešųjų pirkimų ataskaitas; 11.
25. inicijuoja teisės aktų, susijusių su Programos įgyvendinimu, rengimą.
26. Programos vadovas: 12.
27. vadovauja valdymo komitetui; 12.
28. atsako už Programos valdymą; 12.
29. atsako, kad Programos priemonių turinys derėtų su ministerijos strateginiais tikslais ir uždaviniais; 12.
30. derina ministerijos pavaldžių institucijų darbo planų priemones, susijusias su Programos įgyvendinimu; 12.
31. koordinuoja ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant Programą, veiklą; 12.
32. vizuoja atliekamų darbų sutartis, darbo grupių sudėtį, visus dokumentus, susijusius su Programa; 12.
33. informuoja ministerijos vadovybę apie Programos įgyvendinimą.
34. Programos komponento (paprogramės) vadovas: 13.
35. atsako už veiksmingą ir racionalų komponento priemonių įgyvendinimą; 13.
36. vadovauja komponento priemonių įgyvendinimui, bendradarbiauja ir telkia ministerijos administracijos skyrių darbuotojus, savivaldybių administracijų švietimo padalinių bei apskričių viršininkų administracijų švietimo padalinių darbuotojus, kitas institucijas šiems darbams atlikti; 13.
37. užtikrina komponento dalinių komponentų veiklų dermę; 13.
38. priima sprendimus dėl komponento priemonių įgyvendinimo; 13.
39. vertina Programos vykdymo metu daromą komponento pažangą ir tikslo įgyvendinimą; 13.
40. derina ir vizuoja atliekamų darbų sąmatas bei sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su komponento priemonių įgyvendinimu, pasirašo atliktų darbų priėmimo aktus; 13.
41. aprobuoja ir Programos koordinavimo tarnybai teikia komponento ketvirtines ir metines ataskaitas Pasaulio bankui; 13.
42. teikia siūlymų valdymo komitetui dėl: 13.8.
43. komponento priemonių planų, viešųjų pirkimų ir finansavimo už biudžeto lėšas koregavimo; 13.8.
44. teisės aktų rengimo; 13.8.
45. ministerijos ir kitų institucijų darbuotojų skyrimo į komponento darbo grupes; 13.8.
46. dermės vykdant priemones tarp komponentų; 13.8.
47. iškilusių problemų vykdant Programą; 13.
48. kas mėnesį informuoja valdymo komitetą ir Programos koordinavimo tarnybą apie komponento įgyvendintas priemones bei pasiektus rezultatus. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Programą įgyvendina komponentų įgyvendinimo tarybos, komponentų administratoriai, dalinių komponentų koordinatoriai, darbo grupės, kurių funkcijas, įgaliojimus ir darbo organizavimą tvirtina valdymo komitetas.
50. Programos valdymo ir įgyvendinimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Mokyklų tobulinimo programos koordinavimo tarnyba. Tarnyba veikia kaip atskiras Švietimo aprūpinimo centro padalinys. Tarnybą sudaro direktorius, administratorius, buhalteris, inžinierius ir viešųjų pirkimų specialistas. Tarnybos funkcijas ir įgaliojimus nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnyba administruoja Pasaulio banko paskolą ir atsako už bendrą Programos koordinavimą: remdamasi komponentų pateikta medžiaga sudaro visos Programos kiekvienų metų veiklos sričių, jų finansavimo bei pirkimų koreguotą planą ir teikia jį Pasaulio bankui pritarti; remdamasi komponentų pateikta medžiaga teikia Programos valdymo komitetui, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei, priežiūros komitetui bei Pasaulio bankui (pagal Pasaulio banko reikalavimus) Programos ketvirtines ir metines veiklos, finansų bei viešųjų pirkimų ataskaitas; administruoja visas sutartis, sudarytas Programai įgyvendinti; atsako už Programos sklaidą; palaiko ryšį su Pasaulio banku, kitomis organizacijomis ir suinteresuotomis šalimis; valdo Programos sąnaudų apskaitos sistemą; kontroliuoja Programos biudžeto vykdymą ir finansines operacijas; atsako už metinį Programos auditą; atsako už sklandų paslaugų ir prekių pirkimą; koordinuoja Programos veikloje numatytus mokymus.
51. Programos valdymo institucijų veikla koordinuojama su apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijomis. Programa įgyvendinama vadovaujantis Mokyklų tobulinimo programos regioninėmis įgyvendinimo sutartimis, sudarytomis su trijų apskričių viršininkais ir visų savivaldybių merais, bei Mokyklų tinklo pertvarkos bandomojo projekto sutartimis, sudarytomis su šešių savivaldybių merais.
52. Programos valdymo institucijos ir Programos koordinavimo tarnyba teikia apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijoms visą medžiagą ir informaciją, reikalingą Programai ar atskirų komponentų uždaviniams regione ar konkrečioje mokykloje įgyvendinti.
53. Programos valdymo institucijos numato veiklos gaires ir Programą įgyvendina glaudžiai bendradarbiaudamos su ministerijos administracijos padaliniais, Švietimo aprūpinimo centru, Švietimo plėtotės centru, Informacinių technologijų centru, Nacionaliniu egzaminų centru, Pedagogų profesinės raidos centru, į šią veiklą įtraukia regioninius mokytojų švietimo centrus, nevyriausybines švietimo organizacijas, kitus partnerius, bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvaujančių įgyvendinant Programą, bendruomenes.
54. Programos C komponentą kartu su Programos valdymo institucijomis administruoja Būsto ir urbanistikos plėtros fondas, vykdydamas Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerijos ir Būsto ir urbanistikos plėtros fondo 2002 m. rugpjūčio 29 d. sutartį Nr. 451/550 dėl Mokyklų tobulinimo programos įgyvendinimo. ______________