← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KAUPIMO, SAUGOJIMO, N

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KAUPIMO, SAUGOJIMO, NAUDOJIMO IR ATKŪRIMO TVARKOS PATVIRTINIMO 2002 m. lapkričio 27 d. Nr. 607 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) 1.1 punktu,

  1. Tvirtinu Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarką (pridedama).
  2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 607 Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarka I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Ši tvarka nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo bendruosius reikalavimus. II. AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ KAUPIMAS
  4. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimas apima šiuos darbus: 1) augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo programos parengimą. Programoje nurodomi jos tikslai ir uždaviniai, priemonės programos įgyvendinimui, jų apimtys, atlikimo vieta, laikas ir atsakingi vykdytojai; 2) duomenų apie augalų nacionalinių genetinių išteklių paieškas (dokumentuose ir lauke), jų identifikavimą, įvertinimą bei priskyrimą augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. Paieškos dokumentuose atliekamos analizuojant archyvinę ir dabar esamą medžiagą. Lauko paieškos apima inventorizaciją ir ekspedicijas. Identifikavimo metu nustatoma augalų nacionalinių genetinių išteklių tapatybė, jie įvertinami ekologiniu, selekciniu, ekonominiu ir socialiniais aspektais; 3) augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo būdo parinkimą, kuris nusako, kur ir kaip atrinktus išteklius saugoti (in situ ar ex situ); 4) augalų nacionalinių genetinių išteklių objektų išskyrimą jų gamtinėse buveinėse (kai saugoma in situ) bei genetinės medžiagos pavyzdžio sudarymą ar lauko kolekcijų įveisimą (kai saugoma ex situ). In situ steigiami genetiniai draustiniai, genetinių išteklių sklypai, sėkliniai sklypai, sėkliniai medynai, medžių grupės ar pavieniai medžiai. Ex situ įveisiamos lauko kolekcijos, želdiniai, genetinė medžiaga saugoma genų banke; 5) augalų nacionalinių genetinių išteklių objektų ir pavyzdžių dokumentų įforminimą, kai kiekvienam saugomam objektui ar pavyzdžiui surašomas nustatyto pavyzdžio pasas.
  5. Augalų nacionalinių genetinių išteklių atrankos kriterijų projektus, siekiant nustatyti faktišką ir potencinę augalų genetinių išteklių objektų vertę, rengia Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai (toliau – Koordinaciniai centrai). Projektus tvirtina aplinkos ministras.
  6. Augalų nacionalinių genetinių išteklių objektų išskyrimo darbus natūroje pagal augalų grupes atlieka mokslo ir mokymo įstaigos, Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, kitos įstaigos ir valstybės įmonės, saugančios ir prižiūrinčios augalų nacionalinius genetinius išteklius.
  7. Genetinės medžiagos (sėklų, augalo meristemų ir kt.) pavyzdžių atrinkimą ir sudarymą laikymui Augalų genų banke koordinuoja atitinkamų augalų grupių Koordinaciniai centrai, vadovaudamiesi Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos (toliau – Nuolatinė komisija) aprobuotais metodiniais nurodymais. III. Augalų Nacionalinių genetinių išteklių saugojimas
  8. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas apima genetinių draustinių, genetinių išteklių plotų (sklypų), sėklinių medynų, populiacijų ar jų dalių, pavienių medžių bei grupių ir jų reprezentantų (pavyzdžių), perkeltų į kolekcijas ir genų banką, bei inter situ (vietose, kur veislės įgijo naujus požymius) ilgalaikį išsaugojimą.
  9. Už augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimą ir priežiūrą atsakingi Koordinaciniai centrai, įstaigos ir valstybės įmonės, savininkai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka priskirti augalų genetinių išteklių tvarkymo darbai.
  10. Augalų nacionalinių genetinių išteklių objektų saugojimas, laikant juos natūralios kilmės ir sukūrimo vietose (in situ), reglamentuojamas tų objektų nuostatais, kuriuos tvirtina aplinkos ministras.
  11. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas saugomose ir kitose teritorijose tvarkomas pagal specialiai parengtas ir aplinkos ministro patvirtintas programas.
  12. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai ex situ saugomi: 1) lauko kolekcijose, želdiniuose ar sėklinėse plantacijose; 2) genų banko saugykloje.
  13. Lauko kolekcijos sudaromos ir želdiniai įveisiami specialiai tam skirtuose sklypuose.
  14. Lauko kolekcijas įveisia ir prižiūri atitinkamos įstaigos ir valstybės įmonės, kurioms pagal jų įstatus įpareigota tai atlikti.
  15. Genetinės medžiagos ilgalaikio saugojimo (saugyklose) planų projektus parengia ir pateikia aprobavimui Nuolatinei komisijai atitinkamų augalų grupių Koordinaciniai centrai. Projektus tvirtina aplinkos ministras.
  16. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi laikantis Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Laukinės augalijos įstatymo, Miškų įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo tvarką. IV. AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
  17. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai naudojami išsaugant biologinę (genetinę) įvairovę.
  18. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai yra laisvai prieinami tyrimo, selekcijos ir kitiems geros valios tikslams. Apie augalų nacionalinius genetinius išteklius turi būti pateikta trumpa jų charakteristika: vertė, galimybė panaudoti dauginimui ir selekcijai.
  19. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą atskiruose objektuose (draustiniuose, kolekcijose ir kt.) reglamentuoja tų objektų nuostatai.
  20. Augalų nacionalinių genetinių išteklių objektų (draustinių, sklypų, lauko kolekcijų) teritorijose leidžiama naudotis antriniais produktais (grybais, uogomis ir kt.), jei naudojimas nekenkia patiems augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams.
  21. Leidimus augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimui (dauginimui ir mainams) išduoda mokslo ir mokymo įstaigos, saugančios ir prižiūrinčios augalų nacionalinius genetinius išteklius, o miško nacionaliniams genetiniams ištekliams – Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, suderinęs su augalų nacionalinių genetinių išteklių valdytojais ar savininkais. Pažeidus leidimuose nustatytą tvarką, juos panaikina išdavusios įstaigos.
  22. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai privalo: 1) laikytis įstatymais, kitais teisės aktais nustatytų augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo tvarkos; 2) naudoti augalų nacionalinius genetinius išteklius, nepažeidžiant jų augaviečių, pačių išteklių gyvybingumo, nesukeliant augalų nacionalinių genetinių išteklių degradacijos ir genetinio irimo; 3) naudoti augalų nacionalinius genetinius išteklius tik pagal tikslinę paskirtį (reglamentuotą gaunant leidimą), neįtraukiant augalų nacionalinių genetinių išteklių į savo verslą; 4) laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, įgyvendinti priešgaisrines priemones, kilus gaisrui, imtis priemonių jam gesinti; 5) laikytis cheminių medžiagų naudojimo, fitosanitarijos, apsaugos nuo entokenkėjų bei gaisrų taisyklių. V. AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMAS
  23. Pažeisti augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai in situ atkuriami natūraliu atžėlimu ar dirbtinai sėjant bei sodinant tų pačių augalų sėklomis.
  24. Augalų nacionalinių genetinių išteklių atkūrimo būdus pagal augalų grupių specifiką parenka Koordinaciniai centrai, Lietuvos miškų selekcijos ir sėklininkystės centras, o atkūrimo darbus atlieka augalų nacionalinių genetinių išteklių valdytojai ir savininkai.
  25. Pažeistos lauko kolekcijos atkuriamos ar pavyzdžiai saugykloje pakeičiami naudojant identišką genetinę medžiagą iš pradinių populiacijų ar dirbtinai išteklius dauginant.
  26. Augalų nacionalinių genetinių išteklių atkūrimas turi būti dubliuotas (pakartotas), kai vienam objektui ar pavyzdžiui žuvus, išliktų kitas, iš kurio būtų galima augalų nacionalinius genetinius išteklius atkurti.
  27. Koordinaciniai centrai, Lietuvos miškų selekcijos ir sėklininkystės centras privalo reguliariai gauti informaciją apie Augalų genų banke saugomų sėklų (pagal augalų grupes) daigumą, gyvybingumą, o lauko kolekcijų atveju – apie produktyvų augalų amžių ir jų atkūrimo būtinumą.
  28. In situ arba inter situ atveju augalų nacionalinių genetinių išteklių atkūrimo darbai numatomi vykdant draustinių stebėsenos bei jų priežiūros priemones. VI. ATSAKOMYBĖ
  29. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus, traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.