← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MIŠKIN

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 2 d. Nr. 616/471 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 382 punktu,

  1. Tvirtiname Lietuvos miškingumo didinimo programą (pridedama).
  2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „miškai“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PROGRAMA I. BENDROJI DALIS
  3. Lietuvos miškingumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemones bei Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją, kurioje per artimiausius 20 metų šalies miškingumą numatoma padidinti 3 %. Lietuvos žemės fondas yra 6530 tūkst. ha. Miškai užima 2037,4 tūkst. ha. Lietuvos teritorijos miškingumas 2002 m. sausio 1 d. buvo 31,2 %. Jis yra vienas iš žemiausių ne tik Baltijos, bet ir Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Žemės ūkiui netinkamos ir nenaudojamos žemės apželdinimas mišku Lietuvoje pradėtas XVI amžiuje. Manoma, kad Lietuvos miškingumas XVI amžiuje siekė apie 60 %. Iki 1948 m. šis rodiklis mažėjo dėl įvairių, dažniausiai ekonominių, priežasčių ir tais metais nesiekė 20 %. Daugiausia žemės ūkio paskirties žemės apželdinta mišku po Antrojo pasaulinio karo. Per 1946–1950 m. buvo apželdinta apie 15 tūkst. ha, 1951–1970 m. kasmet buvo apželdinama net po 11–12 tūkst. ha. Miško želdinimo apimtys žemės ūkio paskirties žemėje nuo 1971 m. sumažėjo iki 3 tūkst. ha kasmet, o 1999–2002 m. kasmet buvo želdoma tik po 0,8–1,0 tūkst. ha. Lietuvos miškingumas antroje XX amžiaus pusėje padidėjo 10 %. Tai lėmė ne tik dirbtiniu būdu įveisti, bet ir savaime sužėlę miškai. Šis procesas ypač paspartėjo pastaraisiais metais, kai kasmet savaime mišku apauga po 4–5 tūkst. ha nenaudojamos žemės. Daugiausia savaime mišku apaugo nenaudojami dirvonai, ganyklos bei pelkėtos vietovės, durpynai. Menkavertėmis lapuočių medžių rūšimis (baltalksniais, beržais) bei krūmais apaugo apie 70–85 % žemės ūkio paskirties žemės, spygliuočiais (pušimis ir eglėmis) – tik apie 7–15 %. Lietuvos miškingumo didinimo nuostatos per pastaruosius du dešimtmečius keitėsi keletą kartų. Lietuvos gamtos apsaugos kompleksinėje schemoje (1986 m.) optimalus ekologinis miškingumas buvo nustatytas 33–35 %, kurį pasiekti buvo planuojama iki 2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ numatė Lietuvos miškingumą padidinti 2–3 %, t. y. iki 32,0–33,3 %. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatoma, kad, apželdinus žemės ūkiui netinkamas žemes, šalies miškingumas galėtų padidėti iki 38 %. Rengiant Programą, panaudoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) duomenys, regionų pasiskirstymo pagal aplinkosauginių funkcijų prioritetus schemos, rekreacinio miškų poreikio schemos, Lietuvos nacionalinės turizmo plėtojimo programos ir kt. duomenys. Nustatant miško želdinimo apimtis apskrityse ir rajonuose, daugiausia įtakos turėjo nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis bei būtinumas subalansuoti žemės ūkio plėtrą.
  4. Programos tikslas – parengti Lietuvos miškingumo didinimo strategiją 2004 – 2020 m. bei numatyti jos įgyvendinimo priemones.
  5. Svarbiausieji Programos uždaviniai yra: 3.
  6. nustatyti žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui želdinti kriterijus; 3.
  7. nustatyti Lietuvos miškingumo didinimo veiksnius ir galimybes; 3.
  8. nustatyti miškų įveisimo apimtis; 3.
  9. numatyti Programos įgyvendinimo priemones, lėšų poreikį bei finansavimo šaltinius.
  10. Programos paskirtis – didinti šalies miškingumą.
  11. Programos vykdytojai – Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės, viešosios įstaigos Miško sėklų kontrolės stotis ir Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, miškų urėdijos, privačių žemių savininkai. II. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS PARINKIMO MIŠKUI ĮVEISTI KRITERIJAI
  12. Žemės ūkio paskirties žemės parinkimo miškui įveisti prioritetai nustatomi, siekiant ekologinio efekto, todėl pirmiausia reikia apželdinti tokias žemes: • nederlingus smėlio dirvožemius; • rišlaus smėlio ir žvyro dirvožemius kalvotame ir banguotame reljefe (kai šlaito statumas didesnis nei 4o); • priesmėlio, priemolio ir molio dirvožemius, statesniuose negu 15o kalvų šlaituose ir lėkštesnių bei ilgų šlaitų vietose įrengiant vandenį sulaikančias juostas; • upių ir ežerų šlaitus, statesnius kaip 10o, o tais atvejais, kai šlaitas priartėja prie pat upės vagos ar ežero – statesnius kaip 6o; • griovas ir priegriovines juostas; • ežerų, upių ir upelių krantus, taip pat – prievagines salpų dalis, ypač su ardomais krantais; • kitas nenaudojamas žemės ūkiui žemes; • dalį žemės ūkio naudmenų, neatsparių defliacijos poveikiui, veisiant laukų apsaugines juostas; • pažeistas pelkes; • ekologinį stabilumą užtikrinančias (mažo miškingumo) teritorijas. Atskiruose rajonuose žemių parinkimo želdinimui prioritetai gali skirtis. Tai priklauso nuo kraštovaizdžio stabilumą veikiančių nepalankių aplinkos veiksnių pasireiškimo laipsnio rajonuose ir vietovėse.
  13. Biologinės įvairovės, kultūros paveldo išsaugojimo bei gausinimo ir kraštovaizdžio stabilumo išsaugojimo tikslais gali būti paliktos neželdintos kai kurios pelkės, aikštės, mažų upelių ir kitų vandens telkinių pakrantės, sklypai, kurie gali būti išskirti kaip saugomos teritorijos, taip pat vietos, kuriose miško įveisimą reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. III. MIŠKINGUMO DIDINIMĄ sąlygojantys VEIKSNIAI IR GALIMYBĖS
  14. Miškingumo didinimą lemia teisinių, organizacinių, socialinių-ekonominių ir ekologinių-aplinkosauginių veiksnių kompleksas. Miškingumo didinimui svarbūs yra demografiniai pokyčiai atskirose vietovėse (gyventojų skaičiaus mažėjimas ir didelis nedarbo lygis). Didėjantys rekreacijos, turizmo ir estetiško natūralaus kraštovaizdžio išsaugojimo poreikiai įpareigoja plėsti miškų plotus rekreacinio prioriteto arealuose, prie miestų, kai kurių vandens telkinių, kelių, gerinant kultūros vertybių apsaugą ir naudojimą. Miškas yra vienas iš svarbiausių kraštovaizdžio komponentų, lemiančių biologinės įvairovės, tvarių ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą. Svarbu plėsti miškų plotus jūros pakrantėje, nes šie miškai sušvelnina vėjų griaunamąją jėgą. Miškai su itin laidžiais vandeniui dirvožemiais, taupiu drėgmės naudojimu garantuoja stabilią gruntinių ir požeminių vandenų mitybą, išsaugo šių vandenų gerą kokybę, reguliuoja upių nuotėkį ir oro sudėtį. Miško konservacinės, apsauginės, rekreacinės ir įvairios socialinės-kultūrinės funkcijos pastaruoju metu dažniausiai vertinamos labiau nei iš jo gaunama mediena. Tačiau ir medienos poreikiai nuolat didėja. Miškų išsaugojimas, naujų tvarių miškų veisimas ir subalansuotas, tausojantis jų naudojimas yra tarptautiniu mastu pripažinta prioritetinė miško ūkio plėtros strateginė nuostata. Miškingumui didinti palankias sąlygas Lietuvoje sudaro tai, kad yra net 652,7 tūkst. ha nenašių ir žemės ūkiui netinkamų žemės ūkio naudmenų. Mažo našumo (32 balų ir mažesnio) žemė sudaro 19 % visos žemės ūkio paskirties žemės, iš jos – beveik pusė vidutiniškai ir stipriai eroduota žemė. Pažeista žemė (išeksploatuoti durpynai ir karjerai) sudaro 5,2 tūkst. ha. Taip pat yra nemažas laisvos valstybinės žemės fondas. Kai kurių savivaldybių miškingumas yra labai mažas, todėl dideli žemės plotai nepatenka į miško palankaus poveikio zonas. Miškų trūksta gamtinio karkaso teritorijose, kai kurių didžiųjų miestų rekreacinėse zonose.
  15. Svarbesni miškingumo didinimą sąlygojantys veiksniai yra: 9.
  16. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą bei galimybės gauti paramą iš jos struktūrinių fondų; 9.
  17. didelis nenašių, apleistų ir pažeistų žemių kiekis; 9.
  18. ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė; 9.
  19. naujų darbo vietų sukūrimas.
  20. Svarbesni miškingumo didinimą stabdantys veiksniai yra: 10.
  21. nebaigta žemės reforma; 10.
  22. nepalankios kai kurių miško įveisimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos; 10.
  23. neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos; 10.
  24. ribotos galimybės gauti finansinę paramą iš valstybės; 10.
  25. grybinių ligų, vabzdžių, žvėrių, gaisrų ir antropogeninių pakenkimų tikimybė; 10.
  26. apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis problemos.
  27. Programoje numatytos miško įveisimo apimtys, atsižvelgiant į nenašių ir žemės ūkiui nenaudojamų žemės ūkio naudmenų kiekį (1 lentelė). Iš 652,7 tūkst. ha žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų žemių ploto apie 163,2 tūkst. ha (30–32 balų našumo) siūloma laikinai konservuoti, todėl 489,5 tūkst. ha ateityje tikslinga auginti mišką. IV. MIŠKŲ ĮVEISIMO APIMTYS
  28. Norint įgyvendinti Lietuvos miškų ūkio politikos įgyvendinimo strategiją ir padidinti šalies miškingumą 3 %, reikia apželdinti mišku apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t. y. kasmet miškas turi būti įveisiamas arba savaime apželti turi vidutiniškai apie 11 tūkst. ha. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4–5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70–90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Todėl dirbtinai mišką įveisti reikėtų apie 100–120 tūkst. ha plote, kasmet vidutiniškai po 6–7 tūkst. ha (2 lentelė).
  29. Programa parengta 2004–2020 m. laikotarpiui, išskiriant du jos etapus: paruošiamąjį bei miškingumo didinimo subalansavimo. Atskiruose miškingumo didinimo etapuose juos sąlygojantys ir stabdantys veiksniai turės nevienodos įtakos, todėl pateikiami tik svarbesni atskiriems etapams būdingi veiksniai: 13.
  30. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.) Paruošiamajame etape numatoma želdinti vidutiniškai po 5000 ha kasmet. Kaimo plėtros programoje numatoma finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, privačių žemių savininkams kasmet apsodinant mišku 4000 ha žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse numatyta, kad miškų urėdijos kasmet turi įveisti iki 1000 ha naujų miškų. Šį procesą sąlygojantys veiksniai: • galimybės gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų; • didelis nenašios ir žemės ūkiui nenaudojamos žemės kiekis; • ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimo būtinybė. Stabdantys veiksniai: • nebaigta žemės reforma; • neparengtos savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemos; • ribotos galimybės gauti valstybės finansinę paramą; • apsirūpinimo reikiamo asortimento miško sodmenimis miškams įveisti problemos. Šio etapo metu numatoma užbaigti žemės reformą, parengti savivaldybių miškų išdėstymo schemas, supaprastinti miškų įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje tvarką, parengti daigynų-medelynų plėtros programą ir užtikrinti reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenų išauginimą, atsižvelgiant į miškingumo didinimo programoje numatytas miškų įveisimo apimtis. 13.
  31. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.) Šiame etape numatoma kasmet įveisti vidutiniškai po 7000 ha miško. Jį sąlygojantys veiksniai: • Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama naujų miškų veisimui; • apsirūpinimas reikiamo asortimento ir kiekio miško sodmenimis. Stabdantys veiksniai: • mažos valstybinių miškų valdytojų galimybės gauti valstybės finansinę paramą veisiant miškus laisvos valstybinės žemės fondo žemėje; • problemos, susijusios su laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimu valstybinių miškų valdytojams miškams veisti. Antrajam etapui būdinga: miško įveisimo apimčių subalansavimas, išspręstos apsirūpinimo miško sodmenimis problemos, parengtos ir taikomos tobulesnės miškų įveisimo technologijos. V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS, LĖŠŲ POREIKIS BEI FINANSAVIMO ŠALTINIAI
  32. Veisiant mišką žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, būtina atsižvelgti į želdaviečių paruošimo, želdinių rūšinės sudėties parinkimo ir želdinių priežiūros bei apsaugos ypatumus. Įvairiarūšė miško želdinių sudėtis, siekiant užtikrinti veisiamų miškų stabilumą, apsaugoti nuo galimų miško ligų ir kenkėjų pažeidimų, intensyvesni piktžolių ir grybinių ligų, kenkėjų naikinimo darbai bei jautresnė negu miške želdinių reakcija į kraštutinius klimato svyravimus (šalnas, karščius, sausras, vėją) reikalauja ir didesnių išlaidų. Miško želdinių įveisimo išlaidas sudaro šie darbai: • miško želdinimo projekto parengimas; • želdavietės paruošimas, mikorizacija; • dirvos dirbimas; • sodmenų įsigijimas; • sodinimas arba sėjimas; • želdinių priežiūra; • želdinių pildymas; • želdinių priešgaisrinė apsauga; • želdinių sanitarinė apsauga; • želdinių apsauga nuo žvėrių.
  33. Miško želdinių pasodinimo ne miško žemėje vidutinės išlaidos (2002 m. kainomis): • pušyno – 1670 Lt/ha; • beržyno – 1690 Lt/ha; • juodalksnyno – 1900 Lt/ha; • eglyno – 2080 Lt/ha; • uosyno – 3030 Lt/ha; • ąžuolyno – 5150 Lt/ha. Naudojant apsaugos priemones nuo žvėrių, želdinių įveisimo kainos padidėja 30–50 % ir sudaro 4600–7600 Lt/ha. Įveisus mišką, jį būtina 1–3 metus intensyviai prižiūrėti, t. y. būtinos nuolatinės investicijos, kurios sudaro 15–20 % želdinių įveisimo išlaidų. Vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina – nuo 1700 Lt/ha (beržyno) iki 9100 Lt/ha (ąžuolyno). Atsižvelgiant į želdintinų medžių rūšių kiekį, vidutinė miško želdinių įveisimo, priežiūros ir apsaugos kaina Lietuvoje sudarys apie 6000 Lt/ha.
  34. Programoje numatytoms miško želdinimo apimtims įgyvendinti (vidutiniškai po 6415 ha per metus) kasmet vidutiniškai reikės: I etape – 30 mln. Lt, II etape – 42 mln. Lt.
  35. Numatoma, kad miškų įveisimas bus finansuojamas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir miškų urėdijų lėšų. Pirmajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje numatoma skirti 72 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje – 18 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Antrajame etape iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo miškų įveisimui privačioje žemėje tikimasi gauti 336 mln. Lt (24 mln. Lt kasmet), miškų įveisimui valstybinėje žemėje numatoma skirti 84 mln. Lt (6 mln. Lt kasmet) miškų urėdijų lėšų. Taip pat turėtų būti skiriamas tikslinis finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų – 168 mln. Lt (12 mln. Lt kasmet). Jei bus skiriamos šios lėšos, miškų urėdijos kasmet papildomai galės įveisti 2000 ha miškų. ______________ 1 lentelė. Žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau žemės našumo balų, bei pažeistų žemių, kuriose galėtų augti miškas, plotai (hektarais) Eil. Nr. Apskritys Bendras žemės ūkio naudmenų plotas Tarp jų – žemės ūkio naudmenų, įvertintų 32 ir mažiau našumo balų, plotas % nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto Išnaudoti durpynai, palikti renatūralizacijai Miškui augti skirti išnaudoti karjerai Dabartinis miškingumas Potencialus miškingumo padidėjimas % ariama daugiamečiai sodai pievos ganyk-los iš viso žemės ūkio naudmenų I. Alytaus apskritis
  36. Alytaus r. 80557 17526 - 3996 3035 24557 30,5 - 31 30,3 18,0
  37. Lazdijų r. 63875 11661 18 3015 5950 20644 32,3 - 12 35,7 17,2
  38. Varėnos r. 49047 14957 - 2793 4639 22389 45,6 90 22 66,3 10,4 Iš viso apskrityje: 193479 44144 18 9804 13624 67590 34,9 90 65 45,9 12,6 II. Kauno apskritis
  39. Jonavos r. 42625 479 - 966 1105 2550 6 8 - 38,9 2,7
  40. Kaišiadorių r. 57064 5982 - 3357 2565 11904 20,9 70 7 30,0 10,2
  41. Kauno r. 75374 - - 1397 798 2195 2,9 - 14 29,7 1,4
  42. Kėdainių r. 106494 - - 829 - 829 0,8 100 10 24,2 0,1
  43. Prienų r. 64234 22 - 2869 1408 4299 6,7 - 10 27,1 4,4
  44. Raseinių r. 96279 - 10 4032 - 4042 4,2 - 55 21,2 2,3 Iš viso apskrityje: 442070 6483 10 13450 5876 25819 5,8 178 96 27,7 3,1 III. Klaipėdos apskritis
  45. Klaipėdos r. 71825 3255 - 2982 3900 10137 14,1 - 42 22,5 7,6
  46. Kretingos r. 50764 - - 3122 2391 5513 10,9 - 58 33,1 5,3
  47. Skuodo r. 63183 4534 - 3299 800 8633 13,7 - 32 14,9 8,4
  48. Šilutės r. 118558 6851 37 9239 1605 17732 15 - 179 17,7 9,3 Iš viso apskrityje: 304328 14640 37 18642 8696 42015 13,8 - 311 22,2 7,4 IV. Marijampolės apskritis:
  49. Marijampolės r. 92622 186 7 1012 143 1348 1,5 - 1 23,7 0,9
  50. Šakių r. 101862 - 43 2804 949 3796 3,7 251 22 24,6 3,3
  51. Vilkaviškio r. 96667 2359 - 4460 4154 10973 11,4 - 30 9,1 9,0 Iš viso apskrityje: 291151 2545 50 8276 5246 16117 5,5 251 53 19,7 3,8 V. Panevėžio apskritis
  52. Biržų r. 93230 163 - 1987 14 2164 2,3 355 57 26,0 1,8
  53. Kupiškio r. 60500 3618 8 3310 1434 8370 13,8 - 18 25,6 7,2
  54. Panevėžio r. 122564 - - 3527 - 3527 2,9 - 33 33,4 1,6
  55. Pasvalio r. 95758 - - 567 17 584 0,6 - 25 16,6 0,5
  56. Rokiškio r. 99116 128 7 9685 1555 11375 11,5 400 34 27,7 6,6 Iš viso apskrityje: 471168 3909 15 19076 3020 26020 5,5 755 167 26,7 3,4 VI. Šiaulių apskritis
  57. Akmenės r. 59145 - - 669 - 669 1,1 - 23 30,2 0,8
  58. Joniškio r. 81406 - - 490 - 490 0,6 - 14 18,1 0,4
  59. Kelmės r. 95413 17021 73 11659 11600 40353 42,3 - 33 25,6 23,3
  60. Pakruojo r. 92523 - 2 1695 5 1702 1,8 - 36 17,8 1,2
  61. Radviliškio r. 102070 - - 3423 - 3423 3,4 - 98 23,5 2,3
  62. Šiaulių r. 97210 129 - 3878 1 4008 4,1 - 57 32,4 2,3 Iš viso apskrityje: 527767 17150 75 21814 11606 50645 9,6 - 251 24,9 6,0 VII. Tauragės apskritis
  63. Jurbarko r. 79805 - - 2565 - 2565 3,2 100 19 36,0 1,7
  64. Šilalės r. 66645 22739 10 10940 12724 46413 69,6 - 12 23,1 36,5
  65. Tauragės r. 60125 1290 - 4159 2482 7931 13,2 - 34 35,2 6,8 Iš viso apskrityje: 206575 24029 10 17664 15206 56909 27,5 100 65 31,8 13,4 VIII Telšių apskritis
  66. Mažeikių r. 58132 1643 17 228 1003 2891 5 - 38 26,2 2,2
  67. Plungės r. 74121 24387 30 10667 10780 45864 61,9 - 15 38,0 26,8
  68. Telšių r. 72274 18210 - 10332 12428 40970 56,7 50 17 28,8 27,4 Iš viso apskrityje: 204527 44240 47 21227 24211 89725 43,9 50 70 31,8 19,9 IX. Utenos apskritis
  69. Anykščių r. 97126 10768 48 7914 9050 27780 28,6 - 110 30,1 15,7
  70. Ignalinos r. 60498 13507 37 7322 5582 26448 43,7 - 21 33,4 17,5
  71. Molėtų r. 62394 29574 9 4377 8662 42622 68,3 - 24 25,1 29,8
  72. Utenos r. 60945 18049 - 4876 7308 30233 49,6 - 48 29,3 24,2
  73. Zarasų r. 49361 15951 - 5486 8107 29544 59,9 85 37 32,5 19,6 Iš viso apskrityje: 330324 87849 94 29975 38709 156627 47,4 85 241 30,1 20,9 X. Vilniaus apskritis
  74. Šalčininkų r. 64555 3980 10 3879 7756 15625 24,2 - 55 43,5 10,4
  75. Širvintų r. 49841 2574 15 5909 4152 12650 25,4 - 38 30,1 14,8
  76. Švenčionių r. 45418 4017 - 2986 3258 10261 22,6 - 7 53,7 6,0
  77. Trakų r. 56365 27619 16 2631 6071 36337 64,5 174 33 41,7 32,0
  78. Ukmergės r. 74713 5754 11 4772 894 11431 15,3 30 47 31,0 8,8
  79. Vilniaus r. 94860 12672 28 8463 12241 33404 35,2 994 48 36,2 15,4 Iš viso apskrityje: 385752 56616 80 28640 34372 119708 31 1198 185 40,2 12,8 Iš viso šalyje: 3357141 301605 436 188568 160566 651175 19,4 2707 1515 30,9 10,1 ______________ 2 lentelė. Miško želdinimo ne miško žemėje apimtys 2004–2020 m. pagal apskritis (hektarais) Apskritys Apželdinamas plotas pagal etapus Apželdinamas plotas Aplinkosauginių funkcijų prioritetai* I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.) II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.) per visą 2004–2020 m. laikotarpį iš viso kasmet vidutiniškai iš viso kasmet vidutiniškai iš viso kasmet vidutiniškai I. Alytaus apskritis
  80. Alytaus r. 564 188 3784 270 4348 256 LRVS
  81. Lazdijų r. 474 158 3183 227 3657 215 LRVS
  82. Varėnos r. 516 172 3450 247 3966 233 RLVS Iš viso apskrityje: 1554 518 10417 744 11971 704 - II. Kauno apskritis
  83. Jonavos r. 60 20 390 28 450 26 VSRL
  84. Kaišiadorių r. 270 90 1835 131 2105 124 LVSR
  85. Kauno r. 51 17 346 25 397 23 RVSL
  86. Kėdainių r. 21 7 132 9 153 9 SVRL
  87. Prienų r. 99 33 659 47 758 45 RVLS
  88. Raseinių r. 93 31 625 45 718 42 VSRL Iš viso apskrityje: 594 198 3987 285 4581 269 - III. Klaipėdos apskritis
  89. Klaipėdos r. 234 78 1563 112 1797 106 RVSL
  90. Kretingos r. 129 43 860 61 989 58 RVSL
  91. Skuodo r. 201 67 1339 96 1540 91 VRLS
  92. Šilutės r. 411 137 2758 197 3169 186 VRLS Iš viso apskrityje: 975 325 6520 466 7495 441 - IV. Marijampolės apskritis
  93. Marijampolės r. 30 10 201 14 231 14 LVSR
  94. Šakių r. 87 29 594 43 681 40 LVSR
  95. Vilkaviškio r. 255 85 1695 121 1950 115 LVSR Iš viso apskrityje: 372 124 2490 178 2862 169 - V. Panevėžio apskritis
  96. Biržų r. 51 17 347 25 398 23 SVLR
  97. Kupiškio r. 195 65 1294 92 1489 88 VSLR
  98. Panevėžio r. 81 27 547 39 628 37 VRSL
  99. Pasvalio r. 12 4 91 7 103 6 SVLR
  100. Rokiškio r. 261 87 1753 125 2014 118 VLSR Iš viso apskrityje: 600 200 4032 288 4632 272 - VI. Šiaulių apskritis
  101. Akmenės r. 15 5 101 7 116 7 SVLR
  102. Joniškio r. 12 4 77 6 89 5 SVLR
  103. Kelmės r. 930 310 6219 444 7149 421 LVSR
  104. Pakruojo r. 39 13 269 19 308 18 SVLR
  105. Radviliškio r. 81 27 547 39 628 37 VSLR
  106. Šiaulių r. 93 31 626 45 719 42 VRSL Iš viso apskrityje: 1170 390 7839 560 9009 530 - VII. Tauragės apskritis
  107. Jurbarko r. 60 20 402 29 462 27 LVSR
  108. Šilalės r. 1068 356 7145 510 8213 483 LRSV
  109. Tauragės r. 183 61 1229 88 1412 83 LSVR Iš viso apskrityje: 1311 427 8776 627 10087 593 - VIII. Telšių apskritis
  110. Mažeikių r. 66 22 447 32 513 30 SVLR
  111. Plungės r. 1056 352 7068 505 8124 478 RLVS
  112. Telšių r. 942 314 6309 450 7251 427 LRVS Iš viso apskrityje: 2064 688 13824 987 15888 935 - IX. Utenos apskritis
  113. Anykščių r. 639 213 4289 306 4928 290 VLRS
  114. Ignalinos r. 609 203 4076 291 4685 276 RLVS
  115. Molėtų r. 981 327 6565 469 7546 444 RLVS
  116. Utenos r. 696 232 4668 334 5364 315 RLVS
  117. Zarasų r. 681 227 4555 325 5236 308 RLVS Iš viso apskrityje: 3606 1202 24153 1725 27759 1633 - X. Vilniaus apskritis
  118. Šalčininkų r. 360 120 2412 172 2772 163 SLRV
  119. Širvintų r. 291 97 1954 140 2245 132 VLSR
  120. Švenčionių r. 237 79 1585 113 1822 107 RLSV
  121. Trakų r. 837 279 5595 400 6432 379 RLSV
  122. Ukmergės r. 264 88 1764 126 2028 119 VLSR
  123. Vilniaus r. 768 256 5149 368 5917 348 RSLV Iš viso apskrityje: 2757 919 18459 1319 21216 1248 - Iš viso šalyje: 15000 5000 100500 7179 115500 6794 * Svarbesnės aplinkosauginės būsimų miškų funkcijos: L – laukų apsauginė, R – rekreacinė, S – sanitarinė-higieninė, V – vandenų apsauginė. ______________ 3 lentelė. Programos įgyvendinimo priemonės ir lėšų poreikis pagal etapus Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas Lėšų poreikis, tūkst. Lt Vykdytojai I. Paruošiamasis etapas (2004–2006 m.)
  124. Teisės aktų, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, leidimų miškui įveisti išdavimo procedūrų supaprastinimu bei miško įveisimo ne miško žemėje tvarkos nustatymu parengimas 2003 - Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija
  125. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti 2003–2006 300 Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
  126. Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 1000 ha 2004–2006 18000 Generalinė miškų urėdija
  127. Miško daigynų/medelynų plėtros programos parengimas ir įgyvendinimas 2003–2006 10000 Generalinė miškų urėdija
  128. Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo ne miško žemėje technologinių modelių parengimas 2003 10 Aplinkos ministerija, Lietuvos žemės ūkio universitetas
  129. Miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos nuo konkuruojančios augmenijos, žvėrių, vabzdžių ir grybinių ligų pažeidimo bei gaisrų rekomendacijų parengimas 2003 15 Aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas
  130. Savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo schemų parengimas 2004–2006 2000 Žemės ūkio ministerija, Valstybinis žemėtvarkos institutas
  131. Organizacinių priemonių Programai įgyvendinti plano parengimas kasmet - Aplinkos ministerija
  132. Įveistų želdinių ir žėlinių monitoringo programos ir metodikos parengimas 2004 30 Aplinkos ministerija, LŽŪU, Lietuvos miškų institutas II. Miškingumo didinimo subalansavimo etapas (2007–2020 m.)
  133. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas miškų valdytojams miškams veisti 2007–2020 - Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
  134. Miškų įveisimas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, kasmet iki 3000 ha 2007–2020 252000 Generalinė miškų urėdija
  135. Daigynų/medelynų plėtros programos įgyvendinimas 2007–2010 20000 Generalinė miškų urėdija ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.