ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ŠALIŲ TARPPARLAMENTINIO IR TA

ESTIJOS RESPUBLIKOS, LATVIJOS RESPUBLIKOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSITARIMAS DĖL BALTIJOS ŠALIŲ TARPPARLAMENTINIO IR TARPVYRIAUSYBINIO BENDRADARBIAVIMO Estijos Respublika, Latvijos Respublika ir Lietuvos Respublika (toliau šiame susitarime vadinamos Baltijos valstybėmis), norėdamos vystyti abipusį bendradarbiavimą įvairiose bendrų interesų srityse ir sukurti pagrindą bendradarbiavimo koordinacijai, besiremdamos 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos santarvės ir bendradarbiavimo sutartimi, atsižvelgdamos į deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos santarvės ir bendradarbiavimo, pasirašytą Taline 1990 m. gegužės 12 d., atsižvelgdamos į Baltijos valstybių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo patyrimą 1990–1994 m., atsižvelgdamos į bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentų 1993 m. rugsėjo 21 d. deklaraciją, 1993 m. spalio 31 d. ir 1994 m. gegužės 15 d. Baltijos Asamblėjos rezoliucijas dėl Baltijos Tarybos, norėdamos siekti minėto bendradarbiavimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bei vyriausybių, susitarė: 1 straipsnis Baltijos valstybės sieks vystyti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos, gynybos, įstatymdavystės, socialinės ir ekonomikos, energetikos, ryšių, aplinkos apsaugos, kultūros bei kitų bendrų interesų srityse, tuo tikslu tardamosi ir laikydamosi dvišalių bei daugiašalių susitarimų, reguliuojančių bendradarbiavimą atitinkamose srityse. 2 straipsnis Baltijos valstybės priima susitarimą dėl Baltijos bendradarbiavimo, reguliuosiantį santykius tarp Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos. Baltijos valstybės, atsižvelgusios į šį susitarimą, gali įsteigti specialius bendradarbiavimo organus. 3 straipsnis Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavimo organas yra Baltijos Asamblėja. Jos veikla grindžiama Baltijos Asamblėjos nuostatais, priimtais Taline 1991 m. spalio 8 d. ir vėliau pakeistaisiais. 4 straipsnis Baltijos valstybių vyriausybių bendradarbiavimo organas yra Baltijos Ministrų Taryba. Jos veikla grindžiama Baltijos Ministrų Tarybos nuostatais, priimtais Taline 1994 m. birželio 13 d. ir vėliau pakeistaisiais. 5 straipsnis Baltijos Ministrų Taryba turi teisę priimti sprendimus, kai dalyvauja būtinus kredencialus turintys atstovai iš visų Baltijos valstybių. Sprendimai Baltijos Ministrų Taryboje turi būti priimami remiantis sutarimo (konsenso) principu. Baltijos Ministrų Tarybos sprendimai yra privalomi Baltijos valstybėms. Prieš priimant sprendimus Baltijos Ministrų Taryboje, kiekviena valstybė turi informuoti Baltijos Ministrų Tarybą apie būtinumą atitinkamuose nacionaliniuose parlamentuose pritarti priimamiems sprendimams. Sprendimai įsigalioja po to, kai Susitarimo depozitaras gauna pranešimus apie visus reikalaujamus nacionalinių parlamentų pritarimus. 6 straipsnis Baltijos Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja turi rengti bendras kasmetines sesijas, vadinamas „Baltijos Taryba“. Kasmetinėje bendrojoje sesijoje Baltijos Ministrų Taryba turi pateikti pranešimą apie Baltijos valstybių paskutinių metų bendradarbiavimą bei pranešimą apie savo tolesnio bendradarbiavimo planus. 7 straipsnis Baltijos Asamblėja gali kreiptis į Baltijos Ministrų Tarybą bei pateikti jai siūlymus ir rekomendacijas. Plenarinėse Baltijos Asamblėjos sesijose Asamblėjos nariai gali pateikti Baltijos Ministrų Tarybai klausimus dėl Baltijos valstybių bendradarbiavimo. Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba keičiasi informacija per savo sekretoriatus. 8 straipsnis Baltijos Asamblėja turi teisę išsakyti savo požiūrį į svarbiausius Baltijos valstybių bendradarbiavimo klausimus laikotarpiu tarp savo sesijų. 9 straipsnis Baltijos Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja turi vystyti abipusiškai naudingus kontaktus su Šiaurės Taryba, Baltijos Jūros Valstybių Taryba ir kitomis tarpvalstybinėmis struktūromis, turėdama mintyje regioninio bendradarbiavimo svarbą Europos integracijos procesui. 10 straipsnis Šis susitarimas gali būti keičiamas, Baltijos valstybėms susitarus. Prieš susitariant dėl pakeitimų, Baltijos Asamblėja turi teisę išsakyti savo nuomonę. 11 straipsnis Baltijos valstybės gali nutraukti šį susitarimą po raštiško pranešimo depozitarui. Nutraukimas galioja tik įspėjimą pateikusiai šaliai ir turi įsigalioti pirmąją mėnesio, prasidedančio po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gavo įspėjimą apie susitarimo nutraukimą, dieną. 12 straipsnis Šį susitarimą turi ratifikuoti Baltijos valstybių parlamentai. Šio susitarimo originalas turi būti saugojamas Estijos Respublikos, kuri yra šio susitarimo depozitarė, Užsienio reikalų ministerijoje. Šis susitarimas įsigalioja po trisdešimties dienų nuo tos dienos, kai gaunami visi pranešimai apie reikalaujamų vidinių teisinių patvirtinimo procedūrų atlikimą Baltijos šalyse. Sutartis pasirašyta Taline 1994 metų birželio 13 dieną, viena kopija estų, latvių, lietuvių ir anglų kalbomis, kurių kiekviena turi vienodą galią, tačiau nuomonių nesutapimo atveju, pirmenybė teikiama angliškam variantui. ESTIJOS RESPUBLIKOS VARDU LATVIJOS RESPUBLIKOS VARDU LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU ______________