LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS SUSITARIMAS DĖL PILIEČIŲ TEISIŲ GARANTIJŲ PENSINIO APRŪPINIMO SRITYJE Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis, siekdamos sureguliuoti persikeliančių nuolat gyventi iš vienos valstybės teritorijos į kitos valstybės teritoriją piliečių pensinį aprūpinimą, susitarė: 1 skyrius BENDROJI DALIS 1 straipsnis Šiame Susitarime vartojami tokie apibrėžimai: „įstatymai“ – įstatymai ir kiti teisės aktai, reguliuojantys pensinį aprūpinimą; „asmuo be pilietybės“ turi tą pačią prasmę kaip ir 1954 m. rugsėjo 28 d. Konvencijos dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso 1 str. apibrėžime; „nuolat gyventi“ – nuolatinė gyvenamoji vieta, aptariama Susitariančiųjų Šalių įstatymais; „kompetentingi valdymo organai“: Lietuvos Respublikoje – Socialinės apsaugos ministerija; Baltarusijos Respublikoje – Socialinio aprūpinimo ministerija; „kompetentinga įstaiga“ – įstaiga, kuriai pavesta vykdyti pensinį aprūpinimą. 2 straipsnis Šis Susitarimas reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių ir Baltarusijos Respublikos piliečių, taip pat asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir persikeliančių nuolat gyventi į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, pensinį aprūpinimą. 3 straipsnis Šis Susitarimas apima žemiau išvardintas pensijų rūšis:
- a)senatvės pensijas;
- b)invalidumo pensijas;
- c)ištarnauto laiko pensijas;
- d)maitintojo netekimo pensijas. 4 straipsnis Susitariančiosios Šalys suteikia jų teritorijoje nuolat gyvenantiems kitos Susitariančiosios Šalies piliečiams tokias pat teises į pensinį aprūpinimą kaip ir savo valstybės piliečiams. 5 straipsnis Šis Susitarimas netaikomas kariškiams, Vidaus reikalų ministerijos, saugumo darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių pensinis aprūpinimas nesusijęs su valstybiniu socialiniu draudimu. 2 skyrius PENSINIO APRŪPINIMO VYKDYMAS 6 straipsnis Piliečių ir jų šeimos narių pensinį aprūpinimą, išskyrus šio Susitarimo 10 ir 11 straipsniuose numatytus atvejus, vykdo Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, kompetentingos įstaigos pagal tos Šalies įstatymus ir iš jos lėšų. 7 straipsnis Skiriant pensijas, visiškai įskaitomas draudimo (darbo) stažas, suteikiantis taip pat teisę skirti pensiją lengvatinėmis sąlygomis, ištarnauto laiko pensiją, kuris yra įgytas pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus, nepriklausomai nuo to, kokia draudimo (darbo) stažo dalis įgyta vienos ar kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 8 straipsnis Persikėlus pensininkui iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos nuolat gyventi į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jis persikėlė, jeigu tokia pat pensijos rūšis numatyta Susitariančiosios Šalies, į kurią nuolat gyventi persikėlė pensininkas, įstatymais. 9 straipsnis Susitariančiosios Šalies, į kurios teritoriją persikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga pagal jos taikomus įstatymus skiria persikėlusiam pensininkui pensiją ir moka ją iš savo lėšų nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas pagal ankstesnę gyvenamąją vietą. 10 straipsnis Persikėlus pensininkui, kuriam vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje buvo paskirta pensija kitos Susitariančiosios Šalies įstatymų nenumatytais pagrindais, pensiją jam moka Susitariančioji Šalis, paskyrusi pensiją. 11 straipsnis Invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos dėl sužalojimo darbe skiriamos ir mokamos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje dirbantis asmuo buvo sužalotas, įstatymus ir iš jos lėšų. Invalidumo ir maitintojo netekimo pensijos dėl profesinės ligos skiriamos ir mokamos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje asmuo dirbo tokį darbą, kuris galėjo sukelti šią ligą, įstatymus ir iš jos lėšų nepriklausomai nuo to, kad ši liga pirmą kartą buvo nustatyta kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Jeigu pilietis, susirgęs profesine liga, abiejų Susitariančiųjų Šalių teritorijoje dirbo tokiose sąlygose ir tokį darbą, kuris galėjo sukelti profesinę ligą, tai pensija jam skiriama ir mokama pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jis paskutinį kartą dirbo tokį darbą, įstatymus ir iš jos lėšų. 12 straipsnis Šio Susitarimo 10, 11 straipsniuose numatytos pensijos mokamos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje nuolat gyvena pensijos gavėjas, nacionaline valiuta pagal oficialiai nustatytą valiutų kursą pensijos mokėjimo dokumentų įforminimo dieną. 13 straipsnis Šio Susitarimo 10, 11 straipsniuose nurodytų pensijų mokėjimo tvarka nustatoma Susitariančiųjų Šalių organų, finansuojančių pensijų mokėjimą, susitarimu. 3 skyrius ADMINISTRACINĖ TARPUSAVIO PAGALBA 14 straipsnis Susitariančiųjų Šalių kompetentingi valdymo organai neatlygintinai teiks vienas kitam teisinę pagalbą, taip pat reikalingą informaciją apie įstatymų pakeitimus, sąlygas, kurios yra svarbios skiriant pensijas, imsis reikalingų priemonių toms sąlygoms nustatyti. 15 straipsnis Vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje išduoti reikiami pensinio aprūpinimo dokumentai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje bus priimami be legalizavimo. 16 straipsnis Klausimai, susiję su šio Susitarimo nuostatų taikymu, taip pat bet kurie ginčai, iškylantys tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo, sprendžiami kompetentingų valdymo organų tiesioginėmis derybomis ir konsultacijomis. 4 skyrius BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 17 straipsnis Susitariančiosios Šalys šį Susitarimą keičia ir papildo tarpusavio susitarimu. 18 straipsnis Pridedamas Baigiamasis Protokolas, kuris yra sudėtinė šio Susitarimo dalis. 19 straipsnis Šis Susitarimas turi būti ratifikuotas pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus ir įsigalios ratifikacijos raštų pasikeitimo dieną. 20 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jo denonsavimo raštu apie tai pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai. Denonsavus šį Susitarimą, įgytos pagal šį Susitarimą teisės išlieka. Sudarytas 1994 m. balandžio 14 d. Vilniuje dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, baltarusių ir rusų kalbomis, ir visi tekstai turi vienodą galią. Iškilus nesutarimams dėl šio Susitarimo aiškinimo, pirmenybę turi tekstas rusų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VARDU ______________ Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje Baigiamasis Protokolas Pasirašydami Susitarimą tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje, Įgaliotieji Atstovai pareiškia, kad susitarta dėl šių klausimų: 1. Nuo 1999 m. sausio 1 d. piliečių pensinis aprūpinimas bus vykdomas laikantis šių principų:
- a)atsiradus draudiminiam atvejui ir piliečiui turint abiejų Susitariančiųjų Šalių teritorijose įgytą draudimo (darbo) stažą, senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos jiems bus skiriamos ir mokamos pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymus ir iš jų lėšų proporcingai įgyto pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies įstatymus draudimo (darbo) stažo ir bendro stažo, įgyto pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus, santykiui;
- b)nuo 1999 m. sausio 1 d. persikėlus pensininkui iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos nuolat gyventi į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas iš savo lėšų mokės jas paskyrusi Susitariančioji Šalis;
- c)šio punkto „a“ pastraipa nebus taikoma iki 1999 m. sausio 1 d. paskirtoms pensijoms. 2. Ryšium su šio Protokolo 1 punkte išdėstytų principų taikymu iki 1998 m. spalio 1 d. bus pasirašytas naujos redakcijos Susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje. LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS VARDU ______________