LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS D E K L A R A C I J A LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJA, PRIIMTA IŠKILMINGAME POSĖDYJE,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS D E K L A R A C I J A LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEKLARACIJA, PRIIMTA IŠKILMINGAME POSĖDYJE, SKIRTAME 1983 M. SAUSIO 13 D. EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS 20-MEČIUI BEI LAISVĖS GYNĖJŲ DIENAI PAMINĖTI 2003 m. sausio 13 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas, kad demokratinės pasaulio valstybės nuo pat 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei prievartinio šių valstybių prijungimo prie Sovietų Sąjungos laikėsi Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo ir tuo pačiu – jų tęstinio suvereniteto pripažinimo politikos; konstatuodamas, kad Baltijos valstybių laisvės byla tapo ypatinga Antrojo pasaulinio karo baigties užduotimi, o solidarumas su Baltijos valstybėmis okupacijos laikotarpiu ir parama jų nepriklausomybės siekiams Europoje buvo reiškiami nuolat pabrėžiant, kad Baltijos valstybių okupacija neteisėta; pabrėždamas, kad tokią demokratinių Europos valstybių nuostatą daugiausia lėmė nepertraukiama rezistencinė bei disidentinė veikla Baltijos valstybėse, taip pat aktyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatinių tarnybų, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) bei išeivijos organizacijų veikla; pažymėdamas, kad žinomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybėms pavyzdžiais tapo 1960 m. rugsėjo 28 d. priimta Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybių prijungimo prie Sovietų Sąjungos 20-mečiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, kaip atsakas į 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą „45 pabaltijiečių memorandumą“, ir kad šiose rezoliucijose, pasmerkusiose neteisėtą Baltijos valstybių okupaciją, buvo raginama šių valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų ir valstybių apsisprendimo principu; pabrėždamas, kad Europos valstybių parama bei disidentinis judėjimas Baltijos valstybėse, taip pat šių valstybių diplomatinių tarnybų, VLIK bei išeivijos organizacijų veikla tapo labai svarbiais veiksniais 1990 m. atkuriant Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, kuri Lietuvoje buvo apginta ir išsaugota tragiškąją 1991 m. sausio 13-ąją, o Latvijoje ir Estijoje – vėlesnių 1991 m. įvykių metu; pažymėdamas, kad euroatlantinės integracijos siekis tapo vienu iš svarbiausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetų, sudarančių galimybes negrįžtamai įsitvirtinti demokratijos vertybes puoselėjančioje Europos valstybių bendrijoje, šia deklaracija reiškia padėką visiems Lietuvos laisvės kovų dalyviams už ryžtą, valią ir tikėjimą Lietuvos nepriklausomybe bei demokratinėms pasaulio valstybėms, vykdžiusioms Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo politiką; reiškia padėką Europos Parlamentui už 1983 m. sausio 13 d. rezoliuciją „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, atspindinčią ypatingą šios tarptautinės institucijos paramą Baltijos valstybių laisvės siekiui; pabrėžia, kad Lietuva, sėkmingai baigusi derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir gavusi pakvietimą tapti Europos Sąjungos ir NATO nare, įsitvirtina tarptautinėje pasaulio ir Europos valstybių bendrijoje; įsipareigoja aktyviai rengtis dirbti narystės Europos Sąjungoje sąlygomis ir kviečia visas Lietuvos institucijas gerinti administracinius gebėjimus ir įgyvendinti reikalingas reformas, kad laiku būtų galima įvykdyti narystės įsipareigojimus bei sėkmingai dalyvauti Europos Sąjungos institucijų veikloje; reiškia įsitikinimą, kad būsimasis Stojimo į Europos Sąjungą sutarties ratifikavimas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir jos patvirtinimas Europos Parlamente, taip pat šalių kandidačių referendumai dėl narystės Europos Sąjungoje taps dar vienu besivienijančios Europos solidarumo įrodymu; kviečia visus Lietuvos Respublikos piliečius pasinaudoti naujomis narystės Europos Sąjungoje teikiamomis galimybėmis ir aktyviai dalyvauti reiškiant savo valią būsimajame referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________