LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMAISIAIS ĮSTATYMAIS UŽDRAUSTA VEIKA PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1303 2003 m. vasario 3 d. Nr. 181 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 1193 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais uždrausta veika padarytos žalos atlyginimo įstatymo projekto Nr. IXP-130
(3)(toliau vadinama – projektas) nuostatoms, pagal kurias valstybė prisiimtų įsipareigojimą kompensuoti turtinę žalą, atsiradusią dėl smurtiniu tyčiniu nusikaltimu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo arba gyvybės atėmimo, ir kuriose numatomi Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo (toliau vadinama – Fondas) veiklos teisiniai pagrindai.
- Pateikti Lietuvos Respublikos Seimui šias pastabas ir pasiūlymus dėl projekto: 2.
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, atskirai nenustačius šios žalos atlyginimo kituose įstatymuose. Toje pačioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio dalyje yra nustatyta, į kokius kriterijus turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, be kita ko, privalo atsižvelgti į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra įtvirtinta nuostatų, leidžiančių nustatyti nusikaltimu (baudžiamaisiais įstatymais uždrausta veika) padarytos neturtinės žalos atlyginimo ribas; priešingai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į tai, siūloma taisyti projekto 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį – išbraukti nuostatas dėl baudžiamaisiais įstatymais uždrausta veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ribų. Baudžiamaisiais įstatymais uždrausta veika padarytos žalos atlyginimo įstatymas turėtų reglamentuoti tik valstybės kompensuojamą žalos dalį, jos mokėjimo tvarką ir sąlygas. Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliavimo objektas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekte siūlomos neturtinės žalos atlyginimo ribos aiškinamajame rašte nėra pagrįstos. 2.
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 28 straipsnis nukentėjusiuoju pripažįsta tik fizinį asmenį, todėl siūloma projekto 2 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „juridinis“ ir išdėstyti šią dalį taip: „
- Nukentėjęs asmuo – asmuo, dėl baudžiamaisiais įstatymais uždraustos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą“. 2.
- Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį, projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma žodį „nedarbingi“ perkelti prieš žodį „tėvai“. Taip pat šioje dalyje reikėtų akcentuoti, kad išlaikytiniai – išvardytieji asmenys, kurie yra išlaikomi arba kurie turėjo teisę gauti išlaikymą mirties dieną. 2.
- Siūloma tarpusavyje suderinti projekto 3 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytos „kompensuojamos žalos (kompensacijos)“ ir to paties straipsnio 4 dalį, kurioje minimos „kompensuojamos žalos sumos (kompensacijos)“. Neaiškus projekto 3 straipsnio 3 ir 4 dalių tarpusavio santykis (ar jos taikytinos alternatyviai, ar kartu). Taip pat neaiškiai šiose dalyse vartojamas žodis „atlyginamas“: nežinia, kas tai turėtų padaryti. 2.
- Kadangi nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o teisės į šios žalos įgyvendinimą teismo tvarka – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, siūloma išbraukti perteklinę projekto 4 straipsnio 1 dalį. 2.
- Neaiškus projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatos santykis su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsniu, kuriame nustatyta prokuroro pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį. Siūloma išbraukti šią dalį, nes minėta prokuroro pareiga turėtų užtikrinti viešojo intereso gynimą. 2.
- Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, išbrauktinas perteklinis projekto 5 straipsnis. 2.
- Projekto 6 straipsnio 3 dalis nėra pakankamai aiški, nes dabartinė redakcija neleistų tam pačiam asmeniui, per tam tikrą laiką nukentėjusiam du ar daugiau kartų, kiekvienu atveju pretenduoti į kompensaciją iš Fondo. Be to, tikslingiau būtų įtvirtinti kitą principą, pagal kurį būtų kompensuojama atlygintina neturtinė žala, padaryta tik sunkiausiu nusikaltimu. Šis straipsnis papildytinas dar viena dalimi, nustatančia taisyklę, kaip turėtų būti sprendžiamas atlygintinos neturtinės žalos kompensavimo klausimas, kai ji vienu nusikaltimu padaroma keliems asmenims. 2.
- Siūloma projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte įrašyti vietoj žodžių „socialinę pašalpą“ žodžius „socialinę paramą“, nes pastaroji sąvoka platesnė. 2.
- Siūloma projekte atsisakyti 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto kaip perteklinio, nes tą patį galima realizuoti pagal šio straipsnio 3 dalį. 2.
- Siūloma projekto 7 straipsnio 5 dalies 4 punkte įrašyti vietoj žodžių „veiklos“, „veiklą“ žodžius „veikos“, „veiką“. 2.
- Abejotina projekto 7 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata dėl vienos dienos termino pranešimui apie išžaginimą ir 3 dienų termino pranešimui apie žalos padarymą, – vargu ar tai tinkamas būdas atsiriboti nuo piktnaudžiavimo, be to, vienos dienos terminas aiškiai per trumpas (ypač turint galvoje nukentėjusiųjų psichologines ir kitokias problemas). Siūloma nustatyti, kad projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kompensacijos gali būti išmokamos tik esant apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, t. y. kai žinomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat numatyti išmokėtų kompensacijų grąžinimą paaiškėjus, kad kompensacijos išmokėtos nepagrįstai. Be to, projekte numatytus atvejus, kai dalį nusikalstama veika padarytos žalos kompensuoja valstybė, reikėtų susiaurinti iki Europos Tarybos 1983 metų Konvencijos dėl kompensacijų smurtinių nusikaltimų aukoms nustatytų atvejų. Pažymėtina, kad Konvencijos 2 ir 4 straipsniai nustato valstybės pareigą kompensuoti tik turtinę žalą, kuri padaryta smurtiniu tyčiniu nusikaltimu sukeltu sunkiu sveikatos sutrikdymu arba gyvybės atėmimu. 2.
- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra projekto 7 straipsnio 5 dalies 5 punkto realizavimo mechanizmo: neaišku, koks dokumentas galėtų paliudyti nurodytos sąlygos buvimą. 2.
- Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 118 straipsnio sąlygą – „iš valstybės tam skirtų lėšų“ ir projekto 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, siūloma projekto 9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „iš valstybės lėšų“ įrašyti žodžius „iš Fondo lėšų“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo priėmimo metu paprastai neįmanoma nustatyti, ar už žalą atsakingi asmenys turi pakankamai lėšų ją atlyginti, kaip to reikalaujama projekto 9 straipsnio 1 dalyje. 2.
- Siūloma projekto 10 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje įrašyti vietoj žodžių „šio Įstatymo 7 straipsnyje“ žodžius „šio Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalyse“, o šios dalies 2 punkte išbraukti žodį „byloje“. 2.
- Abejotinos projekto 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, kuriose numatyta, jog Fondo administratorius priima sprendimą dėl kompensacijų išmokėjimo ir tais atvejais, kai dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas arba kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Kyla klausimas, ar visuomet, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas šiuose punktuose nurodytais pagrindais, iki galo išaiškinama ir įrodoma baudžiamaisiais įstatymais uždraustos veikos objektyvioji pusė, t. y. veikos buvimas, ar gali Fondo administratorius, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, faktiškai konstatuoti baudžiamaisiais įstatymais uždraustos veikos buvimą, kai ikiteisminis tyrimas nebaigtas ar nutrauktas. Veiklos buvimo faktą, kaip pagrindą išmokėti kompensaciją, turėtų nustatyti prokuroras, o Fondo administratorius – tik priimti sprendimą dėl kompensuojamos sumos dydžio ir jos išmokėjimo. 2.
- Siūloma projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įrašyti po žodžio „įtariamajam“ žodžius „ar kaltinamajam“. 2.
- Siūloma projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įrašyti vietoj žodžių „8 straipsnio“ žodžius „7 straipsnio“. 2.
- Atsižvelgiant į tai, jog projekto 10 straipsnyje numatyta, kad Fondo administratorius priima sprendimus dėl kompensacijų išmokėjimo, siūloma patikslinti projekto 17 straipsnį. 2.
- Abejotinos projekto 18 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą jau dabar iš asmens, pripažinto kaltu nusikaltimo padarymu, nukentėjusysis gali prisiteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, todėl vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą būtina sieti tik su valstybės įsipareigojimu kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą. 2.
- Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, numatantis įmokas į Fondą, įsigalios nuo 2003 m. gegužės 1 d., todėl projekte būtina numatyti taisyklę, kad minėtos įmokos būtų kaupiamos specialioje sąskaitoje, arba paspartinti Fondo įkūrimą. 2.
- Iš pateikto aiškinamojo rašto nesuprantama, kokia metodika vadovaujantis padaryta išvada, kad „valstybės įsipareigojimai nesieks 0,5 mln. litų per metus“. Išankstiniais skaičiavimais, įstatymui įgyvendinti reikėtų ne daugiau kaip 3,5 mln. litų per metus. Pažymėtina, kad šis skaičius yra maksimalus ir apskaičiuotas pagal projekte numatytus išmokėjimo atvejus ir sąlygas, atsižvelgiant į per 3 pastaruosius metus padarytų projekto 7 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų skaičiaus metinį vidurkį, tačiau realiai ši suma kur kas mažesnė – dalis priteistos sumos bus išieškota, kai kuri žala nebus kompensuojama dėl projekte nustatytų apribojimų (turtas ir pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą lygį, 7 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai ir t. t.). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS ______________