2003

(2002). Strateginių nuostatų įgyvendinimas bus derinamas su kitomis struktūrinėmis krašto reformomis bei bendrais Europos Sąjungos švietimo politikos prioritetais. Strateginėmis nuostatomis, kaip parlamentinių partijų ir visuomenės susitarimo dokumentu, bus remiamasi telkiant suinteresuotų visuomenės grupių, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, mokinių, jų tėvų, švietimo profesionalų, darbdavių ir politikų pastangas siekiant įgyvendinti ilgalaikius švietimo modernizavimo siekius. VERTYBĖS IR PRINCIPAI Lietuvos švietimas yra grindžiamas pagrindinėmis Vakarų kultūros vertybėmis: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. Švietimas ugdo asmens nusistatymą ir gebėjimą remtis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje. Švietimas taip pat remiasi bendraisias humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo ir atsinaujinimo principais. pagrindiniai sIEKIAI Valstybės ir visuomenės pastangomis per 2003–2012 metus įgyvendinami šie pagrindiniai švietimo plėtotės siekiai: § Sukuriama efektyvi ir darni, atsakingu valdymu, taikliu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįsta švieitmo sistema. § Išplėtojama tęstinė, mokymąsi visą gyvenimą laiduojanti ir prieinama, socialiai teisinga švietimo sistema. § Užtikrinama švietimo kokybė, atitinkanti atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, globaliame dabarties pasaulyje gyvenančios visuomenės poreikius. Įgyvendinimo priemonės Pagrindiniams švietimo plėtotės siekiams įgyvendinti numatomos šios priemonės: A. Užtikrinant efektyvumą ir darną: Įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygmenų būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. To siekiant: □ Perskirstomos ir aiškiai apibrėžiamos valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijos, galios, įsipareigojimai, atsakomybė bei atskaitomybė, jų bendradarbiavimo tvarka. □ Remiantis subsidiarumo principu, valdymas decentralizuojama ir dekoncentruojamas. □ Švietimo ir mokslo ministerija palaipsniui atsisako nacionaliniam valdymo lygmeniui nebūdingų funkcijų, tačiau sustiprinama jos atsakomybė už bendrąjį vadovavimą švietimo srities tobulinimui. Švietimo ir mokslo ministerija nacionaliniu lygiu nustato svarbiausius bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir studijų reikalavimus, atsako už švietimo kokybės, švietimo prieinamumo ir socialinio teisingumo užtikrinimą, švietimo kokybės vertinimą ir visuomenės informavimą apie tai. □ Sustiprinama savivaldybių lygmens atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje. Savivaldybėms ir apskritims perduodama didelė dalis atsakomybės ne tik už bendrąjį lavinimą, bet ir už profesinį mokymą, specialųjį ugdymą, tęstinį suaugusiųjų mokymąsi. Kiekviena savivaldybė tvarko visų jos teritorijoje gyvenančių vaikų registrą ir koordinuoja mokyklų komplektavimą bei mokinių srautus. □ Išplečiamas mokyklų – besimokančių bendruomenių – savarankiškumas, užtikrinamas jų veiklos skaidrumas. Mokyklos sudaro sutartis su mokiniais ir/ar tėvais ir prisiima atsakomybę už kiekvieno mokinio ugdymo kokybę. □ Sustiprinama aukštųjų mokyklų atsakomybė už studijų kokybę, glaudų ryšį su darbo rinka, regionų ekonomine plėtra. Didinama jų atskaitomybė visuomenei, nepažeidžiant universitetų autonomijos principo. Pasiekiama racionalios pusiausvyros tarp aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei. □ Visuose švietimo lygmenyse įdiegiamas strateginis planavimas. Sukuriama švietimo informacinė sistema, teikianti savalaikę informaciją, reikalingą skirtingiems švietimo valdymo lygmenims ir švietimo socialiniams partneriams. Politiniai sprendimai imami grįsti patikima ir išsamia informacija bei analize. Visuose švietimo lygmenyse įdiegiama šiuolaikinė įsivertinimo ir vertinimo kultūra. □ Švietimo sistema tampa visuomenės įtakojama – švietimo srities politiniai ir administraciniai sprendimai priimami konsultuojantis ir derinant su švietimo socialiniais partneriais ir kitomis interesų grupėmis. Įdiegiami efektyvūs švietimo ir jo valdymo institucijų atskaitomybės visuomenei mechanizmai. Įvykdoma švietimo finanasavimo ir išteklių naudojimo reforma, padedanti švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir užtikrinti geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę: □ Švietimo naujovės, susijusios su naujų funkcijų atsiradimu arba funkcijų ir atsakomybės perskirstymu, pagrindžiamos finansiškai. □ Pereinama prie programinio švietimo finansavimo, švietimo lėšas apskaitant ir skiriant pagal patvirtintus prioritetus ir metodiką tiek vietos, tiek regiono, tiek nacionaliniu lygmeniu. Švietimo programos pagrindžiamos valstybės, savivaldybių ir būsimomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. □ Laikomasi nuostatos šalies mastu švietimo reikmėms kasmet skirti lėšas, sudarančias ne mažiau kaip 6 nuošimčius bendrojo šalies vidaus produkto. □ Įdiegiama švietimo finansavimo iš kelių šaltinių praktika. Švietimui modernizuoti greta nacionalinio biudžeto išteklių efektyviai panaudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos ir privatus kapitalas. □ Įtvirtinamas realus finansinis mokyklų savarankiškumas ir skaidri finansinė atskaitomybė. □ Nuostata “pinigai paskui mokinį”, kaip lėšų paskirstymo metodikos principas, įgyvendinama visose švietimo grandyse. □ Taikomi finansiniai svertai, skatinantys privačias investicijas į švietimą. Įteisinamos mokestinės lengvatos mokiniams ir darbdaviams, skatinančios žmones investuoti į asmeninį mokymąsi ir teikti paramą kitų mokymuisi. □ Įvedama mišri – etatinė ir valandinė - mokytojų apmokėjimo už darbą sistema. Efektyvinant ugdymą, mokymą ir studijas, keliami dėstytojų ir mokytojų atlyginimai. Pasiekiama, kad vidutinis dėstytojų ir mokytojų atlyginimas viršytų vidutinį dirbančiųjų valstybės sektoriuje atlyginimą. Sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas, formalaus, neformalaus ir savaiminio (informalaus) mokymosi formas į vientisą švietimo erdvę: □ Pereinama prie švietimo struktūros, grindžiamos ne uždarais mokyklų tipais, bet lanksčiomis programomis: mokyklose įgyvendinamos įvairios bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programos bei jų moduliai. Padidinamas mokinių mobilumas tarp įvairių mokyklų tipų ir programų. □ Pabaigiama formuoti lanksti trijų pakopų bendrojo ugdymo struktūra. Ją sudaro priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo programos, įgyvendinamos pradinėse, pagrindinėse mokyklose, gimnazijose ir jų asocijuotuose dariniuose. Laikomasi esminio principo – gimnazija privalo būti atvira ir prieinama visiems joje mokytis pageidaujantiems jaunuoliams. □ Vidurinio ugdymo (brandos) programa, tampa lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių. Paskutinių dviejų metų brandos programos turinys labiau individualizuojamas, paliekant visiems mokiniams privalomus tik ugdymo turinio branduolį sudarančius dalykus, o kitus dalykus leidžiant laisvai rinktis. □ Suartinamos akademinė ir technologinė, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo kryptys. Kuriamos ne tik akademinės pakraipos, bet ir technologinės bei mišrios gimnazijos. □ Lietuvos aukštasis mokslas įjungiamas į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. □ Išplečiamos bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugos jaunimui ir suaugusiems. Sukuriama tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka. □ Nutiesiamos jungtys tarp formalaus, neformalaus ir savaiminio (informalaus) švietimo. Sukuriama įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo sistema. Sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantis švietimo įstaigų tinklas: □ Parengiami detalūs savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planai, siekiant kad: § ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą teikiančios mokyklos būtų kuo arčiau vaiko namų ; § mokinio kelionė į pagrindinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip pusvalandį; § mokinio kelionė į gimnaziją ir profesinę mokyklą truktų ne ilgiau kaip valandą; § kiekvienoje seniūnijoje veiktų mokykla arba biblioteka - nuotolinio mokymo centras; § kiekvienoje savivaldybėje veiktų vaikams, jaunimui ir suaugusiems bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikianti mokykla; § kiekvienoje apskrityje būtų galima įgyti aukštąjį išsilavinimą. □ Užtikrinamas mokyklų, reorganizuotų pertvarkant tinklą, mokinių vežiojimas į kitą artimiausią mokyklą, išplėtojama visų toli nuo mokyklos kaimuose ir priemiesčiuose gyvenančių mokinių bei neįgalių mokinių vežiojimo į mokyklą ir iš jos tiksliniu transportu sistema. □ Pasirūpinama naujomis mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų kvalifikacijų. Sustiprinamas švietimo ir gyvenimo praktikos ryšys, mokyklas atveriant darbo pasauliui, išplėtojamt socialines ir kultūrines mokyklų funkcijas: □ Mokyklose, įgyvendinančiose pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo programas, įdiegiama profesinio informavimo ir konsultavimo sistema. □ Praktinė socialinė, darbinė veikla įtvirtinama kaip sudėtinė bendrojo ugdymo dalis. □ Pasiekiama, kad didžiąją dalį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventai laikytų už mokyklos durų dalyvaujant darbdavių ir kitų socialinių partnerių atstovams. □ Pasiekiama, kad profesinėse mokyklose ne mažiau kaip pusė profesinei technologinei kvalifikacijai įgyti skirto laiko būtų praleidžiama mokantis konkrečioje darbo vietoje. □ Sukuriama Lietuvos mokyklų teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo rinkoje nuolatinio derinimo sistema. □ Mokyklose, įgyvendinančiose bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas, ima veikti rizikos vaikams skirtos pedagoginės ir socialinės programos. □ Mokyklose, įgyvendinančiose pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, esant poreikiui, įkuriami dienos centrai. □ Seniūnijose, savivaldybėse, apskrityse ima aktyviai veikti „švietimo sąjungos“, „švietimo forumai“, įtvirtinantys vietos žmonių ir institucijų bendros atsakomybės už vaikų ugdymą nuostatą. □ Išplėtojama mokyklos ir vietos bendruomenės sąveika. B. Užtikrinant prieinamumą, tęstinumą ir socialinį teisingumą: Laiduojamos lygiai palankios mokymosi starto galimybės: □ Sukuriama šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistema. □ Išplečiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos. Ikimokyklinis ugdymas visų pirma atveriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialinės rizikos šeimų vaikams. □ Sukuriama ir išplėtojama visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistema. □ Pradedama teikti kryptinga pedagoginė, kultūrinė parama visoms vaikus auginančioms socialinės rizikos šeimoms. Užtikrinamos socialiai teisingos mokymosi ir studijų sąlygos: □ Sukuriamos galimybės efektyviai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus. □ Sukuriama patikima mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos sistema. Savivaldybėms priskiriama atsakomybė už vietos vaikų apskaitą, jų registro tvarkymą ir pavaldžių mokyklų komplektavimo koordinavimą. □ Įgyvendinamos kryptingos papildomo pedagoginio ir socialinio darbo su problemų turinčiais vaikais programos. □ Pagerinamos sąlygos mokytis ir studijuoti tautinių mažumų vaikams. Papildomas dėmesys skiriamas negausių tautinių bendrijų švietimo reikmėms. □ Sudaromos reikiamos galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams. □ Įtvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama asmeninė tėvų atsakomybė už privalomą vaikų mokymąsi. Piniginė parama šeimai susiejama su tėvų pareiga rūpintis savo vaikų ugdymu. □ Sukuriama ir išplėtojama paramos ypatingai gabiems vaikams ir jaunimui sistema. □ Išplėtojama lanksti ir efektyvi finansinės paramos studentams sistema: studijų kreditavimas, diferencijuotos socialinės stipendijos, diferencijuoti mokesčiai už bendrabutį. Visiems studentams tampa prieinamos paskolos. Sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą: □ Sukuriama vientisa visą gyvenimą trunkančio švietimo erdvė. To siekiant suvienijamos Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų pastangos ir ištekliai, sukuriamos įvairių poreikių asmenims pritaikytos mokymosi aplinkos ir išplėtojama švietimo formų įvairovė. □ Išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės. Parengiama ir įgyvendinama nacionalinė bei regioninės suaugusiųjų tęstinio mokymosi plėtros programos. □ Visose švietimo pakopose sudaromos palankios mokymosi ir studijų sąlygos visiems pagrindinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems suaugusiems Lietuvos žmonėms. Išplėtojama informavimo ir konsultavimo apie mokymosi galimybes sistema. Įveikiamos mokymosi kliūtys: mokymosi laiko ir spartos, mokymosi vietos apribojimai, griežti išsilavinimo reikalavimai pradedant mokymąsi ar studijas. □ Palaipsniui pereinama prie kreditinio, modulinio, “kaupiamojo” mokymosi. C. Užtikrinant kokybę: Atnaujinamas, su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys: □ Sukuriama švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistema. Turinys sistemingai vertinamas ir peržiūrimas, atrenkamas, papildomas ir koreguojamas. Jis nuolat derinamas su švietimui keliamais tikslais ir uždaviniais, atsižvelgiant į mokinių ir švietimo socialinių partnerių interesus. Periodiškai atnaujinamos bendrojo lavinimo bendrosios programos, išsilavinimo standartai ir brandos egzaminų programos. □ Subalansuojami ir su sveikatos reikalavimais suderinami mokinių mokymosi krūviai. □ Nuosekliau pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis problemomis ir jų sprendimų paieška. □ Švietimo turinys plačiai atveriamas dabartinei moralinei ir pilietinei problematikai. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens patriotizmui, jo pilietiniam, kultūriniam ir tautiniam tapatumui ugdyti. Aktyvi pilietinė veikla tampa sudėtine švietimo turinio dalimi. □ Turinys susiejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu. Kryptingai ugdomi pagrindiniai raštingumo gebėjimai, socialinė, kultūrinė ir komunikacinė kompetencija, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis. □ Visuose švietimo lygmenyse sustiprinamas dėmesys informacinės kultūros ugdymui. Įdiegiamos pragmatiškos kompiuterinio raštingumo programos, įvedami tarptautinius standartus atitinkantys kompiuterinio raštingumo egzaminai. □ Sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbom, viena iš jų – anglų. Geras dviejų – trijų užsienio kalbų mokėjimas tampa natūralia aukštojo išsilavinimo dalimi. □ Visuose švietimo lygmenyse sustiprinamas dėmesys verslumo skatinimui ir finansinės išminties ugdymui. Pasiekiama, kad ekonominio raštingumo pradmenis įgytų visi pagrindinės mokyklos mokiniai, kad šio raštingumo pagrindai ir verslumo įgūdžiai būtų suteikti visiems to pageidaujantiems gimnazijų ir profesinių mokyklų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams. □ Profesinio mokymo ir studijų programos suderinamos su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais. Asmens pilietinę kultūrą plėtojantys humanitarinių ir socialinių mokslų kursai paverčiami sudėtine studijų programų dalimi. □ Iš esmės atnaujinami švietimo turinio perteikimo būdai visuose švietimo lygmenyse. Įdiegiami aktyvūs, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinantys mokymosi metodai ir savarankiškos veiklos praktika. Atnaujinamas mokytojų rengimas ir darbas: □ Periodiškai atliekamas mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų efektyvumo įvertinimas ir tarptautinė studijų programų ekspertizė. □ Sukuriama integrali mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistema, orientuota į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. Kuriant žinių visuomenę, keičiamas pats mokytojo vaidmuo: mokytoją – žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas – mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių. Kartu mokytojas dabarties visuomenėje turi išlikti ir ugdytojas, gyvenimo tiesų liudytojas, perduodantis tradiciją bei mokantis ją kūrybingai plėtoti. □ Parengiami mokytojų rengimo standartai ir reikalavimai studijų planams. Įdiegiami vieningi pedagoginių studijų bei kvalifikacijos tobulinimo moduliai ir vieninga kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo sistema. □ Švietimo ir mokslo ministerija tampa realia mokytojų rengimo užsakove. □ Užtikrinamas mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir naujų kvalifikacijų įgijimo programų, atitinkančių švietimo reformos poreikius, reikiamas finansavimas. Visiems mokytojams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją arba įgyti naujų. □ Sukonkretinamas socialinių pedagogų bei švietimo įstaigose dirbančių psichologų vaidmuo, tiksliau apibrėžiamos jų funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas jų rengimui bei kvalifikacijos tobulinimui. Modernizuojami švietimo tyrimai ir vertinimas: □ Sukuriama nacionalinė mokinių pasiekimų tyrimų sistema. Ji panaudojama švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose. □ Reguliariai užsakomi ir vykdomi įvairių švietimo sričių būklės tyrimai. Lietuva nuosekliai įsitraukia į tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus. □ Sukuriama efektyvi švietimo tyrimų finansavimo tvarka, užtikrinama tyrimų rezultatų sklaida ir tyrėjų atskaitomybė visuomenei. □ Pertvarkoma mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistema, siekiant labiau motyvuoti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius bei jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius įsivertinti savo pasiekimus. □ Dalis švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų palaipsniui keičiamos mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir efektyvumą. Modernizuojamas bendrasis lavinimas, atnaujinamos mokyklos ir pagerinamas švietimo aprūpinimas: □ Pagerinama ugdymo kokybė Lietuvos pagrindinėse mokyklose, įgyvendinant 2002 metais pradėtą Mokyklų tobulinimo programą. □ Sudaromas ir įgyvendinamas nacionalinis mokyklų atnaujinimo planas. Per dešimtmetį atnaujinama 80% mokyklų. □ Įgyvendinama nacionalinė informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo mokyklose programa. Sukuriama šių technologijų bazės palaikymo ir nuolatinio atnaujinimo sistema. Visos mokyklos įjungiamos į interneto tinklą. Lietuva pagal mokyklų kompiuterizavimo rodiklius pasiekia Europos Sąjungos šalių vidurkį. □ Užtikrinamas nuoseklus švietimo priemonių rengimas, leidimas ir mokinių aprūpinimas jomis. Patobulinama, prie mokyklų poreikių ir rinkos sąlygų pritaikoma vadovėlių rengimo tvarka. □ Ypatingas dėmesys skiriamas originalių mokomųjų kompiuterinių programų kūrimui ir adaptavimui, audio ir video priemonių kūrimui. □ Pagerinamas psichologinis, socialinis, mokslinis, kultūrinis, medicininis švietimo aprūpinimas. PAGRINDINIAI siekiniai Plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, kad: § visi vaikai, ypač iš socialiai remtinų šeimų, turėtų sąlygas pasirengti mokyklai; visiems socialiai remtinų šeimų vaikams (nuo trejų metų) būtų užtikrintas nemokamas ikimokyklinis ugdymas; priešmokyklinis ugdymas taptų visuotinis; § būtų sudarytos būtiniausios socialinės mokymosi ir studijų sąlygos visiems jų stokojantiems asmenims; § ne mažiau kaip 95 nuošimčiai Lietuvos mokinių įgytų pagrindinį išsilavinimą; § ne mažiau kaip 95 nuošimčiai Lietuvos mokinių, baigusių pagrindinę mokyklą, mokytųsi toliau ir įgytų vidurinį išsilavinimą arba darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją; § visi specialiųjų poreikių vaikai ir jaunimas turėtų galimybę mokytis visų tipų mokyklose jiems palankioje ugdymo aplinkoje pagal formalaus ir neformalaus švietimo programas; § kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje pasirinktu būdu (nuotolinės, neakivaizdinės ir kt. studijos) ir daugiau kaip 60 nuošimčių Lietuvos jaunuolių įgytų aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą; § visi bendrojo pagrindinio, vidurinio išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję Lietuvos gyventojai, visų pirma – jaunuoliai ir jaunuolės, būtų kviečiami ir skatinami mokytis; nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių (18-24 m. asmenų, turinčių tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir netęsiančių mokymosi ar profesinio rengimosi) procentinė dalis neviršytų 9 nuošimčių; asmenų, įgijusių nors vidurinį išsilavinimą, procentinė dalis 25–59 m. amžiaus grupėje pasiektų daugiau nei 80 nuošimčių. § Lietuvos gyventojai turėtų realias galimybes mokytis visą gyvenimą, nuolat atnaujinti ir plėtoti savo gebėjimus; kasmet mokytųsi ne mažiau kaip 15 nuošimčių darbingo amžiaus suaugusiųjų šalies gyventojų; § ne mažiau kaip 85 nuošimčiai darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų turėtų realias galimybes ir gebėtų naudotis kompiuterinėmis informacinėmis technologijomis; § penkiolikmečių mokinių, nepasiekiančių minimalaus skaitymo, rašymo, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų raštingumo lygmens, procentinė dalis sumažėtų perpus; § jaunimo ir suaugusiųjų, dalyvaujančių nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veikloje, skaičius išaugtų bent dvigubai; § ne mažiau kaip 70 nuošimčių mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų „Slenksčio“ lygmenį (siūlomą Europos Tarybos); ne mažiau kaip 70 nuošimčių mokinių baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį; § vaikinų ir merginų, baigiančių matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų studijas, skaičiaus santykinis skirtumas sumažėtų bent perpus. STRATEGINIŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS Remdamasi šiomis Strateginėmis nuostatomis ir Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų „Švietimo gairės“ projektu (2002 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybė bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, parengia valstybinę Strateginių nuostatų įgyvendinimo veiksmų programą, pagrįstą finansiniais valstybės įsipareigojimais – ilgalaikiu švietimo finansavimo, investicijų į švietimą planu bei privataus kapitalo ir Europos struktūrinių fondų lėšų pritraukimo į Lietuvos švietimą projektu. Veiksmų programos įgyvendinimą ir monitoringą, remdamasi Strateginėse nuostatose apibrėžtais pagrindiniais švietimo plėtotės siekiniais, koordinuoja Vyriausybė ir prireikus teikia siūlymus dokumento tobulinimui. Strateginių nuostatų įgyvendinimo veiksmų programos bendrąją priežiūrą atlieka Seimas.