← Lietuva

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į

VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į S A K Y M A S DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 34 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais, žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 460 „Dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (Žin., 2000, Nr. 1-20; 2001, Nr. 64-2367) patvirtintų Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6.10 punktu,

  1. Tvirtinu pridedamas: 1.
  2. Veislinių telyčių vertinimo taisykles; 1.
  3. Karvių vertinimo taisykles; 1.
  4. Karvių eksterjero vertinimo taisykles; 1.
  5. Bulių vertinimo pagal palikuonių mėsos produkciją taisykles; 1.
  6. Mėsinių veislių galvijų vertinimo taisykles; 1.
  7. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis taisykles.
  8. Pavedu: 2.
  9. galvijų vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti valstybiniams veislininkystės inspektoriams; 2.
  10. įsakymo vykdymo kontrolę Tarnybos viršininko pavaduotojui A. Šileikai.
  11. Laikau netekusiu galios Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl mėsinių veislių apskaitos dokumentų ir veislynų bei veislinių bandų vertinimo laikinų taisyklių“. VIRŠININKAS KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34 VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  12. Veislinės telyčios vertinamos jas atrenkant karvių bandos pakaitai arba siekiant nustatyti jų veislinę vertę pardavimo metu.
  13. Veislines telyčias vertina ir jų veislinę vertę nustato karvių ir telyčių apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas. Telyčios vertinimo priežiūrą vykdo atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovas. Telyčios grynaveisliškumui įvertinti reikalingus duomenis teikia ir vertinime turi teisę dalyvauti atitinkamos pripažintos galvijų veislininkystės institucijos atstovas.
  14. Telyčių veislinė vertė nustatoma remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės ir kontrolės asistento pateiktais telyčios svėrimo arba matavimo duomenimis.
  15. Veislinės telyčios vertinamos 100 balų sistema pagal kilmę, augimo spartą (svorį) ir eksterjerą (1 lentelė). 1 lentelė. Veislinių telyčių vertinami požymiai ir jų įvertinimas balais Eil. Nr. Požymiai Balai
  16. Kilmė 60
  17. Augimo sparta 20
  18. Eksterjeras 20 II. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL KILMĘ
  19. Pagal kilmę telyčios vertinamos atsižvelgiant į veislingumą, motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo duomenis.
  20. Telyčių veislingumas vertinamas pagal jų kilmės atitikimą LR žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 220 „Dėl Kilmės knygų nuostatų“ patvirtintus pieninių galvijų kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus. 2 lentelė. Telyčių įvertinimas pagal veislingumą Atitikimas kilmės knygos skyrių Maksimalus balų skaičius A 10 B 7 C 4 Papildomas skyrius 1
  21. Veislinių telyčių vertinimas pagal motinos produktyvumą ir tėvo įvertinimo rezultatus: 7.
  22. tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų produkcijos, padaugintos iš 2, ir pieno riebalų produkcijos sumą. Tikrinamųjų bulių dukterims už tėvo veislinę vertę skiriama 15 balų. Maksimalus įvertinimas – 24 balai; (3 lentelė); 7.
  23. motinos du produktyvumo rodiklius: 7.2.
  24. pieno riebalų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos galvijų populiacijos paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio; 7.2.
  25. pieno baltymų vidutinę produkciją per visas užbaigtas laktacijas procentais nuo atitinkamos veislių grupės paskutinių trijų užbaigtų kontrolės metų vidurkio; 7.2.
  26. skaičiuojant motinos pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos vidurkius, pirmos laktacijos duomenys dauginami iš koeficiento 1,2, antros laktacijos – iš koeficiento 1,1; 7.2.
  27. jei motinos pieno baltymų produkcija yra ištirta ne visose laktacijose, tai vidutinė pieno baltymų produkcija skaičiuojama iš tų laktacijų, kuriose buvo tirti pieno baltymai; 3 lentelė. Veislinių telyčių vertinimo pagal tėvų produktyvumo rodiklius skalės Tėvas Motina balai tėvo įvertinimo pagal palikuonis pieno baltymų x2 ir pieno riebalų suma, kg balai motinos vidutinis produktyvumas procentais nuo populiacijos paskutinių trijų kontrolės metų vidurkio (pagal riebalus ir baltymus atskirai) 10 iki 1,5 1 iki 80 11 1,6–3,0 2 81–84 12 3,1–4,5 3 85–88 13 4,6–6,0 4 89–92 14 6,1–7,5 5 93–96 15 7,6–9,0 6 97–100 16 9,1–10,5 7 101–104 17 10,6–12,0 8 105–108 18 12,1–13,5 9 109–112 19 13,6–15,0 10 113–116 20 15,1–16,5 11 117–120 21 16,6–18,0 12 121–124 22 18,1–19,5 13 125 ir daugiau 23 19,6–21,0 24 daugiau kaip 21,0 7.2.
  28. paskutinių trejų užbaigtų kontrolės metų juodmargių bei žalųjų ir žalmargių veislių grupių vidurkiai taikomi vertinant telyčias nuo kitų metų sausio mėnesio. Pavyzdžiui, 2003 metais taikomi 1999–2000 ir 2000–2001, ir 2001–2002 produktyvumo kontrolės metais buvusių vidutinio produktyvumo rodiklių vidurkiai: juodmargių – 209 kg pieno riebalų ir 160 kg baltymų; žalųjų ir žalmargių – 198 kg pieno riebalų ir 152 kg baltymų. Pavyzdžiui, jeigu vertinamos juodmargės telyčios motinos vidutinė pieno riebalų produkcija buvo 240 kg, baltymų – 170 kg, tai už riebalų produkciją bus skiriama 10 balų (240 kg: 209 kg x 100 = 115 proc.), už baltymų produkciją – 8 balai (170 kg: 160 kg x 100 =106 proc.). Už motinos produktyvumą iš viso bus skiriama: 10 + 8 = 18 balų; 7.2.
  29. maksimalus įvertinimas pagal motinos pieno riebalų ir baltymų produkciją – po 13 balų, iš viso – 26 balai. III. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ
  30. Veislinės telyčios pagal augimo spartą vertinamos pagal jų svorį (4 lentelė priede) 12, 18 mėn. amžiaus arba pardavimo metu, perskaičiavus svorį artimesniam iš priede nurodytų amžiaus variantų. Paskutinio svėrimo ar svorio pardavimo metu duomenys gali būti naudojami apskaičiuoti svoriui į priekį ne daugiau kaip 2 mėn. (Pavyzdžiui, jei telyčia paskutinį kartą buvo sverta 15,5 mėn. amžiaus, t. y. 2,5 mėn. iki 18 mėn. amžiaus, tai ji vertinama pagal 12 mėn. amžiaus svorį). Maksimalus balų skaičius už šį požymį –
  32. Telyčių svoris atskirais, aukščiau nurodytais, amžiaus mėnesiais nustatomas jas pasvėrus, o nesant galimybės pasverti, – pagal kūno matmenis. IV. VEISLINIŲ TELYČIŲ VERTINIMAS PAGAL BENDRĄ KŪNO IŠSIVYSTYMĄ, EKSTERJERĄ
  33. Veislinių telyčių eksterjeras vertinamas pagal 10 taškų skalę.
  34. Vertinama pagal bendrą kūno išsivystymą, atskirų kūno dalių proporcingumą, spalvą, tipingumą veislei, eksterjero požymius: krūtinės platumą, kūno gilumą, galūnes, pieno tipo ryškumą, užpakalio platumą ir kt.
  35. Veislinė telyčia tvirto kūno sudėjimo, tipinga veislei, gerai išreikštu pieno tipu, be eksterjero trūkumų, vertinama maksimaliu taškų skaičiumi –
  37. Veislinei telyčiai skiriami taškai gali būti sumažinti nuo 1 iki 5 priklausomai nuo trūkumų skaičiaus ir pasireiškimo laipsnio už šiuos eksterjero trūkumus: 13.
  38. bendri kūno trūkumai: buliška galva, dviguba ketera, stogo formos užpakalis, labai įlinkęs juosmuo, aukštas uodegos prisegimas, ryškus krūtinės įsmaugimas už menčių, nebūdinga veislei spalva; 13.
  39. galūnių trūkumai: alkūnės išskėstos į šalis, priekinės kojos suglaustos ties riešo sąnariais, minkštos čiurnos, užpakalinės galūnės suglaustos ties kulno sąnariu („X“ forma) ar perdaug nutolusios („O“ forma), „kardiškas“ arba perdaug status „drambliškas“ užpakalinių kojų pastatymas.
  40. Įvertinus veislinės telyčios eksterjerą, gauti taškai dauginami iš koeficiento 2 ir sumuojami į bendrą įvertinimą balais.
  41. Veislinės telyčios, atsižvelgiant į jų bendrą įvertinimą balais, skirstomos į 4 grupes: I – 100–80 balų (labai geros); II – 79–70 balų (geros); III – 69–60 balų (vidutinės); IV – 59 ir mažiau (žemiau vidutinių).
  42. Labai gerai, gerai ir vidutiniškai įvertintas telyčias rekomenduojama skirti galvijų bandos pakaitai ir pardavimui veislei. Veislinių telyčių įvertinimo duomenys panaudojami nustatant jų veislinės vertės priedą pardavimo metu. 4 lentelė. Veislinių telyčių vertinimas pagal svorį juodmargės žalosios ir žalmargės Balai amžius mėn. amžius mėn. 12 18 19 20 21 22 23 24 12 18 19 20 21 22 23 24 svoris, kg svoris, kg 10 iki 260 iki 350 iki 360 iki 370 iki 380 iki 390 iki 400 iki 410 iki 250 iki 340 iki 350 iki 360 iki 370 iki 380 iki 390 iki 400 11 267 357 367 377 387 397 407 417 256 346 356 366 376 386 396 406 12 274 364 374 384 394 404 414 424 262 352 362 372 382 392 402 412 13 281 371 381 391 401 411 421 431 268 358 368 378 388 398 408 418 14 288 378 388 398 408 418 428 438 274 364 374 384 394 404 414 424 15 295 385 395 405 415 425 435 445 280 370 380 390 400 410 420 430 16 302 392 402 412 422 432 442 452 286 376 386 396 406 416 426 436 17 309 399 409 419 429 439 449 459 292 382 392 402 412 422 432 442 18 316 406 416 426 436 446 456 466 298 388 398 408 418 428 438 448 19 323 413 423 433 443 453 463 473 304 394 404 414 424 434 444 454 20 330 ir> 420 ir> 430 ir> 440 ir> 450 ir> 460 ir> 470 ir> 480 ir> 310 ir> 400 ir> 410 ir> 420 ir> 430 ir> 440 ir> 450 ir> 460 ir> ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34 KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 84/419, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis.
  43. Karves vertina ir jų veislinę vertę nustato pieninių galvijų bandos apskaitą tvarkantis kontrolės asistentas ir kiti galvijų veislininkystės specialistai, kuriems gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliota institucija yra suteikusi teisę vykdyti atitinkamos karvių bandos produktyvumo kontrolę, prižiūrint atitinkamo rajono gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos vadovui.
  44. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazės gautais duomenimis ir kitais oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose.
  45. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistemą (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes. 1 lentelė. Karvių vertinami požymiai ir jų maksimalus įvertinimas balais POŽYMIAI BALAI Veislingumas 5 Tėvų veislinė vertė 10 Produktyvumas 40 Eksterjeras 30 Melžimo lengvumas 5 Temperamentas 3 Vaisos savybės 7
  46. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę. Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių reikalavimus (2 lentelė). 2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą ATITIKIMAS KILMĖS KNYGOS SKYRIŲ BALAI A 5 B 4 C 3 Papildomas skyrius 1
  47. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo įvertinimo rezultatus, t. y. baltymų kg x2 ir riebalų kg sumą (3 lentelė). 3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę RODIKLIAI BALAI 1 2 3 4 5 6 Motinos produktyvumas per geriausią laktaciją, kg 4000–4500 4501–5000 5001– 5500 5501 ir > x x Tėvo įvertinimas: baltymų kg x2 ir riebalų kg suma 1–7 8–14 15–21 22–28 29–35 36 ir >
  48. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,
  49. 4 lentelė. Karvių vertinimas pagal pieno riebalų ir pieno baltymų produkcijos visų laktacijų vidurkį PIENO RIEBALAI PIENO BALTYMAI Kilogramai Balai Kilogramai Balai iki 140 1 iki 100 5 141–160 2 101–110 6 161–180 3 111–120 7 181–200 4 121–130 8 201–220 5 131–140 9 221–240 6 141–150 10 241–260 7 151–160 11 261–280 8 161–170 12 281–300 9 171–180 13 301 ir daugiau 10 181–190 14 191–200 15 201–210 16 211–220 17 221–230 18 231–240 19 241 ir daugiau 20
  50. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant. 5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai procentais nuo bandos vidurkio Balai iki 80 1 81–95 2 96–110 3 111–125 4 126 ir daugiau 5
  51. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.
  52. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė). 6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas Rodikliai Balai 1 2 3 4 5 Melžimo greitis, kg/min: po pirmo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3–1,7 1,8–1,9 2,0–2,1 arba > 2,5 2,2–2,5 po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 1,4 ir < 1,5–1,9 2,0–2,1 2,2–2,4 arba > 3,0 2,5–3,0
  53. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 5 taškų skalę (7 lentelė). Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą. 7 lentelė. Karvių temperamento įvertinimo skalė ELGSENA TAŠKAI Labai nerami, agresyvi, melžiant spardosi, agresyvi kitų karvių atžvilgiu 1 Nerami fiksuojant, vertinant ir atliekant veterinarinius darbus, agresyvi kitų karvių atžvilgiu 2 Nerami, kai melžia ir atlieka kitus veiksmus svetimi žmonės, sunkiau atleidžia pieną 3 Rami melžiant, vedant, fiksuojant, gali ne iškarto atleisti pieną 4 Labai rami 5 Temperamento įvertinimo taškai dauginami iš koeficiento 0,6 ir sumuojami į kompleksinį karvės įvertinimą.
  54. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė). 7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS balai 171 ir daugiau 1 151–170 2 131–150 3 111–130 4 91–110 5 71–90 6 iki 70 7
  55. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes: 1 – labai geros karvės (81–100 balų); 2 – geros karvės (80–71 balas); 3 – vidutinės karvės (70–61 balas); 4 – prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų). ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. d. įsakymu Nr. 34 KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis. I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  56. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas nuo 1 iki 9 taškų, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.
  57. Eksterjero vertinimas linijiniu metodu yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, laikotarpio po apsiveršiavimo, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos pagal ICAR reikalavimus. II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS
  58. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes: 3.
  59. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas; 3.
  60. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas; 3.
  61. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis.
  62. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale pagal karvių eksterjero linijinio vertinimo skalę (1 priedas). Didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai vertinami 1–9 taškais. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje. 1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai Eil. Nr. Požymis Optimalus įvertinimas Santykiniai vertės koeficientai
  63. Aukštis 9 5
  64. Stambumas 8 5
  65. Kūno gylis 8 6
  66. Krūtinės plotis 7 5
  67. Pieninis tipas 8 7
  68. Užpakalio plotis 7 6
  69. Užpakalio kampas 5 6
  70. Užpakalinių kojų kampas 5 6
  71. Užpakalinių kojų forma 6 5
  72. Kulno sąnarys 8 6
  73. Nagos aukštis 8 4
  74. Nagų ir čiurnos kampas 7 4
  75. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas 9 6
  76. Tešmens užpakalinės dalies aukštis 9 5
  77. Tešmens raiščio tvirtumas 9 4
  78. Tešmens gylis 9 5
  79. Spenių išsidėstymas 6 5
  80. Spenių ilgis 6 5
  81. Spenių storis 5 5
  82. Karvių įvertinimo duomenys registruojami karvių eksterjero vertinimo žiniaraštyje (2 priedas) ir pateikiami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.
  83. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.
  84. Vertinamos karvės eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karvės eksterjero įvertinimo lentelės trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje. III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS
  85. Karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę: np=19 čia: E – karvės eksterjero įvertinimas balais, np – vertinamų požymių skaičius, |di| – kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius, VPi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai, Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis, VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai. 2 lentelė. Eksterjero trūkumai Trūkumo kodas Trūkumai Svertiniai koeficientai
  86. Bendro kūno išsivystymo 10 apakimas 5 11 buliška galva 3 12 dviguba ketera 2 13 kuprotumas 2 14 įlinkusi nugara 3 15 įlinkęs juosmuo 2 16 aukštas uodegos prisegimas 1 17 stogo formos užpakalis 2 18 krūtinės įsmaugimas už menčių 3 19 nebūdinga veislei spalva 2
  87. Galūnių 21 alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs į priekį peties mentės sąnarys 3 22 priekinės kojos X formos 2 23 purios nagos 1 24 šviesios nagos 1 25 didelis tarpas tarp nagų 1
  88. Tešmens 31 įgimta ketvirčių atrofija 5 32 speniai nukreipti į šalis 3 33 speniai nukreipti į priekį 1 34 nelygus tešmens dugnas 2 35 pridėtiniai speniai 0,5 36 kriaušės formos speniai 4 37 butelio, piltuvėlio formų speniai 3 38 raumeningas, riebalingas tešmuo 3
  89. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama: 9.
  90. 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą; 9.
  91. 35 balai už tešmens požymius; 9.
  92. 25 balai už galūnes.
  93. Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkystės organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama. ______________ 1 priedas KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo skalės
  94. Aukštis Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Aukštis, cm 126 ir < 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 ir > Antraveršės ir suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Aukštis, cm 130 ir < 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 ir >
  95. Stambumas Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Svoris, kg 400 ir < 401–420 421–440 441–460 461–480 481–500 501–520 521–540 541 ir > Suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Svoris, kg 500 ir < 501–520 521–540 541–560 561–580 581–600 601–620 621–640 641 ir >
  96. Kūno gylis Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo. 1 3 5 7 9 Labai negilus Negilus Vidutinio gylio Gilus Labai gilus
  97. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas) Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine. 1 3 5 7 9 Labai siaura Siaura Vidutinio platumo Plati Labai plati
  98. PIENINIS TIPAS Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą. 1 3 5 7 9 Artimas mėsos–pieno tipui, grubi konstitucija Neryškus Vidutinio ryškumo Ryškus Labai ryškus, švelni konstitucija
  99. Užpakalio plotis Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės. 1 3 5 7 9 Labai siauras Siauras Vidutinio platumo Platus Labai platus
  100. Užpakalio kampas Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą. 1 3 5 7 9 Labai pakeltas Tiesus Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai Nuleistas užpakalis Labai nuleistas
  101. Užpakalinių kojų pastatymo kampas Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą. 1 3 5 7 9 Labai status (drambliškas pastatymas) Status Vidutinis (apie 150O) kampas Kojos truputį kardiškos Kojos labai patrauktos po pilvu
  102. Užpakalinių kojų forma Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės. 1 3 5 7 9 „X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų) Suartėję ties kulno sąnariu Vidutinis Neženklus suartėjimas Lygiagrečios kojos (didelis atstumas)
  103. Kulno sąnario kokybė Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės. 1 3 5 7 9 Labai platus, storas, paburkęs sąnarys Storas, apčiuopiamas paburkimas Vidutinio storumo Nestoras, paburkimai neapčiuopiami Siauras, sausas sąnarys
  104. Nagos aukštis Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis. 1 3 5 7 9 Labai žemos (plokščios) nagos Žemos (plokščios) Vidutinio aukščio nagos Aukštos Labai aukštos nagos
  105. Nagos ir čiurnos kampas Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu. 1 3 5 7 9 Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos Smailokas kampas Vidutinis nagų ir čiurnos kampas

(45o)Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos 13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens. 1 3 5 7 9 Labai silpnas Silpnai pritvirtintas Vidutinis Tvirtas Labai tvirtas 14. Užpakalinės tešmens dalies aukštis Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios. 1 3 5 7 9 Labai žemas Žemas Vidutinis (18
  1. cm)Aukštas Labai aukštas 15. Tešmens raištis Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą. 1 3 5 7 9 Labai silpnas Silpnas, linija nėra ryški Vidutinis Stiprus, linija apima 3/4 tešmens Labai tvirtas, linija tarsi dalija tešmenį į dvi dalis 16. Tešmens gylis Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas. 1 3 5 7 9 Labai gilus Gilus Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario) Negilus Labai negilus 17. Spenių išdėstymas Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių. 1 3 5 7 9 Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose Didelis tarpas Vidutinis tarpas Nedidelis tarpas Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas 18. Spenių ilgis Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ilgis, cm < 3,5 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 ³ 7,0 Antraveršės ir suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ilgis, cm < 4,0 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 ³ 8,0 19. Spenių storis Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi. Pirmaveršės Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Storis, cm 1,5 ir < 1,6 1,7 1,8 1,9 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3,0 ir > Antraveršės ir suaugusios Taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Storis, cm 1,8 ir < 1,9 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 3,0 3,1 3,2 3,3 ir > ______________ 2 priedas KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO ŽINIARAŠTIS DGV5551 Laikytojas_______________________________________________________________________ (vardas, pavardė/pavadinimas) Ūkio kodas Vertintojas______________________________________________________________________ (vardas, pavardė/pavadinimas) Asmens kodas Įvertinimo data Laktacijos numeris Bendras kūno išsivystymas Galūnės Tešmuo Trūkumų ir ydų kodas Pastabos Eil.Nr. Karvės numeris Aukštis, cm Stambumas, kg Krūtinės plotis Kūno gylis Pieninis tipas Užpakalio plotis Užpakalio kampas Užpakalinių kojų kampas Užpakalinių kojų forma Kulno sąnarys Nagos aukštis Nagų ir čiurnos kampas Priekinės dalies prisitvirt. Užpakalinės dalies aukštis Raiščio tvirtumas Gylis Spenių išsidėstymas Spenių ilgis, cm Spenių storis, cm x x x x x x x x xx xxx xxx x x x x x x x x x x x x x x x xx x, x xxx, xxx, xxx, xxx 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Vertintojo parašas ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34 BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJĄ TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis. I. BULIUKŲ ATRINKIMAS KONTROLINIAM PENĖJIMUI 1. Buliai pagal palikuonių mėsos produkciją įvertinti kontrolinio penėjimo stotyse. 2. Iš kelių ūkių atrenkama po 8 įvertinamo buliaus, 4-8 savaičių amžiaus, sveikus, normaliai išsivysčiusius palikuonis - buliukus. 3. Pirmaveršių karvių buliukai įvertinimui neimami. 4. Buliukų masė gimus turi būti artima veislės vidurkiui. 5. Jų kilmė patikslinama pagal kraujo grupes arba kitais metodais. 6. Išvežant buliukus iš ūkio surašomas aktas, kuriame nurodoma kiekvieno buliuko inventoriaus numeris, gimimo data, spalva, masė pirmąją amžiaus dieną ir išvežimo metu, nuo gimimo iki išvežimo sugirdytas pieno kiekis, motinos bandos ir kilmės knygos numeriai, veislė, amžius, masė, tėvo vardas ir inventorinis bei VKK numeriai. 7. Kontrolinio penėjimo stotyje vedama galvijų prieauglio apskaitos knyga. 8. Buliukai iki 6 mėn. amžiaus laikomi palaidi, o vėliau pririšti. II. ŠĖRIMAS IR PAŠARŲ APSKAITA 9. Suėstų pašarų apskaita vykdoma nuo 120 dienų iki 500 amžiaus dienų. Iki 6 mėn. buliukai šeriami pagal 1 schemą, o nuo 6 mėn. iki auginimo pabaigos - pagal 2 schemą. 10. Visiems buliukams turi būti sugirdytas vienodas neseparuoto pieno kiekis (natūralios formos arba sušertas miltelių pavidalu, perskaičiuojant į regeneruotą pieną), įskaitant ir augintojo ūkyje sugirdytą pieno kiekį. Pienas kiekvienam gyvuliui matuojamas individualiai prieš girdymą. 11. Koncentratai sveriami kiekvienam šėrimui visai buliukų grupei 12. Šienas normuojamas grupiniai. Siloso ir žalios masės duodama ėsti iki soties. 13. Nuo 120 d. iki 500 d. amžiaus suėsto siloso arba žalios masės kiekis nustatomas atliekant kas dvi savaites dvi dienas iš eilės įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių kontrolinius svėrimus. III. AUGIMO IR VYSTYMOSI KONTROLĖ 14. Buliukai sveriami pradėjus kontrolinį penėjimą 119 amžiaus dieną ir iki metų amžiaus vieną kartą per du mėnesius. Vyresni kaip l metų amžiaus buliukai iki 500 d. amžiaus sveriami kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami praėjus ne mažiau kaip 3 val. po šėrimo. 15. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, buliukai išmatuojami. Matuojama: aukštis ties ketera, aukštis ties kryžiumi, įstrižas liemens ilgis (lazda), krūtinės apimtis, užpakalio pusinė apimtis (Gregori matavimas), spiralinis kumpio matmuo (matuojamas kryžmai apjuosiant kumpį nuo klubikaulio iki sėdynkaulio). Išmatavus nustatomas raumeningumas (vizualiai) 1-9 taškais, 0,5 taško tikslumu. IV. KONTROLINIS SKERDIMAS 16. Vieno buliaus skerdžiami 4 buliaus palikuonys, kurie pagal masę ir amžių labiausiai atitinka grupės vidurkį. Buliukai skerdžiami po 24 alkinimo valandų prieš tai kiekvieną individualiai pasvėrus. Tris valandas prieš skerdimą gyvuliams neleidžiama prieiti prie vandens. 17. Paskerdus nustatoma šiltos skerdienos masė, skerdienos kokybė ir riebalingumas 1-5 taškais pagal Lietuvos standartą "Galvijų skerdenos". Kairiojoje skerdenos puselėje nustatoma klubo - šlaunies dalies masė ir minkštų dalių išeigoje. V. PALIKUONIŲ MĖSOS PRODUKCIJOS VERTINIMAS 18. Vertinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija įvertinama pagal tokius reikalavimus: - masė 500 d. amžiaus; - priesvoris per parą nuo gimimo iki 500 d. amžiaus; - pašarų sąnaudos priesvorio vienetui nuo 120 iki 500 d. amžiaus; - raumeningumas; - skerdenos išeiga; - skerdienos klasė; - skerdienos riebalingumas; - ilgiausiojo nugaros raumens plotas; - klubo - šlaunies dalies išeiga; - minkštųjų dalių išeiga iš klubo - šlaunies dalies. 1 schema. Buliukų šėrimo iki 6 mėnesių amžiaus schema (vidutinis masės priaugimas per parą 900-950
  2. g)Amžius Masė laiko tarpio pabaigoje, kg Pašarų davinys per parą Mė- ne- siai Pienas, kg Koncen- tratai, kg Šienas, kg Sultingieji pašarai, kg Mineraliniai pašarai Nenugriebtas Nugrie- btas Druska, g Kreida, g 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 1-5 6 6-15 7 Pratinami iki soties 16-25 8 26-30 57 6 2 0,1 -"- 5 -"- 2 31 5 3 0,1 -"- 7 10 32 5 3 0,1 -"- -"- -"- 33 5 3 0,2 -"- -"- -"- 34 4 4 0,2 -"- -"- -"- 35 5 3 0,3 -"- -"- -"- 36 3 5 0,3 -"- -"- -"- 37 3 5 0,4 -"- -"- -"- 38 2 6 0,4 -"- -"- -"- 39 2 6 0,4 -"- -"- -"- 40 2 6 0,5 -"- -"- -"- 41-45 - 8 0,5 -"- -"- -"- 46-50 - 8 0,6 -"- -"- -"- 51-55 - 8 0,6 -"- -"- -"- 56-60 - 8 0,7 -"- -"- -"- 61-65 8 0,8 -"- 10 20 66-70 8 1,0 -"- -"- -"- 71-75 8 1,1 Pratinami iki soties 10 20 76-80 8 1,2 -"- -"- -"- 81-85 8 1,3 -"- -"- -"- 86-90 111 8 1,3 -"- -"- -"- 91-95 8 1,4 -"- -"- -"- 96-100 8 1,5 -"- -"- -"- 101- 105 6 1,7 -"- -"- -"- 106- 110 5 1,8 -"- -"- -"- 111- 115 4 2,0 -"- -"- -"- 116- 119 139 3 2,2 -"- -"- -"- Iš viso per 4 mėn. 250 622 99,7 820 1590 Kombinuotojo pašaro veršeliams l kg turi 12 MJ apykaitinės energijos, 180-185 g žaliųjų proteinų, 159-162 g virškinamųjų proteinų, ne daugiau kaip 7 proc. ląstelienos, 5,1-10,1 g kalcio, 6,2-7,3 g fosforo, 9,1-10,4 g lizino, 2,4-2,5 g triptofano, 5,3- 6,1 g metionino, 10 000 TV vitamino A, 2000 TV vitamino D. 2. schema. Buliukų šėrimo nuo 120 iki 500 d. schema (vidutinis priaugimas per parą 1000-1100
  3. g)Pašarai Amžiaus dienos 120-180 181-270 271-360 361-500 Kombinuotasis pašaras, kg 2,5* 3,0** 3,5** 4,0*** Sienas, kg 1,5 2,0 2,5 3,0 Silosas, kg iki soties iki soties iki soties iki soties Šienainis, kg*** iki soties iki soties iki soties iki soties Žalia masė, kg iki soties iki soties iki soties iki soties Trikalcio fosfatas, g 20 30 40 50 Laižomoji druska pagal poreikį pagal poreikį pagal poreikį pagal poreikį * - kombinuotojo pašaro kokybė kaip ir veršeliams iki 119 dienų; ** - kombinuoto pašaro buliukams l kg sausos medžiagos turi būti 11,4 MJ apykaitinės energijos, 176 g žaliųjų proteinų, 150 g virškinamųjų proteinų, 4,7 g kalcio, 6,2 g fosforo, 4,8 g lizino, 2,1 g triptofano, 2,1 g metionino, 8000 TV vitamino A, 1500 TV vitamino D; *** - jeigu šeriama kokybišku šienainiu, buliukams šieno galima neduoti. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34 MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ VERTINIMO TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos naudojantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis. I. TELYČIŲ VERTINIMAS 1. Telyčių veislinė vertė nustatoma pagal kilmę, svorį 210 ir 365 d. amžiaus. 2. Jeigu gimusios telyčaitės nesveriamos, tai jų svoris nustatomas pagal atitinkamos veislės vidutinį svorį (1 priedas). Priesvoris iki 210 d. parodo motinos pieningumą, o priesvoris nuo 210 iki 365 d. jos pačios produktyvumą. Telyčių svorį ir priesvorius nustato augintojas. II. KARVIŲ VERTINIMAS 3. Karvės vertinamos po pirmo ir trečio apsiveršiavimo, praėjus 2–9 mėnesiams. 4. Karves vertina komisija, sudaryta iš asociacijos atstovo ir gyvulių augintojo. 5. Karvės vertinamos pagal kilmę, atitikimą veislės tipui, raumeningumą, eksterjerą, stambumą. 6. Atitikimas veislės tipui, raumeningumas ir eksterjeras vertinami 1–9 taškais: 1 – labai blogas; 2 – blogas; 3 – nepatenkinamas; 4 – pusėtinas; 5 – vidutinis; 6 – patenkinamas; 7 – geras; 8 – labai geras; 9 – puikus. 7. Karvių stambumas vertinamas: ST – stambi; V – vidutinio stambumo; SM – smulki. III. BULIUKŲ VERTINIMAS 8. Vertinami tik grynaveisliai buliukai. 9. Vertinimui pateikiami buliukai turi būti su apynasriu vedžioti arba turėti nosies žiedą. Buliukai vertinami ne jaunesni kaip 11 ir ne vyresni kaip 18 mėn. amžiaus. Su lyties organų defektais buliukai nevertinami. 10. Buliukus augintojo prašymu vertina komisija. Komisiją sudaro Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija. Jos nariais gali būti asmenys, gerai pažįstantys tą veislę ir žinantys jos ypatumus. Komisijos sudėtis tokia: asociacijos atstovas, gerai pažįstantis veisles, gyvulio laikytojas, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas arba patyręs tos veislės gyvulių augintojas. 11. Buliukų veislinė vertė pagal nuosavą produktyvumą vertinama pagal mėsingumą ir kitus požymius. Mėsingumas nustatomas pagal priesvorį nuo gimimo iki vertinimo ir raumeningumą, kuris vertinamas 1–9 taškų sistema. Kiti požymiai yra atitikimas pageidaujamam tipui ir eksterjeras. Šie požymiai irgi vertinami 1–9 taškais. Vertinimas taškais atliekamas prisilaikant 5 punkte numatytų kriterijų. 12. Suminis buliukų veislinės vertės rodiklis yra veislinės vertės indeksas, kuris skaičiuojamas pagal formulę: I = ±P-K±R±T±S + 100; čia I – buliuko indeksas; ± P – priesvorio nuo gimimo iki vertinimo dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais, kuris nustatomas taip: R– raumeningumas, kuris nustatomas taip: Vertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -35, -28,1 -21,0 -14,0 -7,0 0,0 +7,0 +14,0 +21,0 T – tipas Vertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -4,1 -3,3 -2,5 -1,6 -0,8 0,0 +0,8 +1,6 +2,5 S – skeletas (eksterjero vertinimo taškai) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -17,1 -13,6 -10,2 -6,8 -3,4 0,0 +3,4 +6,8 +10,2 K – koeficientas 0,049 13. Buliukai sveriami gimus, nujunkant ir vertinimo metu. Iš gautų duomenų apskaičiuojamas buliuko svoris 210 ir 365 dienų amžiaus. Jeigu gimęs veršelis nesvertas, tai imamas sąlyginis vidutinis tos veislė gimusio veršelio svoris. 14. Nevertinti iki 18 mėnesių amžiaus buliukai gali būti vertinami vėliau. Šiuo atveju veislinės vertės indeksas neskaičiuojamas. IV. MĖSINIŲ VEISLIŲ GALVIJŲ KOMPLEKSINĖS VERTĖS NUSTATYMAS 15. Kompleksinę mėsinių galvijų veislinę vertę nusako kilmės knygos skyrius, į kurį jie įrašyti. 16. Parduodant veislinius gyvulius visi nustatyti jo veislinę vertę apibūdinantys rodikliai įrašomi į kilmės pažymėjimą. ______________ PATVIRTINTA Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 34 MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS TAISYKLĖS Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais: 1.1. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis; 1.2. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis. 2. Vertinami kergimui naudojami buliai. II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS 3. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai. 4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Buliukų grupės vertinimo laikotarpis – 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Buliukai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų – kiekvieną mėnesį. Buliukai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo. 5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo–šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms–cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės. 6. Raumeningumas nustatomas vertinant vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo–šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu. 7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas). 8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais: 8.1. kiekybiniai: masė 500 d. amžiaus; priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų; pašarų sąnaudos priesvorio vienetui; raumeningumas; skerdenos išeiga; skerdienos klasė; klubo-šlaunies išeiga; minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies; ilgiausiojo nugaros raumens plotas; 8.2. kokybiniai: sausosios medžiagos; proteinai; riebalai; mėsos pH; spalva; kietumas; vandens rišlumas; baltymų visavertiškumas. III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS 9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio. 10. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą. IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS 11. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis. 12. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 210 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius garde. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 220 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1, 2 ir 3 lentelės). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų – iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus jo likučius. 13. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (220 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus). 14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius: masė 220 ir 400 dienų amžiaus; priesvoris per parą 0–220 ir 221– 400 dienų amžiaus; pašarų sąnaudos priesvorio vienetui; tipas; raumeningumas; eksterjeras; stambumas; veislinės vertės indeksas. 15. Tipas, raumeningumas, eksterjeras įvertinami 1–9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus. 16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę: I = ±P-K±R±T±S+100; čia: I – buliaus indeksas; ± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais; R– raumeningumas, kuris nustatomas taip: Vertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -35,1 -28,1 -21,0 -14,0 -7,0 0,0 +7,0 +14,0 +21,0 T – tipas Vertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -4,1 -3,3 -2,5 -1,6 -0,8 0,0 +0,8 +1,6 +2,5 S – skeletas Vertinimo taškai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Priskaičiuojama taškų -17,1 -13,6 -10,2 -6,8 -3,4 0,0 +3,4 +6,8 +10,2 K – koeficientas = 0,049 17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį. 18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių. 19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus, ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui. 1 lentelė. Vidutinės 7– 8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę) Rodikliai Priesvoris, g 800 – 900 901 – 1000 1001–1100 Amžius, mėn. 7 8 7 8 7 8 1 2 3 4 5 6 7 Masė laikotarpio pabaigoje, kg 213 240 232 260 240 270 Sausos medžiagos, kg 4,8 5,5 5,3 6,0 5,7 6,5 Pašariniai vienet. 5,2 5,8 5,7 6,4 6,1 6,7 Apykaitos energija, MJ 51,1 57,0 56,0 62,7 59,5 66,8 Žalieji proteinai, g 706 870 819 878 915 1035 Virškinamieji proteinai, g 594 650 616 657 695 775 Žalioji ląsteliena, g 986 1153 1026 1156 1165 1364 Krakmolas, g 637 825 762 900 852 1060 Cukrus, g 423 440 460 470 527 564 Žali riebalai, g 302 315 315 316 356 365 Valgomoji druska, g 28 30 30 32 33 35 Kalcis, g 45 50 45 50 46 52 Fosforas, g 27 30 32 35 33 37 Siera, g 18 20 21 24 24 28 Geležis, mg 346 380 365 395 370 410 1 2 3 4 5 6 7 Varis, mg 36 40 45 50 54 60 Cinkas, mg 175 190 180 195 185 200 Manganas, mg 280 320 308 350 338 360 Kobaltas, mg 4,5 5,0 4,8 5,2 5,1 5,5 Jodas, mg 1,9 2,2 2,1 2,4 2,4 2,6 Karotinas, mg 140 155 160 170 155 190 Vitaminas D, tūkst. TV 2,7 3,3 3,0 3,6 3,0 3,6 Vitaminas E, mg 240 270 250 280 270 300 2 lentelė. Vidutinės 9–12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę) Rodikliai Priesvoris, g 800 – 900 901 – 1000 1001 –1100 Amžius, mėn. 9–10 11–12 9–10 11–12 9–10 11–12 1 2 3 4 5 6 7 Masė laikotarpio pabaigoje, kg 279 330 285 340 303 366 Sausos medžiagos, kg 6,7 7,5 7,4 8,2 8,0 9,0 Pašariniai vienet. 5,8 6,4 6,5 7,2 7,3 8,0 Apykaitos energija, MJ 65 72 72 80 80 89 Žalieji proteinai, g 938 1019 1054 1148 1195 1279 Virškinamieji proteinai, g 628 690 708 778 803 880 Žalioji ląsteliena, g 1510 1670 1645 1800 1700 1860 Krakmolas, g 820 905 923 1020 1050 1149 Cukrus, g 450 496 520 576 640 710 Žali riebalai, g 180 205 210 230 240 260 Valgomoji druska, g 32 35 35 40 45 50 Kalcis, g 42 46 48 52 55 60 Fosforas, g 28 31 32 35 35 38 Siera, g 18 20 20 22 24 26 Geležis, mg 436 488 480 533 520 585 Varis, mg 67 75 74 82 80 90 Cinkas, mg 268 300 303 336 320 360 Manganas, mg 400 450 440 490 480 540 Kobaltas, mg 6,0 6,8 6,2 7,0 6,4 7,2 Jodas, mg 2,6 3,0 3,0 3,2 3,6 4,0 Karotinas, mg 160 175 170 190 200 220 Vitaminas D, tūkst. TV 3 3,4 3,4 4,0 3,8 4,4 Vitaminas E, mg 180 202 207 230 260 290 3 lentelė. Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos Rodikliai Priesvoris, g 800 – 900 901 – 1000 1001 –1100 Amžius, mėn. 13–14 15–16 13–14 15–16 13–14 15–16 Masė laikotarpio pabaigoje, kg 379 428 396 451 429 495 Sausos medžiagos, kg 8,1 8,6 8,8 9,6 9,8 10,7 Pašariniai vienetai 7,0 7,6 7,8 8,5 8,6 9,5 Apykaitos energija, MJ 78 83 86 93 97 106 Žalieji proteinai, g 1100 1175 1228 1317 1355 1478 Virškinamieji proteinai, g 716 775 796 867 903 968 Žalioji ląsteliena, g 1830 1930 1973 2125 1995 2000 Krakmolas, g 984 1068 1100 1198 1230 1350 Cukrus, g 525 566 608 665 770 850 Žali riebalai, g 215 228 235 255 280 295 Valgomoji drusk. 38 42 45 50 55 60 Kalcis, g 50 55 56 60 65 70 Fosforas, g 34 36 38 41 41 45 Siera, g 22 24 24 26 28 30 Geležis, mg 526 559 572 624 637 696 Varis, mg 81 86 88 96 98 107 Cinkas, mg 324 344 361 394 392 428 Manganas, mg 486 516 530 576 588 642 Kobaltas, mg 7,4 8,0 7,6 8,2 7,8 8,6 Jodas, mg 3,2 3,4 3,5 3,8 4,4 4,7 Karotinas, mg 190 210 210 230 240 260 Vitaminas D, tūkst. TV 3,8 4,2 4,4 4,8 5,0 5,6 Vitaminas E, mg 220 232 246 269 330 380 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.