← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJOS LAIKINOJO STATUTO 2002 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 1510 Vilnius Vadovaudamasis Aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 14 straipsnio 4 dalimi, tvirtinu Vilniaus technikos kolegijos laikinąjį statutą (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1510 VILNIAUS TECHNIKOS KOLEGIJOS LAIKINASIS STATUTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Vilniaus technikos kolegija (toliau – Kolegija) įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703) bendru Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teikimu, reorganizavus Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą.
  2. Kolegija yra Lietuvos Respublikos valstybinė biudžetinė aukštoji mokykla. Jos buveinės adresas: Olandų g. 16, LT-2600 Vilnius.
  3. Kolegijos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija.
  4. Kolegija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiuo statutu.
  5. Kolegija nustato savo struktūrą, studijų ir vidaus tvarką, savo autonomiją grindžia savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms.
  6. Kolegija yra juridinis asmuo, ne pelno siekianti įstaiga, turinti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose.
  7. Kolegija ir jos padaliniai gali turėti vėliavą, ženklus, emblemas ir kitus atributus, kurių naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba.
  8. Kolegija savarankiškai sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių organizacijomis, fondais ir fiziniais asmenimis. Ji gali įstoti į respublikos ir tarptautines asociacijas bei kitas organizacijas.
  9. Kolegija pradeda savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravo Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. II. KOLEGIJOS MISIJA, TIKSLAI IR VEIKLOS SRITYS
  10. Kolegija, tęsdama istoriškai susiformavusias tradicijas tarnauti Lietuvos pažangai, skatina Rytų Lietuvos regiono tautinę savimonę, sudaro palankias sąlygas nacionalinių mažumų integravimuisi į pilietinę valstybę, puoselėja Lietuvos kultūrą ir demokratiją, prisideda prie informacinės ir žinių visuomenės kūrimo.
  11. Kolegija, skleisdama sukauptas žinias bei patirtį, sudaro sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas, atitinkančias Lietuvos ūkio reikmes.
  12. Kolegija įgyvendina mokymosi ir tobulėjimo visą gyvenimą principus, sudaro sąlygas tęstiniam ugdymui, suaugusiųjų mokymuisi visiems visuomenės nariams nepaisant jų lyties, rasės ir įsitikinimų.
  13. Kolegijoje vyrauja neuniversitetinės studijos ir plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai bei konsultacinė veikla.
  14. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, visapusiško asmenybės ugdymo ir integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją principais.
  15. Kolegijos pagrindinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra aukštasis neuniversitetinis mokslas 80.30.
  16. Kolegija gali užsiimti ir kita veikla: 16.
  17. aukštesnysis mokslas 80.30.10; 16.
  18. suaugusiųjų profesinis mokymas 80.42.20; 16.
  19. kvalifikacijos tobulinimas 80.42.30; 16.
  20. moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla 73; 16.
  21. nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise, išnuomojimas 70.20; 16.
  22. vairavimo mokymas 80.41.
  23. Kolegijoje gali kurtis įvairios dėstytojų, tarnautojų, studentų visuomeninės organizacijos, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
  24. Šio statuto nereglamentuojama Kolegijos veiklos tvarka nustatoma akademinės tarybos tvirtinamomis vidaus tvarkos taisyklėmis. III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA, VALDYMAS IR SAVIVALDA
  25. Kolegiją sudaro Elektrotechnikos ir automatikos bei Mechanikos fakultetai, biblioteka, skyriai, centrai, katedros, laboratorijos ir kiti padaliniai. Kolegijos struktūrą ir jos pakeitimus tvirtina direktorius, suderinęs su Akademine taryba, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
  26. Šiame statute neapibrėžti Kolegijos padalinių tikslai, teisės ir atsakomybė nustatomi akademinės tarybos tvirtinamais nuostatais.
  27. Kolegijoje veikia šios valdymo ir savivaldos institucijos: Steigiamoji taryba, Akademinė taryba, Direktorius, Studentų atstovybė, kitos savivaldos institucijos fakultetuose, kurių veiklą reglamentuoja fakultetų nuostatai. Visuomeninės ir politinės organizacijos savivaldoje nedalyvauja.
  28. Kolegijos steigiamoji taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninės priežiūros ir globos institucija, tvirtinama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
  29. Taryba laikinai vykdo šias Kolegijos tarybos funkcijas: 23.
  30. rengia išvadas dėl Kolegijos plėtros perspektyvų; 23.
  31. rengia ir teikia siūlymus dėl studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, Kolegijos struktūros pakeitimų; 23.
  32. svarsto ir rengia išvadas dėl Kolegijos direktoriaus ataskaitų, ūkinės ir finansinės veiklos; 23.
  33. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skiriamos valstybės ir kitos gautos lėšos; 23.
  34. svarsto naujų studijų krypčių Kolegijoje atidarymo tikslingumą; 23.
  35. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius ir prisideda prie regiono ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros; 23.
  36. rūpinasi paramos teikimu Kolegijai; 23.
  37. viešai skelbia informaciją visuomenei apie Kolegijos veiklos rezultatus; 23.
  38. pasibaigus laikinojo direktoriaus įgaliojimams renka Kolegijos direktorių, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
  39. Taryba turi teisę gauti iš Kolegijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.
  40. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 asmenų. Taryba formuojama iš 3 dalių: vieną trečdalį Tarybos narių skiria akademinė taryba; kitą trečdalį Tarybos narių (ne Kolegijos dėstytojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus ir Kolegijos laikinojo direktoriaus bendru sutarimu. Tarp Kolegijos akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos laikinasis direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir atsižvelgdamas į kolegijos direktoriaus siūlymą skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijoje dirbantis asmuo.
  41. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
  42. Jeigu akademinė taryba nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Taryba juos svarsto pakartotinai, ir jei tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa akademinei tarybai privalomas.
  43. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo reglamente numatytas pareigas, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą, akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.
  44. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka kasmet informuoja akademinę tarybą, Kolegijos bendruomenę ir visuomenę, teikia ataskaitas ministrui.
  45. Kolegijos akademinė taryba – aukščiausia akademinės savivaldos institucija. Jos įsigalioję nutarimai yra privalomi visiems kolegijos dėstytojams, darbuotojams ir studentams.
  46. Akademinė taryba sudaroma 4 metų laikotarpiui. Akademinė taryba veikia Kolegijos statute ir akademinės tarybos nuostatuose numatyta tvarka.
  47. Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas: 32.
  48. teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti Laikinąjį Kolegijos statutą ir jo pakeitimus; 32.
  49. nustato dėstytojų atestavimo ir konkurso pareigoms užimti organizavimo tvarką; 32.
  50. teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti studijų programas; 32.
  51. nustato studijų kokybės laidavimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę; 32.
  52. svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos plėtros programas; 32.
  53. skiria atstovus į Tarybą; 32.
  54. rengia ir svarsto Kolegijos plėtros perspektyvas bei sutarčių su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija projektus; 32.
  55. svarsto metines direktoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas, jų vykdymo ataskaitas ir gavusi kolegijos tarybos pritarimą jas tvirtina; 32.
  56. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus; 32.
  57. kviečia akademinės bendruomenės susirinkimus aktualiems klausimams aptarti.
  58. Kolegijos akademinę tarybą sudaro 15 narių. Kolegijos akademinės tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai (bent po vieną mokslininką kiekvienai studijų krypčiai). Kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai ir studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip po 10 procentų akademinės tarybos narių. Kolegijos direktorius yra akademinės tarybos narys pagal pareigas.
  59. Kolegijos dėstytojų ir mokslo bei studijų institucijų atstovai į akademinę tarybą renkami ir atšaukiami akademinės bendruomenės susirinkime paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 akademinės bendruomenės narių. Studentus deleguoja jų atstovybė.
  60. Akademinės tarybos pirmininką renka akademinės tarybos nariai paprasta balsų dauguma. Kolegijos laikinasis direktorius negali būti renkamas pirmininku. Jeigu akademinės tarybos narys netinkamai vykdo akademinės tarybos nuostatuose numatytas pareigas, akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį delegavusią instituciją su prašymu atšaukti paskirtą narį.
  61. Akademinės tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per studijų metus. Posėdžius kviečia tarybos pirmininkas. Neeilinis posėdis kviečiamas, kai to reikalauja 1/3 akademinės tarybos narių. Neeilinis posėdis kviečiamas ne vėliau kaip po 1 mėnesio po siūlymo. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio išrinktas kitas akademinės tarybos narys. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
  62. Akademinė taryba apie savo sprendimus informuoja Kolegijos akademinę bendruomenę.
  63. Kolegijos laikinasis direktorius (toliau – Kolegijos direktorius) vadovauja Kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.
  64. Kolegijos direktorių skiria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.
  65. Kolegijos direktorius: 40.
  66. atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Kolegijos statutą, kitus teisės aktus; 40.
  67. leidžia įsakymus; 40.
  68. skiria ir atleidžia fakultetų dekanus, suderinęs su akademine taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija; 40.
  69. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų; 40.
  70. sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir dekanų teikimu šalina studentus; 40.
  71. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia; 40.
  72. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 40.
  73. rūpinasi studijų kokybe ir Kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu; 40.
  74. viešai skelbia ir teikia akademinei tarybai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą; 40.
  75. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis; 40.
  76. vykdo kitas jam teisės aktais priskirtas funkcijas.
  77. Kolegijos direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti savo pavaduotojams.
  78. Jeigu akademinė taryba pakartotinai motyvuotai nepatvirtina Kolegijos direktoriaus metinės ataskaitos arba nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus arba statutą, Tarybai pasiūlius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras gali atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų kadencijai nepasibaigus.
  79. Direktoratas yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, dekanai, pagrindinių padalinių vadovai. Direktorato sudėtį savo įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius.
  80. Studentų atstovybė – atstovauja Kolegijos studentų interesams. Atstovybės nariai renkami fakultetų atstovybės narių susirinkimuose, o fakultetų atstovybių nariai – fakultetų studentų susirinkimuose. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus.
  81. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvavo daugiau kaip pusė konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusiųjų studentų.
  82. Studentų atstovai, dalyvaujantys savivaldos institucijų veikloje, turi sprendžiamojo balso teisę.
  83. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių administracijos visais studijų klausimais.
  84. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.
  85. Studentų atstovybės gali jungti į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymais nustatyta tvarka, dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
  86. Kolegija remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti.
  87. Fakultetas yra Kolegijos vienos studijų krypties ir taikomųjų mokslinių tyrimų padalinys. Fakultetą sudaro katedros, laboratorijos bei kiti padaliniai.
  88. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto taryba ir dekanas.
  89. Fakulteto taryba yra aukščiausia fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto tarybos nariai yra fakultetui priklausančių katedrų dėstytojai. Fakulteto studentų atstovybė deleguoja savo atstovus į fakulteto tarybą.
  90. Fakulteto taryba: 54.
  91. svarsto ir teikia akademinei tarybai tvirtinti studijų planus ir programas; 54.
  92. siūlo Kolegijos steigiamajai ir akademinei taryboms steigti ar panaikinti katedras, laboratorijas, kitus padalinius; 54.
  93. sudaro konkursų ir kitas komisijas svarbiausiems klausimams nagrinėti ir spręsti; 54.
  94. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą; 54.
  95. rengia ir teikia tvirtinti fakulteto nuostatus; 54.
  96. svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.
  97. Fakulteto tarybai vadovauja tarybos pirmininkas, kurį taryba renka 4 metų laikotarpiui. Fakulteto dekanas negali būti renkamas tarybos pirmininku.
  98. Fakulteto tarybos posėdžius kviečia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis tarybos posėdis kviečiamas 1/3 tarybos narių pareikalavus. Posėdis kviečiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.
  99. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Nutarimai skelbiami dekano įsakymais.
  100. Fakulteto dekaną 5 metams skiria Kolegijos direktorius, suderinęs su akademine taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
  101. Fakulteto dekanas: 59.
  102. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina akademinės tarybos ir direktorato bei fakulteto tarybos priimtus nutarimus; 59.
  103. leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, darbuotojams ir studentams; 59.
  104. atstovauja fakultetui kolegijos direktorate; 59.
  105. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, studentų šalinimo.
  106. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus bei priima sprendimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus akademinei tarybai ir Kolegijos direktoriui. Dekanato sudėtį savo įsakymu tvirtina dekanas.
  107. Katedra yra pagrindinis studijų bei taikomųjų mokslinių tyrimų organizatorius ir vykdytojas.
  108. Katedra: 62.
  109. organizuoja ir dirba metodinį darbą, vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus; 62.
  110. sudaro atskirų dalykų studijų programas, rengia ir tobulina metodinę medžiagą, mokymo priemones, teikia siūlymus dėl studijų plano ir programų; 62.
  111. siūlo akademinei tarybai kandidatus docento bei lektoriaus pareigoms užimti; 62.
  112. rūpinasi mokslo ir mokomąja literatūra, organizuoja leidybinę veiklą.
  113. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kurį akademinei tarybai pritarus iš katedros narių 4 metams skiria Kolegijos direktorius. Katedros vedėjas kviečia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja.
  114. Katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais fakulteto dekano teikimu įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius.
  115. Katedros veiklą reglamentuoja katedros nuostatai. Katedros nuostatus tvirtina Kolegijos direktorius. IV. KOLEGIJOS PERSONALAS
  116. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos, ūkio, pagalbinis personalas ir kiti tarnautojai. Jų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas ir kiti teisės aktai.
  117. Kolegijos direktorius turi teisę kviestis dirbti Lietuvos Respublikos ir kitų šalių mokslo ir studijų įstaigų darbuotojus, verslo ir kitų ūkio sričių specialistus. Asmuo, norintis dirbti Kolegijoje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu privalo nurodyti savo pareigas pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.
  118. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Pereinamuoju laikotarpiu gali būti šios dėstytojų pareigybės: dėstytojas ekspertas, vyresnysis dėstytojas, dėstytojas, dėstytojas asistentas. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ar taikomojoje mokslinėje veikloje. Dėstytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams už darbą apmokama Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
  119. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus. Jis turi dirbti pedagoginį darbą, formuoti mokslinių tyrimų kryptis, skelbti mokslinių tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
  120. Docento pareigas gali eiti mokslininkas. Akademinei tarybai pritarus į docento pareigas ne daugiau kaip 1 kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
  121. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.
  122. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams, pratyboms, studentų praktikai ir kt., padėti atlikti mokslinius tyrimus. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros studijoms.
  123. Į kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius, iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
  124. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų numatyta tvarka.
  125. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ar mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jei akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
  126. Į Kolegijos ir jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys, kurie eina Kolegijos ar jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, gali dirbti iki kadencijos pabaigos.
  127. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams netaikomas reikalavimas vykdyti mokslinius tyrimus.
  128. Kolegija gali ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar (ir) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiuo statutu numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
  129. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
  130. Kolegija turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimo programose.
  131. Kolegijos dėstytojai turi teisę: 81.
  132. kelti savo kvalifikaciją; 81.
  133. dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir taikomojoje mokslinėje veikloje; 81.
  134. rengtis doktorantūros studijoms; 81.
  135. naudotis kolegijos materialine–technine baze; 81.
  136. išvykti laikinai dirbti (stažuotis) pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose mokyklose (šalyje ir užsienyje); 81.
  137. pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas; 81.
  138. teikti siūlymus dėl studijų programų, studijų organizavimo ir kitos veiklos tobulinimo; 81.
  139. burtis į profesines sąjungas, klubus, visuomenines organizacijas, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams; 81.
  140. dalyvauti kolegijos savivaldoje.
  141. Kolegijos dėstytojai privalo: 82.
  142. dalyvauti metodinėje ir tiriamojoje veikloje; 82.
  143. objektyviai vertinti studentų žinias; 82.
  144. tobulinti savo kvalifikaciją; 82.
  145. rengti ir tobulinti dėstomų dalykų programas; 82.
  146. pateikti studentams būtinas žinias, formuoti reikiamus įgūdžius; 82.
  147. laikytis Kolegijos statuto, vidaus tvarkos taisyklių; 82.
  148. laikytis pedagoginės etikos normų, gerbti akademinės bendruomenės narius.
  149. Už Kolegijos statute, aukštojo mokslo įstatyme bei kituose norminiuose aktuose numatytų pareigų nevykdymą dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako įstatymų numatyta tvarka. V. STUDIJOS IR STUDENTAI
  150. Kolegijoje organizuojamos nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Nuosekliųjų studijų formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.
  151. Neuniversitetinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas. Nuosekliosios studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą.
  152. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualų studijų proceso grafiką, sudarytą Kolegijos nustatyta tvarka.
  153. Kolegijoje gali būti įskaitomi kreditai, gauti kitose mokymosi įstaigose.
  154. Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
  155. Į Kolegiją studijuoti priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Kolegiją sąlygas, suderintas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina Kolegijos akademinė taryba.
  156. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
  157. Studijos Kolegijoje gali būti valstybės finansuojamos ir mokamos. Valstybės finansuojamų ir mokamų studijų tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos norminiai aktai ir Kolegijos studijų tvarkos taisyklės.
  158. Kolegijoje dėstoma valstybine lietuvių kalba. Kai kurie studijų programų moduliai arba tarptautinių studijų programos Kolegijos akademinės tarybos sprendimu gali būti dėstomi ir kitomis kalbomis.
  159. Nenuosekliųjų studijų klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse, sudarytose su Kolegija.
  160. Kolegijos studentai turi teisę: 94.
  161. studijų metu naudotis auditorijomis, laboratorijomis, bibliotekomis, kita studijų įranga bei priemonėmis; 94.
  162. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), nustatyta tvarka studijuoti pagal individualius studijų proceso grafikus; 94.
  163. rinktis specializaciją; 94.
  164. vertinti studijų programą ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto ar kolegijos administraciją dėl žinių vertinimo; 94.
  165. siūlyti Kolegijos akademinei tarybai į studijų programą įtraukti naujus dalykus, steigti naujas specializacijas; 94.
  166. nutraukti ir atnaujinti studijas studijų reglamento nustatyta tvarka; 94.
  167. kreiptis į ginčų komisiją dėl savo interesų pažeidimo; 94.
  168. gauti su studijomis susijusią informaciją; 94.
  169. dalyvauti Kolegijos savivaldoje; 94.
  170. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją; 94.
  171. burtis į visuomenines organizacijas, savo veikla neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams; 94.
  172. dalyvauti Kolegijos tiriamojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje; 94.
  173. dalyvauti saviveikloje; 94.
  174. gauti ne trumpesnes kaip 8 savaičių atostogas per metus; 94.
  175. pablogėjus sveikatai arba esant kitoms svarbioms priežastims gauti akademines atostogas ar studijų pertrauką; 94.
  176. nustatyta tvarka eksternu atsiskaityti už dalykus, numatytus studijų programose; 94.
  177. sudaryti sutartis su būsimais darbdaviais, gauti jų stipendiją; 94.
  178. nustatyta tvarka gauti stipendijas; 94.
  179. vykti į studijas užsienio aukštosiose mokyklose pagal tarptautines studentų mainų programas.
  180. Studentai privalo: 95.
  181. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti savo kultūrinius interesus; 95.
  182. gerbti Kolegijos bendruomenės narius ir deramai atstovauti kolegijai viešame gyvenime; 95.
  183. laikytis Kolegijos statuto, vidaus tvarkos taisyklių; 95.
  184. vykdyti studijų programoje numatytas užduotis; 95.
  185. vykdyti teisėtus Kolegijos dėstytojų reikalavimus, savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus sprendimus; 95.
  186. tausoti Kolegijos turtą.
  187. Už studentų pareigų pažeidimus galima skirti šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti iš Kolegijos.
  188. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu: 97.
  189. grubiai pažeidė Kolegijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus; 97.
  190. nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų; 97.
  191. negrįžo iš akademinių atostogų arba studijų pertraukos; 97.
  192. negali tęsti studijų dėl įsitesėjusio teismo nuosprendžio.
  193. Drausminės nuobaudos studentams skiriamos Kolegijos direktoriaus įsakymu dekano teikimu. Papeikimas gali būti skiriamas ir dekano įsakymu.
  194. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta akademinės tarybos sprendimu. VI. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
  195. Kolegijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę Kolegijos darbuotojų ar studentų raštiškus pareiškimus dėl Kolegijos statuto ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
  196. Nepavykus susitarti darbuotojams ar studentams su administracija, ginčus sprendžia ginčų nagrinėjimo komisijos.
  197. Ginčų nagrinėjimo komisija, sprendžianti ginčus, iškilusius tarp administracijos ir darbuotojų, yra renkama Kolegijos darbuotojų susirinkimuose. Ją sudaro po lygiai Kolegijos administracijos ir darbuotojų atstovų.
  198. Į ginčų nagrinėjimo komisiją, sprendžiančią ginčus, iškilusius tarp Kolegijos administracijos ir studentų, po lygiai skiriami Kolegijos administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys.
  199. Ginčų nagrinėjimo komisijos per 10 dienų išnagrinėja darbuotojo ar studento pareiškimus ar skundus ir priima sprendimą. Sprendimas laikomas priimtas, jei už jį balsavo 2/3 ginčų nagrinėjimo komisijos narių. Jeigu susitarti nepavyko, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
  200. Ginčų nagrinėjimo komisijos veikia pagal akademinės tarybos patvirtintus nuostatus. VII. TURTAS IR LĖŠOS
  201. Kolegijos turtą sudaro nuosavybės teise valdomi: pastatai, materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitas teisėtu būdu įgytas turtas. Šį turtą kolegija valdo, naudoja ir disponuoja juo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  202. Valstybės turtą kolegija valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Kolegija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, vadovaudamiesi paritetiniais principais, studijų realizavimo tikslais, naudojasi abiejų institucijų ir bendrai sukurta studijų baze, ir biblioteka pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis.
  203. Kolegijos lėšas sudaro: 108.
  204. valstybės biudžeto lėšos studijų organizavimui ir plėtrai; 108.
  205. studentų studijų įmokos ir pajamos už mokamas studijas; 108.
  206. pajamos iš mokslo taikomųjų darbų; 108.
  207. pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų; 108.
  208. kitos teisėtu būdu įgytos lėšos. VIII. STATUTO TVIRTINIMO IR KEITIMO TVARKA
  209. Laikinojo statuto pakeitimus gali inicijuoti Kolegijos akademinė taryba arba Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.
  210. Laikinąjį statutą ir jo pakeitimus tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  211. Kolegija reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl kolegijos reorganizavimo ar likvidavimo priima Vyriausybė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto teikimu. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.