LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS N U T A R I M A S DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS KONTROLIUOJAMŲ PREKIŲ EKSPORTO PROBLEMOMS IR SU TUO SUSIJUSIAI BENDROVĖS „AVIA BALTIKA“ VEIKLAI IŠTIRTI 2003 m. kovo 20 d. Nr. IX-1380 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: 1 straipsnis. Pritarti Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti išvadoms (pridedama) ir pripažinti, kad šios Komisijos veikla nutraukiama. 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS ______________ Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. IX-1380 priedas SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS KONTROLIUOJAMŲ PREKIŲ EKSPORTO PROBLEMOMS IR SU TUO SUSIJUSIAI BENDROVĖS „AVIA BALTIKA“ VEIKLAI IŠTIRTI APIBENDRINTI TYRIMO DUOMENYS IR IŠVADOS Seimo laikinoji komisija kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti (toliau – Komisija) buvo įkurta 2002 m. gruodžio 10 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1287 iš 9 Seimo narių. Komisija išklausė Ūkio ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Muitinės, Mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Generalinės prokuratūros atstovus, dviejų didžiausių strategines prekes importuojančių ir eksportuojančių bendrovių „Avia Baltika“ ir „Helisota“ atstovus, susipažino su tarptautine praktika. Komisija, tirdama jai pavestus klausimus, rėmėsi šių institucijų pateikta medžiaga. Visi Komisijos gauti dokumentai pridedami. I. Teisinė bazė Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymas apibrėžė, kad kontroliuojamos prekės yra: strateginės prekės, technologijos ir programinė įranga; dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) prekės, technologijos ir programinė įranga; gynybos priemonės ir paslaugos; cheminės ir biologinės medžiagos, kurios gali būti naudojamos cheminių ginklų ir cheminių bakteriologinių masinio naikinimo ginklų gamyboje; branduolinės medžiagos, branduolinėje veikloje naudojamos nebranduolinės medžiagos, branduolinė įranga ir technologijos; dvigubos paskirties prekės, kurios gali būti naudojamos branduolinėje veikloje; prekės ir technologijos, naudojamos raketų gamyboje. Strateginių prekių eksporto kontrolės sistema Lietuvoje pradėta kurti 1993 m., Vyriausybei 1993 m. lapkričio 19 d. priėmus nutarimą „Dėl strateginių prekių ir technologijų eksporto bei importo kontrolės sistemos kūrimo“, tačiau tik po dvejų metų, 1995 m. liepos 5 d., Seimas priėmė Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymą. Įgyvendinti jis iš esmės pradėtas dar po dvejų metų, kai 1997-aisiais Vyriausybė priėmė atitinkamus poįstatyminius aktus. Iki pat 1997-ųjų Lietuva neturėjo sąrašo valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes. Jis buvo patvirtintas Seimo 1997 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VIII-
(1)straipsnis, kuris nustato specialią baudžiamąją atsakomybę už strateginių prekių ar technologijų importą, tranzitą ar eksportą, neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos ir padarius didelę žalą valstybei. Generalinės prokuratūros atstovas Komisiją informavo, kad Prokuratūrai yra žinomos 3 bylos, susijusios su bendrovės „Avia Baltika“ veikla. Jos buvo iškeltos pagal kontrabandos požymius, bet buvo nutrauktos. Viena byla buvo tiriama net trejus metus, keletą kartų buvo atnaujinama ir vėl nutraukiama. Komisijos tyrimo metu paaiškėjo, kad trejus metus tęsiantis ginčams dėl įstatymų taikymo, nors ir matydama teisinės bazės dviprasmybes, akivaizdžius neatitikimus tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, prokuratūra neatkreipė Seimo dėmesio, kad padėtis yra taisytina. Komisijoje buvo aiškinamasi, kaip Generalinė prokuratūra ruošiasi būsimai narystei NATO bei ES, nes Lietuvos įsipareigojimai, užtikrinant strateginių prekių kontrolę, yra reikšmingi. Komisija buvo informuota, kad prokuratūroje turės vykti specializacija, darbuotojai turės kelti kvalifikaciją, yra planuojama steigti specializuotus padalinius. Numatomas bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas informavo, jog ši tarnyba neturi informacijos apie pažeidimus strateginių prekių importo ir eksporto srityje. Nuo 2002 m. gruodžio mėn. FNTT kartu su Rusijos federaline mokesčių policija atlieka tyrimą, nes bendrovė „Avia Baltika“ 2002 m. kovo 1 d. buvo sudariusi sutartį su Rusijos UAB „Juni Avia“ su nurodyta suma 420 tūkst. JAV dolerių. Sutartyje buvo numatytas 10 pagrindinio sraigto įvorių eksportas iš Rusijos į Lietuvą. FNTT tikrino PVM grąžinimo Rusijos federacijai teisėtumą ir finansinių sandorių tikrumą. FNTT atstovas kalbėjo, kad tyrimas yra atliekamas ir galutiniai rezultatai nėra nustatyti. III. Problemos, susijusios su UAB „Avia Baltika“ veikla UAB „Avia Baltika“ prezidentas Jurijus Borisovas įgaliojo į posėdį atvykti advokatą Adomą Liutvinską ir keletą savo darbuotojų. Jie atsisakė atsakyti į daugelį komisijos narių klausimų, tarp jų ir į klausimus apie įmonės veiklą, jos įsikūrimo aplinkybes, savininkus, ryšius su Rusijos įmonėmis. Nebuvo atsakinėjama ir į klausimus apie istoriją su sraigtasparniu Mi-8T, išgabentu į Sudaną 2001 m. vasarą. „Avia Baltika“ atsisakė pateikti informaciją ir apie bendrovės turtinius, valdymo ryšius su Sankt Peterburgo įmone „SPARK“, įmonės sprendimus dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Mokesčių inspekcija neturi pretenzijų bendrovei, tik buvo atkreiptas dėmesys į didžiulius skirtumus tarp tų pačių prekių kainų jas įvežant į Lietuvą ir išvežant. Kaip pavyzdys paminėtinas vieno sraigtasparnio pardavimo atvejis, kai jo pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas siekė 11 mln. Lt. Rusijos laikraščio „Delovoj Peterburg“ ir žurnalo „Ekstra“ teigimu bendrovė „Avia Baltika“ šiuo metu yra Rusijos bendrovės „SPARK“ užsienio prekybos padalinys. Lietuvos įmonių kataloge bendrovė „Avia Baltika“ yra įvardijama kaip uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovės „Avia Baltika“ kilmė yra siejama su sovietine sraigtasparnių gamykla Kaune, kai po kariuomenės išvedimo buvo įkurta bendrovė „Šansas“. Ji tiekė rusišką aviacijos techniką į kitas šalis, po to transformavosi į bendrovę „Avia Baltika“. 1997 m. bendrovė suskilo į dvi įmones – „Avia Baltika“ ir „Helisota“. Išsiskyrimo priežastys nėra visiškai aiškios, kaip spaudai dar 1998 m. yra teigęs buvęs „Avia Baltika“ bendraturtis Josifas Legenzovas, jis „nenorėjęs dirbti su partneriu, kuris pirmiausia žiūri į Rusiją“. Vienu iš motyvų laikoma ir tai, kad išsiskyrė požiūris į veiklos pobūdį. „Avia Baltika“ iki šiol užsiėmė sraigtasparnių, jų dalių perpardavinėjimu. 1998 m. įvyko esminis bendrovės akcijų judėjimas. J. Borisovas didžiąją dalį „Avia Baltikos“ akcijų (apie 80 proc.) pardavė Liuksemburgo kompanijai „SPACE AERO Holding S. A.“ už 4,4 mln. litų. Tų pačių metų rudenį buvo supirkta apie 80 proc. Sankt Peterburgo aviaremonto gamyklos SPARK akcijų. Apie 18,9 proc. įsigijo J. Borisovas, 59,5 proc. – Liuksemburgo kompanija „SPACE AERO Holding S. A.“ 2002 m. Meksikoje įkuriama dukterinė firma „Avia Baltika de Mexico S. A. de C. V.“ 2002 m. lapkritį J. Borisovas turėjo 24 proc., o „SPACE AERO Holding S. A.“ – 75 proc. Sankt Peterburgo gamyklos SPARK akcijų. Kartu Liuksemburgo kompanija „SPACE AERO Holding S. A.“ turėtas UAB „Avia Baltika“ akcijas pardavė Mergelių salose registruotai ofšorinei kompanijai „SALTZEN Management Ltd“. Mergelių salose registruota kompanija praėjusių metų lapkritį valdė 96,6 proc. UAB „Avia Baltika“ akcijų. Tų pačių metų lapkritį SPARK už 210 tūkst. JAV dolerių išpirko 96,6 proc. UAB „Avia Baltika“ akcijų iš „SALTZEN Management Ltd“. Tuo pat metu J. Borisovas išpirko 75 proc. Liuksemburgo ofšorinės firmos „SPACE AERO Holding S. A.“ ir valdo beveik šimtą vienos didžiausių sraigtasparnių remonto gamyklos Rusijoje akcijų, taip pat susigrąžino ir „Avia Baltika“ valdymą tik už 210 tūkst. Lt (1998 m. parduota už 4,4 mln. Lt). Valstybės saugumo departamento atstovai UAB „Avia Baltika“ komisijai apibūdino kaip bendrovę, turinčią skaidrumo problemų. Apibendrinti tyrimo duomenys apie sraigtasparnio Mi-8T išvežimą į Sudaną Tirdama įvykį, susijusį su sraigtasparnio pardavimu į Sudaną, Komisija susipažino su Ūkio ministerijos pateiktais dokumentais, išklausė įvairių institucijų atstovus. Nustatyta, kad 2001 m. birželio 21d. UAB „Avia Baltika“ pateikė prašymą Ūkio ministerijai išduoti vienkartinę eksporto licenciją sraigtasparniui Mi-8T išvežti į Sudaną. Birželio 27 d. dėl šio prašymo Ūkio ministerija kreipėsi į institucijas, atsakingas už eksporto kontrolę, kad jos pateiktų savo išvadas. Užsienio reikalų ministerija nepritarė UAB „Avia Baltika“ 2001 m. birželio 21 d. prašymui išduoti licenciją sraigtasparnio Mi-8T eksportui į Sudaną, motyvuodama savo sprendimą ES priimtu embargu, JTO sankcijomis, JAV Valstybės departamento patvirtintu sąrašu šalių, remiančių terorizmą. URM perspėjo, kad Sudane vyksta intensyvus pilietinis karas, nėra patikimų garantijų ir pakankamų priemonių praktiškai tikrinti, ar sraigtasparnis nebus reeksportuotas ir ar tikrai nebus panaudotas nenumatytiems tikslams. Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad nestabilioje šalyje, kurioje neveikia tinkama eksporto kontrolė, sraigtasparnis gali būti modifikuotas karo reikmėms, panaudotas vidinių represijų tikslams ar net prieš NATO ir ES valstybių piliečius, jų turtą, taip pat ir teroristiniams aktams. Liepos 19 d. Ekspertų grupės posėdyje nutarta sprendimą dėl licencijos atidėti. Liepos 25 d. Ūkio ministerija paprašė UAB „Avia Baltika“ pateikti papildomos informacijos apie prekės gavėjus Sudane. „Avia Baltika“ prezidentas J. Borisovas liepos 30 d. atšaukė prašymą išduoti licenciją ir skubiai išvežė sraigtasparnį į Sudaną be licencijos. Praėjus pusei metų po šio įvykio, 2002 m. sausį NATO šalių diplomatai kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, prašydami paaiškinti, ar UAB „Avia Baltika“, išveždama sraigtasparnį į Sudaną, nepažeidė eksporto kontrolės teisės aktų ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. Apie šį kreipimąsi buvo informuotas Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Jis pavedė atitinkamoms institucijoms spręsti iškilusias strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito problemas. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visą gautą medžiagą, konstatuoja, kad veiksmai, kai 2001 m. į Sudaną buvo išvežtas sraigtasparnis Mi-8T, nepažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos įstatymų, tačiau neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir JTO taikomų sankcijų. Lietuva laiku sureagavo pakeisdama įstatymus, todėl nebuvo padaryta žala Lietuvos integracijai į NATO ir ES. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos teisinę bazę jokia bendrovė negali eksportuoti karinės ar dvigubos paskirties prekių į Sudaną. IŠVADOS
- Šiuo metu Lietuvoje veikianti ir nuolat tobulinama strateginių prekių kontrolės sistema iš esmės yra pakankama. 2002 m. liepos 5 d. priėmus Strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, pakeitus Vyriausybės nutarimus, t. y. sugriežtinus kontrolę ir suderinus ją su Europos Sąjungos pagrindiniais teisės aktais, Lietuvos teisinė bazė, reglamentuojanti strateginių prekių sistemą, iš esmės atitinka tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva nėra prisijungusi prie kitų svarbių tarptautinių režimų: Wassenaaro susitarimo (WA), Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupės (NSG), Australijos grupės (AG), kurie sudarys sąlygas užkirsti kelią cheminio, biologinio ir branduolinio ginklo bei įprastinės ginkluotės platinimui. Taip pat nepriimtas Tarptautinių sankcijų įstatymo projektas, kuris šiuo metu yra rengiamas ir padės įgaliotoms institucijoms greičiau ir efektyviau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Pastebėtina, kad dar nėra priimti visi reikalingi poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys strateginių prekių kontrolės administravimą.
- Lietuvoje galiojantys teisės aktai nebuvo laiku suderinti su ES teisine baze dėl pareigūnų, atsakingų už strateginių prekių kontrolę, patyrimo, kvalifikacijos bei tarpusavio koordinacijos stokos, delsimo laiku informuoti apie problemas. Tai lėmė, kad strateginės prekės iš Lietuvos yra patekusios į šalis, kurioms taikomas ES embargas ir JTO sankcijos.
- Lietuvos Respublikos institucijos neturi pakankamų galimybių savo jėgomis kontroliuoti, ar strateginės prekės pasiekia deklaruojamą gavėją ir ar galutinis panaudojimas atitinka nurodytą naudojimo paskirtį nestabiliose valstybėse, ypač tokiose, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių. Ši aplinkybė skatina intensyvinti bendradarbiavimą su partneriais NATO ir ES šalyse kontroliuojant strateginių prekių eksportą.
- Veiksmai, kai 2001 m. į Sudaną buvo išvežtas sraigtasparnis Mi-8T, nepažeidė tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau neatitiko Europos Sąjungos embargo nuostatų ir JTO taikomų sankcijų. PASIŪLYMAI Vyriausybei: pagreitinti Tarptautinių sankcijų įstatymo projekto rengimą; pagreitinti prisijungimo prie tarptautinių režimų: Wassenaaro susitarimo (WA), Raketų technologijų kontrolės režimo (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupės (NSG), Australijos grupės (AG) procesą, siekiant glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, kitomis valstybėmis, patikimiau kontroliuoti padėtį valstybėje; paspartinti teisės aktų, būtinų Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymui įgyvendinti, rengimą. Institucijoms: išduodant licencijas užtikrinti įmonių, kurios verčiasi strateginių prekių eksportu, kontrolę, įvertinant visas su besikreipiančiomis įmonėmis susijusias aplinkybes. Generalinei prokuratūrai: geriau pasirengti nagrinėti bylas, kurios iškeltos dėl pažeidimų, susijusių su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais strateginių prekių srityje, ginklų tranzitu per Lietuvą ir pan. ______________ Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti išvados 1 priedėlis KOMISIJOS NAUDOTA MEDŽIAGA Užsienio reikalų ministerijos informacija; Ūkio ministerijos riboto naudojimo informacija; Muitinės departamento prie Finansų ministerijos riboto naudojimo informacija; Generalinės prokuratūros informacija; Finansų ministerijos informacija. Komisijos darbe buvo vadovaujamasi šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, 2002 m. liepos 5 d., Nr. IX-1051; Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymas, 1995 m. liepos 5 d., Nr. I-1022; Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo įgyvendinimo“, 1995 m. liepos 5 d., Nr. I-1023; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1899 straipsniu ir 1632, 224, 2591, 320 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymas, 1998 m. sausio 8 d., Nr. VIII-604; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81, 11, 26, 35, 49, 54, 55, 207, 231, 2312, 2313, 2321, 2322, 2324, 2325, 2326, 234, 2341, 2342, 2343, 2344, 236, 285, 287, 288, 289, 290, 294, 295, 312 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1321, 2141, 3121, 3212 straipsniais įstatymas, 1998 m. vasario 3 d., Nr. VIII-617; Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo“, 1997 m. spalio 21 d., Nr. VIII-468; Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamąsias prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti kontroliuojamąsias prekes, sąrašų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, 2002 m. vasario 24 d., Nr. IX-1344; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kontroliuojamųjų strateginių prekių ir technologijų sąrašų patvirtinimo“, 1997 m. lapkričio 28 d., Nr. 1321; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1321 „Dėl Kontroliuojamųjų strateginių prekių ir technologijų sąrašų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, 2001 m. lapkričio 22 d., Nr. 1390; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kontroliuojamųjų prekių išankstinės ir nuolatinės kontrolės tvarkos patvirtinimo“, 1997 m. rugpjūčio 19 d., Nr. 911; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės vykdymo“, 1997 m. birželio 6 d., Nr. 573; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijavimo ir kontrolės vykdymo tvarkos“, 1997 m. liepos 8 d., Nr. 743; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 743 „Dėl strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijavimo ir kontrolės vykdymo tvarkos“ dalinio pakeitimo“, 2002 m. sausio 29 d., Nr. 132; Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymas „Dėl valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu strategines prekes, ir valstybių, iš kurių draudžiama importuoti ar gabenti tranzitu strategines prekes, sąrašų patvirtinimo“, 2002 m. gruodžio 23 d., Nr. 173; Muitinės departamento prie Finansų ministerijos įsakymas „Dėl kontroliuojamųjų prekių muitinio įforminimo ir pristatymo patvirtinimo sertifikatų išdavimo ir pildymo tvarkos“, 1997 m. rugpjūčio 1 d., Nr. 268; Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas „Dėl ekspertų grupės strateginių prekių ir technologijų importo, tranzito ir eksporto licencijų bei importo sertifikatų išdavimo klausimams spręsti reglamento patvirtinimo“, 1997 m. rugsėjo 23 d., Nr. 294; Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, 1996 m. balandžio 26 d., Nr. 1054; Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, 1996 m. rugpjūčio 16 d., Nr. 1070; Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl pagal Europos Sąjungos steigimo sutarties J.2 straipsnį nustatytos bendrosios pozicijos dėl ginklų, šaudmenų ir karinės įrangos embargo Sudanui įvedimo, 1994 m. kovo 15 d., Nr. 94/165/BUSP; ES Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos dvigubos paskirties prekių ir technologijos eksporto kontrolės režimą (EB), 2000 m. birželio 22 d., Nr. 1334/
- ______________ Seimo laikinosios komisijos kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės „Avia Baltika“ veiklai ištirti išvados 2 priedėlis Su UAB „Avia Baltika“ susijusių bylų apžvalga Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Kliunka informavo Komisiją, kad trejus metus trukusioje baudžiamojoje byloje dėl galimos kontrabandos tyrimas prasidėjo 1999 m. gegužės 14 d., kai Kauno apygardos prokuratūra gavo iš Kauno miesto policijos medžiagą, kad 1997 m. gruodžio 22 d. UAB „Avia Baltika“ neturėdama specialaus leidimo įvežė į Lietuvą sraigtasparnių Mi-24 pagrindinius reduktorius bei pagrindinio sraigto menčių komplektus. Tuo metu nebuvo priimtas specialus Baudžiamojo kodekso 2141str., nustatantis baudžiamąją atsakomybę už strateginių prekių ar technologijų importą, tranzitą ar eksportą, neturint nustatyta tvarka išduotos licencijos, padariusį didelę žalą valstybei. Todėl buvo spręsta, ar įmonės veiksmuose yra kontrabandos nusikaltimo požymių. Pagal Krašto apsaugos ministerijos specialisto, Karinių oro pajėgų orlaivių registravimo, sertifikavimo ir remonto skyriaus vyr. inžinieriaus išvadą šios detalės yra naudojamos karinės paskirties sraigtasparniuose Mi-
- Vertinant prekes buvo remiamasi 1997 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 573, nustatančiu, kokios prekės yra laikomos strateginėmis, taip pat buvo atsižvelgiama į galutinį prekių panaudojimą. Įmonės „Avia Baltika“ atstovai teigė, jog rėmėsi minėto nutarimo kriterijais, sraigtasparnių dokumentais, žodžiu konsultavosi su Ūkio ministerijos ekspertų grupe ir išsiaiškino, kad šios prekės nepatenka į licencijuojamų prekių sąrašą, prekes pateikė muitinei ir nurodė, kad prekės yra civilinės paskirties, o muitinės pareigūnai nereikalavo leidimų. Įmonės „Avia Baltika“ atstovai paaiškino, kad šias detales buvo ketinama realizuoti civilinėje organizacijoje Čekijos Respublikoje. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 1999 m. gegužės 27 d. nutarimu atsisakė iškelti bylą, nes nebuvo kontrabandos nusikaltimo sudėties, motyvuodamas tuo, kad visi įmonės „Avia Baltika“ įvežti reduktoriai ir mentės buvo deklaruoti Kauno teritorinėje muitinėje, detalės ir kodai buvo nurodyti deklaracijoje, patikrinti muitinės pareigūnų, kurie nereikalavo importo leidimų, todėl šios bendrovės vadovo ir darbuotojų veikoje nenustatyta tyčios padaryti nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 312 str. 2 d. Vėliau du kartus nutarimai buvo panaikinti, nes Krašto apsaugos ministerija pateikė medžiagą, kad minėtos prekės yra karinio sraigtasparnio mentės. Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Kliunka Komisiją informavo, kad iškėlus bylą buvo gautas atsakymas iš šiuos sraigtasparnius gaminančios Rusijos gamyklos, jog sraigtasparnio detalės yra karinės paskirties, tačiau jas buvo numatoma panaudoti civiliniams tikslams. Generalinio prokuroro pavaduotojas 1999 m. spalio 14 d. panaikino nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ir medžiaga papildomam tyrimui buvo nusiųsta Kauno apygardos prokuratūrai, nurodant, kad iš esmės buvo remtasi suinteresuotos pusės – įmonės „Avia Baltika“ vadovų ir jų partnerių – paaiškinimais ir raštų kopijomis. Nutarimo naikinimo motyvas buvo ir tai, kad tyrimo metu neįvertinta, jog kai kurias prekes įmonė „Avia Baltika“ eksportavo į Siera Leonę, esančią sąraše valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti kontroliuojamas prekes. Buvo pasiūlyta paskirti įmonės „Avia Baltika“ dokumentų reviziją, sudaryti kvalifikuotų specialistų grupę, kuri įvertintų, ar importuotos prekės yra priskiriamos kontroliuojamų prekių ir technologijų sąrašui, ar reikėjo leidimų joms gabenti bei spręstų dėl įmonės „Avia Baltika“ vadovų ir atsakingų darbuotojų, ekspertų grupės narių, muitinės pareigūnų veiksmų teisėtumo. Lietuvos specialistai konstatavo, jog sraigtasparnis buvo registruotas kaip karinės paskirties. Atlikus papildomą tyrimą, 2002 m. sausio 27 d. Kauno apygardos prokuroras vėl atsisakė iškelti baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 312 str. 2 d., sudėties, o muitinės pareigūnams – nesant nusikaltimo valstybės tarnybai sudėties. Nutarime nurodoma, kad sraigtasparnio Mi-24 detalių gamintojas yra užsienyje, todėl apie pokyčius gamyboje reikia rinkti papildomą informaciją. Taip pat bylos medžiaga patvirtino, kad bendrovės „Avia Baltika“ įsivežamos ir išvežamos prekės, dokumentai buvo pateikti muitinės kontrolei, buvo konsultuojamasi su Ūkio ministerijos ekspertų grupe ir gauti atsakymai, jog leidimų nereikia, todėl nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kad „Avia Baltika“ darbuotojai tyčia be leidimų, pateikdami melagingas žinias apie sraigtasparnio Mi-24 paskirtį, būtų kontrabandos būdu įvežę strategines prekes. 2002 m. rugpjūčio 22 d. Muitinės kriminalinė tarnyba iškėlė dar dvi bylas, įtardama, kad įmonė „Avia Baltika“ gabeno prekes per valstybės sieną neturėdama leidimo jas pervežti. Baudžiamosios bylos buvo nutrauktos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 5 str. 1 d. 2 p. Medžiaga buvo perduota Kauno teritorinei muitinei administracinei atsakomybei taikyti. 2003 m. sausio 9 d. nutarimai dalyje dėl administracinių bylų iškėlimo panaikinti paaiškėjus, kad sraigtasparniai Mi-8, Mi-17 buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1321 patvirtintus Kontroliuojamųjų strateginių prekių sąrašus tik 2002 m. rugpjūčio 8 d., kai įsigaliojo Krašto apsaugos ministro 2002 m. liepos 22 d. įsakymu patvirtinti Dvigubos paskirties orlaivių sąrašai. Sraigtasparnių detalės buvo gabenamos per sieną 2002 m. birželio 14 ir 29 dienomis, t. y. iki sąrašų patvirtinimo. ______________