NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STOMATOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-1061(4) 2003 m. balandžio 3 d. Nr. 404 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Re

(4)2003 m. balandžio 3 d. Nr. 404 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1252 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos stomatologų rūmų įstatymo projektui Nr. IXP-1061

(4)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekto 3 straipsnis, kuriame reglamentuojama Stomatologų rūmų steigimo procedūra, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.59 ir 2.60 straipsnių nuostatų dėl juridinio asmens steigimo. (Juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą, taip pat laikoma juridinio asmens steigėju.) Šiuo atveju siūloma priimti įstatymą dėl viešosios įstaigos įsteigimo, tačiau steigimo tvarka neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, nei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2000, Nr. 47-1341, Nr. 83-2513) 5 straipsnio nuostatų dėl viešosios įstaigos steigimo.
2. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 2 straipsnio 6 dalį asmens sveikatos priežiūra, taigi ir stomatologinė priežiūra, yra valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla. Stomatologinės priežiūros licencijavimo funkcijų perdavimas (numatytas Įstatymo projekto 6 straipsnyje) viešajai įstaigai prieštarautų Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą už licencijos verstis licencijuojama veikla išdavimą imama valstybės rinkliava, t. y. privaloma įmoka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už valstybės institucijos teikiamas paslaugas. Perdavus licencijų išdavimo stomatologinei praktikai bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkcijas viešajam juridiniam asmeniui (ne valstybės institucijai), Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas netektų pajamų.
3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje numatytas stomatologų profesinis mokymas yra ne Stomatologų rūmų, o atitinkamų švietimo įstaigų uždavinys.
4. Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios Stomatologų rūmų steigimą, narystės pagrindus ir valdymą, galėtų būti įtrauktos į Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymą (Žin., 1996, Nr. 35-855). Be to, siūlytume minėtąjį įstatymą suderinti su Europos Bendrijos Tarybos 78/686/EEB ir 78/687/EEB direktyvų reikalavimais ir terminą „stomatologas“ pakeisti terminu „gydytojas odontologas“. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ, PAVADUOJANTI EIKATOS APSAUGOS MINISTRĄ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ ______________