LYGINAMASIS VARIANTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PAKEITIMO 1999 m. sausio 12 d. Nr

LYGINAMASIS VARIANTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PAKEITIMO 1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1022 Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a : 1 straipsnis. Pakeisti Lietuvos mokslo tarybos nuostatus ir juos išdėstyti taip (nauja redakcija). Patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos nuostatus (pridedama). 2 straipsnis. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. I-1539 "Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo" (Žin., 1991, Nr. 21-546), Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m.spalio 19 d. nutarimą Nr. I-284 "Dėl Lietuvos Mokslo Tarybos nuostatų 3, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1993, Nr. 56-1083) ir 1999 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. VIII-1022 "Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimo" (Žin., 1999, Nr. 9-176). 3 straipsnis.

1. Lietuvos mokslo taryba iki 2003 m. gegužės 10 d. turi išrinkti ir pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai sąrašą mokslininkų, išrinktų į Lietuvos mokslo tarybos narių, kurių įgaliojimai pasibaigė arba nutrūko pirma laiko, vietas.
2. Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai iki 2003 m. gegužės 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai po vieną į Tarybą deleguotą narį.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu iki 2003 m. birželio 10 d. pateikia Seimui tvirtinti naujos Tarybos sudėtį, taip pat Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūras. “LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) yra savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Seimo ir Vyriausybės mokslo ekspertas mokslo ir studijų plėtros bei finansavimo klausimais. Vyriausybės teikimu Seimo įsteigta valstybės įstaiga, atliekanti Seimo ir Vyriausybės patarėjo mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais funkcijas.
5. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu.
6. Taryba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų mokslui ir studijoms. bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms. Taryba sudaro savo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
7. Taryba yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas banke. Tarybos adresas: Gedimino pr. 3, 2600 Vilnius. II. TARYBOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS
8. Pagrindiniai Tarybos tikslai atliekant Seimo ir Vyriausybės patarėjo funkcijas yra skatinti akademinę bendruomenę: 1) efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, studijų bei kultūros plėtojimo srityse; skatinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų raidą, didinti jų poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį; 2) kurti ir palaikyti efektyvią, konkurencingą ir socialiai orientuotą mokslo, technologijų, eksperimentinės plėtros bei nacionalinį identitetą ugdančią mokslo ir studijų sistemą; teikti Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms bei jų asociacijoms siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti; 3) kurti mokslo žiniomis besiremiančią ekonomiką, ugdyti pilietinę visuomenę, didinti ūkio subjektų tarptautinį konkurencingumą. analizuoti situaciją mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslininkų, kitų mokslo ir studijų srities darbuotojų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais bei teikti Seimui ir Vyriausybei išvadas; 4) teikti siūlymus Vyriausybei dėl mokslo ir studijų finansavimo bei valstybės biudžeto projekto sudarymo.
9. Pagrindiniai Tarybos uždaviniai: Įgyvendindama savo,kaip Seimo ir Vyriausybės mokslo eksperto mokslo ir studijų plėtros bei finansavimo klausimais, uždavinius Taryba: 1) skatinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei taikomosios mokslo veiklos raidą, didinti mokslo poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį; nagrinėja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strateginius planus ir teikia siūlymus jiems tobulinti; 2) teikti Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms bei jų asociacijoms siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti analizuoja mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus ar jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia tuos projektus rengusioms institucijoms siūlymus jiems tobulinti; 3) analizuoti situaciją mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslininkų, kitų mokslo ir studijų srities darbuotojų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais bei teikti Seimui ir Vyriausybei išvadas siūlo ir vertina prioritetines mokslo, studijų ir technologijų plėtros kryptis; 4) teikti siūlymus Vyriausybei dėl mokslo ir studijų finansavimo bei valstybės biudžeto projekto sudarymo. teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl biudžeto asignavimų paskirstymo atskiroms mokslų sritims bei dėl programinio ir konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo; 5) skatinti ir plėtoti akademinės ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą teikia siūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo mokslui, studijoms, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti; 6) teikia išvadas ir siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų institucijų finansavimo, reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat naujų mokslo ir studijų institucijų steigimo; 7) teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų programoms skirtų asignavimų naudojimo efektyvumo; 8) atlieka arba organizuoja mokslo bei, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms paprašius, kitų Lietuvos ūkio, kultūros ir socialinės plėtros programų mokslinę ekspertizę; 9) nagrinėja ir vertina aukštųjų mokyklų studijų programų tvirtinimo ir valstybinės registracijos principus bei naujų programų įtraukimo pagrįstumą; 10) ministerijų ir kitų valstybės tarnybų prašymu atlieka valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų mokslo programų ir tyrimo darbų užduočių bei jų finansavimo projektų ekspertizę, vertina atliktų darbų rezultatus; 11) teikia siūlymus dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų bei šio fondo valdybos sudėties.
10. Įgyvendindama savo, kaip mokslo ir studijų savivaldos institucijos, uždavinius Taryba: 1) teikia siūlymus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strateginiams planams parengti ir tobulinti nagrinėja mokslo ir studijų institucijų siūlymus klausimais, kuriuos pagal kompetenciją turi spręsti Seimas, Vyriausybė, atitinkamos ministerijos, ir teikia apibendrinančias išvadas mokslo ir studijų institucijų reikmių klausimais; 2) analizuoja mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus ar jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia projektus rengusioms institucijoms siūlymus jiems tobulinti rengia siūlymus dėl mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų, mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų, studijų kvalifikacinių laipsnių, mokslo leidinių kvalifikacinių reikalavimų; 3) siūlo ir vertina prioritetines studijų, mokslo ir taikomosios mokslo veiklos kryptis siūlo Vyriausybei suteikti mokslo ir studijų institucijoms teisę steigti doktorantūrą, teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus; prižiūri, kaip laikomasi nustatytos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo tvarkos ir kvalifikacinių reikalavimų, nostrifikuoja užsienyje įgytus mokslo laipsnius; 4) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl biudžeto asignavimų paskirstymo mokslų sritims, dėl mokslinių tyrimų programinio ir konkursinio finansavimo, taip pat dėl mokslo ir studijų institucijų kartu su ūkio subjektais vykdomų mokslinių tyrimų bei mokslo taikomųjų darbų finansavimo; palaiko ir plėtoja ryšius su šalies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis; 5) teikia siūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo mokslui, studijoms, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti; nagrinėja kitus mokslo ir studijų klausimus. 6) teikia išvadas ir siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų institucijų finansavimo, pertvarkymo ar pabaigos, taip pat naujų mokslo ir studijų institucijų steigimo; 7) teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų programoms skirtų asignavimų naudojimo veiksmingumo; 8) atlieka arba organizuoja mokslo ir, valstybės institucijoms bei įstaigoms paprašius, kitų Lietuvos ūkio, kultūros ir socialinės plėtros programų ekspertizę; 9) ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų prašymu atlieka valstybės lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslo veiklos programų bei jų finansavimo projektų ekspertizę, vertina atliktų darbų rezultatus; 10) teikia siūlymus dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų bei šio fondo valdybos sudėties; 11) vykdo kitus Seimo ir Vyriausybės pavedimus; 12) nagrinėja mokslo ir studijų institucijų siūlymus klausimais, kuriuos pagal kompetenciją turi spręsti Seimas, Vyriausybė, ministerijos, ir teikia apibendrinančias išvadas mokslo ir studijų institucijų reikmių klausimais; 13) rengia siūlymus dėl reikalavimų, keliamų mokslo ir studijų institucijoms, mokslo leidiniams, mokslo laipsniams; 14) teikia siūlymus dėl doktorantūros studijų ir mokslo laipsnių teikimo tvarkos, prižiūri, kaip laikomasi doktorantūros ir mokslo laipsnių teikimo nustatytos tvarkos, pripažįsta užsienyje įgytus mokslo laipsnius; 15) palaiko ir plėtoja ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis; 16) teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių, taip pat dėl valstybės užsakymų; 17) ) teikia siūlymus Vyriausybei dėl reikalavimų steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, dėl šių įstaigų veiklos kvalifikacinių reikalavimų ir jų veiklos priežiūros tvarkos; 18) nagrinėja kitus studijų, mokslo ir taikomosios mokslo veiklos klausimus.
11. Įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka Taryba turi teisę gauti iš valstybės institucijų bei įstaigų, taip pat iš valdymo bei mokslo ir studijų institucijų informaciją, statistinius duomenis, dokumentus, projektus ir kitą papildomą medžiagą, būtiną kvalifikuotoms išvadoms parengti.
12. Taryba gali siūlyti Vyriausybei ir Seimui priimti ar keisti teisės aktus mokslo, studijų ir taikomosios mokslo veiklos klausimais technologijų klausimais.
13. Taryba kasmet pateikia Seimui, Vyriausybei bei mokslo visuomenei veiklos ataskaitą. Taryba leidžia savo informacinius leidinius. III. Tarybos struktūra
14. Tarybos narius tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Tarybą sudaro 32 nariai: Tarybą sudaro 24 nariai: 1) 15 narių (po 3 penkių mokslo sričių - humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos - mokslininkus), kurie išrenkami iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų ekspertų; kuriuos išrenka mokslininkai; 2) 6 nariai, pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijos; 9 Vyriausybės teikimu Seimo paskirti nariai. 3) 6 nariai, kuriuos bendru sutarimu deleguoja Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga. 4) 3 nariai, kuriuos bendru sutarimu deleguoja Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. 5) 2 nariai, kuriuos bendru sutarimu deleguoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai.
15. Tarybos nariu galima būti ne daugiau kaip dvi ketverių metų kadencijas Tarybos narių kadencija - šešeri metai. Kas dveji metai vienas kiekvienos mokslo srities mokslininkas ir 3 Seimo paskirti Tarybos nariai, baigę savo kadenciją, keičiami naujais.
16. Savo uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms vykdyti Taryba savo reglamento nustatyta tvarka iš Tarybos narių, ekspertų ir kitų asmenų sudaro komisijas, į kurias kviečiami mokslo ir studijų institucijų, ministerijų, asociacijų ir kitų organizacijų pasiūlyti asmenys. Taryba sudaro 7 nuolatines ekspertų komisijas (toliau - ekspertų komisijos): 1) Mokslininkų kvalifikacijos komisiją; 2) Studijų komisiją; 3) Humanitarinių mokslų komisiją; 4) Socialinių mokslų komisiją; 5) Fizinių mokslų komisiją; 6) Biomedicinos mokslų komisiją; 7) Technologijos mokslų komisiją.
17. Tarybos organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą atlieka tarybos direkcija. Direkcijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba. Tarybos direkcijos etatų skaičių Taryba nustato raštu gavusi švietimo ir mokslo ministro pritarimą IV. tarybos narių rinkimai
18. Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki ankstesnės kadencijos narių įgaliojimų pabaigos universitetų senatai ir mokslo institutų tarybos atrenka Tarybos ekspertus pagal kvotas, kurias Taryba nustato proporcingai institucijose dirbančių kiekvienos iš penkių mokslo sričių mokslininkų skaičiui taip, kad būtų atrinkta po 20 kiekvienos mokslų srities ekspertų. Mokslo ir studijų institucijoms, kuriose dirba mažiau mokslininkų nei reikia vienam mokslų srities ekspertui atrinkti, Taryba pasiūlo tokį ekspertą atrinkti kartu su kitomis institucijomis. Tarybos narių rinkimus organizuoja Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta vieniems rinkimams organizuoti Rinkimų komisija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki dalies Tarybos narių įgaliojimų pabaigos.
19. Rinkimai į Tarybą pagal penkias mokslų sritis organizuojami kas dveji metai rinkiminėse konferencijose, kurios vyksta valstybinių aukštųjų mokyklų fakultetuose ir valstybiniuose mokslo institutuose.
20. Mokslo ir studijų institucijos atrinktų ekspertų sąrašus ir jų veiklos charakteristikas pateikia Tarybai. Rinkimų komisijos nustatyta tvarka po vieną kandidatą į Tarybos narius turi teisę iškelti mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos fakulteto) taryba (senatas).
21. Kandidatus į atitinkamos mokslų srities Tarybos narių vietas slaptu balsavimu iškelia ir už juos balsuoja atitinkamos mokslų srities mokslo ir studijų institucijų atrinkti ekspertai. Išrinktais Tarybos nariais laikomi mokslų srities skirtingų mokslų krypčių mokslininkai, gavę daugiausia balsavime dalyvavusiųjų balsų. Jeigu vienodą skaičių balsų surinko du ar daugiau vienos mokslų krypties ekspertų, negu gali būti išrinkta Tarybos narių, balsuojama dar kartą tik už kandidatus, surinkusius vienodą skaičių balsų. Kandidatai į Tarybą pradedami kelti paskelbus rinkimus ir baigiami praėjus vienam mėnesiui po rinkimų paskelbimo dienos.
22. Išrinktų kandidatų į Tarybos narius sąrašą Taryba pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai. Kandidatais keliami mokslininkai, per pastaruosius penkerius metus paskelbę savo mokslinių darbų šalies ir užsienio ar tarptautiniuose recenzuojamuose leidiniuose.
23. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Tarybos narių kadencijos pabaigos, po vieną Tarybos narį Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos studentų sąjunga, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencija, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai. Mokslo ir studijų institucijų (jų filialų) vadovai ir vadovų pavaduotojai kandidatais į Tarybos narius nekeliami.
24. Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi Tarybos išrinktų kandidatų į Tarybos narius sąrašą ir 20 punkte išvardytų institucijų ir organizacijų pasiūlymus, papildo Tarybos narių sąrašą savo pasiūlytais kandidatais ir pateikia Vyriausybei svarstyti visą Lietuvos mokslo tarybos sudėtį, taip pat jos pirmininko ir pavaduotojo kandidatūras, aptartas su Tarybos nariais. Kandidatus į Tarybos narius bei rinkėjus pagal mokslo sritis registruoja Rinkimų komisija. Kandidatų į Tarybos narius bei rinkėjų registracija baigiama ne vėliau kaip po 5 dienų, pasibaigus nustatytam kandidatų kėlimo terminui.
25. Vyriausybė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos narių kadencijos pabaigos pateikia Seimui tvirtinti naujos kadencijos Tarybą. Vyriausybė taip pat pasiūlo Seimui tvirtinti Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kandidatūras. Rinkimų komisija prieš 15 dienų iki balsavimo paskelbia spaudoje kandidatų į Tarybos narius pavardes, balsavimo datą ir vietą bei organizuoja rinkimų konferencijas.
26. Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo (vieno iš jų) pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose bei įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tarybos pirmininkas (pavaduotojas) negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę bei kūrybinę veiklą. Pasibaigus Tarybos pirmininko (pavaduotojo) kadencijai, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba lygiavertės pareigos (iki bus paskelbtas konkursas) valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje arba valstybės tarnyboje. Rinkėjai, atvykę į rinkimų konferenciją, pateikia dokumentus (daktaro, habilituoto daktaro diplomus, pedagoginių mokslo vardų atestatus), įrodančius, kad jie yra tos mokslo srities mokslininkai. Konferencijos sprendimai yra teisėti, kai joje dalyvauja ne mažiau kaip 50 procentų Rinkimų komisijoje registruotų mokslininkų.
27. Konferencijose sudaroma galimybė visiems tos mokslo srities kandidatams į Tarybos narius pristatyti rinkėjams savo veiklos Taryboje programą. Balsuojama slaptu balsavimu. Konferencijoje išrinkta balsų skaičiavimo komisija konferencijos patvirtintą slapto balsavimo rezultatų protokolą perduoda Rinkimų komisijai.
28. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis eina Tarybos nario pareigas tol, kol vietoj jo paskiriamas naujas Tarybos narys. Rinkimų komisija, susumavusi visų vienos mokslo srities rinkimų konferencijų balsų skaičiavimo komisijų pateiktus rezultatus, paskelbia išrinktu tą kandidatą, kuris surinko daugiausiai balsų. Jei visose vienos mokslo srities konferencijose dalyvavo mažiau kaip 50 procentų visų registruotų rinkėjų, šie rinkimai laikomi neįvykusiais ir per 15 dienų skelbiami pakartotiniai tos mokslo srities Tarybos nario rinkimai.
29. Kai Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas narys. Vyriausybė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki dalies Tarybos narių įgaliojimų pabaigos teikia Seimui skiriamų Tarybos narių kandidatūras.
30. Pirmajam atnaujintos sudėties Tarybos posėdžiui pirmininkauja (kol bus išrinktas Tarybos pirmininkas) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Posėdyje iš mokslininkų rinktų Tarybos narių slaptu balsavimu išrenkamas Tarybos pirmininkas. Kandidatus į Tarybos pirmininkus gali siūlyti kiekvienas Tarybos narys.
31. Tas pats asmuo Tarybos pirmininko pareigas gali eiti ne daugiau kaip tris dvejų metų kadencijas iš eilės. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba lygiavertės pareigos valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, išskyrus renkamas pareigas.
32. Tarybos ekspertais atrenkami nepriekaištingos reputacijos, plačios erudicijos, aktyviai mokslinį darbą dirbantys mokslininkai, turintys mokslo organizavimo, mokslo ir studijų institucijų finansavimo, teisės aktų rengimo ir ekspertinio darbo patirties bei žinantys Lietuvos mokslo, technologijų plėtros, ūkio ir visuomenės gyvenimo problemas. Mokslo ir studijų institucijų vadovai, jų pavaduotojai ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nariai ekspertais nesiūlomi. Atnaujinta Taryba per du mėnesius sudaro ekspertų komisijas iš Tarybos narių ir ekspertų. Ekspertus pasiūlo mokslo ir studijų institucijų (aukštosiose mokyklose - fakultetų) tarybos (senatai), mokslininkų visuomeninės organizacijos, ministerijos, pramonininkų, verslo, kultūros ir kitos organizacijos. Didžiausias ekspertų komisijos narių skaičius -
34. Ekspertų komisijų pirmininkais dvejiems metams Taryba skiria mokslininkų išrinktus Tarybos narius. Tarybos narys gali būti ne daugiau kaip dviejų ekspertų komisijų nariu. Ekspertų komisijų sudėtis kas dveji metai atnaujinama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.
35. Tarybos nario įgaliojimai anksčiau laiko nutrūksta, kai: 1) iš pareigų atšaukia jį išrinkusi ar delegavusi institucija;jį atšaukus iš pareigų; 2) pasibaigus jo kadencijai arba laikui, kuriam jis buvo paskirtas; 3) jam atsistatydinus; 4) nebegalint eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių; 5) jam mirus; 6) jį išrinkus arba paskyrus mokslo ir studijų institucijos (jos filialo) vadovu arba vadovo pavaduotoju ar Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nariu. V. Tarybos darbo organizavimas
36. Tarybos posėdžiai paprastai rengiami kartą per mėnesį. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami bendru sutarimu arba paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Siūlymai dėl valstybės biudžeto projektuose numatytų lėšų mokslui, studijoms bei programinio ir konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo, taip pat dėl biudžeto asignavimų paskirstymo mokslo ir studijų sritims, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti priimami 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
37. Reglamento nustatyta tvarka Taryba sudaro kolegiją, sprendžiančią laikotarpiu tarp Tarybos posėdžių kylančius klausimus. Tarybos kolegiją sudaro Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir komisijų pirmininkai. Taryba ir nuolatinės ekspertų komisijos dirba pagal Tarybos patvirtintą reglamentą. Konkretiems mokslo ir studijų klausimams nagrinėti Taryba gali sudaryti laikinąsias ekspertų komisijas.
38. Taryba periodiškai rengia bendrus Tarybos narių ir ekspertų posėdžius, kuriuose svarstomi svarbiausi studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimai, rengiamų mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektai, komisijų ir Tarybos darbo rezultatai. Į bendrus posėdžius kviečiami mokslo ir studijų institucijų, jų tarybų ir senatų vadovai, ministerijų, visuomeninių organizacijų atstovai, mokslininkai. Kartą per tris mėnesius rengiamas bendras Tarybos ir ekspertų komisijų posėdis, kuriame svarstomi svarbiausi mokslo ir studijų plėtros klausimai, Tarybos rengiamų mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektai, komisijų ir Tarybos darbo rezultatai. Į bendrus posėdžius kviečiami mokslo ir studijų institucijų ir jų tarybų vadovai, mokslininkai, ministerijų, mokslininkų ir kitų organizacijų atstovai.
39. Mokslo ir studijų institucijų ar mokslininkų visuomeninių organizacijų parengtus teisės aktų projektus bendrame Tarybos ir ekspertų komisijų posėdyje pristato projekto autorių atstovas ar institucijos, rengusios tuos projektus, įgaliotas asmuo.
40. Tarybos darbą organizuoja ir jai atstovauja Tarybos pirmininkas. Įgaliojimus atstovauti Tarybai konkrečiais klausimais Tarybos pirmininkas gali suteikti kitam Tarybos nariui. Tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina kitas pirmininko paskirtas Tarybos narys, kuriam už pavadavimo laikotarpį mokamas Tarybos pirmininko atlyginimas.
41. Tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui mokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytas atlyginimas. Tarybos pirmininkui mokamas mėnesinis profesoriaus habilituoto daktaro atlyginimo dvigubo dydžio atlyginimas. Tarybos pirmininkas negali turėti kitų pareigų ar gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinį ar pedagoginį darbą.
42. Tarybos nariams ir ekspertams iš Tarybai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama už parengtas studijas, pranešimus ir ekspertizes kaip už autorinį darbą, taip pat atlyginamos atvykimo į posėdžius išlaidos. Kitiems savo nariams, taip pat ekspertų komisijų nariams Taryba moka už atliktas ekspertizes kaip už kūrybinį darbą, atlygina komandiruočių į posėdžių vietą išlaidas.
43. Mokslininkų kvalifikacijos komisija: 1) rengia mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir pedagoginių pareigybių, mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų, studijų kvalifikacinių laipsnių, mokslo leidinių kvalifikacinių reikalavimų projektus; 2) rengia siūlymus Tarybai dėl mokslo ir studijų institucijų teisės steigti doktorantūrą, turėti habilitacijos teisę, teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus; 3) analizuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi teisės aktuose nustatytos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo tvarkos ir kvalifikacinių reikalavimų; 4) vertina mokslo leidinius ir rengia siūlymus dėl paramos jų leidybai; 5) teikia Tarybai siūlymus dėl kitose valstybėse įgytų mokslo laipsnių nostrifikacijos; 6) rengia siūlymus kitais su mokslininkų kvalifikacija susijusiais klausimais.
44. Studijų komisija: 1) analizuoja aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio kaitą ir rengia siūlymus aukštojo mokslo sistemai plėtoti; 2) rengia siūlymus dėl bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus ir šio skaičiaus paskirstymo aukštosioms mokykloms ir pagal studijų programas; 3) analizuoja ir vertina aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus, skirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir teikia išvadas dėl šių mokyklų finansavimo ir veiklos plėtojimo; 4) rengia ir analizuoja siūlymus dėl naujų aukštųjų mokyklų steigimo, kitų mokyklų reorganizavimo į aukštąsias mokyklas; 5) rengia išvadas dėl akredituojamų atitinkamų mokslo srities studijų programų; 6) nagrinėja kitus su aukštuoju mokslu susijusius klausimus.
45. Nuolatinės mokslo ekspertų komisijos: 1) analizuoja ir rengia siūlymus Tarybai dėl atestuojamų ar steigiamų atitinkamos mokslo srities mokslo ir studijų institucijų veiklos, numatomų tyrimų krypčių bei programų, valstybės biudžeto subsidijos dydžių; 2) analizuoja mokslo ir studijų institucijų veiklos ataskaitas bei vertina biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą; 3) Tarybos pavedimu atlieka valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų tyrimų projektų mokslinę ekspertizę, įvertina šių projektų ataskaitas; 4) rengia išvadas dėl mokslo ir studijų institucijų paraiškų konkursiniam ir programiniam mokslo darbų finansavimui; 5) atlieka valstybinių programų mokslinę ekspertizę ir rengia išvadas dėl jų vykdymo ir rezultatų; 6) rengia siūlymus Tarybai kitais su mokslo sritimi susijusiais klausimais. VI. Tarybos siūlymų ĮGYVENDINIMO tvarka
46. Taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Tarybos pirmininkas kasmet pateikia Seimui ir Vyriausybei metinę Tarybos veiklos ataskaitą. Metinės ataskaitos tekstą Taryba taip pat pateikia Taryboje atstovaujamoms institucijoms bei organizacijoms. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pritarus, metinė ataskaita teikiama svarstyti Seimui. Ministerijų ir kitų valstybės tarnybų prašymu Taryba privalo parengti išvadas dėl teikiamų Vyriausybei nutarimų projektų ir tarptautinių sutarčių, jei juose reglamentuojami mokslo, studijų ir technologijų plėtros klausimai.
47. Taryba yra atsakinga už tai, kad valstybės institucijoms, pateikusioms Tarybos ekspertizei teisės aktų ir kitų dokumentų projektus, būtų laiku parengtos argumentuotos išvados ir rekomendacijos. Tarybos parengtuose pranešimuose, studijose ir rekomendacijose išdėstomas teikiamų siūlymų galimų pasekmių (ir teigiamų, ir neigiamų) vertinimas. Vyriausybėje svarstant nutarimų projektų ir tarptautinių sutarčių, kurie reglamentuoja mokslo, studijų ir technologijų plėtros klausimus, projektus gali būti išklausoma Tarybos pirmininko ar jo įgalioto atstovo nuomonė.” VII. Tarybos atsakomybė ir atskaitomybė
48. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų prašymu Taryba rengia išvadas dėl teikiamų Vyriausybei nutarimų projektų ir tarptautinių sutarčių, jei juose reglamentuojami studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimai, bei kitais klausimais, kuriems reikalinga mokslinė kompetencija.
49. Vyriausybėje svarstant nutarimų ir tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimus, projektus išklausoma Tarybos įgalioto atstovo nuomonė. 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1999 m. kovo 1 d. pateikia Seimui 9 Seimo skiriamų Lietuvos mokslo tarybos narių kandidatūras (2 narius vieneriems metams, 4 narius trejiems metams, 3 narius penkeriems metams, nurodydama, kuriuos iš jų skirti vieneriems, trejiems ir penkeriems metams). 3 straipsnis. Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta Rinkimų komisija turi organizuoti naujų Lietuvos mokslo tarybos narių rinkimus 1999 m. lapkričio mėn. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis