Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO JUOZO BERNATONIO VIEŠAI PAREIKŠTIEMS KALTINIMAMS POLICIJOS GENERALINIAM KOMISARUI VYTAUTUI GRIGARAVIČIUI IR JO NUŠALINIMO BEI ATESTACIJOS TEISĖTUMUI IŠTIRTI IŠVADA 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis 2003 m. balandžio mėn. 8 dieną viešai apkaltino Lietuvos policijos generalinį komisarą neteisėtais veiksmais – nurodymu rinkti informaciją apie aukštus vidaus reikalų sistemos pareigūnus, ir siekdamas ištirti susidariusią padėtį bei vertinti, ar teisėtai vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis 2003 m. balandžio 9 d. nušalino nuo pareigų generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių bei priėmė sprendimą surengti jo neeilinę atestaciją, savo 2003 metų balandžio mėn. 10 dienos nutarimu Nr. IX -1501 sudarė Laikinąją tyrimo komisiją (toliau Komisija) vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio viešiems kaltinimams policijos generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui ir jo nušalinimo bei atestacijos teisėtumui ištirti (Priedas Nr.1). Komisija sudaryta iš šių Seimo narių: · Dailiaus Alfonso Barakausko, · Algio Kašėtos, · Nikolaj Medvedev, · Jurgio Razmos, · Alvydo Sadecko, · Aloyzo Sakalo, · Romano Algimanto Sedlicko, · Eduardo Šablinsko, · Antano Valio ir · Juliaus Veselkos. Komisijos pirmininku paskirtas Aloyzas Sakalas, o pirmininko pavaduotoju- Julius Veselka. Komisija paprašė etikos ir procedūrų komisijos pateikti išvadą, ar Komisijos nariai atlikdami tyrimą neturės viešųjų ir privačių interesų konflikto. Etikos ir procedūrų komisija tokio konflikto nenustatė (Priedas Nr.2). Tada komisija suformulavo klausimyną valstybinėms institucijoms ir pareigūnams (Priedas N. 3). Šio klausimyno svarbiausieji klausimai: Vidaus reikalų ministrui: · Pateikti juridiškai patvirtintus faktus apie tai, kad Generalinis komisaras V.Grigaravičius nurodė neteisėtai rinkti informaciją apie aukštus valstybės pareigūnus ar žinojo, kad tokia informacija renkama. · Pateikti visus dokumentus apie generalinio komisaro nušalinimą nuo pareigų ir jo teisinį pagrįstumą. · Pateikti visus dokumentus apie neeilinę generalinio komisaro atestaciją ir jos teisinį pagrįstumą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorei p. Onai Jakštaitei: · Kurios duomenų bazės yra VRM ir kurios Policijos departamento žinioje? · Kas turi teisę naudotis šiomis bazėmis? · Kokiais vidaus dokumentais naudojantis tvarkomos duomenų bazės? · Ištirti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, slaptažodžių naudojimo pagrįstumą įeinant į duomenų bazes ir duomenų saugumą. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM direktoriui Vygantui Ivanauskui: · Pateikti pažymą apie VRM informacinės sistemos duomenis. · Kokia institucija atsakinga už duomenų bazės tinkamą naudojimą? · Kas nustato duomenų naudojimo tvarką ir vykdo priežiūrą? · Kokios numatytos sankcijos už neteisėtą naudojimąsi duomenų baze? Šiai dienai gauti atsakymai iš šių Valstybės institucijų (Priedas Nr. 4): · VR ministro Juozo Bernatonio, · Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Onos Jakštaitės, · Informatikos ir ryšių departamento prie VRM direktoriaus Vyganto Ivanausko. Komisija paprašė šių teisės institucijų: Aukščiausiojo teismo, VU Teisės fakulteto, LTU Teisės fakulteto, Teisės instituto ir Seimo teisės departamento pateikti Komisijai ekspertinius vertinimus atsakant į šiuos du klausimus (Priedas Nr. 5): · Ar generalinio komisaro nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas? · Ar paskelbta neeilinė atestacija nuo pareigų jau nušalintam generaliniam komisarui buvo teisėta? Gauti atsakymai iš šių teisės ekspertų (Priedas Nr. 6): · LR Seimo Teisės departamento, · Teisės instituto, · TU Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros. Aukščiausiasis teismas atsisakė pateikti išvadą motyvuodamas tuo, kad jo nuomonė gali tapti imperatyvu teismams, jei kuri nors ginčo šalis kreiptųsi į teismą. VU Teisės fakultetas atsisakė pateikti išvadą, motyvuodamas tuo, kad dėl šio fakulteto autoriteto teisinėje visuomenėje, jo išvada gali pakenkti teismo bešališkumo principui ateities bylose. TURIMOS MEDŽIAGOS ANALIZĖ Duomenų bazės Yra dvi duomenų bazės: Centrinė duomenų bazė (CDB) VRM žinioje ir Operatyvinių duomenų bazė Policijos departamento žinioje. Kaltinimai Generaliniam policijos komisarui buvo mesti dėl neteisėto naudojimosi CDB. Kartu publikuota teiginių, kad CDB sukaupti duomenys yra elementarūs ir gali būti nesunkiai randami ir viešose paieškų sistemose. Dėl šių motyvų Komisija savo dėmesį sukoncentravo šios bazės turiniui ir naudojimosi ja teisėtumui patikrinti. Buvęs VR ministras Stasys Šedbaras remdamasis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais: · Policijos įstatymu, · Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, · Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, · Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, Vyriausybės nutarimais ir VRM teisiniais dokumentais savo 1999.06.03 įsakymu Nr. 366 patvirtino VRM informacinės sistemos nuostatus, kuriuose numatytos šios duomenų bazės: · Lietuvos Respublikos gyventojai (DB „LR gyventojai”), · Registruotos autotransporto priemonės (DB „Autotransportas”), · Šaunamieji ginklai (DB „Šaunamieji ginklai”), · Ieškomi asmenys (DB „Ieškomi asmenys”), · Vogtas autotransportas (DB „Vogtas autotransportas”), · Vogti šaunamieji ginklai (DB „Vogti šaunamieji ginklai”), · Nusikaltimų ir juos padariusių asmenų apskaita (DB „Baudžiamoji statistika”), · Policijos profilaktinė įskaita (DB „ Policijos profilaktinė įskaita”), · Numeruoti daiktai (DB „Numeruoti daiktai”), · Administracinės teisės pažeidėjai, trauktini baudžiamojon atsakomybėn už pakartotinai per metus įvykdytus administracinės teisės pažeidimus (DB „Filtras”), · Operatyvinė – prevencinė įskaita (DB „Operatyvinė – prevencinė įskaita”) VR ministras Juozas Bernatonis 2002.10.21 patvirtino VRM informacinės sistemos priėmimo aktą Nr. 83, kuriame kai kurios DB apjungtos ar jų pavadinimai modifikuoti ir atsirado DB „Nepageidautini asmenys”, DB „Negaliojantys asmens dokumentai”ir DB „Neatpažintų lavonų kartoteka” . Ministras Stasys Šedbaras patvirtino kiekvienos DB turinį, duomenų įvedimo į DB ir naudojimosi šiomis bazėmis taisykles. Esmine taisyklių nuostata laikytina tai, kad DB gali naudotis tik VRM ar policijos pareigūnai gavę savo specialų kodą. Kodas gaunamas VRM informatikos ir ryšių departamentui pateikus nustatytos formos prašymą, kurioje pareigūno tiesioginis viršininkas nurodo, kuriomis DB jam turėtų būti leista naudotis. Šioje anketoje, kodo prašantis pareigūnas pasirašo pasižadėjimą naudotis DB tik tarnybiniais tikslais. Už naudojimąsi DB ne tarnybiniais tikslais numatyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Iš VRM informatikos ir ryšių departamento pažymos: „Naudotojai, kurie peržiūri asmens duomenis, naudojasi sukurta taikomąja priemone „Policijos departamento naršyklė” . Ši priemonė leidžia rasti reikiamus asmens duomenis pagal asmens kodą, asmens dokumentą, vardą, pavardę, asmenvardžių šablonus, gyvenamosios vietos adresą arba bet kurią logišką šių atributų kombinaciją bei pateikti duomenis apie asmens gimimo vietą, tėvus, esamus ir buvusius sutuoktinius, vaikus, esamas ir buvusiais gyvenamąsias vietas, kaimynus, sudaryti genealoginį medį, pateikiant duomenis apie jo giminaičius, rasti reikiamą transporto priemonę ir pateikti duomenis apie jos savininką”. Komisija konstatuoja: · naudojimasis duomenų baze turi būti griežtai reglamentuotas ir kontroliuojamas. Iš tardymo departamento pateiktos tarnybinės pažymos apie naudojimosi CDB teisėtumą „iš 16 gautų paaiškinimų matyti, kad dalis pareigūnų vykdė asmens duomenų paiešką ir peržiūrą ne tarnybiniais tikslais”. Kai kurie pareigūnai savo kodus perleisdavo kitiems, kiti leisdavo naudotis savo kodu visiems padalinio darbuotojams. Šie visi pareigūnai pažeidė CDB naudojimo taisykles ir savo pasižadėjimus, todėl turi būti patraukti drausminėn ar administracinėn atsakomybėn. Kartu reikia pastebėti, kad CDB apsaugą reikia stiprinti įvedant programinę nuostatą, kad kiekvienas norintis patekti Į CDB, privalo pateikti ne tik savo kodą, bet ir tarnybinės užduoties kodą. Be to, Duomenų apsaugos inspekcijai reikia pasirinktinai kontroliuoti informacijos vartotojus ar jie teisėtai naudojasi CDB. Ne tarnybiniais tikslais CDB pasinaudoję pareigūnai turėtų būti griežtai baudžiami teisės aktų nustatyta tvarka. · dalis VRM ir policijos pareigūnų naudojosi CDB pažeisdami teisinius aktus. KOMISIJOS IŠVADOS A. Dėl VR ministro viešai išsakyto kaltinimo „neteisėtas duomenų rinkimas buvo atliktas su policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus žinia" Komisijai nebuvo pateikta duomenų, o pati Komisija nerado faktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareigūnai neteisėtai rinkę duomenis per CDB, tame tarpe ir duomenis apie aukštus valstybės pareigūnus, tai darė Generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui pavedus ar jam žinant apie tai. Pirma Komisijos išvada: pagal turimus duomenis Vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio kaltinimas, kad neteisėtas duomenų rinkimas buvo atliktas su policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus žinia, nepasitvirtino. B. Dėl generalinio komisaro nušalinimo ir jo neeilinės atestacijos teisėtumo Komisija vertino gautas teisės ekspertų išvadas. Visos jos sutapo savo esme ir skiriasi tik argumentacijos išdėstymu. Pagrindinės ekspertų išvadų tezės yra šios: Generalinis komisaras yra Respublikos Prezidento paskirtas pareigūnas. Ši teisės norma yra speciali kitų normų reglamentuojančių policijos pareigūnų skyrimo ir atleidimo klausimą. Pagal teisės doktriną, kai yra bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencija, taikomos specialiosios normos. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3d. 4 p. parašyta, kad šis įstatymas netaikomas „ Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams”. Teisės Institutas pateikia tokią išvadą: „Reziumuojant tenka konstatuoti, kad vienintelis atvejis, kuomet yra įstatyminis pagrindas nušalinti policijos Generalinį komisarą, numatytas BPK 173 straipsnyje. Bet jis taikomas tik asmeniui, kuris yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje, be to, tokiu atveju nušalina ne tiesioginis vadovas (Vidaus reikalų ministras), o tardytojas motyvuotu ir prokuroro sankcionuotu nutarimu. Antra Komisijos išvada: Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl policijos generalinio komisaro nušalinimo nuo pareigų neturi pakankamo teisinio pagrindo, tačiau paties nušalinimo teisėtumo klausimą gali spręsti tik teismas. Statutinių Valstybės tarnautojų atestaciją reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas., taip pat specialūs įstatymai. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas Respublikos Prezidento paskirtiems pareigūnams, todėl generalinis komisaras negali būti atestuojamas remiantis Valstybės tarnybos įstatymu. Taip pat darytina išvada, kad policijos generalinis komisaras negali būti ministro perkeltas į kitas pareigas. Policijos veiklos įstatymo 12 str. 6 d. išvardintas išsamus sąrašas, kada policijos generalinis komisaras gali būti perkeliamas į kitas pareigas ar atleidžiamas. Šios dalies 5 punkte rašoma: „jei įstatymo nustatyta tvarka jo veikla įvertinama nepatenkinamai”. Ši norma nukreipia į įstatymą, kurio nėra, nes Valstybės tarnybos įstatymas jam netaikomas. Vidaus reikalų ministras gali sudaryti komisiją, kuri jam galėtų pateikti savo išvadas apie generalinio komisaro kompetenciją ir veiklą. Tačiau tokios išvados negali vadintis atestacija. Šios išvados gali būti panaudotos policijos generalinio komisaro darbo tobulinimui ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Vyriausybės informacijai. Trečia Komisijos išvada: policijos generalinio komisaro atestacija neturi teisinio pagrindo. Komisija pagal šiai dienai turimą medžiagą atsakė iš esmės į visus jai Seimo pateiktus klausimus, todėl laiko savo darbą užbaigtu. Priedas: byla iš 33 lapų. Komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas