LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SVEIKATOS SISTEMOS KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SVEIKATOS SISTEMOS KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO 2003 m. balandžio 8 d. Nr. V-207 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 10-335) įgyvendinimo priemonių plano 1.18 punktu, 1. Tvirtinu Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą (pridedama). 2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos viceministrui G. Černiauskui. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-207 SVEIKATOS SISTEMOS KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJA I. SIEKIS 1. Svarbiausias Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategijos (toliau – strategija) siekis – pašalinti korupcijos atsiradimo galimybes sveikatos sistemoje, siekti, kad ji netrukdytų teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti pacientų teises ir laisves. II. BENDRIEJI TIKSLAI 2. Norint įgyvendinti radikalias korupcijos prevencijos priemones sveikatos sistemoje, kompleksiškai šalinti šio neigiamo socialinio reiškinio priežastis, būtina stiprinti sveikatos sistemos valstybės institucijas, skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, taip pat su visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, tobulinti sveikatos priežiūros ir farmacijos įstaigų bei įmonių veiklą, ugdyti visuomenės narių pilietinę sąmonę. 3. Korupcijos požymiai sveikatinimo veiklos valstybinio valdymo institucijose, valstybės, savivaldybių bei privačiose sveikatos priežiūros bei farmacijos įstaigose ir įmonėse pažeidžia pacientų teises, demokratijos principus, ekonomikos ir teisės sistemą, todėl rengiamos antikorupcinės priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės. Ypač didelis dėmesys turi būti skirtas korupcijos apraiškų prevencijai ir neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui. Būtina ugdyti valstybės tarnautojų ir sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistų savimonę bei visuomenės nepakantumą korupcijai. 4. Ši strategija padės suvienyti sveikatos sistemos institucijų ir vykdančiųjų subjektų pastangas plėtojant antikorupcinę veiklą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus, ratifikuotas tarptautines konvencijas, sudarytas tarptautines sutartis, susijusias su korupcijos prevencija. Strategijos parengimo ir įgyvendinimo svarba Lietuvai integruojantis į ES pabrėžta Europos Komisijos 2000 metų reguliariojoje ataskaitoje. 5. Sėkmingai kovoti su korupcijos apraiškomis galima tik tada, kai ilgalaikė strategija pagrįsta pasaulyje visuotinai pripažįstamomis priemonėmis: prevencija, teisės pažeidimų tyrimu, visuomenės švietimu ir jos parama. Pažymėtina, kad teigiamų rezultatų pasiekiama tik taikant išvardytas priemones. 6. Šioje strategijoje numatytos priemonės turi būti siejamos su socialinių problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamos ir atsirandančios korupcijos sveikatos apsaugos srityje. Taip pat būtina visokeriopai ginti visuotinai pripažįstamas žmogaus, kaip paciento, teises ir laisves ir nepažeisti nekaltumo prezumpcijos. III. APLINKOS ANALIZĖ 7. Galima išskirti šias korupcijos sveikatos sistemoje prielaidas: 7.1. bendrąsias socialines: 7.1.1. aukštas nedarbo lygis; 7.1.2. sveikatos draudimo įmokų rinkimo sistemos netobulumas; 7.1.3. nepakankamas sveikatos priežiūros specialistų atlyginimas ir pan.; 7.2. teisines: 7.2.1. teisės aktų netobulumas, dažnas jų keitimas bei kolizijos; 7.2.2. kokybės sistemų ir reglamentų stoka; 7.2.3. nepakankama atsakomybė už padarytus pažeidimus; 7.2.4. kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas ir pan.; 7.3. institucines: 7.3.1. ne visose sveikatos priežiūros institucijose taikomas rotacijos principas, motyvacinė karjeros sistema; 7.3.2. neišplėtotas vidaus ir išorės auditas; 7.3.3. nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nesivadovaujama asmeninės atsakomybės principais; 7.3.4. trūksta viešumo; 7.3.5. nepašalintos prielaidos korupcijai skiriant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, nustatant jų atsakomybę ir pan.; 7.4. struktūrines: 7.4.1. netobula sveikatos sistemos struktūra; 7.4.2. įdiegtos ne visos priemonės sąžiningai konkurencijai užtikrinti; 7.4.3. nepakankamai skaidrios viešųjų pirkimų procedūros; 7.4.4. nepakankamos veiklos apskaitos ir kontrolės sistemos; 7.4.5. žemas aprūpinimo informacinėmis technologijomis lygis ir pan.; 7.5. visuomenės pilietiškumo stokos: 7.5.1. visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas; 7.5.2. nesipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams bei sveikatos priežiūros specialistams; 7.6. išorinių veiksnių: 7.6.1. tarptautinės korupcijos atsiradimas; 7.6.2. politinių struktūrų ir interesų grupių įtaka; 7.6.3. tinkamų sąlygų atskirų ūkio subjektų sąžiningai konkurencijai nesudarymas; 7.6.4. pasienio kontrabandos ir korupcijos specifika; 7.6.5. pacientų pasyvumas antikorupcinei veiklai. IV. ANTIKORUPCINĖS TEISINĖS BAZĖS PLĖTRA SVEIKATOS SISTEMOJE 8. Vieni iš svarbiausių Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinių – teisės aktų, kurie realiai užtikrintų korupcijos prevenciją ir kovą su ja, rengimas, skaidresnės ir kuo viešesnės sveikatos sistemos valstybės institucijų bei pareigūnų veiklos užtikrinimas, atsakomybės prieš visuomenę nustatymas, viešojo administravimo tobulinimas, prisidėjimas prie Europos Tarybos baudžiamosios ir civilinės teisės konvencijų dėl korupcijos bei Konvencijos dėl kyšininkavimo tarptautiniuose verslo sandoriuose, kryptingas ir veiksmingas antikorupcinės politikos, įgyvendinimas, nuoseklus priimtų teisės aktų įgyvendinimas ir tobulinimas. 9. Lietuvoje priimta daug teisės aktų, priskirtinų antikorupciniams, kurie taikytini ir sveikatos apsaugos sistemoje. Juos santykinai būtų galima suskirstyti į tris grupes: 9.1. įstatymai, nustatantys teisinę atsakomybę už korupcines veikas: Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, jų pakeitimo ir papildymo įstatymai; 9.2. kiti įstatymai: Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Viešųjų pirkimų, Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos įstatymai, Baudžiamojo proceso kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Administracinių bylų teisenos, Pinigų plovimo prevencijos, Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo, Konkurencijos, Lobistinės veiklos, Politinių kampanijų finansavimo kontrolės, Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinio saugumo pagrindų, Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymai, jų pakeitimo bei papildymo įstatymai ir kt.; 9.3. Kiti Seimo ir Vyriausybės priimti teisės aktai, Ministro Pirmininko potvarkiai, nustatantys konkrečias kovos su korupcija priemones: Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos kovos su korupcija programos patvirtinimo“, Seimo 2000 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. VIII-1723 „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo ir įgyvendinimo plano“, Seimo 2001 m. gegužės 10 d. rezoliucija „Dėl kovos su korupcija“, Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 433 „Dėl kompleksinių priemonių teisinės atsakomybės už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir finansams veiksmingumui didinti, organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prevencijai stiprinti“, Vyriausybės 1999 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 62 „Dėl organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programos“, Ministro Pirmininko 2001 m. vasario 26 d. potvarkis Nr. 31 „Dėl darbo grupės sudarymo“. V. SVARBIAUSI KOVOS SU KORUPCIJA UŽDAVINIAI 10. Svarbiausi kovos su korupcija sveikatos sistemoje uždaviniai: 10.1. nustatyti labiausiai korupcijos paveiktas sveikatos sistemos sritis, užtikrinti veiksmingą ir kryptingą ilgalaikę kovą su korupcija, numatytų priemonių įgyvendinimą ir būtiną jų finansavimą: 10.1.1. parengti atitinkamų teisės aktų, jų pakeitimų ir papildymų projektus; 10.1.2. užtikrinti finansavimą strategijos veiksmų plano įgyvendinimui; 10.1.3. sukurti skaidrią ir prieinamą sveikatos priežiūros sistemą; 10.1.4. įdiegti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią vaistų registravimo bei medicinos pagalbos priemonių ir medicinos prietaisų aprobavimo sistemą; 10.1.5. tobulinti paslaugų apmokėjimo ir kainų skaičiavimo metodiką; 10.1.6. užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; 10.1.7. užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir ekonominio efektyvumo kontrolę; 10.1.8. tobulinti sveikatos draudimo sistemą; 10.1.9. tobulinti vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarką bei ligų diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto, metodikas; 10.1.10. įdiegti skaidrią, pagrįstą ir kokybišką sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos licencijavimo tvarką; 10.1.11. užtikrinti licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi; 10.2. užtikrinti, kad būtų nustatyti įtariami korupciniais teisės pažeidimais asmenys ir laikomasi neišvengiamos teisės pažeidėjų teisinės atsakomybės principo, užtikrinti viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą; 10.3. visokeriopai skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir visuomene: 10.3.1. užtikrinti efektyvią vaistų reklamos kontrolę; 10.3.2. sukurti visiems prieinamą informacijos apie vaistus sistemą; 10.3.3. sukurti sveikatos sistemos informacijos sistemą; 10.3.4. informuoti visuomenę apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas. 10.4. užtikrinti korupcijos prevencijos priemonių taikymą ir tinkamą šios strategijos priemonių įgyvendinimo administravimą bei kontrolę: 10.4.1. skirti už strategijos įgyvendinimą ir kontrolę atsakingus asmenis ar institucijas; 10.4.2. nustatyti terminus, per kuriuos būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės. VI. KORUPCIJOS PREVENCIJA 11. Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos sveikatos sistemoje atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, galinčias sąlygoti korupciją. 12. Svarbiausios korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje strateginės nuostatos: 12.1. suderinti sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, siekti priimamų sprendimų nešališkumo ir užkirsti kelią korupcijai valstybės tarnyboje; 12.2. tobulinti centralizuoto viešojo pirkimo sistemą, patvirtinti centralizuoto pirkimo įtraukimo į paslaugų įkainius metodiką; 12.3. suderinti sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus su Civiliniu kodeksu, Viešojo administravimo, Asmens duomenų teisinės apsaugos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir kitais įstatymais. 13. Bendrosios korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje nuostatos: 13.1. tobulinti asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą: 13.1.1. tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kriterijus; 13.1.2. parengti 16 ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikas; 13.1.3. tobulinti ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikas; 13.2 patikslinti, papildyti ir pakoreguoti privalomą informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo gyventojams tvarką; 13.3. tobulinti pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo sistemą, numatyti realius pacientų teisių gynimo ir žalos atlyginimo mechanizmus; 13.4. parengti su ES reikalavimais suderintus, vaistų registravimą bei medicinos priemonių ir įrangos aprobavimą reglamentuojančius teisės aktus ir juos įgyvendinti; 13.5. privalomojo sveikatos draudimo sistemoje: 13.5.1. laikytis viešumo principo; 13.5.2. sukurti informacinę sistemą ir parengti metodiką, pagal kurią būtų galima operatyviai įvertinti apdraustojo mokesčius ir išlaidas PSDF; 13.5.3. parengti ir patvirtinti savikainos ir prieinamumo nustatymo rodiklius; 13.5.4. teritorinėms ligonių kasoms, sudarant sutartis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, atsižvelgti ne tik į licenciją, bet ir į teikiamų paslaugų kokybės, jų savikainos ir prieinamumo rodiklius; 13.5.5. teikti ketvirčio, pusmečio ir metų VLK ir TLK veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. VII. VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į KOVĄ SU KORUPCIJA 14. Įtraukti į kovą su korupcija visuomenę ir žiniasklaidą: 14.1. visus klausimus susijusius su korupcija ar jos apraiškomis, aptarti ir, jei įmanoma, spręsti (visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, profesinių sąjungų, darbdavių susivienijimų ir pan.) Konsultacinėje taryboje (kurią numatoma įkurti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“); 14.2. rinkti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę, gyventojų apklausos, telefono linijų ir kitais būdais. VIII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS 15. Už antikorupcinius veiksmus, įskaitant šios strategijos nuostatų įgyvendinimą, kontrolę, metodinės pagalbos teikimą korupcijos sveikatos sistemos prevencijos srityje, pagal kompetenciją atsakinga SAM (šiuo tikslu SAM reikėtų įkurti naują padalinį), Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitos institucijos (šią strategiją įgyvendinančių subjektų schema pateikta strategijos veiksmų plane). 16. Strategijos nuostatas (jos įgyvendinimo priemones) vykdo šie subjektai: politinės partijos, valstybės ir savivaldybės, teisėsaugos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir mokymo įstaigos, audito, ekspertinės organizacijos, sveikatos priežiūros įstaigos, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos, atsižvelgdamos į jų kompetencijai priskirtinas kovos su korupcija priemones. 17. Korupcija – integralus socialinis reiškinys, taigi kovos su ja rezultatai turi būti vertinami vadovaujantis kiekybės ir kokybės rodikliais: 17.1. korupcijos prevencijos: 17.1.1. ištirtų viešojo administravimo sistemų skaičiumi; 17.1.2. įvykdytų ir neįvykdytų strategijos priemonių skaičiumi; 17.1.3. strategijos nustatytais terminais; 17.2. teisės pažeidimų tyrimo: 17.2.1. ištirtų pažeidimų, susijusių su korupcija, skaičiumi; 17.2.2. oficialių pranešimų apie tariamus pažeidimus ir ištirtų pažeidimų santykiu; 17.3. visuomenės švietimo ir paramos: 17.3.1. specialių radijo, televizijos laidų, straipsnių spaudos leidiniuose, pranešimų konferencijose, seminaruose, darbo posėdžiuose skaičiumi; 17.3.2. kovos su korupcija rezultatyvumo vertinimu (procentais) pagal reguliariai atliekamas visuomenės nuomonės apklausas. 18. Pagrindiniu šios veiklos rodikliu reikia laikyti ir svaresnę visuomenės paramą atitinkamoms antikorupcinėms iniciatyvoms, nes visuomenė vis labiau domisi šia veikla (visuomeninės iniciatyvos, įvairių visuomenės atstovų ryšiai su valstybės antikorupcinėmis institucijomis). Tai savo ruožtu sudarys galimybes valstybės ir savivaldybių sveikatos apsaugos institucijoms plėsti antikorupcinę veiklą, įgyvendinti visuomenės iniciatyvas. 19. Šiai strategijai įgyvendinti turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Biudžetinis finansavimas numatomas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. 20. Šiai strategijai įgyvendinti sudaromas veiksmų planas, kuris nustato įgyvendinimo uždavinius, priemones, jų vykdymo terminus bei vykdytojus. 21. Korupcinė situacija vertinama ir šios strategijos nuostatos bei antikorupcinės veiklos prioritetinės kryptys peržiūrimos ir papildomos kas dveji metai. SVEIKATOS SISTEMOS SEKTORIAUS KOVOS SU KORUPCIJA STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS Uždaviniai Priemonės pavadinimas Tikslas Įvyk- dymo laikas Atsakinga institucija ar įstaiga Parengti atitinkamų teisės aktų, jų pakeitimų ir papildymų projektus 1. Parengti sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektus Suderinti sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus su Civiliniu kodeksu, Viešojo administravimo įstatymu siekiant išvengti teisinių korupcijos sąlygų 2003 m. IV ketv. SAM Suderinti sveikatos sistemą reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus su Asmens duomenų teisinės apsaugos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymais siekiant išvengti teisinių korupcijos sąlygų 2003 m. II pusm. Užtikrinti strategijos veiksmų plano įgyvendinimo finansavimą 2. Patobulinti sveikatos apsaugą ir jos finansavimą reglamentuojančius teisės aktus Suderinti sveikatos sistemą, jos finansavimą, pacientų teises bei apsaugą reglamentuojančius teisės aktus su:

1. a)Europos Sąjungos norminiais aktais;
2. b)Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija); 2003 m. II pusm. SAM, FM, TM, VMAI, Europos teisės departamentas prie LRV, nevyriausybinės, žmogaus teisių ir pacientų organizacijos Sukurti skaidrią ir prieinamą sveikatos priežiūros sistemą 3. Tobulinti įstatymų, normų, taisyklių, gairių, finansinių srautų sistemą ir praktinio įgyvendinimo mechanizmą visos sveikatos priežiūros sistemos sritims Užtikrinti skaidrumą sveikatos priežiūros sistemoje Nuolat SAM, VLK Įdiegti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančią vaistų registravimo bei medicinos pagalbos priemonių ir medicinos prietaisų aprobavimo sistemą 4. Parengti ir/ar pakeisti ir papildyti teisės aktus, reglamentuojančius vaistų registravimą ir medicinos pagalbos priemonių bei medicinos įrangos aprobavimą projektus: Pertvarkyti vaistų registravimą, medicinos pagalbos priemonių bei medicinos įrangos aprobavimą Lietuvos Respublikoje pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus 2003 m. III ketv. SAM, FD, VVKT, VASPVT 4.1. Parengti vaistų registravimo taisykles, atitinkančias ES reikalavimus, reglamentuoti vaistų registravimą abipusio pripažinimo būdu, radiofarmacinių preparatų registravimą bei vaistų registravimo dokumentacijos pakeitimų nagrinėjimą Registruoti vaistinius preparatus pagal Acquis reikalavimus ir užtikrinti šių reikalavimų taikymą visiems subjektams vienodomis sąlygomis 2004 m. I ketv. SAM, FD, VVKT 4.2. Numatyti veiksmų planą vaistinių preparatų, kurie įregistruoti pagal paraiškas, pateiktas iki 2002 m. gruodžio 1 d., registravimo dokumentams peržiūrėti pagal Acquis reikalavimus pereinamojo laikotarpio, numatyto Lietuvos Stojimo į ES sutartyje, metu (po įstojimo į ES iki 2007 m. sausio 1 d.) bylų Užtikrinti sklandų vaistinių preparatų registravimo bylų peržiūrėjimą pereinamuoju laikotarpiu 2004 m. I ketv. SAM, VVKT 4.3. Nustatyti vaistų registravimo procedūrų ir jų vykdymo vidaus reglamentus Užtikrinti skaidrius ir aiškius registravimo procesus: bylų priėmimą, svarstymą, vertinimą, sprendimų priėmimą 2004 m. I ketv. SAM, VVKT 4.4. Nustatyti vaistų importo ir ne ES šalyse narėse pagamintų vaistų importo, Lietuvai tapus ES šalimi nare, reikalavimus Užtikrinti importuojamų vaistų tiekimo skaidrumą, apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškų vaistų, įgyvendinti laisvo prekių judėjimo ir vieningos rinkos pricipus 2004 m. I ketv. SAM, FD 4.5. Peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius vaistų kokybės kontrolę vaistų rinkoje, ir numatyti naujus reikalavimus Sustiprinti vaistų, esančių rinkoje, kontrolės efektyvumą 2003 m. IV ketv. SAM, FD, VVKT Užtikrinti viešųjų ir privačiųjų interesų derinimą 5. Derinti sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių asmenų privačius ir viešuosius interesus, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams: Išvengti privačių ir viešųjų interesų konflikto sveikatos priežiūros įstaigose Nuolat SAM 5.1. Užtikrinti, kad įstaigų vadovai kontroliuotų pavaldžių darbuotojų privačių ir viešųjų interesų suderinamumą Nuolat SAM 5.2. Užtikrinti, kad steigėjai kontroliuotų įstaigų vadovų privačių ir viešųjų interesų suderinamumą 2003 m. II ketv. SAM Užtikrinti efektyvią vaistų reklamos kontrolę 6. Vaistų reklamos srityje: 6.1. Pakeisti ir papildyti vaistų reklamą reglamentuojančius teisės aktus pagal Europos Tarybos ir Parlamento 2001/83/EC direktyvos reikalavimus Vaistų reklamos reikalavimai bus pilnai suderinti su naujos direktyvos 2001/83/EC reikalavimais 2003 m. II ketv. SAM, FD, VVKT 6.2. Įdiegti efektyvią vaistų reklamos kontrolės sistemą, nustatyti Farmacinės veiklos įstatymu bei kitais teisės aktais sankcijų už vaistų reklamos pažeidimus taikymo tvarką Įdiegti efektyvią vaistų reklamos kontrolę, šias funkcijas pavedant nepriklausomai institucijai; apsaugoti vartotojus nuo reikalavimus neatitinkančios vaistų reklamos poveikio, pagerinti vaistų reklamos kontrolės efektyvumą 2003 m. IV ketv. SAM, VVKT, FD Sukurti visiems prieinamą informacijos apie vaistus sistemą 7. Sukurti nepriklausomos informacijos apie vaistus sistemą, užtikrinti jos prieinamumą specialistams bei visuomenei Užtikrinti specialistų ir visuomenės objektyvų informavimą apie vaistus, skatinti racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą 2005 m. IV ketv. SAM, VVKT Sukurti sveikatos sistemos informacijos sistemą 8. Sukurti informacinę sistemą apie medicinos prietaisus, sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos įmones, gydytojus, slaugytojus, farmacijos specialistus ir kitus licencijuotus subjektus, dirbančius sveikatos sistemoje Užtikrinti duomenų, apie medicinos prietaisus, sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos įmones, gydytojus, slaugytojus, farmacijos specialistus ir kitus licencijuotus subjektus, dirbančius sveikatos sistemoje, greitą ir objektyvų patikrinimą 2003 m. II ketv. SAM, VASPVT, VMAI, VVKT, VVSPT, RSC Vykdyti skaidrią, pagrįstą ir kokybišką sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos licencijavimo tvarką 9. Tobulinti licencijų verstis sveikatos priežiūros ir farmacine veikla išdavimo tvarką: Užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos paslaugų teikimą 2004 m. SAM, FD, VVKT, VASPVT 9.1. Peržiūrėti galiojančią licencijų verstis farmacine veikla įmonėms (įstaigoms) išdavimo tvarką ir parengti naujas licencijavimo taisykles, jas suderinti pagal ES reikalavimus ir atsisakyti nepagrįstų ar perteklinių reikalavimų Peržiūrėti ir patikslinti farmacinės veiklos licencijavimą reglamentuojančius teisės aktus, sukonkretinti licencijų išdavimo ir farmacinės veiklos vykdymo sąlygas. Užtikrinti, kad licencijų išdavimą ir farmacinės veiklos kontrolę vykdytų atskiri padaliniai. Apsaugoti visuomenės sritis, kuriose korupcija galima labiausiai. Užtikrinti „vieno langelio“ licencijų išdavimo principą. Užtikrinti, kad mokesčių už licencijas (leidimus) dydis nekliudytų ūkio subjektams ar jų grupei pradėti atitinkamą veiklą (verstis tam tikra veikla) 2003 m. IV ketv. SAM, FD, VVKT 9.2. Išduodant licenciją juridiniam asmeniui sveikatinimo (asmens ar visuomenės sveikatai) ar farmacinei veiklai, privalomai vertinti atitiktį keliamiems reikalavimams Vengti atvejų, kai licencijos išduodamos reikalavimų neatitinkantiems subjektams Nuolat SAM, VASPVT, FD, VVKT, VVSPT, RSC 9.3. Patikslinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą Sudaryti sąlygas tarnyboms, išduodančioms licencijas, gauti visą reikiamą informaciją, licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo procesui užtikrinti Nuolat SAM, VASPVT, VMAI, FD, VVKT, VVSPT, RSC Užtikrinti licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi 10. Nustatyta tvarka vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, vertinant atitiktį keliamiems reikalavimams Užtikrinti licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi kontrolę Nuolat VASPVT, VMAI, VVKT, VVSPT, RSC Tobulinti paslaugų apmokėjimo ir kainų skaičiavimo metodiką 11. Parengti amortizacinių atskaitymų ir dalies centralizuotų pirkimų įtraukimo į paslaugų kainų metodikos projektą Užtikrinti pirkimų įtraukimo į paslaugų kainų metodikos įdiegimą 2003 m. III ketv. SAM, VLK Užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę 12. Įgyvendinti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją ir parengti Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programą Įgyvendinti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją 2003 m. IV ketv. SAM 12.1. Parengti 16 ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto, metodikas: Užtikrinti metodikų įdiegimą praktikoje 2004 m. I ketv. SAM, VLK 12.1.1. Išanalizuoti Valstybinės ligonių kasos duomenis, sukauptus informacinėje sistemoje „SVEIDRA“, pritaikant ACL ar kitą analitinę sistemą 2004 m. I ketv. VLK 12.1.2. Vertinti metodikų poveikį PSDF biudžetui 2004 m. I ketv. VLK, SAM 12.1.3. Svarstyti metodikas, (sudarytas, vadovaujantis galiojančia tvarka) ASPĮ darbo grupėse, sudarytose remiantis GROL’io ar kita profesinės savikontrolės patirtimi 2003 m. IV ketv. SAM 12.1.4. Taikyti metodikas, iki bus nustatytos ir SAM patvirtintos ligų diagnostikos ir gydymo metodikos bei SPP teikimo kokybės kriterijai 2003 m. IV ketv. SAM, VLK 12.1.5. Vertinant metodikas, VLK duomenų analizės rezultatus lyginti su tarptautine, įrodymais pagrįstos medicinos praktika. Tai, kaip pagalbinę priemonę, naudoti priimant sprendimus, ką ir kaip PSDF turėtų finansuoti ir kokios SPP kokybės galima pasiekti 2003 m. IV ketv. VLK, SAM 12.2. Nustatyti diagnostikos ir gydymo metodikas bei SPP kokybės kriterijus: Užtikrinti diagnostikos ir gydymo metodikų bei SPP kokybės kriterijų pritaikymą praktikoje 2004 m. I ketv. SAM 12.2.1. Numatyti VLK duomenų sistemos analizės priemones ir kriterijus, sudarant sąlygas metodikoms rengti, vadovaujantis Oregono ar kitos analitinės sistemos metodais 2004 m. IV ketv. VLK, SAM 12.2.2. Nustatyti diagnostikos ir gydymo metodikų santykį su kompensuojamųjų vaistų sąrašu ir kompensavimo tvarka. Užtikrinti pasikeitimą informacija 2003 m. IV ketv. VLK, FD, SAM 12.2.3. Įdiegti GROL’io ar kitą profesinės savikontrolės sistemą sveikatos priežiūros įstaigose 2004 m. II ketv. SAM 12.2.4. Pakoreguoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinius nuostatus, gydymo taryboms priskiriant sveikatos sistemos sektoriaus auditavimo funkciją 2004 m. I ketv. SAM Užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir ekonominio efektyvumo kontrolę 13. Užtikrinti paslaugų prieinamumo, kokybės ir ekonominio efektyvumo kontrolę: Užtikrinti efektyvias ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas Nuolat VLK, VMAI, SAM 13.1. Sukurti ir patvirtinti paslaugų prieinamumo, kokybės ir ekonominio efektyvumo metodiką 2004 m. I ketv. VLK, VMAI, SAM 13.2. Atlikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kokybės ir efektyvumo kontrolę Nuolat SAM, VLK, VMAI, VASPVT, VVSPT Informuoti visuomenę apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas 14. Pakeisti ir papildyti bei sugriežtinti privalomos informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimo tvarką Užtikrinti privalomą informacijos apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas teikimą gyventojams 2003 m. IV ketv. SAM, apskričių ir savivaldybių gydytojai Tobulinti ir tikslinti kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir metodikas 15. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos pagalbos priemonių ir vaistų kompensavimo metodiką Pertvarkyti ligų, medicinos pagalbos priemonių ir vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus ir ambulatoriniam gydymui kompensavimo tvarką 2003 m. IV ketv. SAM, SADM, VLK, FD Tobulinti sveikatos draudimo sistemą 16. Užtikrinti sveikatos draudimo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą: Užtikrinti privalomojo sveikatos draudimo sistemos plėtrą 2003 m. IV ketv. SAM, VLK 16.1. Parengti ir patvirtinti savanoriškojo sveikatos draudimo koncepcijos projektą Užtikrinti savanoriškojo sveikatos draudimo sistemos plėtrą 2003 m. IV ketv. SAM, SADM 16.2. Privalomojo sveikatos draudimo sistemoje įdiegti viešumo principus Užtikrinti skaidrumą ir viešumą savanoriškojo sveikatos draudimo sistemoje 2003 m. III ketv. SAM, VLK, TLK 16.2.1 Numatyti tvarką visų PSDT nutarimų, sveikatos priežiūros įstaigų (toliau-SPĮ) patikrinimų rezultatų, ekonominių ataskaitų duomenų apie visas SPĮ pateikimą SAM bei nustatyti atsakingą už informacijos skelbimą instituciją 2004 m. II ketv. SAM, PSDT, VLK 16.2.2. Parengti metinį informacinį leidinį apie PSDS Kasmet II ketv. VLK 16.3. Apsvarstyti galimybę išduoti individualias apdraustojo korteles Sprendimo priėmimas dėl apdraustojo magnetinės kortelės tikslingumo 2003 m. II ketv. SAM, VLK 16.4. Sukurti informacinę sistemą ir metodiką, pagal kurią būtų galima operatyviai įvertinti apdraustojo sumokėtus mokesčius ir padarytas išlaidas PSDF Užtikrinti paprastą ir aiškų privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimą 2004 m. I ketv. VLK, TLK 16.5. Tobulinti sutarčių, sudaromų tarp TLK ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, metodiką, pagal kurią reikėtų vadovautis nustatant paslaugų kokybę, savikainą ir prieinamumą Racionaliai panaudoti PSDF lėšas, atsižvelgiant į pagrindinius PSD principus: solidarumą, teisumą visuotiną prieinamumą 2004 m. II ketv. SAM, PSDT, VLK, TLK 16.6. Teikti ketvirčio, pusmečio ir metų veiklos VLK ir TLK ataskaitas SAM Užtikrinti pajamų ir išlaidų kontrolę PSDF biudžete 2003 m. I ketv. Nusta-tytais terminais VLK, TLK 16.7. Sudaryti galimybę apdraustiesiems asmenims aktyviau dalyvauti PSDF biudžeto lėšų administravime Užtikrinti mokesčių mokėtojų dalyvavimą PSDF veikloje Nuolat SAM, SADM Skirti už strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą ir kontrolę atsakingus asmenis ar institucijas; Nustatyti terminus, per kuriuos būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės 17. Strategijos ir veiksmų planui įgyvendinti ir kontroliuoti įkurti SAM naują padalinį: Užtikrinti Strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą ir kontrolę 2003 m. IV ketv. LRV, SAM 17.1. Vykdyti strategijos ir veiksmų plano monitoringą ir teikti informaciją SAM vadovybei Užtikrinti objektyvų informacijos teikimą Kasmet I ketv. SAM 17.2. Rinkti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę: gyventojų apklausos, „karštos“ telefono linijos ir kitais būdais Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę Nuolat SAM, VLK Santrumpos: ES – Europos Sąjunga FD – Farmacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos FM – Lietuvos Respublikos finansų ministerija Grol’io sistema – tai to paties lygmens gydytojų grupių sudarymas, leidžiantis gydytojams patiems palyginti savo metodus ir praktiką ir padėti žemesnio profesinio lygio kolegoms pagerinti savo darbą ir pasiekti reikiamą lygį LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė Oregono sistema – tai dažniausiai skiriamų ligų gydymo, identifikavimo metodas PSDF – Privalomojo sveikatos draudimo fondas PSDS – Privalomojo sveikatos draudimo sistema PSDT – Privalomojo sveikatos draudimo taryba RSC – Radiacinės saugos centras SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija SPĮ – Sveikatos priežiūros įstaigos SPP – Sveikatos priežiūros paslaugos STT – Specialiųjų tyrimų tarnyba TLK – Teritorinės ligonių kasos TM – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija VASPVT – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VLK – Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VMAI – Valstybinė medicininio audito inspekcija VVSPT – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ______________