LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MINIMALIŲ GYDYTOJŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ, AKUŠERIŲ IR VAISTININKŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ 2003 m. balandžio 11 d. Nr. ISAK-480/V-210 Vilnius Siekdami geresnio Lietuvos Respublikoje gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų parengimo, suvienodinti šių specialistų rengimo reikalavimus bei įgyvendindami Tarybos direktyvas 93/16/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 77/452/EEB, 77/453/EEB, 89/595/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 89/594/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB,

1. Tvirtiname: 1.
2. Minimalius gydytojo rengimo reikalavimus (pridedama). 1.
3. Minimalius gydytojo odontologo rengimo reikalavimus (pridedama). 1.
4. Minimalius bendrosios praktikos slaugytojo rengimo reikalavimus (pridedama). 1.
5. Minimalius akušerio rengimo reikalavimus (pridedama). 1.
6. Minimalius vaistininko rengimo reikalavimus (pridedama).
7. Pavedame aukštosioms mokykloms iki 2003 m. rugpjūčio mėn. suderinti savo studijų programas su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais reikalavimais ir apie tai informuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 MINIMALŪS GYDYTOJO RENGIMO REIKALAVIMAI I. Bendrosios nuostatos
8. Šie minimalūs medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto rengimo, suteikiant atitinkamą profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti siekiant įgyvendinti 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/16/EEB dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo ir 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų. II. Minimalūs reikalavimai medicinos gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti
9. Asmuo, siekiantis užsiimti profesionalia gydytojo veikla, privalo turėti gydytojo diplomą ir internatūros pažymėjimą, kurie liudija, kad per visą studijų laikotarpį asmuo: 2.
10. įgijo pakankamai mokslų, kuriais remiasi medicina, žinių, susipažino su moksliniais metodais, tarp jų biologinių funkcijų matavimo principais, mokslinių reiškinių vertinimu bei duomenų analize; 2.
11. įgijo pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, žmogaus sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos sąveiką; 2.
12. įgijo pakankamai klinikinių žinių ir praktinių įgūdžių apie psichikos ir somatikos ligas bei medicinos profilaktiką, diagnostiką, gydymą ir žmogaus reprodukciją; 2.
13. įgijo pakankamai klinikinės patirties ligoninėse, prižiūrint gydytojams profesionalams.
14. Tokio pobūdžio medicinos studijų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 metai arba 5500 valandų, skirtų teoriniams ir praktiniams užsiėmimams universitete arba vadovaujant universitetui.
15. Į studijas priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. III. Minimalūs reikalavimai Šeimos medicinos (bendrosios praktikos) gydytojo profesinei kvalifikacijai įgyti
16. Šeimos medicinos (bendrosios praktikos) rezidentūra turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus: 5.
17. į studijas priimami asmenys, baigę šių reikalavimų 2 dalyje nurodytas medicinos studijas, kurių trukmė ne trumpesnė kaip 6 metai arba 5500 valandų; 5.
18. tai nuosekliosios, ne trumpesnės kaip 3 metų trukmės, studijos, vykdomos prižiūrint universitetui; 5.
19. didesnė šių studijų dalis turi būti praktinė (ne teorinė). Praktiniai užsiėmimai ne trumpiau kaip šešis mėnesius turi vykti universiteto patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, turinčioje bendrajai medicinos praktikai reikalingą įrangą ir teikiančioje atitinkamas paslaugas, be to, praktiniai užsiėmimai ne trumpiau kaip šešis mėnesius turi vykti universiteto patvirtintoje šeimos medicinos (bendrosios praktikos) įstaigoje ar centre, kuriame teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, bendradarbiaujama su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis arba struktūromis, susijusiomis su bendrąja medicinos praktika; nepaisant nurodyto minimalaus laikotarpio, praktiniai užsiėmimai ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį gali būti organizuojami ir kitose universiteto patvirtintose sveikatos priežiūros įstaigose arba struktūrose, susijusiose su šeimos medicina (bendrąja praktika); 5.
20. gydytojas rezidentas turi dalyvauti profesinėje veikloje ir dalytis atsakomybe su kartu dirbančiais gydytojais.
21. Jei šių reikalavimų 2 dalyje nurodytos studijos apima praktinį mokymą universiteto patvirtintoje ligoninėje arba klinikoje, turinčioje šeimos medicinai (bendrajai praktikai) reikalingą įrangą ir teikiančioje atitinkamas paslaugas, arba šeimos medicinos (bendrosios praktikos) įstaigoje ar centre, kuriame teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, mokymo, ne daugiau kaip vienerius metus, trukmė įtraukiama į laikotarpį, nurodytą šių reikalavimų 5.2 punkte, ir tokiu atveju tvirtinama 2 metų šeimos medicinos (bendrosios praktikos) rezidentūros trukmė.
22. Šeimos medicinos (bendrosios praktikos) rezidentūros pažymėjimas, patvirtinantis šeimos medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, išduodamas baigusiems šias rezidentūros studijas rezidentams.
23. Universitetas gali organizuoti nenuosekliąsias šeimos medicinos (bendrosios praktikos) rezidentūros studijas vietoj nuosekliųjų šeimos medicinos (bendrosios medicinos) studijų, jeigu laikomasi šių papildomų reikalavimų: 8.
24. bendra studijų trukmė nenuosekliųjų studijų metu nesutrumpinama; 8.
25. nenuosekliųjų studijų trukmė per savaitę sudaro ne mažiau kaip 50 procentų nuosekliųjų studijų programoje nustatytos savaitinės studijų trukmės; 8.
26. į nenuosekliųjų studijų programą įtraukiami nuosekliųjų studijų laikotarpiai, skirti studijoms universiteto patvirtintoje ligoninėje ar klinikoje ir mokymuisi bendrosios medicinos praktikos įstaigoje arba centre, kur teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos. Šie nenuosekliųjų studijų laikotarpiai, kaip ir nuosekliųjų studijų metu, organizuojami tiek kartų ir tokios trukmės, kad būtų užtikrinamas reikiamas gydytojų parengimas šeimos medicinos praktikai (bendrajai praktikai).
27. Nenuosekliųjų studijų kokybė negali būti žemesnė už nuosekliųjų studijų kokybę. Jas baigus išduodamas šių reikalavimų 5punkte nurodytos šeimos medicinos (bendrosios praktikos) rezidentūros pažymėjimas. IV. Minimalūs reikalavimai gydytojO specialistO profesinei kvalifikacijai įgyti
28. Medicinos rezidentūros studijos, po kurių įteikiamas rezidentūros pažymėjimas, turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus: 10.
29. į studijas priimami asmenys, baigę šių reikalavimų 2 dalyje nurodytas medicinos studijas, kurių trukmė ne trumpesnė kaip 6 metai arba 5500 valandų, bei kurių metu įgijo pakankamai bendrųjų medicinos žinių; 10.
30. medicinos rezidentūros studijas sudaro teorinis ir praktinis kursai; 10.
31. tai nuosekliosios studijos vadovaujant universitetui, atitinkančios šių reikalavimų 15 punkte nustatytus reikalavimus; 10.
32. šios studijos turi vykti universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto patvirtintoje, rezidentūros studijoms tinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje (rezidentūros bazėje); 10.
33. gydytojai rezidentai rezidentūros studijų metu turi dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigos (rezidentūros bazės) veikloje ir pagal kompetenciją vykdyti jos įsipareigojimus.
34. Rezidentūros pažymėjimas, patvirtinantis atitinkamos medicinos specialybės gydytojo profesinę kvalifikaciją, išduodamas baigusiems rezidentūros studijas rezidentams, turintiems šių reikalavimų 2 punkte nurodytą diplomą.
35. Rezidentūroje įgyjamų specialybių ir rezidentūros trukmės sąrašą bendru įsakymu tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ir sveikatos apsaugos ministrai. Rezidentūros trukmė turi būti ne trumpesnė negu nustatytos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/16/EEB dėl gydytojų laisvės renkantis darbą ir jų diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo C priede.
36. Sveikatos apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis universitetai gali organizuoti nenuosekliąsias rezidentūros studijas.
37. Nenuosekliosios studijos privalo atitikti šių reikalavimų 16 punkte nustatytus reikalavimus ir jos negali būti sutrumpintos dėl to, kad yra nenuosekliosios.
38. Nuosekliosios medicinos rezidentūros studijos turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus: 15.
39. tokių studijų metu privaloma eiti gydytojo rezidento pareigas; 15.
40. tokios studijos turi vykti universiteto patvirtintoje sveikatos priežiūros įstaigoje (rezidentūros bazėje); 15.
41. šių studijų metu privaloma dalyvauti visoje sveikatos priežiūros įstaigos (rezidentūros bazės) skyriaus, kuriame vyksta studijos, veikloje (įskaitant iškvietimus pas pacientus), kurios metu gydytojas rezidentas visą profesinę veiklą skiria praktikai ir teorijai po tiek valandų per darbo savaitę, kiek nustatyta teisės aktais tos specialybės gydytojams; 15.
42. gydytojui rezidentui studijų metu turi būti mokamas gydytojo rezidento pareigas atitinkantis darbo užmokestis; 15.
43. šios studijos dėl tam tikrų priežasčių gali būti pertrauktos, pavyzdžiui, dėl karinės tarnybos, paskyrimo dirbti kitur, nėštumo arba ligos. Tačiau dėl tokių priežasčių bendras mokymosi laikas negali būti sutrumpintas.
44. Nenuosekliosios medicinos rezidentūros studijos turi atitikti šiuos papildomus reikalavimus: 16.
45. tokios studijos turi atitikti visus nuosekliųjų rezidentūros studijų reikalavimus, tačiau jos gali skirtis tik tuo, kad praktikinio kurso trukmė gali būti dvigubai trumpesnė už nurodytą šių reikalavimų 15.3 punkte; 16.
46. universitetai privalo užtikrinti, kad studijų kokybė būtų ne žemesnė kaip ir nuosekliųjų rezidentūros studijų; 16.
47. šių studijų metu gydytojui rezidentui turi būti mokamas darbo užmokestis. V. Minimalūs reikalavimai gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimui
48. Kursų, skirtų medicinos studijas baigusiems gydytojams tobulinti, programų turinys turi atitikti medicinos pažangą ir užtikrinti naujausių žinių bei praktinių įgūdžių įgijimą. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 MINIMALŪS GYDYTOJO ODONTOLOGO RENGIMO REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
49. Minimalūs gydytojo odontologo rengimo, suteikiant gydytojo odontologo ar gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti siekiant įgyvendinti 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/686/EEB dėl gydytojų odontologų diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 78/687/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių gydytojų odontologų veiklą, derinimo bei 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB, pataisančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų. II. MINIMALŪS REIKALAVIMAI GYDYTOJO ODONTOLOGO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI
50. Asmuo, siekiantis užsiimti profesionalia gydytojo odontologo veikla, privalo turėti aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą, suteikiančius gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją bei liudijančius, kad per visą studijų laikotarpį asmuo įgijo: 2.
51. pakankamai žinių, reikalingų gydytojui odontologui, supratimą apie taikomus mokslinius metodus, apimančius biologinių funkcijų matavimo principus, mokslo reiškinių bei duomenų vertinimą; 2.
52. pakankamą supratimą apie žmogaus organizmo sandarą, fiziologiją ir elgseną, patologinius jo pokyčius, socialinės aplinkos įtaką žmogaus sveikatai ir šių veiksnių poveikį burnos sveikatai; 2.
53. pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių struktūrą bei funkcijas ir jų sąsają su bendra paciento sveikatos būkle; 2.
54. pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusias audinių anomalijas, pakenkimus, ligas bei jų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą; 2.
55. pakankamos klinikinės patirties, vadovaujant patyrusiems gydytojams.
56. Studijų metu turi būti suformuoti įgūdžiai, leidžiantys gydytojui odontologui savarankiškai užsiimti dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių anomalijų bei ligų profilaktika, jas diagnozuoti ir gydyti.
57. Per studijų laikotarpį turi būti išklausytas ne trumpesnis kaip penkerių metų teorinis ir praktinis vientisųjų dieninių studijų kursas, kuriame išdėstytos šių reikalavimų priede pateiktos disciplinos.
58. Į šias studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą. III. MINIMALŪS REIKALAVIMAI GYDYTOJO ODONTOLOGO SPECIALISTO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI
59. Gydytojai odontologai specialistai rengiami rezidentūroje. Aukštosios universitetinės mokyklos privalo užtikrinti, kad rezidentūros studijos, po kurių įteikiamas rezidentūros pažymėjimas, suteikiantis gydytojo odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją, atitiktų šiuos reikalavimus: 6.
60. gydytojas odontologas privalo turėti diplomą, internatūros pažymėjimą, patvirtinančius, kad baigtas ne trumpesnis kaip penkerių metų teorinių ir praktinių studijų kursas pagal nustatyta tvarka patvirtintą studijų programą; 6.
61. studijų metu turi būti išdėstytas teorinis ir praktinis kursas; 6.
62. tai turi būti dieninės, ne trumpesnės kaip trejų metų, studijos, kurioms vadovauja kompetentingi specialistai; 6.
63. mokymas turi būti vykdomas universitete, universiteto ligoninėje arba universiteto patvirtintoje atitinkamai studijų programai įstaigoje ar jos padalinyje, turinčiuose teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūrą ir licenciją teikti odontologines paslaugas; 6.
64. būsimieji gydytojai odontologai specialistai turi dalyvauti universiteto pedagoginėje veikloje rengiant odontologus ir pagal kompetenciją vykdyti visus su tuo susijusius įsipareigojimus.
65. Aukštosios universitetinės mokyklos organizuoja odontologijos studijas, išduoda diplomus, internatūros ir rezidentūros pažymėjimus. ______________ Minimalių gydytojo odontologo rengimo reikalavimų priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI ODONTOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMOMS
66. Į Odontologijos studijų, po kurių įteikiamas diplomas, internatūros pažymėjimas, programą turi būti įtraukiami 2–4 punktuose išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau iš šių dalykų gali būti sudedamąja kitų disciplinų dalimi.
67. Pagrindiniai (baziniai) dalykai: 2.
68. chemija; 2.
69. fizika; 2.
70. biologija.
71. Baziniai (fundamentiniai) ir klinikiniai medicinos dalykai: 3.
72. anatomija; 3.
73. embriologija; 3.
74. histologija (citologija); 3.
75. fiziologija; 3.
76. biochemija; 3.
77. patologija (patologinė anatomija; patologinė fiziologija); 3.
78. bendroji patologija; 3.
79. farmakologija; 3.
80. mikrobiologija; 3.
81. higiena; 3.
82. profilaktinė medicina ir epidemiologija; 3.
83. radiologija; 3.
84. fizioterapija; 3.
85. bendroji chirurgija; 3.
86. vidaus ligos; 3.
87. vaikų ligos; 3.
88. otorinolaringologija; 3.
89. dermatovenerologija; 3.
90. bendroji psichologija, psichopatologija, neuropatologija; 3.
91. anesteziologija reanimatologija.
92. Dalykai, tiesiogiai susiję su odontologija: 4.
93. ortopedinė odontologija; 4.
94. odontologinės medžiagos ir įrengimai; 4.
95. terapinė odontologija; 4.
96. profilaktinė odontologija; 4.
97. nuskausminimo odontologijoje ypatumai; 4.
98. burnos chirurgija; 4.
99. burnos patologija; 4.
100. klinikinė praktika; 4.
101. vaikų odontologija; 4.
102. ortodontija; 4.
103. periodontologija; 4.
104. odontologinė radiologija; 4.
105. sąkandis; temporomandibulinio sąnario funkcija; 4.
106. profesinės sąjungos; etika ir įstatymai; 4.
107. socialinė odontologija. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 MINIMALŪS BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO RENGIMO REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
108. Šie minimalūs bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, suteikiant bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti siekiant įgyvendinti 1977 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, 1977 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 77/453/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bendrosios praktikos slaugytojų veiklą, derinimo, 1989 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvą 89/595/EEB, keičiančią Tarybos direktyvą 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, bei Tarybos direktyvą 77/453/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių bendrosios praktikos slaugytojų veiklą, derinimo ir 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų. II. MINIMALŪS REIKALAVIMAI BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI
109. Asmuo, siekiantis užsiimti bendrosios praktikos slaugytojo veikla, privalo turėti slaugos studijų baigimo diplomą, suteikiantį bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir liudijantį, kad studijų metu jis: 2.
110. išmoko vertinti žmogų kaip unikalų fizinį, psichinį, socialinį individą, analizuoti fiziologinius, anatominius, psichologinius įvairių amžiaus tarpsnių žmonių ypatumus, patologijos lygį; 2.
111. išmoko nustatyti ir analizuoti kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių, aplinkos veiksnių poveikį individo sveikatai; 2.
112. įgijo supratimą ir išmoko vertinti patogeninį išorinės aplinkos veiksnių poveikį ir organizmo reakcijas; 2.
113. išmoko vertinti šeimos sveikatos problemas, skatinti pacientą, jo šeimą dalyvauti slaugymo veikloje; 2.
114. įgijo pakankamai žinių vadovautis slaugos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, profesinės etikos taisyklėmis ir kitais teisės aktais; 2.
115. įgijo pakankamai slaugos mokslo tyrimo metodų taikymo įgūdžių, išmoko analizuoti ir vertinti slaugos tyrimų rezultatus; 2.
116. išmoko taikyti darniai dirbančios komandos principus, sukurti palankią psichologinę aplinką dirbant komandoje, organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su sveikata; 2.
117. įgijo atitinkamos praktinės patirties, prižiūrint specialiai parengtiems aukštos kvalifikacijos slaugos praktikos specialistams, gebantiems metodiškai formuoti slaugos studentų profesinius praktinius įgūdžius, dirbti su kitų profesijų atstovais sveikatos sektoriuje.
118. Teorinio ir klinikinio-praktinio mokymo metu slaugytojai studentai įgyja žinių ir profesinių įgūdžių, reikalingų planuojant, vykdant ir vertinant visą slaugymo procesą.
119. Per studijų laikotarpį turi būti išklausytas ne trumpesnis kaip trejų metų, t. y. 4600 val. teorinis ir praktinis vientisųjų dieninių studijų kursas, teorinėms ir praktinėms studijoms skiriant po 2300 val.
120. Į šias studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą.
121. Už bendrosios praktikos slaugytojų studijų programą, teorinio ir klinikinio-praktinio mokymo derinimą atsako aukštoji mokykla.
122. Praktiniai įgūdžiai formuojami klinikinio-praktinio mokymo metu, asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, turinčiose kvalifikuotą personalą ir tinkamą ligonių slaugymo įrangą. ______________ Minimalių bendrosios praktikos slaugytojo rengimo reikalavimų priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS PROGRAMOMS
123. Į slaugos studijų, po kurių įteikiamas diplomas, programą turi būti įtraukti 2 ir 3 punktuose išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau iš šių dalykų gali būti sudedamąja kitų disciplinų dalimi.
124. Teorinis mokymas: 2.
125. Pagrindiniai (baziniai) dalykai: 2.1.
126. Anatomija ir fiziologija 2.1.
127. Patologija 2.1.
128. Mikrobiologija (bakteriologija, virusologija ir parazitologija) 2.1.
129. Biofizika ir radiologija 2.1.
130. Biochemija 2.1.
131. Dietetika 2.1.
132. Higiena (profilaktinė medicina ir sveikatos mokymas) 2.1.
133. Farmakologija. 2.
134. Socialiniai mokslai: 2.2.
135. Sociologija 2.2.
136. Filosofija 2.2.
137. Psichologija 2.2.
138. Profesinė etika 2.2.
139. Administravimo pagrindai 2.2.
140. Mokymo pagrindai 2.2.
141. Teisės pagrindai. 2.
142. Specialieji slaugos mokslai: 2.3.
143. Bendroji slauga 2.3.
144. Bendruomenės slauga 2.3.
145. Bendroji ir specialioji terapinė slauga 2.3.
146. Gerontologija ir geriatrinė slauga 2.3.
147. Vaikų priežiūra ir slauga 2.3.
148. Šeimos sveikata ir akušerinė slauga 2.3.
149. Bendroji ir specialioji chirurginė slauga 2.3.
150. Neatidėliotina pagalba ir intensyvioji slauga 2.3.
151. Fizinė medicina ir reabilitacija 2.3.
152. Psichikos sveikatos slauga.
153. Klinikinis-praktinis mokymas: 3.
154. Bendruomenės slauga 3.
155. Bendroji ir specialioji terapinė slauga 3.
156. Gerontologija ir geriatrinė slauga 3.
157. Vaikų priežiūra ir slauga 3.
158. Šeimos sveikata ir akušerinė slauga 3.
159. Bendroji ir specialioji chirurginė slauga 3.
160. Neatidėliotina pagalba ir intensyvioji slauga 3.
161. Fizinė medicina ir reabilitacija 3.
162. Psichikos sveikatos slauga. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 MINIMALŪS AKUŠERIO RENGIMO REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
163. Šie minimalūs akušerio rengimo, suteikiant akušerio profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti siekiant įgyvendinti 1980 m. sausio 21 d. Tarybos direktyvą 80/154/EEB dėl akušerių diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas, 1980 m. sausio 21 d. Tarybos direktyvą 80/155/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių akušerių veiklą, derinimo, 1989 m. spalio 30 d. Tarybos direktyvą 89/594/EEB, keičiančią direktyvas 75/362/EEB, 77/452/EEB, 78/686/EEB, 78/1026/EEB ir 80/154/EEB dėl gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų odontologų, veterinarijos gydytojų ir akušerių diplomų, sertifikatų ir kitų oficialių kvalifikacijos pažymėjimų abipusio pripažinimo bei direktyvas 75/363/EEB, 78/1027/EEB ir 80/155/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių gydytojų, veterinarijos gydytojų ir akušerių veiklą, derinimo, ir 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos, ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, gydytojo odontologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų. II. MINIMALŪS REIKALAVIMAI AKUŠERIO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI
164. Studijų programa akušerio profesinei kvalifikacijai įgyti turi būti sudaryta taip, kad per visą studijų laikotarpį asmuo įgytų: 2.
165. pakankamai žinių, reikalingų akušerio profesinei veiklai, ypač akušerijos ir ginekologijos srityje; 2.
166. pakankamai žinių gebėjimui vadovautis akušerių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei profesinės etikos taisyklėmis; 2.
167. pakankamą supratimą apie žmogaus anatomiją, fiziologiją ir elgseną, gebėjimą vertinti nėščiosios ir naujagimio fiziologinius ypatumus, taip pat fizinių ir socialinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai ir elgsenai; 2.
168. gebėjimą mokyti moteris ir jų šeimos narius sveikos gyvensenos; 2.
169. pakankamai klinikinės patirties dirbant, prižiūrint kvalifikuotiems akušerijos specialistams; 2.
170. pakankamai žinių, reikalingų mokant sveikatos priežiūros personalą bei patirties dirbti komandoje su šiuo personalu.
171. Minimali akušerijos studijų trukmė: 3.
172. ne trumpesnis kaip trejų metų teorinis ir praktinis vientisųjų dieninių studijų kursas. Į šias studijas priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą. Asmuo, baigęs šį kursą, įgyja aukštojo mokslo diplomą, suteikiantį akušerio profesinę kvalifikaciją; arba 3.
173. ne trumpesnis kaip 18 mėn. vientisųjų dieninių studijų mokymo kursas, į kurį gali būti priimami bendrosios praktikos slaugytojai, pateikė aukštojo mokslo diplomą, patvirtinantį slaugos studijų baigimą. Asmuo, baigęs šį studijų kursą, įgyja specializacijos pažymėjimą.
174. Už akušerijos studijų programą, teorinio ir klinikinio-praktinio mokymo derinimą atsakinga aukštoji mokykla.
175. Klinikinis-praktinis mokymas (profesinės veiklos praktikos) vykdomas prižiūrint praktikos vadovui akušerijos-ginekologijos stacionaruose ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
176. Praktikos metu studentai turi aktyviai dalyvauti gydymo įstaigų veikloje. Taip turi būti ugdoma profesinė akušerio atsakomybė. ______________ Minimalių akušerio rengimo reikalavimų priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI AKUŠERIJOS STUDIJŲ PROGRAMOMS
177. Į akušerijos studijų, po kurių įteikiamas diplomas arba specializacijos pažymėjimas, programą turi būti įtraukti 3 ir 4 punktuose išvardyti dalykai. Vienas ar daugiau iš šių dalykų gali būti sudedamąja kitų disciplinų dalimi.
178. Į 18 mėnesių akušerijos mokymo programos teorinę dalį turi būti įtraukti tie dalykai, kurie nebuvo pakankamai išdėstyti bendrosios praktikos slaugytojo mokymo programoje. Klinikinis-praktinis mokymas turi atitikti šio priedo 4 punkte išvardytus reikalavimus.
179. Teorinis mokymas: 3.
180. Pagrindiniai (baziniai) dalykai: 3.1.
181. bendroji anatomija ir fiziologija; 3.1.
182. bendroji patologija; 3.1.
183. mikrobiologijos pagrindai (bakteriologija, mikologija ir parazitologija); 3.1.
184. biofizika, biochemija ir radiologija; 3.1.
185. pediatrija (akcentuojama naujagimių priežiūra ir patologija); 3.1.
186. higiena, sveikatos mokymas, ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos principai; 3.1.
187. mityba ir dietetika (akcentuojant moterų ir naujagimių mitybos ypatumus); 3.1.
188. bendroji sociologija ir socialinė medicina; 3.1.
189. bendroji farmakologija; 3.1.
190. psichologija; 3.1.
191. pedagogika; 3.1.
192. teisė (civilinė ir medicinos) ir sveikatos priežiūros organizavimas; 3.1.
193. profesinė etika ir profesinę veiklą reguliuojantys teisės aktai; 3.1.
194. šeimos planavimas ir lytinis auklėjimas; 3.1.
195. teisinė ir socialinė motinos ir vaiko apsauga. 3.
196. Specialieji dalykai, susiję su akušerių profesine veikla: 3.2.
197. anatomija ir fiziologija; 3.2.
198. embriologija ir vaisiaus vystymasis; 3.2.
199. nėštumas, gimdymas ir pogimdyminis laikotarpis; 3.2.
200. ginekologinė ir akušerinė patologija; 3.2.
201. ruošimas gimdymui ir motinystei (tėvystei), jo psichologiniai aspektai; 3.2.
202. ruošimas gimdymui (specialių akušerės manipuliacijų bei pažintis su gimdyklos įranga); 3.2.
203. analgezija, anestezija ir reanimacija; 3.2.
204. naujagimio fiziologija ir patologija; 3.2.
205. naujagimio priežiūra; 3.2.
206. psichologiniai ir socialiniai veiksniai (specifinės socialinės ir psichologinės akušerės darbo problemos).
207. Klinikinis-praktinis mokymas: 4.
208. prižiūrėti nėščias moteris (iš viso ne mažiau kaip 100 nėščių moterų apžiūrų); 4.
209. stebėti ir prižiūrėti ne mažiau kaip 40 nėščiųjų; 4.
210. studentas turi prižiūrėti ir priimti ne mažiau kaip 40 gimdymų. Kai tam nėra sąlygų, priimtų gimdymų skaičius gali būti sumažintas iki 30 su sąlyga, kad ateityje studentui bus sudaryta galimybė dalyvauti dar 20 gimdymų; 4.
211. priimti gimdymą sėdmenine arba kojine pirmeiga. Jei tokios galimybės nėra, įgūdžių turi būti mokomasi naudojant fantomą; 4.
212. atlikti tarpvietės kirpimą ir jį susiūti, taip pat susiūti paprastą tarpvietės plyšimą. Prieš praktinius mokymus turi būti suteikti teoriniai pagrindai. Prireikus, įgūdžiai turi būti tobulinami naudojant fantomą; 4.
213. prižiūrėti ir teikti pagalbą 40 su rizikingo nėštumo moterų, gimdymo ar pogimdyminiu laikotarpiu; 4.
214. prižiūrėti ir teikti pagalbą ne mažiau kaip 100 pagimdžiusių moterų ir sveikų naujagimių; 4.
215. stebėti ir teikti pagalbą neišnešiotiems, pernešiotiems naujagimiams, mažo svorio ar sergantiems naujagimiams; 4.
216. prižiūrėti moteris, kurioms nustatytos akušerinės ginekologinės ligos; 4.
217. bendrosios slaugos ir chirurginės pagalbos pagrindai. Jie turi apimti teorines žinias ir klinikinę praktiką. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-480/V-210 MINIMALŪS VAISTININKO RENGIMO REIKALAVIMAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS
218. Šie minimalūs vaistininko rengimo, suteikiant vaistininko profesinę kvalifikaciją, reikalavimai parengti, siekiant įgyvendinti 1985 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvą 85/432/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrą veiklą farmacijos srityje, nuostatų derinimo bei 1985 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvą 85/433/EEB dėl vaistininkų diplomų, pažymėjimų ar kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsisteigimo teise ir laisve teikti paslaugas farmacijos srityje. II. MINIMALŪS REIKALAVIMAI VAISTININKO PROFESINEI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI
219. Universitetinė vientisųjų farmacijos studijų programa (toliau – studijų programa), skirta asmenims, įgijusiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
220. Farmacijos studijų krypties universitetinis aukštojo mokslo diplomas išduodamas baigus ne trumpesnį kaip penkerių metų – 200 kreditų mokymo kursą, kurį sudaro: 3.
221. ne mažiau kaip ketverių su puse metų (180 kreditų) teorinės ir praktinės vientisosios studijos universitetinės aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, ir 3.
222. ne trumpesnė kaip šešių mėnesių farmacinės veiklos praktika (praktinei profesinei patirčiai įgyti) visuomenės ar ligoninės vaistinėje.
223. Mokymo proceso metu turi būti suteikta pakankamai žinių apie: 4.
224. vaistus ir vaistams gaminti naudojamas medžiagas (jų sudėtį, tapatybės nustatymą, kokybės kontrolę, cheminės analizės metodus); 4.
225. vaistų gamybos technologiją; 4.
226. fizikinius, cheminius, biologinius bei mikrobiologinius vaistų ir farmacijos produktų tyrimus; 4.
227. medžiagų apykaitą žmogaus ir gyvūnų organizmuose; 4.
228. vaistų poveikį ir vartojimą, toksiškų medžiagų poveikį; 4.
229. mokslinį vaistų įvertinimą, kuriuo vadovaudamasis asmuo galėtų teikti teisingą informaciją apie vaistus; 4.
230. farmacinės veiklos organizavimo teisinius pagrindus, vaistininko praktikai keliamus reikalavimus.
231. Kiekvieno dėstomo dalyko praktinė dalis turi būti proporcinga teorinei ir atitikti universitetinei studijų programai keliamus reikalavimus.
232. Farmacijos studijų krypties universitetinis aukštojo mokslo diplomas suteikia farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir vaistininko profesinę kvalifikaciją. ______________ Minimalių reikalavimų vaistininkų rengimui priedas MINIMALŪS REIKALAVIMAI FARMACIJOS STUDIJŲ PROGRAMOMS Į universitetinių farmacijos studijų programą turi būti įtraukti šie teoriniai ir praktiniai dalykai:
233. Augalų ir gyvūnų biologija.
234. Fizika.
235. Bendroji ir neorganinė chemija.
236. Organinė chemija.
237. Analitinė chemija.
238. Farmacinė chemija, įskaitant vaistų analizę.
239. Bendroji ir taikomoji biochemija (medicininė).
240. Anatomija ir fiziologija.
241. Lotynų kalba ir medicinos terminologija.
242. Mikrobiologija.
243. Farmakologija ir farmakoterapija.
244. Vaistų gamybos technologija.
245. Toksikologija.
246. Farmakognozija.
247. Įstatymai, reguliuojantys farmacinę veiklą, profesinė etika. ______________