LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL 2003 METŲ UNIVERSITETINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ BENDRABUČIŲ RENOVACIJOS 2003 m. balandžio 24 d. Nr. ISAK-543 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 131 „Dėl Valstybės investicijų 2003–2005 metų programoje numatytų 2003 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus“ (Žin., 2003, Nr. 13-495) ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 321 sudarytos darbo grupės 2003 m. kovo 19 d. posėdžio protokolą Nr. 1 bei į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 2003 m. kovo 20 d. posėdyje patvirtintą 2003 metams Lietuvos universitetų pastatų renovacijai skirtų lėšų paskirstymą,
- Tvirtinu: 1.
- 2003 metų universitetinių aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijos programą (pridedama). 1.
- Aukštųjų mokyklų pastatų (bendrabučių) renovacijos investicijų projektui 2003 metams numatytų kapitalo investicijų paskirstymą (pridedama).
- Įpareigoju šio įsakymo 1.2 punktu patvirtintame paskirstyme išvardytas aukštąsias mokyklas kiekvienam pastatui (bendrabučiui): 2.
- iki 2003 m. gegužės 15 d. atlikti energetinį ir techninį auditą bei parengti investicijų projektą; 2.
- iki 2003 m. birželio 15 d. parengti techninį projektą.
- Pavedu Finansų politikos departamento Mokslo ir studijų ekonomikos skyriui po šio įsakymo 2 punkte įvardytų darbų atlikimo patikslinti šio įsakymo 1.2 punktu patvirtintą paskirstymą. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-543 2003 METŲ UNIVERSITETINIŲ AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ BENDRABUČIŲ RENOVACIJOS PROGRAMA
- Bendroji dalis 1.
- Studentų bendrabučiai sudaro apie 17 % visų universitetinių aukštųjų mokyklų patikėjimo teise valdomų pastatų. Šiuo metu studentų bendrabučių plotas sudaro apie 335 tūkst. kv. m, t. y. apie 31 % bendro universitetinių aukštųjų mokyklų pastatų ploto. Universitetinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių šildymui sunaudojama didelė dalis lėšų, skirtų pastatų šildymui. Bendrabučių atnaujinimas turi būti vykdomas pagal vieningą renovacijos programą, į kurią įeitų dalies pastatų ir inžinerinių tinklų remontas. Didesnioji studentų bendrabučių pastatų dalis buvo pastatyta prieš kelis dešimtmečius (dauguma jų pastatyti 1960–1970 m.), jie yra mūriniai arba karkasiniai. Jų pertvarų šiluminės charakteristikos neatitinka techninių normų, reikalavimų, keliamų šiuolaikiniams statiniams. Kai kurie pastatai yra visiškai susidėvėję, dalis jų – avarinės būklės. 1.
- Studentų bendrabučių pastatų, kurie yra labai reikalingi aukštojo mokslo įstaigoms, renovacija bus reikšminga, norint pagerinti studentų gyvenimo sąlygas juose. Bendrabučiuose gyvena apie 20 % visų Lietuvos universitetinėse aukštosiose mokyklose besimokančių studentų. Tačiau universitetinės aukštosios mokyklos gali apgyvendinti tik 80 % studentų, kurie pretenduoja gauti vietas bendrabučiuose studijų laikotarpiu. Studentams yra gyvybiškai svarbu gauti vietą bendrabutyje, nes dauguma jų yra finansiškai nepajėgūs nuomotis patalpas privačiame sektoriuje.
- Programos tikslas Atnaujinti universitetinių aukštųjų mokyklų patikėjimo teise valdomus bendrabučių pastatus, modernizuoti jų energetinį ūkį, siekiant pagerinti studentų gyvenimo, higienos, patalpų eksploatavimo sąlygas, padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
- Finansavimas ir vykdytojai 3.
- Universitetinių aukštųjų mokyklų pastatų renovacijos 2003 metais lėšos – 5000 tūkst. litų (paskola valstybės vardu), skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 131 „Dėl Valstybės investicijų 2003–2005 metų programoje numatytų 2003 metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus“ (Žin., 2003, Nr. 13-495). 3.
- Renovuojant bendrabučius, universitetinės aukštosios mokyklos dalyvaus valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų projekto įgyvendinime, kurio finansavimui 10 mln. eurų paskolą Lietuvos Respublikai suteikė Šiaurės investicijų bankas. Šią paskolą administruoja viešoji įstaigą Centrinė projektų valdymo agentūra pagal LR Finansų ministerijos ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros valstybės institucijų pastatų energijos taupymo investicijų projekto administravimo 2003 m. kovo 6 d. sutartį Nr.
- 3.
- Programos vykdytojai – 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (toliau – universitetai): 3.3.
- Kauno medicinos universitetas 3.3.
- Kauno technologijos universitetas 3.3.
- Klaipėdos universitetas 3.3.
- Lietuvos kūno kultūros akademija 3.3.
- Lietuvos muzikos akademija 3.3.
- Lietuvos teisės universitetas 3.3.
- Lietuvos veterinarijos akademija 3.3.
- Lietuvos žemės ūkio universitetas 3.3.
- Šiaulių universitetas 3.3.
- Vilniaus dailės akademija 3.3.
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas 3.3.
- Vilniaus pedagoginis universitetas 3.3.
- Vilniaus universitetas 3.3.
- Vytauto Didžiojo universitetas
- Lėšų paskirstymo kriterijai 4.
- Kapitalo investicijų lėšos universitetams paskirstytos įvertinus šiuos kriterijus: 4.1.
- bendras valstybės finansuojamų studentų (su doktorantais) skaičius universitete; 4.1.
- valstybės biudžeto asignavimai, skirti 2003 m. universitetams paprastosioms išlaidoms; 4.1.
- renovuotinų pastatų šildomas plotas. 4.
- Lėšų, skirtų universitetų bendrabučių renovacijai, paskirstymo projektą parengė Lietuvos universitetų rektorių konferencija, kuriam pritarė švietimo ir mokslo ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 321 sudaryta darbo grupė.
- Renovacijos darbai Bendrabučių renovacijos darbai bus atliekami prioritetine tvarka: 5.
- Šilumos punktų renovacija 5.1.
- Esamuose šilumos punktuose naudojama pasenusi šilumos kontrolės įranga, kuri neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Moderniuose šilumos punktuose su automatiniu reguliavimu ir kontrole galima bus 30 % sumažinti šilumos energijos sunaudojimą. 5.1.
- Šilumos reguliavimas šilumos punktuose turi apimti visas tiekiamos šilumos kiekio ir kokybės parametrų grupes. 5.1.
- Šilumos punktų renovacija techniniu ir ekonominiu požiūriu yra pati efektyviausia priemonė, todėl bendrabučiuose pirmiausia bus atliekami šilumos punktų atnaujinimas ir modernizavimas. 5.
- Šildymo sistemų renovacija 5.2.
- Beveik visiems pastatams šiluma tiekiama iš centrinės rajono šildymo sistemos. Bendrabučių šilumos tiekimo sistemos yra prastos fizinės būklės, vamzdynų eksploatacija ir valdymas yra neefektyvūs ir labai brangūs. Kadangi šilumos tiekimo vamzdžiai yra susidėvėję, jų šiluminė izoliacija prasta, šilumos nuostoliai sistemose visa laiką auga. 5.2.
- Šildymo sistemos renovacija, modernios technikos įdiegimas, naujų reguliavimo ir kontrolės prietaisų sumontavimas (termostatinių vožtuvų ir balansinių vožtuvų), šilumos paskirstymo vamzdynų šiluminė izoliacija užtikrins palankų patalpų mikroklimatą ir šilumos išsaugojimą. 5.
- Stogų renovacija Šilumos nuostoliai dėl susidėvėjusių, blogai izoliuotų stogų sudaro 20 % visų nuostolių. Tad svarbu renovuoti stogus, įrengti šiluminę izoliaciją, siekiant pagerinti stogų konstrukcijos šilumines savybes. Naujos stogų dangos patikimai apsaugos laikančiąsias konstrukcijas bei patalpas nuo ilgalaikio kritulių poveikio. 5.
- Langų keitimas ir remontas Daugelyje bendrabučių yra prastos fizinės būklės, nesandarūs langai, nes mediniai rėmai yra iš dalies supuvę ar išsikraipę, jų naudojimas tampa vis pavojingesnis. Keičiant medinius langus plastikiniais, galima bus užtikrinti optimalų vidaus patalpų apšvietimą, šilumos taupymą. Ten, kur įmanoma, bus remontuojami langų rėmai, įdedami papildomi stiklai, atliekamas langų rėmų sandarinimas.
- Rezultatai 6.
- Atlikus universitetų bendrabučių techninę renovaciją, sumažės šilumos nuostoliai pastatuose, bus taupomi energetiniai ištekliai, ženkliai sumažės universitetų šildymo išlaidos. 6.
- Atnaujinus pastatų šilumos punktus, bus įmanoma reguliuoti ir kontroliuoti šilumos sąnaudas, jų naudojimas taps efektyvesnis. Sureguliavus šildymo sistemas, atnaujinus langus, padidės temperatūra patalpose, pagerės studentų gyvenimo, patalpų eksploatavimo sąlygos. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-543 AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PASTATŲ (BENDRABUČIŲ) RENOVACIJOS INVESTICIJŲ PROJEKTUI 2003 METAMS NUMATYTŲ KAPITALO INVESTICIJŲ PASKIRSTYMAS Eil. Nr. Aukštosios mokyklos pavadinimas Kapitalo investicijų paskirstymas 2003 metams, tūkst. litų Pastato (bendrabučio) pavadinimas, adresas 1 Kauno medicinos universitetas 384 Studentų bendrabutis Nr. 2, Jankaus g. 2, Kaunas 2 Kauno technologijos universitetas 831 Bendrabutis Nr. 03, Studentų g. 69, Kaunas Bendrabutis Nr. 08, A. Purėno g. 20, Kaunas Bendrabutis Nr. 12, A. Mickevičiaus g. 39, Kaunas Bendrabutis Nr. 14, Vydūno al. 25, Kaunas Bendrabutis Nr 16, Pašilės g. 39, Kaunas 3 Klaipėdos universitetas 272 Bendrabutis, Statybininkų pr. 43, Klaipėda Bendrabutis, Malūnininkų g. 4, Klaipėda Bendrabutis, Taikos pr. 30, Klaipėda 4 Lietuvos kūno kultūros akademija 114 Bendrabutis, Perkūno al. 3, Kaunas 5 Lietuvos muzikos akademija 114 Bendrabutis, Giedraičių g. 57, Vilnius 6 Lietuvos teisės universitetas 218 Bendrabutis, Ateities g. 20, Vilnius 7 Lietuvos veterinarijos akademija 141 Bendrabutis Nr. 6, Lampėdžių g. 17, Kaunas 8 Lietuvos žemės ūkio universitetas 303 Studentų bendrabutis Nr. 7, Universiteto g. 6, Akademija, Kauno r. 9 Šiaulių universitetas 258 Bendrabutis Nr. 4, Dubijos g. 1b, Šiauliai 10 Vilniaus dailės akademija 136 Studentų bendrabutis, Latako g. 2, Vilnius 11 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 591 Bendrabutis Nr. 3, Saulėtekio al. 16, Vilnius Bendrabutis Nr. 4, Saulėtekio al. 18, Vilnius 12 Vilniaus pedagoginis universitetas 353 Bendrabutis Nr. 1, Studentų g. 41, Vilnius 13 Vilniaus universitetas 1031 Bendrabutis Nr. 18, Saulėtekio al. 4, Vilnius Bendrabutis Nr. 17, Saulėtekio al. 6, Vilnius Bendrabutis Nr. 15, Saulėtekio al. 8, Vilnius Bendrabutis Nr. 16, Saulėtekio al. 12, Vilnius 14 Vytauto Didžiojo universitetas 254 Bendrabutis Nr. 1, Taikos pr. 119, Kaunas Iš viso 5000 ______________