LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 56:2003 „GYDYTOJAS GENETIKAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO 2003 m. balandžio 14 d. Nr. V-220 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):
- Tvirtinu pridedamus: 1.
- Lietuvos medicinos normą MN 56:2003 „ Gydytojas genetikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“; 1.
- MN 56:2003 „Gydytojas genetikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ įgyvendinimo priemonių planą.
- Pripažįstu netekusia galios Lietuvos medicinos normą MN 56:1997 „Gydytojas genetikas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 706 (Žin., 1998, Nr. 3-66). SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-220 GYDYTOJAS GENETIKAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ I. TAIKYMO SRITIS
- Ši medicinos norma nustato gydytojo genetiko teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
- Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams genetikams praktikams ir jų darbdaviams. II. NORMATYVINĖS NUORODOS
- Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais: 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. Nr. 123-5512). 3.
- Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 44-1247). 3.
- Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 1998, Nr. 52-1423). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo“ (Žin., 1999, Nr. 15-404). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 59-1687). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180). 3.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“(Žin., 2000, Nr. 100-3192). III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
- Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai: 4.
- Gydytojas genetikas – gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka baigęs gydytojo genetiko rezidentūrą ir įgijęs gydytojo genetiko profesinę kvalifikaciją. Užsienyje įgyta gydytojo genetiko profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 4.
- Gydytojo genetiko praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo genetiko, turinčio specializuotos medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo genetiko praktika, atliekama asmens sveikatos priežiūra. 4.
- Genetinis konsultavimas – viena iš specializuotų medicinos pagalbos rūšių, teikiama gydytojo genetiko. Jo paskirtis – konsultuoti asmenis ir jų šeimų narius, kilus įtarimui, kad jie serga ar gali susirgti paveldima liga. 4.
- Įgimtos anomalijos – įgimti raidos defektai, chromosominės ligos, paveldimos ligos ir įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai. 4.
- Probandas – asmuo, nuo kurio pradedama šeimos genetinė konsultacija. 4.
- Prenatalinė paveldimų ligų ir įgimtų raidos defektų diagnostika – tai paveldimų ligų ir įgimtų raidos defektų diagnozavimas iki gimimo. IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Gydytoju genetiku gali dirbti gydytojas, baigęs gydytojo genetiko rezidentūrą, turintis specializuotos medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo genetiko praktika. V. TEISĖS
- Eiti gydytojo genetiko pareigas sveikatos priežiūros įstaigose ir teikti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas ambulatorines bei stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
- Savarankiškai konsultuoti genetikos klausimais asmenis, šeimas.
- Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka rašyti receptus ir kitus medicinos dokumentus; turėti asmeninį spaudą.
- Naudotis gydytojams nustatytomis socialinėmis ir kvalifikacijos tobulinimo garantijomis.
- Gauti medicininę bei kitą darbui reikalingą informaciją apie jo konsultuojamus ir gydomus pacientus bei jų šeimų narius.
- Dalyvauti pasitarimuose, konferencijose ir kituose renginiuose, kuriuose nagrinėjami pacientų sveikatos priežiūros klausimai.
- Siūlyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijai, kaip gerinti pacientų tyrimo, gydymo ir profilaktikos bei darbo sąlygas.
- Bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais konsultuojant pacientus ir jų šeimų narius.
- Nukreipti pacientą negaliai įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. VI. PAREIGOS
- Teikti būtinąją medicinos pagalbą.
- Žymėti medicinos dokumentuose paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus.
- Nepriskirtais jo kompetencijai, taip pat neaiškiais atvejais nukreipti pacientą konsultuoti ir gydyti pas kitus sveikatos priežiūros specialistus.
- Pildyti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
- Informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų steigėjus ar savininkus apie infekcijų atvejus ir protrūkius įstaigoje, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus.
- Propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones.
- Nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomuosius atskaitomybės duomenis.
- Tiriant, konsultuojant ir gydant pacientus laikytis bioetikos reikalavimų.
- Neteikti genetinės konsultacijos telefonu.
- Bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais.
- Tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
- Pagal kompetenciją rengti sveikatos programas ir dalyvauti jas įgyvendinant.
- Vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
- Teikti genetinę konsultaciją asmenims.
- Informuoti paciento šeimą apie prenatalinės paveldimų ligų bei įgimtų raidos defektų diagnostikos galimybes ir teikti rekomendacijas reprodukcijos klausimais.
- Gydytojas genetikas tiesiogiai pavaldus įstaigos struktūrinio padalinio, kuriame dirba, vadovui. VII. KOMPETENCIJA
- Gydytojas genetikas turi išmanyti: 31.
- sveikatos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus; 31.
- darbo su dokumentais, raštvedybos pagrindus; 31.
- medicininės statistikos pagrindus; 31.
- sveikatos draudimo principus bei rūšis; 31.
- kaip nukreipti pacientą negaliai ir nedarbingumui įvertinti; 31.
- genetinio konsultavimo ir tyrimų indikacijas; 31.
- medicinos etikos ir deontologijos nuostatas; 31.
- šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos priežiūros teisines ir socialines garantijas; 31.
- asmens fizinės ir psichikos raidos etapus bei ypatybes, šeimos psichologijos pagrindus; 31.
- vaisiaus raidą ir jos sutrikimus; 31.
- reprodukcijos sutrikimus; 31.
- ligų profilaktiką ir bendruosius ligų rizikos veiksnius; 31.
- racionalios mitybos, sveikos gyvensenos principus, sveikatos mokymo metodikas; 31.
- laboratorinius bei instrumentinius tyrimus; 31.
- prenatalinės paveldimų ligų ir įgimtų raidos defektų diagnostikos principus; 31.
- įgimtų raidos defektų ir paveldimų ligų profilaktikos principus; 31.
- asmenų, kuriems diagnozuotos paveldimos ligos ar įgimti raidos defektai, dispancerizavimo principus; 31.
- įgimtų anomalijų gydymo principus.
- Gydytojas genetikas turi gebėti: 32.
- surinkti ligos, nėštumo, šeimos ir socialinę anamnezę;. 32.
- įvertinti organizmo sistemų struktūros ir funkcijos instrumentinių tyrimų išvadas; 32.
- įvertinti ir įvardyti individo fenotipo ypatybes: kūno proporcijas, mikroanomalijas, įgimtus raidos defektus; 32.
- sudaryti šeimos genealogiją ir jos istoriją; 32.
- atlikti genealogijos analizę ir nustatyti ligos paveldėjimo tipą; 32.
- numatyti genetinę šeimos prognozę; 32.
- teikti šeimai reprodukcines rekomendacijas; 32.
- gebėti atlikti tyrimus ir įvertinti jų rezultatus: 32.8.
- citogenetinius; 32.8.
- molekulinius genetinius; 32.8.
- biocheminius paveldimų medžiagų apykaitos ligų; 32.
- interpretuoti laboratorinių bei instrumentinių tyrimų rezultatus; 32.
- gebėti atlikti: 32.10.
- bendrąjį fizinį ligonio tyrimą; 32.10.
- antropometrinį tyrimą; 32.10.
- reanimavimo veiksmus; 32.10.
- moters mažojo dubens tyrimą ultragarsu; 32.10.
- vaisiaus tyrimą ultragarsu; 32.10.
- amniocentezę; 32.10.
- placentocentezę; 32.10.
- kordocentezę (tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose); 32.10.
- vaisiaus audinių biopsiją (tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose).
- Diagnozuoti: 33.
- chromosomines ligas; 33.
- monogenines ligas; 33.
- daugiaveiksnės etiologijos ligas; 33.
- įgimtus raidos defektus dėl žalingų egzogeninių veiksnių poveikio nėščiosioms; 33.
- mitochondrines ligas; 33.
- somatinių ląstelių ligas.
- Esant galimybei, gydyti šias ligas, taip pat taikyti pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos priemones. VIII. ATSAKOMYBĖ
- Gydytojas genetikas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą pareigų vykdymą ar bioetikos normų pažeidimą, taip pat už įgaliojimų viršijimą traukiamas atsakomybėn Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
- Pagal šioje normoje įvardytą kompetenciją gydytojas genetikas veikia savarankiškai ir atsako už savo veiksmus. ______________