NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS 2003–2005 METAMS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 6 d. Nr. 564 Vilnius Vadovauda

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS 2003–2005 METAMS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 6 d. Nr. 564 Vilnius Vadovaudamasi Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos 2003–2005 metams nuostatas (pridedama). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS, PAVADUOJANTIS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRĄ LINAS LINKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 564 LIETUVOS RESPUBLIKOS PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS 2003–2005 METAMS NUOSTATOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plėtros ir pagalbos politika – tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama garantuoti taiką, ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką.
2. Lietuvos Respublikos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO), stojimas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD), efektyvus dalyvavimas Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO), narystė tarptautinėse finansų organizacijose, prekybinių ir ekonominių santykių liberalizavimas dalyvaujant Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Lietuvos vykdomos geros kaimynystės politikos sėkmė ir gebėjimas pasinaudoti vis didėjančiu Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo potencialu, globalizacijos procesai ir su jais susijusi tarptautinių ekonominių ryšių plėtra, pasaulio saugumą ir stabilumą lemiančių veiksnių ir kultūrų įvairovė, demokratinės pasaulio bendrijos gebėjimas įveikti netradicines, transnacionalines grėsmes įpareigoja Lietuvą prisiimti papildomus įsipareigojimus dalyvauti tarptautinėje plėtros ir pagalbos politikoje.
3. Plėtros ir pagalbos politika tampa viena iš Lietuvos užsienio politikos krypčių.
4. Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politika apima pagalbos principus iki Lietuvos dalyvavimo Europos plėtros fondo veikloje pradžios, kai Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politika bus iš esmės peržiūrėta vykdant Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojimus.
5. Vartojamos sąvokos: Šalis donorė – šalis, teikianti pagalbą besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims. Šalis partnerė – pagalbą gaunanti besivystanti ar pereinamosios ekonomikos šalis. Techninė pagalba – negrąžintina parama, kurią Lietuva teikia finansuodama mokymo, gerosios patirties perdavimo, gyvenimo ir verslo sąlygų gerinimo, infrastruktūros ir kitus projektus bei programas, kurių tikslas – skatinti šalies partnerės ekonominę ir socialinę plėtrą. Humanitarinė pagalba – savanoriška parama šalims, nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių ar neigiamos žmogaus veiklos. Dvišalė pagalba – Lietuvos pagalbos teikimas per projektus ar programas šaliai partnerei, atsižvelgiant į pastarosios poreikius ir Lietuvos galimybes. Trišalė pagalba – Lietuvos ir kitos šalies donorės dalyvavimas bendruose projektuose ar programose siekiant padidinti pagalbos, teikiamos šaliai partnerei, apimtį ir efektyvumą (tokiuose projektuose gali dalyvauti ir daugiau kaip trys šalys donorės). Daugiašalė pagalba – Lietuvos privalomi ir savanoriški indėliai ar dalyvavimas projektuose bei programose, koordinuojamuose ir vykdomuose tarptautinių organizacijų. Darnaus vystymosi politika – veiksmų ir priemonių, skirtų globalinei ekonomikos plėtrai, suderintai su aplinkosaugos reikalavimais ir visuomenės socialiniais poreikiais, visuma. Cotonou sutartis – partnerystės sutartis tarp Europos Sąjungos ir 77 besivystančių pasaulio šalių, kuria siekiama sumažinti skurdą besivystančiose šalyse, plėtojant politinį dialogą, stiprinant plėtros ir pagalbos politiką, liberalizuojant prekybinius ir ekonominius santykius tarp Europos Sąjungos ir besivystančių šalių. II. PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS TIKSLAI
6. Jungtinių Tautų tūkstantmečio viršūnių susitikime, įvykusiame 2000 metų rugsėjį, pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentas, patvirtino šiuos tikslus iki 2015 metų: 6.
7. perpus sumažinti skurdą ir nepriteklių pasaulyje; 6.
8. garantuoti visuotinį pradinį išsilavinimą; 6.
9. užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises; 6.
10. dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą; 6.
11. trimis ketvirtadaliais sumažinti gimdančių motinų mirtingumą; 6.
12. sustabdyti ŽIV/AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų plitimą; 6.
13. užtikrinti darnaus vystymosi politiką; 6.
14. sukurti globalinę partnerystę plėtrai užtikrinti. III. PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS VAIDMUO
15. Sukaupusi vertingą patirtį perėjimo nuo planinės prie rinkos ekonomikos, demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės kūrimo srityse, Lietuva, pasidalydama sukaupta patirtimi su šalimis partnerėmis, stiprina savo vaidmenį tose šalyse, regione ir pasaulinėje arenoje.
16. Plėtros ir pagalbos politikos įgyvendinimas atveria naujas galimybes Lietuvos ūkio subjektams, nes tiek į Lietuvos, tiek į Europos Sąjungos plėtros ir pagalbos projektų ir programų vykdymą įtraukiamos ne tik valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bet ir privataus kapitalo įmonės.
17. Iš plėtros ir pagalbos politikai skirtų lėšų vykdomi projektai ir programos suteiks informacijos Lietuvos įmonėms apie ekonominės plėtros galimybes užsienio šalyse ir potencialių investicijų kryptis.
18. Dalyvaudama plėtros ir pagalbos politikoje, Lietuva plėtoja dvišalius ir daugiašalius santykius, skatina politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių su atskiromis šalimis stiprinimą. IV. PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS INTERESAI IR PRINCIPAI
19. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje plėtros ir pagalbos politikoje remiasi šiais interesais: 11.
20. politiniu, strateginiu ir saugumo: prisidėti prie šalių partnerių vidaus politikos reformų perduodant patirtį demokratijos stiprinimo, teisinės valstybės kūrimo ir žmogaus teisių apsaugos srityse; 11.
21. ekonominiu ir prekybiniu: skatinti subalansuotą šalių partnerių ekonominę plėtrą, stiprinti Lietuvos prekybinius ir ekonominius santykius su tomis šalimis; 11.
22. globaliniu: prisidėti prie tarptautinės kovos prieš terorizmą ir tarptautinę kontrabandą; stiprinti aplinkosaugą, sveikatos ir socialinę apsaugą pasaulyje; 11.
23. švietimo, kultūriniu ir istoriniu: kelti bendrą išsilavinimo lygį šalyse partnerėse, išsaugoti jų kultūros ir istorinį paveldą.
24. Vykdydama plėtros ir pagalbos programas ir projektus, Lietuva vadovaujasi šiais principais: 12.
25. partnerystės su šalimi partnere, tarptautine donorų bendruomene, taip pat nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; 12.
26. visuotinumo – prisidėjimo prie pasaulio bendruomenės pastangų sprendžiant globalias problemas; 12.
27. suderinamumo su Lietuvos vidaus ir užsienio politika, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi politika; 12.
28. pagalbos teikimo ir įsisavinimo efektyvumo, skaidrumo ir atskaitingumo; 12.
29. griežtos programų ir projektų vykdymo priežiūros ir įvertinimo; 12.
30. pereinamumo nuo pavienių projektų prie ilgalaikių programų. V. PAGALBOS TEIKIMO ŠALYS IR REGIONAI
31. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos užsienio politikos prioritetus, finansines galimybes, kompetenciją ir esamą Lietuvos diplomatinių atstovybių tinklą, Lietuva teiks pagalbą šiems regionams: Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, Ukrainai, Baltarusijos Respublikai, Moldovos Respublikai, Afganistanui ir Irakui. Tokį pasirinkimą sąlygoja strateginė, politinė ir ekonominė nurodytų regionų svarba Lietuvai ir istorinės sąsajos.
32. Ateityje Lietuva teiks pagalbą ir kitiems regionams, ypač Pietų Kaukazui ir Balkanams. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir prisiėmus Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojimus, pagalba bus teikiama ir besivystančioms (Cotonou sutarties) šalims sumokant Lietuvos įnašus į Europos plėtros fondą ar per dvišalę bei daugiašalę pagalbą. Kiekvienais biudžetiniais metais Lietuvos finansinis įnašas tikslinamas priimant Lietuvos Respublikos konkrečių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. VI. PAGALBOS RŪŠYS IR FORMOS
33. Lietuvos teikiamos pagalbos rūšys yra šios: 15.
34. dvišalė pagalba; 15.
35. trišalė pagalba; 15.
36. daugiašalė pagalba.
37. Lietuvos teikiamos pagalbos formos yra šios: 16.
38. techninė pagalba; 16.
39. humanitarinė pagalba. VII. PAGALBOS TEIKIMO SEKTORIAI
40. Vadovaudamasi patirtimi, įgyta demokratijos valdymo, ekonomikos liberalizavimo ir integracijos į tarptautines organizacijas procesuose, Lietuva ketina teikti pagalbą šiuose sektoriuose: 17.
41. demokratijos stiprinimo; 17.
42. teisingumo ir vidaus reikalų; 17.
43. ekonominės plėtros; 17.
44. eurointegracinių procesų; 17.
45. nacionalinio saugumo stiprinimo; 17.
46. aplinkos apsaugos; 17.
47. transporto; 17.
48. sveikatos ir socialinės apsaugos; 17.
49. kultūros ir švietimo. VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
50. Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos įgyvendinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai numatytų atitinkamų asignavimų.
51. Humanitarinė pagalba yra skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės rezervo pagal Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 78-2359) arba teisės aktų nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo.
52. Užsienio reikalų ministerija atsakinga už Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos įgyvendinimą ir koordinavimą, taip pat už 24 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimą.
53. Už Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos koordinavimą su tarptautinėmis finansų organizacijomis ir už lėšų numatymą Lietuvos Respublikos valstybės biudžete narystės tarptautinėse finansų organizacijose įnašams sumokėti atsakinga Finansų ministerija. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politiką, Finansų ministerijai rekomenduojama pasinaudoti tarptautinių finansų organizacijų patirtimi. IX. TARPTAUTINIS FINANSAVIMAS PLĖTRAI UŽTIKRINTI
54. Siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaracijos tikslus, 2002 metų kovą Monterėjuje įvykusioje Jungtinių Tautų tarptautinėje konferencijoje „Finansavimas plėtrai užtikrinti“ šalys donorės įsipareigojo laipsniškai didinti plėtros ir pagalbos politikos finansavimą, kad jis priartėtų prie Jungtinių Tautų rekomenduoto dydžio – 0,7 procento šalies donorės bendro nacionalinio produkto.
55. Minėtoje konferencijoje Europos Sąjunga įsipareigojo, kad jos valstybės narės didins plėtros ir pagalbos politikos finansavimą, kuris iki 2006 metų pasieks 0,39 procento Europos Sąjungos bendro nacionalinio produkto. X. LIETUVOS RESPUBLIKOS PLĖTROS IR PAGALBOS POLITIKOS EFEKTYVUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS
56. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politikos efektyvumą, būtina: 24.
57. derinti Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politiką prie Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų bei uždavinių; 24.
58. sekti pasaulinės plėtros ir pagalbos politikos permainas ir tendencijas derinant su jomis Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politiką; 24.
59. derinti Lietuvos Respublikos plėtros ir pagalbos politiką su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros ir pagalbos komiteto principais ir metodologija; 24.
60. dalyvauti Europos Sąjungos plėtros ir pagalbos politikoje, daryti jai įtaką; 24.
61. analizuoti šalių partnerių poreikius, kuriais remiantis Lietuva galėtų teikti pagalbą; 24.
62. nustatyti galimus pagalbos projektų vykdytojus (valstybines institucijas, nevyriausybines organizacijas, mokslo įstaigas); 24.
63. organizuoti Lietuvos visuomenės mokymą ir diskusijas apie plėtros ir pagalbos politiką. ______________