LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL STEBĖSENOS PLANO 2003

(1)-1269), VMVT direktoriaus 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 584 „Dėl direktoriaus veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo į rinką Lietuvos Respublikoje reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1554), VMVT direktoriaus 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 145 „Dėl galvijų somatotropino tiekimo į rinką ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 37-1353), VMVT direktoriaus 2002 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 198 „Dėl direktoriaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 395 dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 46-1788), VMVT direktoriaus 2002 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 111-4952). Nacionalinė veterinarijos laboratorija koordinuoja ir vykdo metinio medžiagų likučių stebėsenos plano tyrimus. Valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija sudaro minėtą stebėsenos planą ir kartu su Nacionaline veterinarijos laboratorija organizuoja ir vykdo duomenų taikytoms priemonėms ir gautiems rezultatams įvertinti rinkimą ir apibendrinimą. Medžiagų likučių stebėsenos plano vykdymą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. II SKYRIUS VALSTYBINĖS maisto ir VETERINARIJOS TARNYBOS STRUKTŪRA Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra savarankiška biudžetinė įstaiga tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei. VMVT įkurta 2000 m., reorganizavus Valstybinę veterinarijos tarnybą ir jai pavaldžias veterinarijos įstaigas, Valstybinę higienos inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybinę kokybės inspekciją prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos. VMVT perėmė minėtų institucijų funkcijas ir vykdo maisto kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose „nuo tvarto iki stalo“. VMVT įgyvendina valstybės politiką maisto ir veterinarijos sektoriuose. Pagrindiniai VMVT uždaviniai yra šie: · saugoti vartotojų interesus, kad į šalies rinką ir eksportui tiekiamas maistas atitiktų teisės aktais nustatytus saugos, ženklinimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; · užtikrinti veterinarijos ir higienos kontrolę visuose maisto tvarkymo etapuose (nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto tiekimo vartotojams); · saugoti, kad į šalies teritoriją nepatektų gyvūnų užkrečiamosios ligos, organizuoti gyvūnų apsaugą nuo užkrečiamųjų ligų ir tokių ligų židinių likvidavimą, užtikrinti gyvūnų gerovę; · skatinti Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą veterinarijos ir maisto srityse. VMVT vadovauja dr. Kazimieras LUKAUSKAS. Jis kartu yra ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – P. Mačiulskis, D. Remeika, Z. Stanevičius ir A. Bagotyrius. VMVT administraciją sudaro septyni skyriai: · Gyvūnų sveikatingumo skyrius; · Teisės ir personalo skyrius; · Maisto skyrius; · Tarptautinių santykių ir integracijos į Europos Sąjungą skyrius; · Informacinių sistemų ir informacijos skyrius; · Finansų ir strateginio planavimo skyrius; · Bendrųjų reikalų skyrius. VMVT sistemoje dirba apie 1380 žmonių, iš kurių 67 dirba centrinėje tarnyboje. VMVT įstaigos yra visuose 44 administraciniuose rajonuose, 34-iuose jų dirba rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų vyriausieji veterinarijos gydytojai – valstybiniai veterinarijos inspektoriai. Dešimtyje, kurie yra apskričių centrai, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų funkcijas atlieka apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Tų rajonų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovauja rajono valstybinis veterinarijos inspektorius. Lietuvoje yra keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos) valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. LIETUVOS valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija Savanorių pr. 287, LT-3009 Kaunas, Lietuvos Respublika. Įmonės kodas 9078152. Lietuvos valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija (toliau – LVVPI) pavaldi VMVT. Pagrindinės jos funkcijos yra veterinarijai skirtų vaistų ir prekinių pašarų gamybos, laikymo, gabenimo, prekybos, importo, eksporto, naudojimo, reklamos ir t. t. valstybinės kontrolės vykdymas, veterinarinių preparatų ir pašarų priedų bei premiksų registracija Lietuvos Respublikoje ir duomenų apie juos kaupimas, farmakologinis budrumas. VMVT direktoriaus 2002 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 275 patvirtintų Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisyklių pagrindu LVVPI kartu su Nacionaline veterinarijos laboratorija ruošia medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose stebėsenos planus. LVVPI personalą sudaro 20 specialistų, iš kurių 13 – veterinarijos gydytojai. LVVPI sudaro 5 skyriai: 1. Veterinarijos preparatų kontrolės skyrius. 2. Veterinarijos preparatų registravimo skyrius. 3. Ekspertizių skyrius. 4. Pašarų kontrolės skyrius. 5. Bendrųjų reikalų skyrius. NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA J. Kairiūkščio g. 10, LT-2021 Vilnius, Lietuvos Respublika. Įmonės kodas 9078129 Nacionalinė veterinarijos laboratorija (toliau – NVL) yra pavaldi VMVT. Siekiant akredituoti NVL pagal LST EN 45001 reikalavimus, buvo įvykdyta laboratorinio darbo kokybės gerinimo, vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo kompleksinė programa. Šiuo metu Vokietijos akreditacijos tarnyba akreditavo NVL keletą ISO, AOAC, LMBG, LST standartų metodikų ir Rusijos Federacija – keletą GOST-R ir higienos standartų metodikų.. NVL turi 3 filialus: Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune. 6 apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos turi savo regionines laboratorijas. NVL kartu su VMVT ir LVVPI ruošia nacionalinius medžiagų likučių tyrimų planus ir kontroliuoja jų vykdymą, teikia nurodymus kitoms valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijoms dėl medžiagų likučių tyrimų. NVL bendradarbiauja su visomis VMVT laboratorijomis, mokslinių tyrimų institutais ir kitomis institucijomis, vykdančiomis mokslinius ir laboratorinius tyrimus. NVL personalą sudaro 109 darbuotojai, iš jų – 19 veterinarijos gydytojų, Kauno Panevėžio, Šiaulių filialuose dirba 75 darbuotojai. NVL sudaro skyriai: 1. Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrius. 2. Cheminių tyrimų skyrius. 3. Radiologinių tyrimų skyrius. 4. Bakteriologinių tyrimų skyrius. 5. Virusologinių tyrimų skyrius. 6. Serologinių tyrimų skyrius. 7. Patalogoanatominių tyrimų skyrius. 8. Molekulinės biologijos skyrius. 9. Šiaulių, Panevėžio, Kauno filialai. III SKYRIUS VALSTYBINIŲ maisto ir VETERINARIJOS tarnybų LABORATORIJŲ KOMPETENCIJA NACIONALINĖ VETERINARIJOS LABORATORIJA Nacionalinė veterinarijos laboratorija – pagrindinė laboratorija, analizuojanti cheminių medžiagų likučius. Medžiagų likučių tyrimai atliekami Cheminių, Mikrobiologinių ir Radiologinių tyrimų skyriuose. Cheminių tyrimų skyrius Cheminių tyrimų skyrius atlieka cheminius tyrimus, numatytus medžiagų likučių stebėsenos plane. Jo veiklos sritys: 1. Maisto produktų ir gyvūnų mėginių cheminiai-toksikologiniai tyrimai. 2. Veterinarinių preparatų, augimą stimuliuojančių hormonų, aplinkoje esančių toksinų ir pelėsių toksinų likučių kiekių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose tyrimai. 3. Metinių medžiagų likučių kontrolės planų derinimas su Lietuvos valstybine veterinarijos preparatų inspekcija, bendradarbiaujant su Mikrobiologinių bei Radiologinių tyrimų skyriais. 4. Teršalų augaliniuose maisto produktuose stebėsenos programos vykdymas. 5. Produktų sudėties nustatymas. 6. Cheminiai tyrimai, susiję su gyvūnų apsinuodijimais ir ligomis. 7. Vandens kokybės stebėsenos tyrimai. Skyriaus personalą sudaro 33 darbuotojai, iš jų 1 skyriaus vedėjas, 1 skyriaus vedėjo pavaduotojas, 15 vyriausiųjų inžinierių (chemikų), 4 vyresnieji technikai, 5 laborantai, 2 vyriausieji specialistai, 1 vyr. vet. gydytojas, 1 vyresnysis inžinierius, 1 vyresnysis specialistas ir 2 sanitarai. Aparatūra: · Dujiniai chromatografai GC (SHIMAZU) – 3 vnt. · Dujinis chromatografas GC (Perkin Elmer) – 1 vnt. · Masės spektrometrai GC-MS (SHIMAZU) – 2 vnt. · Atomo absorbciniai spektrofotometrai AAS su liepsnos krosnele ir grafitine krosnele (SHIMAZU) – 3 vnt. · Skystiniai chromatografai (SHIMAZU) – 3 vnt. · Amino rūgščių analizatorius (SHIMAZU) – 1 vnt. Radiologinių tyrimų skyrius Radiologinių tyrimų skyrius atlieka radiologinius tyrimus, numatytus medžiagų likučių stebėsenos plane. Jo veiklos sritys: 1. Gyvūninių ir augalinių maisto produktų ir žaliavų, pašarų ir pašarų žaliavų, vandens ir kitų aplinkos objektų, priklausančių VMVT kompetencijai, kontrolė. 2. Metinių medžiagų likučių kontrolės planų derinimas su Lietuvos valstybine veterinarijos preparatų inspekcija, bendradarbiaujant su Mikrobiologinių bei Cheminių tyrimų skyriais. 3. SLKT (stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklo) darbo organizavimas radiacinės taršos atveju. Skyriaus personalą sudaro 3 darbuotojai. Aparatūra: · Alfa -beta scintiliacinis spektrometras BECMAN LS-6500 – 1 vnt. · Gama spektrometras GAMMA-03F– 1 vnt. Mikrobiologinių tyrimų skyrius Mikrobiologinių tyrimų skyrius atlieka mikrobiologinius pieno ir mėsos tyrimus. Skyriaus veiklos sritys yra: 1. Maisto produktų mikrobiologiniai tyrimai. 2. Filialų ir tarnybų laboratorijų personalo apmokymai. 3. Metinių medžiagų likučių kontrolės planų derinimas su Lietuvos valstybine veterinarijos preparatų inspekcija, bendradarbiaujant su Cheminių ir Radiologinių tyrimų skyriais. 4. Antimikrobinių medžiagų piene ir mėsoje mikrobiologiniai tyrimai. Mikrobiologijos tyrimų skyriaus personalą sudaro 11 darbuotojų, iš kurių 6 veterinarijos gydytojai ar mikrobiologai ir 5 laborantai. apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijos Lietuvoje yra 6 apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų laboratorijos, kurios yra pavaldžios apskrities VMVT administracijai. Šiose laboratorijose dirba 95 darbuotojai. Laboratorijos atlieka: 1. Maisto produktų higienos sąlygų ir savikontrolės programų stebėseną. 2. Mikrobiologinius pieno tyrimus ir antimikrobinių medžiagų nustatymą piene. Nacionaliniam medžiagų likučių kontrolės planui gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginius ima apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Nacionalinė veterinarijos laboratorija apskričių valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms pateikia mėginių paėmimo programas ir nurodo mėginių paėmimo tvarką. IV SKYRIUS HORMONŲ IR KITŲ VETERINARInių VAISTŲ NAUDOJIMAS Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymais: 1997 m. vasario 19 d. Nr. 4-31, 1997 m. rugsėjo 22 d. Nr. 4-142, 1999 m. gegužės 31 d. Nr. 4-139 ir 2002 m. kovo 29 d. Nr. 145: Nuo 1997 m. kovo 1 d.: 1.1. uždrausta naudoti žmonių maistui auginamiems gyvūnams, paukščiams ir žuvims šių grupių hormoninius preparatus: stilbeną ir jo darinius (dietilstilbestrolį, sinestrolį) ir tireostatinio poveikio hormoninius preparatus (tiouracilą, propiltiouracilą, feniltiouracilą, metiltiouracilą, dimetiltiouracilą); 1.2. uždrausta naudoti melžiamoms karvėms galvijų somatotropiną (BST); 1.3. uždrausta naudoti gyvūnams, kurie auginami žmonių maistui, estrogeninio, gestageninio ir androgeninio poveikio hormonus bei b adrenoerginius antagonistus (klenbuterolis, salbutamolis (albuterolis), terbutalenas, izoksuprinas), išskyrus atvejus, kada jie naudojami gydymui ir lytinės funkcijos atstatymui po jauniklių atsivedimo. Nuo 1997 m. kovo 1 d. žmonių maistui auginamiems gyvūnams uždrausta naudoti vaistus, kurių sudėtyje yra šių vaistinių medžiagų: chloramfenikolio (levomicetino), dimetridazolo, dapsono, kolchicino, ronidazolo, nitrofuranų. Nuo 1997 m. spalio 1 d. žmonių maistui auginamiems gyvūnams uždrausta naudoti furazolidoną, chloroformą, chlorpromaziną arba vaistus, kurių sudėtyje yra aukščiau paminėtų medžiagų. Uždrausta gyvūnų augintojams, įmonėms, gaminančioms pašarus gyvūnams, įsigyti estrogeniniu, gestageniniu, androgeniniu, tireostatiniu veikimu pasižyminčių hormoninių preparatų ir b adrenoerginių antagonistų. Nuo 1999 m. liepos 1 d. uždrausta terpti į gyvūnams, paukščiams skirtus premiksus, pašarų priedus ir pašarus spiramiciną, virginiamiciną, cinko bacitraciną, tilozino fosfatą, nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. – karbadoksą, olachindoksą, nuo 1999 m. spalio 1 d. – arprinocidą, dinitolmidą, ipronidozolį. Uždrausta naudoti žmonių maistui gyvūninius maisto produktus, kuriuose aptinkama uždraustų gyvūnams, skirtiems žmonių maistui, hormoninių ir vaistinių medžiagų likučių. V SKYRIUS PRODUKCIJOS IR MĖGINIŲ KIEKIS PAGAL medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisykles Paskerstų gyvūnų ir gyvūninės produkcijos kiekis 2002 metais Mėginių skaičiaus atrinkimo reikalavimai Mažiausias gyvūnų ir gyvūninės produkcijos mėginių skaičius A grupės gyvūnų ir gyvūninės produkcijos mėginių skaičius pagal 2003 metų planą B grupės gyvūnų ir gyvūninės produkcijos mėginių skaičius pagal 2003 metų planą Iš viso mėginių Galvijai 197 977vnt. 0,4 % paskerstų gyvulių skaičiaus A grupė B grupė Iš viso =495 =297 =792 495 (248 gyvi, 247 paskersti) 297 180* Iš viso: 477 792 180* Iš viso: 972 Kiaulės 938 694 vnt. 0,05 % paskerstų gyvulių skaičiaus A grupė B grupė Iš viso =189 =280 =469 189 189 paskerstos 280 312* Iš viso: 592 469 312* Iš viso: 781 Avys ir ožkos 3 629 vnt. 0,05 % paskerstų gyvulių skaičiaus A grupė B grupė Iš viso =2 =8 =10 2 2 paskerstos 8 10 Arkliai 6 355 vnt. (eksportuota) 0,4 % eksportuotų gyvų gyvulių A grupė B grupė Iš viso =22 =3 =25 22 3 25 Broileriai 16 318 t. Ne mažiau kaip 100 mėg. kiekvienai grupei A grupė B grupė Iš viso =100 =100 =200 100 100 200 Kiaušiniai 457 830 t 1/1 000 tonų (ne mažiau kaip 200 mėg.) A grupė B grupė Iš viso =106 =352 =458 106 352 458 Pienas 1 141 000 t 1/15 000 tonų (ne mažiau kaip 300 mėg.) A grupė B grupė Iš viso =45 =255 =300 45 247 1167** Iš viso: 1414 300 1167**- Iš viso: 1467 Tvenkininės žuvys 1 682 t 1/100 tonų A grupė B grupė Iš viso =5 =12 =17 5 12 15*** Iš viso: 27 12 15*** Iš viso: 27 Laukiniai žvėrys 2 967 vnt. (196 t.) 100 mėginių per metus - 100 100 Triušiai 9 021 vnt. Ne mažiau kaip 10 mėg. A grupė B grupė Iš viso =2 =8 =10 2 2 10 Medus 340 t 1/30 tonų - 11 11 * – toks skaičius galvijų ir kiaulių mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti keturių lėkštelių metodu. ** – toks skaičius pieno mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti Delvo-Sp metodu. *** – toks skaičius žuvų mėginių, sugautų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, turi būti pristatytas B III grupės medžiagoms tirti. Paaiškinimas: Mėginių skaičius yra skaičiuojamas pagal Veterinarinės sanitarijos priežiūros ataskaitoje pateiktus duomenis apie produkcijos kiekius. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, turėtų padalinti šiame stebėsenos plane nurodytą mėginių skaičių savo apskrities skerdykloms ir įmonėms pagal jų pagaminamą produkcijos kiekį, kuris yra pateikiamas aukščiau minėtoje ataskaitoje. mėginių kiekis pagal apskritis IR MIESTUS Apskritis Gyvūnai ir produkcija Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso: Galvijai gyvi 8 27 37 22 62 25 35 7 9 16 248 paskersti 17+ 6* 59+ 20* 82+ 27* 49+ 16* 136+ 45* 55+ 18* 76+ 25* 16+ 5* 20+ 7* – 34+ 11* 544+ 180* Avys, ožkos 1 1 1 1 1 1 1 1 1 – 1 10 Arkliai 2 7 1 2 2 5 2 – – – 4 25 Kiaulės 7+ 5* 119+ 79* 58+ 39* 43+ 29* 55+ 37* 41+ 27* 74+ 49* 23+ 15* 7+ 5* 6+ 4* 36+ 23* 469+ 312* Laukiniai žvėrys – – – – 95 – – – – – 5 100 Broileriai 2 70 12 2 30 2 – 4 2 – 76 200 Tvenkininės žuvys 3 3 2+15*** 1 – 2 – – 3 – 3 17 Pienas 19+ 73** 46+ 179** 28+ 109** 32+ 122** 41+ 160** 47+ 182** 9+ 36** 22+ 86** 25+ 99** – 31+ 121** 300+ 1167** Kiaušiniai 11 94 48 17 12 29 – 8 9 – 230 458 Medus 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 11 Triušiai 1 1 1 1 1 1 1 1 1 – 1 10 * – toks skaičius galvijų ir kiaulių mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti keturių lėkštelių metodu. ** – toks skaičius pieno mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti Delvo-Sp metodu. *** – toks skaičius žuvų mėginių, sugautų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, turi būti pristatytas B III grupės medžiagoms tirti. VI SKYRIUS lietuvos respublikos Rinkoje esančių veterinarinių preparatų sudėtinių dalių, kurioms nustatyti didžiausi LEISTINI MEDŽIAGŲ likučių kiekiai, analizė. tiriamos medžiagos, taikomi metodai Metų bėgyje buvo renkama ir analizuojama informacija apie 2002 m. Lietuvos Respublikoje pateiktų registruoti antimikrobinių ir antiparazitinių veterinarinės medicinos preparatų sudėtines dalis. Šios informacijos analizė rodo, kokia yra rinkos paklausa ir kokių veterinarinės medicinos preparatų reikia naudotojams. Pagal tai galima spręsti, ko labiausiai reikia ir kas vėliau bus naudojama gyvūnams gydyti. Apibendrinti rezultatai buvo tokie: 2002 m. įregistruota antimikrobinių preparatų Taip pat buvo išanalizuota informacija apie 2002 m. Lietuvos Respublikoje užregistruotus antimikrobinius ir antiparazitinius veterinarinius preparatus pagal gyvūnų rūšis. Šie duomenys svarbūs įvertinant antimikrobinių ir antiparazitinių vaistų panaudojimą atskiroms gyvūnų rūšims, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms susidarymą ir taip pat farmakologinei budrai. Apibendrinti rezultatai buvo tokie: 2002 m. įregistruota antimikrobinių preparatų pagal atskiras gyvūnų rūšis 2002 m. įregistruota antiparazitinių preparatų pagal atskiras gyvūnų rūšis Atsižvelgus į surinktus duomenis, pakoreguotas Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje 2003 m. stebėsenos planas, kad jame numatomi tyrimai būtų tikslingesni ir naudingesni, kad būtų efektyvesnė veterinarinių preparatų naudojimo kontrolė, siekiant apsaugoti gyvūninių maisto produktų vartotojo sveikatą. medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO GYVūnuose IR ŠVIEŽIOJE MĖSOJE 2003 M. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija A I Stilbenai DES heksoestrolis dienoestrolis šlapimas/plazma, raumuo EIA 1,0 μg/kg 0,5 μg/kg 2,0 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 25 gyvi jauni galvijai 24 paskerstos penimos kiaulės 3 gyvi arkliai Nacionalinė veterinarijos laboratorija(NVL) A II Tireostatikai tiouracilas metiltiouracilas propiltiouracilas tapazolis raumuo, plazma TLC 25 μg/kg teigiamas nustatymas 22 paskersti jauni galvijai 7 gyvos karvės 24 paskerstos penimos kiaulės 2 arkliai A III Steroidai oestradiolis plazma EIA 0,2 μg/kg 0,2 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 15 gyvų jaunų galvijų 8 gyvos karvės 24 paskerstos penimos kiaulės 3 gyvi arkliai 1 avis/ožka testosteronas plazma, raumuo EIA 0,04 μg/kg patelės: 5 μg/kg patinai: 10-30 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 23 gyvi jauni galvijai 22 paskerstos penimos kiaulės nor-testosteronas šlapimas EIA GC-MS 0,8 μg/kg 2 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 23 gyvi jauni galvijai trenbolonas šlapimas EIA 1,0 μg/kg 2 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 25 gyvi jauni galvijai 1 triušis medroksiprogeste- ronas riebalai EIA 0,5 μg/kg 2 μg/kg 23 gyvi jauni galvijai A IV Rezorcilinės rūgšties laktonai zeranolis šlapimas EIA 2,0 μg/kg 2,0 μg/kg 22 paskersti jauni galvijai 30 gyvų jaunų galvijų 23 paskerstos penimos kiaulės 1 avis/ožka 5 arkliai A V Beta-agonistai klenbuterolis salbutamolis salbutamolis kepenys, plazma, šlapimas EIA GC-MS EIA EIA 0,25 μg/kg 2 μg/kg 5 μg/kg 5 μg/kg 2 μg/kg 2 μg/kg 5 μg/kg 5 μg/kg 69 paskersti jauni galvijai 68 gyvi jauni galvijai 24 paskerstos penimos kiaulės 5 gyvi arkliai 1 triušis A VI Uždraustos naudoti medžiagos chloramfenikolis raumuo EIA 0,4 μg/kg teigiamas nustatymas 25 paskersti jauni galvijai 24 paskerstos penimos kiaulės 1 avis/ožka 1 triušis Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) furaltadonas, furazolidonas, nitrofurantoinas raumuo HPLC 5 μg/kg teigiamas nustatymas 24 paskerstos penimos kiaulės 1 triušis BI Antibakterinės medžiagos antibakterinės medžiagos raumuo keturių lėkštelių metodas Poveikio zona³2 mm teigiamas nustatymas 180 paskerstų galvijų 312 paskerstų kiaulių enrofloksacinas inkstai HPLC 9 μg/kg 200 μg/kg 23 paskersti jauni galvijai 26 paskerstos penimos kiaulės benzilpenicilinas raumuo HPLC 27 μg/kg 50 μg/kg 23 paskerstos karvės 26 paskerstos penimos kiaulės tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas raumuo, inkstai HPLC 29 μg/kg 21 μg/kg 23 μg/kg 100 μg/kg 23 paskersti jauni galvijai 26 paskerstos penimos kiaulės 1 avis/ožka 1 triušis sulfonamidai raumuo TLC EIA 30 μg/kg 2 μg/kg 100 μg/kg 23 paskersti jauni galvijai 27 paskerstos penimos kiaulės 1 paskerstas arklys 1 triušis B II a Antihelmintikai albendazolis, fenbendazolis, flubendazolis raumuo HPLC 30 μg/kg 20 μg/kg 100 μg/kg 50 μg/kg 50 μg/kg 25 paskersti jauni galvijai 14 paskerstų penimų kiaulių 1 triušis levamizolis kepenys GC-MS 5 μg/kg 100 μg/kg 40 paskerstų jaunų galvijai 22 paskerstos penimos kiaulės ivermektinas, abamektinas kepenys HPLC 7,5 μg/kg 7,5 μg/kg 15 μg/kg 36 paskerstos penimos kiaulės 1 avis/ožka B IIb Kokcidiostatikai (tame tarpe nitroimidazolai) monenzinas, narazinas, salinomicinas raumuo HPLC 3 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg nenustatyta 10 paskerstų jaunų galvijų 5 paskerstos penimos kiaulės 1 arklys B IIc Karbamatai ir piretroidai permetrinas raumuo, riebalai, kepenys/inkstai GC, GC-MS 50 μg/kg 100 μg/kg 500 μg/kg 50 μg/kg 4 paskersti jauni galvijai 1 paskerstas arklys 7 paskerstos penimos kiaulės 1 avis/ožka 1 triušis Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) B IId Trankvilizantai azaperonas HPLC 100 μg/kg (kiaulėms) teigiamas nustatymas (kitiems gyvūnams) 2 paskersti jauni galvijai 2 paskerstos penimos kiaulės 1 arklys B IIe NSAID paracetamolis HPLC teigiamas nustatymas 10 paskerstų jaunų galvijų 1 avis/ožka fluniksinas HPLC 2 paskerstos penimos kiaulės B III a Chlororganiniai pesticidai ir PCB Heptachloras, heptachloroepoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs riebalai GC, GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg pagal HN 54 38 paskersti jauni galvijai 23 paskerstos penimos kiaulės 1 paskerstas arklys 1 avis/ožka 1 triušis 30 laukinių žvėrių B III b Organiniai fosforo junginiai Metidationas, Metilchlorpirifosas, Diazinonas, pirazofosas raumuo, GC GC-MS 20 μg/kg 50 μg/kg 50 μg/kg 20 μg/kg pagal HN 54 9 paskersti jauni galvijai 13 paskerstų penimų kiaulių 1 avis/ožka 1 arklys B III c Sunkieji metalai Pb, Cd raumuo, inkstai AAS 70 μg/kg 3 μg/kg 0,1 mg/kg 0,5 mg/kg 47 paskersti jauni galvijai 33 paskerstos penimos kiaulės 1 paskerstas arklys 2 arkliai 1 triušis 30 laukinių žvėrių B III d Mikotoksinai ochratoksinas A riebalai HPLC 20 paskerstų jaunų galvijų 16 paskerstų penimų kiaulių 1 avis/ožka 1 arklys B III f Radionuklidai stroncis-90 ¼, cezis-134/137 raumuo radiochemija, gama spektrometrija 0,02 Bq/kg, 1 Bq/kg 37 Bq/kg, 600 Bq/kg 49 paskersti jauni galvijai 31 paskersta penima kiaulė 1 paskerstas arklys 1 triušis 40 laukinių žvėrių Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO paukštienoje 2003 m. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija A I Stilbenai DES heksoestrolis, dienoestrolis raumuo EIA 3,0 μg/kg 3,0 μg/kg 12 broilerių Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) A II Tireostatikai tiouracilis, metiltiouracilis, propiltiouracilis, tapazolis raumuo TLC 25 μg/kg teigiamas nustatymas 12 broilerių A III Steroidai oestradiolis plazma, raumuo EIA, GC-MS 0,2 μg/kg 0,2 μg/kg 0,2 μg/kg 12 broilerių testosteronas, nor-testosteronas plazma, raumuo EIA 0,5 μg/kg 0,5 μg/kg 12 broilerių AIV Rezorcilinės rūgšties laktonai zeranolis raumuo EIA 2 μg/kg 2 μg/kg 12 broilerių A V Beta – agonistai klenbuterolis, salbutamolis kepenys EIA 1,0 μg/kg 2 μg/kg 1,0 μg/kg 2 μg/kg 16 broilerių A VI Uždraustos naudoti medžiagos chloramfenikolis raumuo EIA, GC-MS 1,0 μg/kg teigiamas nustatymas 12 broilerių furaltadonas, furazolidonas, nitrofurantoinas raumuo HPLC 5 μg/kg teigiamas nustatymas 12 broilerių B I Antibakterinės medžiagos enrofloksacinas raumuo HPLC 9 μg/kg 30 mg/kg 12 broilerių tilozinas raumuo HPLC 50 μg/kg 100 mg/kg 12 broilerių tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas raumuo HPLC 29 μg/kg 21 μg/kg 23 μg/kg 100 mg/kg 12 broilerių Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) B II a Antihelmintikai albendazolis, fenbendazolis raumuo HPLC 30 μg/kg 20 μg/kg 100 mg/kg 50 mg/kg 12 broilerių B II b Kokcidiostatikai monenzinas, salinomicinas kepenys HPLC 3 μg/kg 10 μg/kg 3 μg/kg 10 μg/kg 12 broilerių B IIc Karbamatai ir piretroidai permetrinas riebalai GC-MS 50 μg/kg 50 μg/kg 8 broileriai B IIe NSAID paracetamolis 8 broileriai B III a Chloro organiniai pesticidai ir PCB heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs raumuo, riebalai GC GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg Pagal HN54 8 broileriai B III c Sunkieji metalai Pb Cd raumuo AAS 70 μg/kg 3 μg/kg 0,1 mg/kg 0,1 mg/kg 8 broileriai B III d Mikotoksinai ochratoksinas A raumuo HPLC 8 broileriai B III f Radionuklidai stroncis-90 ¼, cezis-134/137 raumuo radiochemija, gama spektrometrija 0,02 Bq/kg 1 Bq/kg 37 Bq/kg 600 Bq/kg 13 broilerių medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO VIŠTŲ KIAUŠINIUOSE 2003 m. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija A VI Uždraustos naudoti medžiagos chloramfenikolis kiaušiniai EIA 0,4 μg/kg teigiamas nustatymas 64 Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) furaltadonas, furazolidonas, nitrofurantoinas kiaušiniai HPLC 5 μg/kg teigiamas nustatymas 64 B1 Antibakterinės medžiagos tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas kiaušiniai HPLC 29 μg/kg 21 μg/kg 23 μg/kg 200 μg/kg 74 tilozinas kiaušinai HPLC 50 μg/kg 100 μg/kg 54 B II b Kokcidiostatikai monenzinas, salinomicinas kiaušiniai HPLC 3 μg/kg 3 μg/kg 64 B III a Chloro organiniai pesticidai heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs kiaušiniai GC, GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg pagal HN 54 69 B III c Sunkieji metalai Pb, Cd kiaušiniai AAS 50 μg/kg 3 μg/kg 69 B III f Radionuklidai stroncis-90, cezis-134/137 kiaušiniai radiochemija, gama spektrometrija 0,02 Bq/kg 1 Bq/kg 37 Bq/kg 370 Bq/kg 10 75 medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO piene 2003 m. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija A VI Uždraustos naudoti medžiagos chloramfenikolis pienas EIA 0,15 μg/kg teigiamas nustatymas 60 Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) B1 Antibakterinės medžiagos antibakterinės medžiagos pienas DELVO –SP teigiamas nustatymas 1167 sulfanilamidai pienas EIA 10 μg/kg 100 μg/kg 18 oksitetraciklinas pienas HPLC 21 μg/kg 100 μg/kg 18 ampicilinas, benzilpenicilinas, kloksacilinas, amoksicilinas pienas HPLC 33 μg/kg 27 μg/kg 20 μg/kg 23 μg/kg 4 μg/kg 4 μg/kg 30 μg/kg 4 μg/kg 16 BIIa Antihelmintikai albendazolis, fenbendazolis pienas HPLC 5 μg/kg 3 μg/kg 100 mg/kg 10 mg/kg 45 BIIe NSAIDs deksametazonas pienas HPLC 0,1 μg/kg 0,3 μg/kg 53 B III a Chloro organiniai pesticidai heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs pienas GC GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg pagal HN 54 22 B III b Organiniai fosforo junginiai metidationas, metilchlorpirifosas, diazinonas, pirazofosas pienas GC 10 μg/kg 50-400 mg/kg 15 B III c Sunkieji metalai Pb Cd pienas AAS 10 μg/kg 0,5 μg/kg 0,02 mg/kg 0,03 mg/kg 27 B IIId Mikotoksinai M1 pienas EIA 5 ng/kg 0,05 mg/kg 26 B III f Radionuklidai stroncis-90 (1/4 mėginių), cezis-134/137 pienas radiochemija, gama spektrometrija 0,02 Bq/kg 1 Bq/kg 37 Bq/kg 600 Bq/kg 22 medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO TVENKINIUOSE AUGINAMOSE ŽUVYSE 2003 M. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija A I Stilbenai DES, heksoestrolis, dienestrolis raumuo EIA 1 μg/kg 1 μg/kg 1 Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) A III Steroidai testosteronas raumuo EIA 5 μg/kg 5 μg/kg 2 A VI Uždraustos naudoti medžiagos chloramfenikolis raumuo EIA 0,4 μg/kg teigiamas nustatymas 2 B1 Antibakterinės medžiagos tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas raumuo HPLC 29 μg/kg 21 μg/kg 23 μg/kg 100 μg/kg 2 B IIa Antihelmintikai albendazolis, fenbendazolis raumuo HPLC 5 μg/kg 3 μg/kg 100 mg/kg 10 mg/kg 1 B III a Chloro organiniai, pesticidai PCB heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs raumuo GC, GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg pagal HN 54 3 B III c Sunkieji metalai Pb, Cd, Hg raumuo AAS 70 μg/kg 3 μg/kg 17 μg/kg pagal HN 54 3 B III d Mikotoksinai ochratoksinas A raumuo HPLC 2 B III e Dažai malachito žaliasis raumuo HPLC teigiamas nustatymas 1 B III f Radionuklidai stroncis-90, cezis-134/137 raumuo radiochemija, gama spektrometrija 0,02 Bq/kg 1 Bq/kg 37 Bq/kg 600 Bq/kg 6 medžiagų LIKUČIŲ TYRIMO meduje 2003 m. PLANAS Medžiagų grupė Junginiai Tiriama Laboratorinis metodas Suradimo riba Didžiausia leistina koncentracija Mėginių skaičius Laboratorija BI Antibakterinės medžiagos tetraciklinas, oksitetraciklinas, chlortetraciklinas medus HPLC 29 μg/kg 21 μg/kg 23 μg/kg teigiamas nustatymas 2 Nacionalinė veterinarijos laboratorija (NVL) B IIc Karbamatai ir piretroidai permetrinas medus GC GC-MS 50 μg/kg 100 μg/kg 500 μg/kg 50 μg/kg 2 B III a Chloro organiniai pesticidai heptachloras, heptachloro epoksidas, DDTs, a-HCH, b-HCH, g-HCH, aldrinas, dieldrinas, HCB, PCBs medus GC GC-MS 10 μg/kg 10 μg/kg 40 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 10 μg/kg 5 μg/kg 40 μg/kg teigiamas nustatymas 2 B III b Organiniai fosforo junginiai kumafosas medus GC GC-MS 100 μg/kg 50 μg/kg 1 B III c Sunkieji metalai Pb, Cd medus AAS 35 μg/kg 2 μg/kg teigiamas nustatymas 2 B III f Radionuklidai cezis-137 medus gama spektrometrija 1 Bq/kg 600 Bq/kg 2 VII SKYRIUS MĖGINIŲ ATRINKIMO TVARKA Galvijų, kiaulių, arklių, avių ir ožkų MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Galvijų ir kiaulių mėginių ėmimas skerdyklose 70 % plane numatytų mėginių (raumuo, riebalai, inkstai, kepenys, kraujas, šlapimas) imami skerdyklose arba perdirbimo įmonėse. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, supažindina skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių administraciją su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys turi būti aprūpinti reikiamomis priemonėmis: turėti plastmasinius indus ir maišelius, mėgintuvėlius, hepariną, nešiojamas šaldymo dėžes mėginiams vežti. Mėginiai imami iš atsitiktinai pasirinktų galvijų arba kiaulių pagal standarto LST ISO 3100-1:1997 „Mėsos bandinių ėmimo tvarka. I dalis“ reikalavimus ir vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Kiekvienas mėginys atskirai sudedamas į maisto produktų įpakavimui naudojamus maišelius ir užšaldomas. Plastmasiniai indai šlapimo mėginiams turi būti sandarūs. Visi mėginiai, išskyrus kraujo mėginius, turi būti užšaldomi, šlapimu užpildomas ne visas taros tūris, kad atšaldymo metu nebūtų pažeista tara. Kraujas imamas į mėgintuvėlius gyvulių skerdimo metu. Jis konservuojamas heparinu, atsargiai išmaišomas 10-15 kartų apverčiant mėgintuvėlį. Mėgintuvėliai gali būti laikomi šaldytuve kelias dienas, bet geriausiai kraują imti tą pačią dieną, kai į laboratoriją siunčiami užšaldyti mėginiai. Šlapimas imamas iš šlapimo pūslės švirkštu. Kiekvieno mėginio paėmimui naudojamas atskiras švirkštas. Raumuo, dengiantys inkstą riebalai, šlapimas arba kraujas imami iš skirtingų gyvulių. Kepenys ir inkstai gali būti paimti to paties gyvulio arba iš skirtingų gyvulių, kuriems buvo imami raumens, šlapimo, plazmos mėginiai. Antibakterinių medžiagų nustatymui 4 lėkštelių metodu galvijų ir kiaulių skerdenos mėginiai imami atskirai. Iš paskerstų galvijų ir kiaulių atrenkamas 15x15 cm dydžio raumens gabalas. Mėginiai turi būti paimti steriliai į sterilią tarą, supakuoti kiekvienas atskirai ir ant pakuotės priklijuota etiketė su mėginio pavadinimu ir gyvulio rūšimi. Mėginius, kurie tyrimams bus pristatyti per 6 val. po paėmimo, reikia užšaldyti iki – 5 ° temperatūros, o tuos, kurie bus pristatyti vėliau nei po 6 val. po paėmimo – užšaldyti iki -18 °C temperatūros. Transportuojant būtina nepažeisti laikymo sąlygų ir mėginio vientisumo. Galvijų mėginių ėmimas fermose 30 % galvijų mėginių (kraujas, šlapimas) imami fermose. Kraujas imamas į mėgintuvėlius, konservuojamas heparinu, atsargiai išmaišomas 10–15 kartų apverčiant mėgintuvėlį. Mėgintuvėliai gali būti laikomi šaldytuve kelias dienas, bet geriausia kraują imti tą pačią dieną, kai į laboratoriją siunčiami užšaldyti mėginiai. 20–40 ml gyvulių šlapimo imama į plastikinius butelius. Buteliai uždaromi, dedami į plastikinius maišus, kad nesiliestų su kitais mėginiais. Avių ir ožkų mėginių ėmimas Mėginiai imami taip pat, kaip galvijų ir kiaulių, aukščiau aprašyta tvarka. Arklių mėginių ėmimas Mėginiai imami taip pat, kaip galvijų ir kiaulių, aukščiau aprašyta tvarka. Lydraščio pildymas Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius lydraštį, kuris surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį ir gyvulį. Jame nurodoma: · mėginio siuntimo tikslas; · skerdyklos, fermos ar mėsos perdirbimo įmonės pavadinimas, adresas, telefonas ir faksas; · gyvulio rūšis; · gyvulių amžius (jaunas, vyresnis nei 2 metų amž.); · lytis (kiaulėms nurodyti – kriptorchidas, kastratas, paršavedės, kuiliai); · skerdimo data; · gyvulio savininkas; · mėginio rūšis; · produkcijos numeris; · mėginių paėmimo data; · parašas. Lydraštis gali būti papildytas ir kitais duomenimis Mėginių siuntimas Mėginiai pristatomi pagal pridedamus grafikus (32–34 psl.). Avių ir ožkų mėginių pristatymas organizuojamas pagal galimybes, kai vykdomas avių ir ožkų skerdimas. Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. Jeigu tą mėnesį gyvuliai neskerdžiami plane nurodytose įmonėse, mėginius galima paimti smulkiuose skerdimo ir mėsos perdirbimo cechuose. Jeigu reikalaujama, kad būtų paimti du tos pačios gyvulio rūšies mėginiai, jie imami iš gyvulių, priklausančių atskiriems savininkams. Mėginiai ir jų dydis Raumuo (400

1. g)Riebalai (100
2. g)Kepenys (200
3. g)Inkstas (paskerstų kiaulių) Šlapimas (45
4. ml)Kraujas (1 mėgintuvėlis, 10
5. ml)Pastaba: radiologiniams tyrimams mėginiai imami kiekvieną ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų mėginių skaičių kiekvienam ketvirčiui (mėginio dydis – 1,5
6. kg)TRIUŠIŲ, LAUKINĖS FAUNOS bei fermose auginamų laukinių gyvūnų MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginiai imami mėsos (žvėrienos) perdirbimo įmonėse. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, privalo supažindinti mėsos perdirbimo įmones su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys turi būti aprūpinti reikiamomis priemonėmis, turėti plastmasinius maišelius, nešiojamas šaldymo dėžes, skirtas mėginiams vežti. Mėginiai imami iš atsitiktinai pasirinktų gyvūnų skerdimo metu arba žvėrių priėmimo metu vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Raumenų, riebalų mėginiai imami iš tos pačios skerdenos. Kiekvienas mėginys atskirai sudedamas į maišelius ir giliai užšaldomas. Maišeliai turi būti pagaminti iš medžiagos, naudojamos maisto produktams pakuoti. Lydraščio pildymas Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius lydraštį, kuris surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį ir skerdeną, jame nurodoma: · mėginio siuntimo tikslas, · mėsos perdirbimo įmonės pavadinimas, adresas, telefonas ir faksas, · gyvūno rūšis, · gyvūno amžius, · lytis, · skerdimo, skerdenos pristatymo data, · gyvūno savininkas, rajonas, kur sumedžiotas žvėris, · mėginio rūšis, mėginio paėmimo data, · parašas. Lydraštis gali būti papildytas ir kitais duomenimis. Mėginiai ir jų dydis Raumuo (500
7. g)Riebalai (50
8. g)Viena skerdenėlė (triušiams) Mėginių siuntimas Laukinės faunos bei fermose auginamų laukinių žvėrių mėginių pristatymas neturi griežto grafiko. Žvėrienos perdirbimo įmonės mėginius gali pristatyti visos medžioklės sezono metu, bet ne mažesnį nei numatyta plane mėginių kiekį. Žvėrienos mėginiai turėtų būti paimti iš žvėrių, sumedžiotų skirtingose apskrityse ir rajonuose. Fermose auginamų laukinių žvėrių mėginiai pristatomi tokius gyvūnus skerdus. Cheminiams ir radiologiniams tyrimams gali būti pristatomas bendras mėginys. Triušienos mėginiai atrenkami iš apskrities zonos dviejų fermų. Pageidautina, kad šių mėginių atrinkimo ir pristatymo data būtų suderinta su kitų gyvūnų mėsos mėginių pristatymo grafiku. Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. ŽALIAVINIO PIENO MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginius ima tik apskričių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų įgalioti veterinarijos gydytojai-inspektoriai. Įsakymu apskrities VMVT viršininkas patvirtina asmenis, kurie atsakingi už mėginių ėmimą. Atrenkant pieno mėginius, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1. Pieno kiekį, pagamintą įvairiose vietose. 2. Aplinkos užterštumo rizikos faktorius įvairiose vietose. 3. Antimikrobinių ir kitų medžiagų panaudojimo tikimybę. Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuriais būtina vadovautis atrenkant mėginius, yra LST EN ISO 707-1999 „Pienas ir pieno produktai. Bandinių ėmimo taisyklės“, Žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techninis reglamentas ir Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymai. Mėginiai turi būti imami iš šių vietų: 1. Ūkiuose iš pieno surinkimo talpyklų (50 % mėginių). 2. Pieno surinkimo punktų (25 % mėginių). 3. Pienovežių, pristatančių pieną į pieno perdirbimo įmonę (25 % mėginių). Imami tik žaliavinio pieno mėginiai; mėginių dydis priklauso nuo taikomų tyrimo metodų. Radiologiniams tyrimams mėginiai imami kiekvieną ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų mėginių skaičių kiekvienam ketvirčiui (mėginio dydis – 3,0 l). Cheminiams ir mikrobiologiniams tyrimams atlikti mėginio dydis turi būti 1 l. Mažiausias kiekvienais metais imamų mėginių skaičius medžiagų likučiams nustatyti yra 1 mėginys 15 000 tonų žaliavos; iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 300 mėginių. Antibiotikų ir inhibitorinių medžiagų nustatymui Delvo Sp Test metodu imami atskiri mėginiai ir pristatomi pagal atskirą grafiką (36 psl.). Mėginiai imami atsitiktinai, nepranešant laiko, dienos. Mėginių gabenimas Visi žaliavinio pieno mėginiai turi būti atšaldomi ir gabenami konteineriuose su šaldymo elementais, transportavimo temperatūra 0–4°C. Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius Valstybinės veterinarijos tarnybos 1995 m gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-184 patvirtintą Maistinių žaliavų ir maisto produktų, pašarų ir jų žaliavų, aplinkos bandinių paėmimo aktą. Mėginių paėmimo aktas surašomas aiškiai, jame privalo atsispindėti visa mėginių identifikacijos informacija. Mėginių siuntimas Mėginiai pristatomi pagal pridedamus grafikus (35–36 psl.). Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. paukštienos mėginių medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginiai imami paukščių fermose ir paukštynuose, remiantis standarto LST 1377:2001 „Paukštiena. Techninės sąlygos“ reikalavimais ir vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, privalo supažindinti paukštynų administraciją su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys aprūpinami reikiamomis priemonėmis. Antibakterinių medžiagų nustatymui 4 lėkštelių metodu paukščių skerdenėlių mėginiai imami atskirai. Paukštienos mėginį sudaro viena skerdenėlė. Mėginiai turi būti paimti steriliai į sterilią tarą, supakuoti kiekvienas atskirai ir ant pakuotės priklijuota etiketė su mėginio pavadinimu ir paukščio rūšimi. Mėginius, kurie tyrimams bus pristatyti per 6 val. po paėmimo, reikia užšaldyti iki – 5 ° temperatūros, o tuos, kurie bus pristatyti vėliau nei po 6 val. po paėmimo – užšaldyti iki -18°C temperatūros. Transportuojant būtina nepažeisti laikymo sąlygų ir mėginio vientisumo. Paukščių kraujas imamas iš dviejų trijų paskerstų broilerių sudarant vieną jungtinį mėginį. Bendras kraujo mėginio kiekis – 10 ml. Kraujas konservuojamas heparinu, atsargiai išmaišomas 10-15 kartų apverčiant mėgintuvėlį. Mėgintuvėliai gali būti laikomi šaldytuve kelias dienas, bet geriausiai kraują imti tą pačią dieną, kai į laboratoriją siunčiami užšaldyti mėginiai. Mėginiai imami iš atsitiktinai pasirinktų paukštidžių. Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius lydraštį, kuris surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį. Jame nurodoma: · mėginio siuntimo tikslas; · paukštyno pavadinimas, adresas, telefonas, faksas; · paukščių fermos pavadinimas; · paukščių rūšis; · skerdimo data; · produkcijos numeris, · mėginio paėmimo data, · parašas. Mėginiai ir jų dydis Kiekvienai paukščių kategorijai (broileriai, nededančios vištos, kalakutai ir kiti paukščiai) minimalus kiekvienais metais imamų mėginių skaičius yra mažiausiai vienas mėginys dviem šimtams tonų (negyvo svorio), tačiau jei per metus kurios nors kategorijos paukštienos yra pagaminama daugiau kaip 5 000 tonų, tada kiekvienai medžiagų grupei ištirti imama mažiausiai 100 mėginių. Mėginį sudaro viena ar kelios paukščių skerdenėlės (tai priklauso nuo tyrimo metodo reikalavimų). Radiologiniams tyrimams mėginiai imami kiekvieną ketvirtį. Mėginių siuntimas Paukštienos mėginiai pristatomi pagal pridedamą grafiką (37 psl.). Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. KIAUŠINIŲ mėginių medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginiai imami paukščių fermose bei paukštynuose pagal standartų LST 977:1993 „Vištų maistiniai kiaušiniai“ ir LST 440:1997 „Ančių, žąsų ir kalakutų kiaušiniai. Techniniai reikalavimai“ reikalavimus vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, privalo supažindinti paukštynų administraciją su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys aprūpinami reikiamomis priemonėmis. Mėginiai imami iš atsitiktinai pasirinktų paukštidžių. Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius lydraštį, kuris surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį; jame nurodoma: · mėginio siuntimo tikslas; · paukštyno pavadinimas, adresas, telefonas, faksas; · paukščių fermos pavadinimas; · adresas; · kiaušinių rūšis; · kiaušinių sudėjimo data; · produkcijos numeris. · mėginio paėmimo data, · parašas. Mėginiai ir jų dydis Iš vienos paukštidės 1/3 kiaušinių produkcijos imamas vienas mėginys (12 kiaušinių). Radiologiniams tyrimams mėginiai imami kiekvieną ketvirtį, proporcingai padalinant planuotų mėginių skaičių kiekvienam ketvirčiui. Mėginio dydis – 30 kiaušinių. Mėginių siuntimas Kiaušinių mėginiai pristatomi pagal pridedamą grafiką (38 psl.). Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. ŽUVŲ mėginių medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginiai imami ūkiuose, kuriuose vystoma tvenkininė žuvininkystė, remiantis standarto LST 1381:1995 „Žuvis. Techninės sąlygos“ reikalavimais ir vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, privalo supažindinti žuvininkystės ūkius su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys turi būti aprūpinti reikiamomis priemonėmis, turėti nešiojamas šaldymo dėžes mėginiams vežti. Mėginiai imami iš atsitiktinai pasirinktų tvenkinių. Jei sugautos žuvys pristatomos tą pačią dieną, jų užšaldyti nebūtina. Mėginiai į laboratoriją siunčiami užpildžius lydraštį, kuris surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį; jame nurodoma: · mėginių paėmimo data ir laikas, · mėginių savininkas, jo adresas, · laboratorija, į kurią siunčiamas mėginys, · mėginių kiekis, · įgalioto asmens ar komisijos pavardė, · mėginių paėmimo vietos aprašymas, · mėginių paėmimo tikslas, · mėginių paėmimo metodas. Imant žuvų mėginius, būtina atkreipti dėmesį į šiuos duomenis: · žuvininkystės ūkio pavadinimą ir adresą, · žuvų rūšį, · žuvų sugavimo datą. Mėginiai imami kiekvienai tvenkininei žuvų rūšiai, kuri yra ruošiama realizacijai. Mėginių dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 800 g. Radiologiniams tyrimams mėginiai imami atskirai, mėginio dydis – 3,0 kg. Geriausia mėginius imti rudenį, kai žuvis gaudoma realizavimui. Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugaunamų žuvų mėginių pristatymas Žuvį gaudančios įmonės mėginius gali pristatyti viso žūklės sezono metu, bet ne mažesnį nei numatyta plane mėginių kiekį. Žuvies mėginiai turėtų būti paimti iš žuvų, sugautų skirtingose vandens plotuose. Cheminiams ir radiologiniams tyrimams gali būti pristatomas bendras mėginys. Mėginių siuntimas Žuvų mėginiai pristatomi pagal pridedamą grafiką (39 psl.). Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. MEDAUS mėginių medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI ĖMIMO TVARKA Mėginių ėmimas Mėginiai imami stambiuose, pramoninio pobūdžio bitynuose remiantis standartų LST CAC/RM 42, CODEX STAN 12 ir LST 1466:1997 „Medus. Techninės sąlygos“ reikalavimais ir vadovaujantis Kenksmingų medžiagų ir jų likučių stebėsenos gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nurodymais. Apskričių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atsakingos už mėginių paėmimą, privalo supažindinti bitynų savininkus arba įgaliotus asmenis su pirminiais dokumentais, kurių pagrindu yra vykdomas mėginių ėmimas. Atsakingi už mėginių paėmimą asmenys turi būti aprūpinti reikiamomis priemonėmis mėginiams imti. Mėginiai imami mažiausiai dviejuose bitynuose, esančiuose apskrities zonoje. Lydraštis surašomas taip, kad būtų galima identifikuoti mėginį; jame nurodoma: · mėginių siuntimo tikslas; · bityno pavadinimas, adresas; · mėginių paėmimo data ir vieta; · medaus išfasavimo data; · atsakingo už paėmimą asmens pavardė, vardas ir parašas; · produkcijos numeris, · parašas. Mėginiai ir jų dydis Mėginio dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 500 ml. Radiologiniams tyrimams mėginiai imami atskirai. Mėginių siuntimas Medaus mėginiai pristatomi pagal pridedamą grafiką (40 psl.). Mėginiai į laboratoriją turėtų patekti tik darbo dienomis. 2003 metų galvijų MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytus Kaunas Klaipėda Marijampolė Panevėžys Šiauliai Tauragė Telšiai Utena Vilniaus m. Vilnius Iš viso Sausis gyvi – – – – – – – – – – – – paskersti – – – – – – – – – – – – Vasaris gyvi – – – – – – – – – – – – paskersti – – – – – – – – – – – – Kovas gyvi – 3 4 3 7 3 4 – 1 – 2 27 paskersti 2+1* 7+2* 9+3* 5+2* 15+5* 6+2* 9+3* 2 2+1* – 4+1* 61+20* Balandis gyvi 1 3 4 3 7 3 4 1 1 – 1 28 paskersti 1 6+3* 9+3* 6+2* 16+5* 6+2* 8+3* 1+1* 3 – 4+1* 60+20* Gegužė gyvi 1 3 4 2 7 2 4 1 1 – 2 27 paskersti 2+1* 7+2* 9+3* 5+1* 15+5* 6+2* 9+3* 2 2+1* – 4+2* 61+20* Birželis gyvi 1 3 4 2 7 3 4 1 1 – 2 28 paskersti 2 6+2* 9+3* 6+2* 15+5* 7+2* 8+3* 2+1* 2+1* – 3+1* 60+20* Liepa gyvi 1 3 5 2 6 3 3 1 1 – 2 27 paskersti 2+1* 7+2* 9+3* 5+2* 15+5* 6+2* 8+2* 2+1* 2+1* – 4+1* 60+20* Rugpjūtis gyvi 1 3 4 3 7 3 4 – 1 – 2 28 paskersti 2+1* 6+3* 10+3* 6+1* 15+5* 6+2* 8+2* 2+1* 3+1* – 3+1* 61+20* Rugsėjis gyvi 1 3 4 2 7 3 4 1 1 – 2 28 paskersti 2+1* 7+2* 9+3* 5+2* 15+5* 6+2* 9+3* 1 2+1* – 4+1* 60+20* Spalis gyvi 1 3 4 3 7 2 4 1 1 – 1 27 paskersti 2 6+2* 9+3* 6+2* 15+5* 6+2* 8+3* 2+1* 2 – 4+2* 60+20* Lapkritis gyvi 1 3 4 2 7 3 4 1 1 – 2 28 paskersti 2+1* 7+2* 9+3* 5+2* 15+5* 6+2* 9+3* 2 2+1* – 4+1* 61+20* Gruodis gyvi – – – – – – – – – – – – paskersti – – – – – – – – – – – – Iš viso 25+6* 86+20* 119+27* 71+16* 198+45* 80+18* 111+25* 23+5* 29+7* – 50+11* 792+180* * – toks skaičius mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti keturių lėkštelių metodu. 2003 metų arklių MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijam- polės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas 1 1 – – – – – – – – 1 3 Balandis – – – 1 – 1 – – – – – 2 Gegužė – 2 – – – – – – – – 1 3 Birželis – – – – 1 1 1 – – – – 3 Liepa – 2 1 – – – – – – – – 3 Rugpjūtis 1 – – 1 – 1 – – – – – 3 Rugsėjis – 1 – – – – – – – – 1 2 Spalis – – – – 1 1 1 – – – – 3 Lapkritis – 1 – – – 1 – – – – 1 3 Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 2 7 1 2 2 5 2 – – – 4 25 2003 metų kiaulių MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas 1+1* 13+8* 6+5* 5+3* 6+4* 5+3* 8+6* 3+2* 1 4+3* 52+35* Balandis – 14+9* 7+4* 4+4* 6+4* 4+3* 9+5* 2+2* 1+1* 1+1* 4+2* 52+35* Gegužė 1+1* 13+9* 6+4* 5+3* 6+4* 5+3* 8+6* 3+1* – 1 4+3* 52+34* Birželis 1 13+9* 7+5* 5+3* 6+4* 4+3* 8+5* 2+2* 1+1* 1+1* 4+2* 52+35* Liepa 1+1* 13+9* 6+4* 5+3* 7+5* 5+3* 8+5* 3+1* 1+1* – 4+3* 53+35* Rugpjūtis 1 13+9* 7+4* 5+3* 6+4* 4+3* 8+5* 2+2* 1+1* 1+1* 4+2* 52+34* Rugsėjis 1+1* 13+9* 6+4* 5+4* 6+4* 5+3* 8+6* 3+1* – 1 4+3* 52+35* Spalis – 14+9* 7+4* 4+3* 6+4* 4+3* 9+5* 2+2* 1+1* 1+1* 4+2* 52+34* Lapkritis 1+1* 13+8* 6+5* 5+3* 6+4* 5+3* 8+6* 3+2* 1 – 4+3* 52+35* Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 7+5* 119+79* 58+39* 43+29* 55+37* 41+27* 74+49* 23+15* 7+5* 6+4* 36+23* 469+312* * – toks skaičius mėginių turi būti pristatytas antibakterinėms medžiagoms nustatyti keturių lėkštelių metodu. 2003 metų pieno MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas 2 5 3 4 4 6 1 2 3 – 3 33 Balandis 2 5 3 3 5 5 1 3 2 – 4 33 Gegužė 2 5 4 4 4 5 1 2 3 – 3 33 Birželis 2 5 3 3 5 5 1 3 3 – 4 34 Liepa 2 6 3 4 5 5 1 2 3 – 3 34 Rugpjūtis 3 5 3 3 4 5 1 3 3 – 4 34 Rugsėjis 2 5 3 4 4 6 1 2 3 – 3 33 Spalis 2 5 3 3 5 5 1 3 2 – 4 33 Lapkritis 2 5 3 4 5 5 1 2 3 – 3 33 Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 19 46 28 32 41 47 9 22 25 0 31 300 2003 metų pieno MĖGINIŲ antibakterinėms medžiagoms NUSTATYTI delvo-sp metodu skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas 8 20 12 14 18 20 4 9 11 – 13 129 Balandis 8 20 12 13 18 20 4 10 11 – 14 130 Gegužė 8 20 12 14 17 21 4 9 11 – 13 129 Birželis 8 20 13 13 18 20 4 9 11 – 14 130 Liepa 8 20 12 14 18 20 4 10 11 – 13 130 Rugpjūtis 9 19 12 13 17 21 4 10 11 – 14 130 Rugsėjis 8 20 12 14 18 20 4 10 11 – 13 130 Spalis 8 20 12 13 18 20 4 10 11 – 14 130 Lapkritis 8 20 12 14 18 20 4 9 11 – 13 129 Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 73 179 109 122 160 182 36 86 99 0 121 1 167 2003 metų paukštienos MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas – 8 1 – 3 – – – – – 8 20 Balandis – 8 1 – 4 – – 1 – – 9 23 Gegužė – 8 2 – 3 – – – 1 – 8 22 Birželis 1 7 1 1 3 – – 1 – – 8 22 Liepa – 8 2 – 4 1 – – – – 9 24 Rugpjūtis – 8 1 – 3 – – 1 1 – 8 22 Rugsėjis 1 7 1 1 3 – – – – – 8 21 Spalis – 8 2 – 4 1 – – – – 9 24 Lapkritis – 8 1 – 3 – – 1 – – 9 22 Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 2 70 12 2 30 2 – 4 2 – 76 200 2003 METų KIAUŠINIŲ MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIams nustatyti skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso: Sausis – – – – – – – – – – – – Vasaris – – – – – – – – – – – – Kovas 2 11 5 2 1 3 – – 1 – 26 51 Balandis 1 10 6 2 2 3 – 2 1 – 24 51 Gegužė 1 11 5 2 1 3 – – 1 – 27 51 Birželis 1 10 6 2 1 4 – 2 1 – 24 51 Liepa 1 10 5 2 1 3 – – 1 – 28 51 Rugpjūtis 1 10 6 1 2 4 – 2 1 – 24 51 Rugsėjis 1 11 5 2 1 3 – – 1 – 26 50 Spalis 2 10 5 2 2 3 – – 1 – 26 51 Lapkritis 1 11 5 2 1 3 – 2 1 – 25 51 Gruodis – – – – – – – – – – – – Iš viso 11 94 48 17 12 29 – 8 9 – 230 458 2003 metų žuvų MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis 1 1 1+5* – – 1 – – 1 – 1 6 Rugsėjis 1 1 5* 1 – – – – 1 – 1 5 Spalis 1 1 1+5* – – 1 – – 1 – 1 6 Lapkritis Gruodis Iš viso 3 3 2 1 – 2 – – 3 – 3 17 * – papildomi mėginiai, imami iš Baltijos jūroje ir Kuršių mariose sugautų žuvų 2003 metų medaus MĖGINIŲ medžiagų LIKUČIAMS NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Mėnuo Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis x x x x x x x x x x x Spalis x x x x x x x x x x x Lapkritis Gruodis Iš viso x – per du pažymėtus mėnesius pristatomas vienas mėginys 2003 metų MĖGINIŲ radionuklidų likučiams NUSTATYTI skaičius ir PRISTATYMO GRAFIKAS Apskritis Gyvūnai ir produkcija Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus miestas Vilniaus Iš viso: Galvijai Arkliai 2/0 6/1 10/0 4/0 8/0 5/0 6/0 2/0 2/0 – 4/0 50 Kiaulės 1 7 4 3 3 4 5 1 1 – 2 31 Laukiniai žvėrys – – – – 39 – – – – – 1 40 Broileriai 1 3 1 – 1 1 – 1 – – 5 13 Tvenkininės žuvys 1 1 1 – – 1 – – 1 – 1 6 Pienas 1 3 2 2 4 4 1 1 2 – 2 22 Kiaušiniai 2 18 10 – 6 15 – 6 – – 28 85 Medus – – 1 – – – – – – – 1 2 VIII SKYRIUS VEIKSMAI GAVUS TEIGIAMĄ REZULTATĄ Nustačiusi didesnius nei leistina medžiagų likučių kiekius gyvūnuose, gyvūnų ir paukščių mėsoje ar gyvūninėje produkcijoje, žuvyse, kiaušiniuose, meduje ar žvėrienoje, Nacionalinė veterinarijos laboratorija informuoja apie tai Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Valstybinę veterinarijos preparatų inspekciją ir apskričių valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas. Apskričių ir rajonų VMVT atsakingi veterinarijos inspektoriai nedelsiant atlieka tos fermos ar įmonės, kurioje išaugintuose gyvūnuose ar pagamintoje produkcijoje buvo surasti per dideli medžiagų likučių kiekiai ar neleistinos naudoti medžiagos, patikrinimą. Inspektoriai privalo tose fermose ir įmonėse papildomai imti mėginius iš nepaskerstų gyvūnų, paukščių, atrinkti produkcijos, pašarų ir vandens mėginius. Jei būtina, išaiškinami likučių atsiradimo keliai. Privaloma mėginius imti ir kaimyninėse fermose, skerdyklose. Gyvūnai, iš kurių buvo paimti mėginiai, turi būti aiškiai identifikuoti ir palikti ūkyje, kol nebus gauti tyrimų rezultatai. Papildomai paimti mėginiai siunčiami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. VMVT inspektoriai privalo tikrinti dokumentus apie veterinarinių preparatų naudojimą, rūpintis užkirsti kelią likučių plitimui. Remdamiesi tyrimų rezultatais, inspektoriai turi imtis visų būtinų priemonių apsaugoti gyventojų sveikatą (gali būti draudžiama tam tikrą laikotarpį iš fermos išvežti gyvūnus arba iš įmonės išgabenti produktus). Nustačius, kad buvo taikomas leistinas gydymas, tačiau nebuvo išlaikomi medžiagų karencijos terminai, gyvūnų skerdimas atidedamas, kol bus galima įsitikinti, kad medžiagų likučių kiekiai neviršija leistinų ribų. Šis laikotarpis jokiais būdais negali būti trumpesnis nei patvirtintas kiekvienam preparatui karencijos laikotarpis. Nustačius kenksmingų ar neleistinų naudoti medžiagų likučių buvimą piene, aiškinamasi apie medžiagų patekimą, veterinarinių vaistų naudojimą. Surenkama informacija apie gydomus gyvūnus, išsiaiškinama, ar teisingai buvo naudojami medikamentai, ar nepateko gydomų gyvūnų produkcija į bendrą produkcijos kiekį. Kai žaliaviniame piene, pristatytame iš pieno gamintojų į perdirbimo įmones, randamas medžiagų likučių kiekis, viršijantis leidžiamas normas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo: – išsiaiškinti produkcijos gamintoją ar pieno fermą, kad būtų nustatyta teršalų patekimo į produkciją priežastis; – išsiaiškinti, jei tai būtina, medžiagos kilmę ir patekimo į pieno fermą kelius; – suintensyvinti mėginių atrinkimo dažnumą, padidinti mėginių kiekį vietovėse, kuriose buvo vykdomas produkcijos surinkimas ir pieno perdirbimas. Maisto produktams ir žaliavoms, kuriuose medžiagų likučių kiekis viršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas ribas, taikomos rinkos ribojimo priemonės. Produktai turi būti siunčiami į atliekų utilizavimo įmonę. Asmuo, atsakingas už medžiagų likučių kiekių atsiradimą gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose, įstatymų nustatyta tvarka gali būti traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. ______________