← Lietuva

----------------------------------------------------

---------------------------------------------------- LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS Seimo seniūnų sueigai Seimo posėdžių sekretoriatui 2003-05-15 Nr.106- IŠRAŠAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2003-05-15 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.IXP-1740

(4). Pasiūlymo autorius Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai ir Komiteto pasiūlymai Seimo narys R.Pavilionis
  1. 2 straipsnio 3 dalyje po žodžio „švietimas“ išbraukti žodį „vykstantis“ ir įterpti žodžius „priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, aukštesniųjų arba aukštojo mokslo studijų“, šalutinį sakinį formuluoti kaip naują sakinį ir visą dalį išdėstyti taip: „
  2. Formalusis švietimas – švietimas vykstantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, aukštesniųjų arba aukštojo mokslo studijų programas, patvirtintas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Baigus pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, aukštesniųjų arba aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija ir suteikiamas nustatytos formos ir turinio išsilavinimo arba kvalifikacijos pažymėjimas.“. Nepritarti Už- 3; 1 – prieš; 4 - susilaikė Plenarinio posėdžio metu buvo pritarta nuostatai, kad priešmokyklinis ugdymas yra neformalus, nes jį baigus nesuteikiamas joks pažymėjimas.
  3. 2 straipsnio 21 dalyje po žodžio „pagrindinis“ įterpti žodžius „ir vidurinis“ ir visą dalį išdėstyti taip: „
  4. Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas.“. Nepritarti Už – 2; Prieš – 4; Susilaikė - 2 Svarstymo plenariniame posėdyje metu pritarta nuomonei, kad privalomas mokslas pagal amžiaus cenzą, bet ne pagal ugdymo pakopą. Seimo narys V.Indriūnas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: 1) įvesdinti asmenį į žinių visuomenę, padėti jam plėtoti dabarties gyvenime svarbius komunikacinius gebėjimus ir informacinę kultūrą (gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą), šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir tapti doru, savarankišku bei atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis ir savarankiškai kurti savo gyvenimą; “1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, įgalinančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;” Pritarti Papildyti ir pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) atskleisti jaunuolio kūrybinių gebėjimų sritis ir pagal tai padėti asmeniui jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią asmeniui jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;” Pritarti Seimo narys P.Gražulis 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoje žodžio “tautinės” įrašyti žodį “etninės” ir jį išdėstyti taip: “4) perteikti asmeniui tautinės etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;” Pritarti iš dalies Komitetas siūlo rašyti: “tautinės ir etninės kultūros pagrindus, …” Seimo narys R.Pavilionis 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte žodį “tautinės” pakeisti žodžiu “etninės” ir jį išdėstyti taip: “4) perteikti asmeniui tautinės etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;” Pritarti iš dalies Komitetas siūlo rašyti: “tautinės ir etninės kultūros pagrindus, …” Seimo narys R.Pavilionis
  5. 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte skliausteliuose įterpti žodį „priešmokyklinį“, o 2 punkte išbraukti žodį „priešmokyklinį“ ir šiuos punktus išdėstyti taip: „1) formalųjį švietimą (priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas); 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei suaugusiųjų švietimą);“ Nepritarti Plenarinio posėdžio metu buvo pritarta nuostatai, kad priešmokyklinis ugdymas yra neformalus, nes jį baigus nesuteikiamas joks pažymėjimas.
  6. 7 straipsnio 4 dalyje po žodžių „darželiai-mokyklos“ įterpti žodžius „mokyklos-darželiai“ ir visą dalį išdėstyti taip: „
  7. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, darželiai-mokyklos, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.“ Pritarti
  8. 9 straipsnio 4 dalyje po žodžių „darželiai-mokyklos“ įterpti žodžius „mokyklos-darželiai“ ir visą dalį išdėstyti taip: „
  9. Ketverių metų pradinio ugdymo programą vykdo darželiai-mokyklos, mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.“ Pritarti
  10. 11 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Valstybės garantuojamas visuotinis“ ir visą dalį suformuluoti taip: „
  11. Valstybės garantuojamas visuotinis Vidurinis ugdymas yra privalomas vaikui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą.“ Nepritarti Svarstymo plenariniame posėdyje metu pritarta nuomonei, kad privalomas mokslas pagal amžiaus cenzą, bet ne pagal ugdymo pakopą.
  12. 12 str. 5 dalyje po žodžio “mokyklos” įrašyti žodį “konservatorijos” ir visą dalį išdėstyti taip: “
  13. Formaliojo profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, konservatorijos, gimnazijos ar turintys licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai.” Nepritarta Už – 3; prieš –; susilaikė - 5 Šiame įstatyme nėra vardijami visi įmanomi gimnazijų profiliai. Konservatorijų statusas šiuo metu keičiasi. Jos gali virsti menų gimnazijomis, profesinėmis mokyklomis arba aukštųjų neuniversitetinių mokyklų fakultetais.
  14. 16 straipsnio 3 dalyje po žodžio „mokyklos“ įterpti žodį „vykdančios“ ir išbraukti žodžius „gali vykdyti“, po žodžio „modulius“ įterpti žodžius „Vyriausybės nustatyta tvarka yra priskiriamos formaliajam švietimui“ ir visą dalį išdėstyti taip: „
  15. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios gali vykdyti iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius, Vyriausybės nustatyta tvarka yra priskiriamos formaliajam švietimui. Aukštojo išsilavinimo iš muzikos, dailės, meno krypčių siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.“ Pritarti iš dalies 3 dalies pirmojo sakinio antrą dalį formuluoti taip: „Vyriausybės nustatyta tvarka yra priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui, kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas“ Seimo narys G. Steponavičius
  16. Siūlau išplėsti neformaliojo vaikų švietimo paskirties sąvoką ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas pakeisti šiuo sakiniu “Neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo paskirtis – padėti asmeniui formuoti jo įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas”. Manau, jog 16 straipsnio 2 ir 3 dalys tik įteisina dabar esančią situaciją ir siūlau ją pakeisti sekančia nuostata “Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas yra laisvas ir savanoriškas procesas skatinamas valstybės”. Todėl 16 straipsnį siūlau išdėstyti taip: 16 straipsnis. Neformalusis vaikų švietimas
  17. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais padėti asmeniui formuoti jo įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas.
  18. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
  19. Muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos gali vykdyti iš anksto apibrėžtas formaliojo švietimo programas ar jų modulius.
  20. Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas yra laisvas ir savanoriškas procesas, skatinamas valstybės.
  21. Aukštojo išsilavinimo iš muzikos, dailės, meno krypčių siekiantys asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.
  22. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
  23. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis. Nepritarti Neteisinė norma Seimo narys A.Monkevičius 23 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustato mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis tvarką” ir šią dalį išdėstyti taip: “
  24. Sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.” Pritarti Seimo narys R.Pavilionis 25 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagrindinio“ įterpti žodį „vidurinio“ ir visą dalį išdėstyti taip: „
  25. Kiekvienas vaikas Lietuvoje privalo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio arba specialiojo ugdymo programas.“ Nepritarti Svarstymo plenariniame posėdyje metu pritarta nuomonei, kad privalomas mokslas pagal amžiaus cenzą, bet ne pagal ugdymo pakopą. Seimo narys G. Steponavičius Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokiniams ir tėvams pasirinkti mokyklą, svarbu, kad būtų prieinamai pateikiama kuo daugiau kokybiškos informacijos, kuri leistų palyginti skirtingų mokyklų privalumus. Todėl siūlau papildyti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 26 straipsnis. Informavimas apie švietimą “Informacija apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, paskutinių trejų metų baigiamųjų egzaminų apibendrintus rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.” Iš dalies pritarti Pasiūlymo apibrėžimas susiaurina Projekte pateikiamą nuostatą. Pasiūlyme išbraukti žodžius „paskutinių trejų metų baigiamųjų egzaminų apibendrintus rezultatus“ Seimo narys G.Šileikis
  26. 28 straipsnis reglamentuoja švietimo teikėjų tinklo formavimą. Šis straipsnis nepagrįstai papildytas 7 dalimi, orientuota ne į tinklą, o į mokymą tautinės mažumos kalba. Tai sukelia straipsnių turinių painiavą. Mokymo tautinės mažumos kalba reglamentavimui skirtos 30 straipsnio 2, 4 ir 6 dalys, dar plačiau išdėstančios mokymo tautinės mažumos kalba galimybes, negu siūloma juos dubliuojanti 28 str. 7 dalis. Siūlau: Išbraukti 28 straipsnio 7 dalį “Vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė to prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba”. Nepritarti 7 – už; 1- prieš Komitetas nepritaria, kad ši dalis būtų išbraukta, bet siūlo šią dalį perkelti į 30 straipsnį, nes ji neatitinka 28 straipsnio turinio Seimo narys G. Steponavičius Siūlau išbraukti 28 straipsnio 3 dalį. Taip pat siūlau papildyti 28 straipsnį 9 dalimi “Valstybė nesikiša į nevalstybinių mokyklų išdėstymo ir savarankiškai veikiančių mokytojų veiklos tinklą” ir 28 straipsnį išdėstyti taip: 28 straipsnis. Švietimo teikėjų tinklas
  27. Švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.
  28. Švietimo teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
  29. Švietimo teikėjų tinklas kuriamas: 1) plėtojant švietimo programų bei švietimo įvairovę; 2) koordinuojant teikiamas švietimo programas; 3) steigiant, reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas.
  31. Švietimo ir mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskritimis laiduoja optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą, Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų teikėjų tinklą.
  33. Apskrities viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti.
  35. Savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.
  36. 6.Vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
  38. Savivaldybė inicijuoja vietos poreikius atitinkantį profesinio mokymo ir suaugusių švietimo teikėjų tinklo formavimą.
  40. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina Vyriausybė.
  41. Valstybė nesikiša į nevalstybinių mokyklų išdėstymo ir savarankiškai veikiančių mokytojų veiklos tinklą. Nepritarti Nepritarti Projekte nustatoma, kaip turėtų būti koordinuojamas švietimo teikėjų tinklas. Perteklinė norma Seimo narys G. Steponavičius Esu įsitikinęs, jog tėvai ir vaikai turi teisę laisvai pasirinkti mokyklą, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Todėl būtina atsisakyti nuostatos, jog į “bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje”. Siūlome nepriskirti mokyklų konkrečioms teritorijoms, ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams rinktis kitą mokyklą, jei artimiausios mokyklos teikiamas švietimas netenkina ir nenustatinėti pirmenybės mokytis vienoje ar kitoje mokykloje pagal teritorinį principą. Neabejojame, jog tik taip “moksleivio krepšelio” principas gali būti efektyviai įgyvendinamas. Siūlau išbraukti projekto 29 straipsnio 3 dalį:
  42. Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaikui pageidaujant vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Nepritarti Tokia nuostata gali sudaryti sąlygas atsirasti korupcijai Seimo narys G. Šileikis
  43. 30 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius : “Tokiose mokyklose: 1) pradinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos; 2) pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos. Kitų dalykų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba; 3) vidurinio ugdymo programa gali būti vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos. Kitų dalykų mokinių pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba”. Šią dalį išdėstyti taip: “
  44. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios steigėjo patvirtintuose nuostatuose atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba.” Nepritarti Pritarta Seimo narių S.Burbienės ir O.Babonienės pasiūlytai šių dalių formuluotei Seimo nariai A.Monkevičius ir R.Pavilionis 30 straipsnio 2 dalies papildymas paskutiniu sakiniu sudaro teisinę koliziją. Teiginys, kad ugdymo programa, kurią sudaro visi ugdymo plano dalykai, tame skaičiuje ir valstybinės lietuvių kalbos dalykas, vykdoma tautinės mažumos kalba, reikalauja, kad valstybinė lietuvių kalba būtų mokoma tautinės mažumos kalba. Sudaroma teisinė prielaida, jog valstybinė lietuvių kalba išbraukiama iš ugdymo programos. Nuoroda, kad “mokoma lietuvių kalbos” reiškia, kad jos gali būti mokoma tik po pamokų, o popamokinius renginius vaikai renkasi savo nuožiūra. Tokiu būdu nebūtų vykdoma šio straipsnio 6 dalis bei Valstybinės kalbos įstatymo 12 straipsnis, reikalaujantis, jog “visos bendrojo lavinimo mokyklos turi išmokyti valstybinės kalbos valstybės nustatyta tvarka”. Be to, 2 ir 3 punktų paskutiniai sakiniai bereikšmiai. Jeigu visa programa, t.y. visų mokomųjų dalykų mokoma tautinės mažumos kalba, tai “kitų dalykų” išvis nebėra. Tuo remdamiesi siūlome: 30 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius: “Tokiose mokyklose: 1) pradinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos; 2) pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos. Kitų dalykų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba; 3) vidurinio ugdymo programa gali būti vykdoma tautinės mažumos kalba ir mokoma lietuvių kalbos. Kitų dalykų mokinių pageidavimu gali būti mokoma lietuvių kalba”. Šią dalį išdėstyti taip: “
  45. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios steigėjo patvirtintuose nuostatuose atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Nepritarti Pritarta Seimo narių S.Burbienės ir O.Babonienės pasiūlytai formuluotei Seimo narės S.Burbienė ir O.Babonienė Pakeisti 30 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 30 straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba
  46. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurioje atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis. Tokiose mokyklose: 1) lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė pradinio ugdymo programos dalis 1) 2) pradinio ir pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu pasirinktų dalykų gali būti mokoma valstybine lietuvių kalba; 3) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o mokinių pasirinktų dalykų gali būti mokoma valstybine lietuvių kalba. Pritarti Už – 7; prieš –
  47. Seimo narys A.Monkevičius 30 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius: “Tokiose mokyklose: 1) lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė pradinio ugdymo programos dalis; 2) pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu pasirinktų dalykų gali būti mokoma lietuvių kalba; 3) vidurinio ugdymo programa gali būti vykdoma tautinės mažumos kalba. Mokinių pasirinktų dalykų gali būti mokoma lietuvių kalba.” Šią dalį išdėstyti taip: “
  48. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios steigėjo patvirtintuose nuostatuose atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba” Nepritarti Pritarta Seimo narių S.Burbienės ir O.Babonienės pasiūlytai formuluotei Seimo nariai A.Monkevičius, R. Pavilionis 30 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kurioje“įterpti žodžius „veiklos nuostatuose“; 2 dalį papildyti nauju punktu „valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos dalis“. Kitus punktus atitinkamai laikyti 2 - 4 punktais; 3 punkte po žodžio „pasirinktų “ įterpti žodžius „ugdymo programos“; 4 punkte po žodžio „pasirinktų“ įterpti žodžius „ugdymo programos“ ir 2 dalį išdėstyti taip: „
  49. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kuriojes veiklos nuostatuose atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Tokiose mokyklose: „1) valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos dalis; 2) pradinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba; 3) pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine lietuvių kalba; 4) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine lietuvių kalba.“ Iš esmės pritarti Siūlyti papildyti analogišką Seimo narių S.Burbienės ir O.Babonienės formuluotę: a) po žodžio „kurioje“ įterpti žodžius „veiklos nuostatuose“; b) 2 ir 3 punktuose įterpti žodžio „pasirinktų“ įterpti žodžius „ugdymo programos“ Seimo narys A. Monkevičius 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio “atvykti” įterpti žodžius „į bendrojo lavinimo mokyklą“, išbraukti žodžius “kurioje mokosi pagal visuotinio švietimo programą” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  50. Specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į bendrojo lavinimo mokyklą, vežiojimą organizuoja mokyklos steigėjas“. Pritarti Seimo narys R.Pavilionis
  51. 41 straipsnio 3 dalies 1 punkte įterpti žodžius „mokykla-darželis“ ir visą punktą išdėstyti taip: „1) darželis-mokykla, mokykla-darželis (priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo programa);“ Pritarti
  52. 42 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „prireikus“ įterpti žodžius „ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklą,“ ir visą punktą išdėstyti taip: „5) apskrities viršininkas –specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, prireikus – ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklą, bendrojo lavinimo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavęs švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro raštiškus sutikimus;“ Nepritarti Tai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms Seimo narys A.Monkevičius 43 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius “valstybinė ir savivaldybės”, “Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo, kurio teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas” ir šią dalį išdėstyti taip: “
  53. Mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi šiuo ir Biudžetinių arba Viešųjų įstaigų įstatymais”. Pritarti iš dalies Siūlyti po žodžio vadovaujasi įterpti žodį „atitinkamai“ Seimo narys R.Pavilionis Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.“ Nepritarti Svarstymo metu pritarta nuomonei, kad privalomas mokslas pagal amžiaus cenzą, bet ne pagal ugdymo pakopą. Seimo nariai A.Monkevičius, R.Pavilionis
  54. 48 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus ir 2 dalies 1 punktą papildyti žodžiais skliausteliuose (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) ir šias dalis išdėstyti taip: „1) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje. 2) asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)išsilavinimą ir neturintis pedagogo kvalifikacijos, pagal terminuotą darbo sutartį mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Prireikus išimties tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras; 3) pagrindinio profesinio mokymo profesijos mokytoju, neformaliojo vaikų švietimo mokytoju gali dirbti pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir pedagogo kvalifikaciją.
  55. Pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti: 1) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą; “ Pritarti Seimo narys P. Papovas Įstatymo projekto 56 straipsnio 1 dalies 10 punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip: “10) koordinuoja apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;” Pritarti Seimo narys A.Monkevičius 56 straipsnio 2 dalies 4 punkte po žodžio “atestacijos” įterpti žodžius “valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos” ir šią dalį išdėstyti taip: “4) mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bei pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių darbuotojų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms; vadovų ir mokytojų atestacijos, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus”. Pritarti Seimo narys R.Pavilionis 60 str. 1 dalies 4 p. papildyti žodžiais “pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus” ir visą punktą išdėstyti taip: “4) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;”. Pritarti Seimo narys A.Monkevičius Pakeisti 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: “9) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą. Valstybinės ir savivaldybės mokyklos vadovą skiria 5 metams atviro konkurso tvarka, kadenciją pratęsia Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka; nepratęsęs jo kadencijos toje mokykloje, vadovaudamasis Darbo kodekso nuostatomis perkelia į kitą darbą, atitinkantį jo išsilavinimą ir kvalifikaciją; “ Nepritarti Už – 3; prieš – 1; Susilaikė - 4 Svarstymo Seimo plenariniame posėdyje metu pritarta nuostatai dėl vadovų atestacijos Seimo narys V.P. Andriukaitis Siūlau įstatymo projekto 69 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: “
  56. Nevalstybinė mokykla, neformaliojo švietimo programos remiamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Vyriausybės nustatyta tvarka. Nevalstybinė tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokykla, vykdanti formaliojo švietimo programas, finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokymo aplinkos lėšų tiek, kiek ir to paties tipo valstybinei ar savivaldybės mokyklai, jeigu tai finansavimas numatytas ratifikuotoje tarptautinėje sutartyje.” Iš dalies pritarti Žodžius „finansavimas“ ir „ratifikuotoje“ įtraukti į Įstatymo projekto 4 redakcijos 69 straipsnio 7 dalį. D. Mikutienė, J. Raistenskis, V. Nekrašas, J. Matulevičius, A. Klišonis Siūlome šiuos pakeitimus įstatymo projektui :
  57. 69 straipsnio 8 dalį pakeisti ir išdėstyti : “
  58. Sveikatos priežiūra mokykloje finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka”. Pritarti Seimo narys G. Steponavičius Tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse mokyklose besimokančiųjų moksleivių ir studentų tėvai moka mokesčius Lietuvos valstybei, todėl jų vaikai turėtų gauti vienodą paramą. Todėl siūlau projekto 71 straipsnio 1 dalį papildyti sakiniu “Valstybinių ir nevalstybinių mokyklų moksleiviai ir studentai remiami vienodai” ir šią dalį išdėstyti taip: 71 straipsnis. Materialinė parama
  59. Technologinio profilio, profesinės ir aukštesniosios mokyklos mokiniui ir studentui gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių ir nevalstybinių mokyklų moksleiviai ir studentai remiami vienodai. Nepritarti Diskriminacinė norma Seimo narys R.Pavilionis 75 straipsnyje po pirmosios dalies įterpti naują 2 dalį ir atitinkamai 2-6 dalis laikyti 3 -7 dalimis ir šią dalį išdėstyti taip: „
  60. Privalomas vidurinis mokymas pradedamas įgyvendinti nuo 2004-2005 mokslo metų.“ Nepritarti Svarstymo metu pritarta nuomonei, kad privalomas mokslas pagal amžiaus cenzą. NUSPRĘSTA: Siūlyti Seimui atsižvelgti į Komiteto nuomonę priimant Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-1740
(4). Komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.