S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJI RINKIMŲ KOMISIJA SpREndimas dėl S. BUŠKEVIČIAUS, E. KRIŠČIŪNO IR G. ŠARKANO prašymo 2017 m. gegužės 13 d. Nr. 142 Vilnius Vyriausioji rinkimų komisija, posėdyje išnagrinėjusi S. Buškevičiaus, E. Kriščiūno, G. Šarkano 2003 m. gegužės 12 d. prašymą pripažinti referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje rezultatus negaliojančiais, kadangi šiurkštūs Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Referendumo įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, turėjo lemiamos įtakos referendumo rezultatams, ir išklausiusi p. G. Šarkaną, k o n s t a t u o j a:
- Prašymo motyvacijos 1 ir 2 punktuose reiškiama nuomonė, kad joks referendumas, kuriame sprendimas priimamas tik dalyvaujant konkrečiam rinkėjų skaičiui, negali būti vykdomas daugiau kaip vieną dieną, kad Vyriausioji rinkimų komisija, kilus kolizijai tarp aukštesnio ir žemesnio teisinėje hierarchijoje aktų, privalo vadovautis aukštesniu – Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra grindžiama nepakankamai argumentuotomis teisinėmis prielaidomis, o pareiškėjų keliamos problemos tyrimas nepriskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nagrinėja Konstitucinis Teismas.
- Prašymo 3 ir 4 punktuose išdėstyti teiginiai dėl tariamo rinkėjų viešo žymėjimo ir su tuo susijusių galimų balsavimo slaptumo pažeidimų pripažįstami nepagrįstais, kadangi lipdukų “Aš balsavau” įteikimas rinkėjams nepažeidžia balsavimo slaptumo, nedaro įtakos rinkėjų valiai balsuojant, taip pat neatskleidžia ir paties balsavimo fakto, kadangi neįpareigoja rinkėjo šį lipduką viešai demonstruoti. Be to, asmuo, turintis lipduką, gali būti pats nebalsavęs, o gavęs jį iš kito asmens.
- Prašymo motyvų 5 punkte nurodomas faktas dėl tautinių mažumų teisių pažeidimo dalijant balsavimo biuletenius tik dviejų mažumų kalbomis yra nepripažintinas Referendumo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies pažeidimu, kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 5 punktas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti referendumo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose papildomą biuletenių, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu valstybine kalba yra šio teksto vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą, spausdinimą. Šie biuleteniai naudojami balsuojant tose referendumo apylinkėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir balsuojant miesto, rajono paštuose. Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina tokių referendumo apylinkių ir paštų sąrašą pagal savivaldybės administracijos direktoriaus teikimą. Balsavimo biuletenių rusų ir lenkų kalbomis pavyzdžius bei skaičių Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino 2003-04-25 sprendimu Nr. 111, remdamasi atitinkamų savivaldybių administracijų direktorių pateiktais prašymais. Dėl biuletenių spausdinimo kitomis pareiškėjų prašyme nurodytomis tautinių mažumų kalbomis savivaldybių administracijų direktorių teikimų nebuvo gauta.
- Prašymo motyvų 6 punkte išreikšta nuomonė dėl Referendumo įstatymo 16 straipsnio grubaus pažeidimo pripažintina nepagrįsta. Pareiškėjai be jokio teisinio pagrindo nurodo, kad į Referendumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką “teisė agituoti už referendumui pateikiamo sprendimo priėmimą” įeina ir rinkėjų informavimas apie balsavusiųjų skaičių bei kita informacija, susijusi su dalyvavimo referendume sąlygomis ir tvarka. Piliečių informavimas apie jų teisę dalyvauti referendume ir pareikšti savo valią nevertintinas kaip referendumo agitacija. Teikiant informaciją apie rinkėjų aktyvumą ir informaciją apie dalyvavimo referendume tvarką bei sąlygas buvo įgyvendinami Referendumo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymuose įtvirtinti Komisijos darbo viešumo ir skaidrumo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonė S. Buškevičiaus, E. Kriščiūno, G. Šarkano keliamu klausimu buvo pareikšta 2003-05-06 sprendime Nr.
- Prašymo motyvų 7 punkte dėl referendumo agitacijos draudžiamuoju laikotarpiu pareiškėjai nenurodė nei konkrečių televizijų laidų, nei konkrečių asmenų pasisakymų turinio. Taigi nenurodomi konkretūs Referendumo įstatymo 16 straipsnio pažeidimo faktai, todėl nėra pagrindo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą štabo pareiškėjų prašomų dokumentų. Pareiškėjai turėtų nurodyti konkrečius įstatymo pažeidimus, kad jie būtų įvertinti pagal galiojančius įstatymus. Vyriausioji rinkimų komisija neturi nei pareigos, nei teisės pati ieškoti galimų referendumo agitacijos pažeidimų, ypač jei jie yra neakivaizdūs ir nenustatyti, nes tai galėtų būti traktuojama kaip savotiška cenzūra ir laisvos žiniasklaidos persekiojimas.
- Prašymo motyvų 8 punkte nurodyti įstatymų pažeidimai grindžiami prielaidomis, kad agitacijos dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje metu galėjo būti įvesta masinė visuomenės informavimo priemonių cenzūra ir kad Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sudarydamas sutartis su žiniasklaidos priemonėmis, draudė skelbti kitokią nei Europos komiteto nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija, nesutikdama su pareiškėjų teiginiais dėl visuomenės informavimo priemonių cenzūros įvedimo ir dėl to atsiradusios įtakos referendumo rezultatams, atsižvelgia į pateiktų faktų svarbą ir reikalingumą kompetentingoms institucijoms juos įvertinti. Todėl yra tikslinga perduoti pareiškėjų pateiktą informaciją Žurnalistų etikos inspektoriui, prašyti nurodytus faktus įvertinti bei pateikti savo išvadas. Siekdama patikrinti, ar pareiškėjų nurodomi faktai dėl Europos komiteto sutarčių su žiniasklaidos priemonėmis turinio atitinka tikrovę, Vyriausioji rinkimų komisija prašys Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės supažindinti su minėtomis sutartimis.
- Prašymo motyvų 9 punkto nuoroda į Referendumo įstatymo 52 straipsnio pažeidimą pripažintina nepagrįsta, kadangi minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko kalboje per televiziją žiūrovai buvo informuojami dėl balsavimo tvarkos tų rinkėjų, kurie įrašyti į referendumo apylinkės rinkėjų sąrašus, tačiau atvyko balsuoti be tapatybės nustatančio dokumento. Šį klausimą reglamentuoja Referendumo įstatymo 52 straipsnio 2 dalis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsniu, 12 straipsniu, Vyriausioji rinkimų komisija n u s p r e n d ž i a:
- Nenustačius Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo, kitų įstatymų pažeidimų, kurie būtų trukdę rinkėjams laisvai pareikšti savo valią referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje ir būtų turėję įtakos referendumo rezultatams, S. Buškevičiaus, E. Kriščiūno, G. Šarkano prašymo netenkinti.
- Kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją su prašymu įvertinti S.Buškevičiaus, E.Kriščiūno, G.Šarkano prašyme nurodytus faktus dėl visuomenės informavimo priemonių cenzūravimo ir pateikti savo išvadas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
- Prašyti Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikti S. Buškevičiaus, E. Kriščiūno, G. Šarkano prašyme nurodytas sutartis su visuomenės informavimo priemonėmis. Pirmininkas Zenonas Vaigauskas