----------------------------------------------------

---------------------------------------------------- Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D A dėl Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymo įstatymo projekto (IXP-1093) 2003 m. gegužės 19 d. Nr. Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: O.Babonienė, P.Jakučionis, J.Jučas, E.Kaniava, J.Korenka, G.J.Mincevičius, R.Pavilionis, D.Teišerskytė; komiteto patarėjai K.Kaminskas, R.Kačkutė. Kviestieji asmenys: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė I.Smetonienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Eil. Nr. Išvados teikėjas Išvados turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymo įstatymo projektą pažymime, kad Europos Sąjungos teisėje taikoma Tarybos direktyva 92/59/EB dėl bendrosios produktų saugos numato priemones, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus nuo nesaugių produktų patekimo į rinką, taip pat taikyti jų atžvilgiu atitinkamas apsaugos priemones. Tarybos direktyva 84/450/EEB dėl nacionalinių teisės aktų, kuriais siekiama užkirsti kelią klaidinančiai reklamai, derinimo, siekiama apsaugoti vartotojus ir visuomenės interesus nuo klaidinančios reklamos ir jos sukeliamų neigiamų padarinių. Pateikto projekto nuostatų atžvilgiu pažymime, kad prekės ženklo vartojimas neklaidina vartotojo ir negali būti vertinamas kaip klaidinanti reklama minėtos direktyvos 84/450/EEB požiūriu. Todėl norėtume nurodyti, kad ES teisės požiūriu valstybėms nėra pareigos papildomai valstybine kalba nurodinėti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasę arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą. Taip pat pažymime, kad projekto nuostatos vis tik yra abejotinos ir Europos Sąjungos teisėje taikomų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principų požiūriu ir gali būti vertinamos kaip įtvirtinančios papildomus ribojimus laisvam prekių ir paslaugų judėjimui. Nepritarti Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai vis dažniau savo veiklai skirtų patalpų išorėje prekių ar teikiamų paslaugų klasei arba rūšiai pavadinti vartoja ne lietuvių kalbą. Nelietuviškus užrašus Valstybiniame patentų biure registruoja kaip prekių ženklus, kuriuos saugo kiti teisės norminiai aktai. Tačiau tokia praktika kelia visuomenės nepasitenkinimą, nes nelietuviški užrašai, pavadinti prekių ženklais, yra nesuprantami vartotojams, juos klaidina. Kadangi Lietuvoje yra įteisinta valstybinė kalba, bent minimali informacija apie teikiamas paslaugas ir prekes turėtų būti teikiama šalies piliečiams – vartotojams – ir valstybine kalba.
4. Teisės departamentas Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima būtų pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:
5. Projekte reikėtų nurodyti ne tik įstatymo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinį, bet ir pirminį šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinį – Žin., 1994, 94-
7. Reikėtų patikslinti projekte išdėstytos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakciją – galiojančioje šios dalies redakcijoje vietoj žodžio “būdas” rašomas žodis “būdai”, vietoj žodžio “žinomas” – “žinomi”.
8. Diskutuotina siūloma įrašyti nuostata, kad savo veiklai skirtų patalpų išorėje prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai turi valstybine kalba nurodyti parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba rūšinį prekybos ar paslaugos teikimo vietos pavadinimą, nes neaišku, kas šiuo atveju laikytina prekių pardavėjais ir paslaugų teikėjais - ar samdomi darbuotojai, ar įmonių, vykdančių minėtą veiklą, savininkai ar jų vadovai ir pan. Galima būtų pasiūlyti neįvardinti asmenų, kurie turi įvykdyti nurodytus veiksmus, o tiesiog nustatyti, kad parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių patalpų išorėje turi būti atitinkamos nuorodos. Pritarti
9. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
10. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta
11. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Išvados teikėjas Išvados turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
12. Seimo narys S.Kružinauskas
13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį parašyti taip: „
14. Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Prekybai ir paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti valstybine kalba nurodytas parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos teikimo vietos rūšinis pavadinimas.“ nepritarti Vartotojai Lietuvoje privalo būti informuojami ir valstybine kalba. 2.. Seimo nariai J.Jučas, S.Lapėnas Siūlau papildyti 5 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai 5 – 12 dalis laikyti 6 – 13 dalimis. Naują 5 dalį išdėstyti taip:
15. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos įgyvendinamos įstatymo iniciatoriaus lėšomis. nepritarti Vartotojai Lietuvoje privalo būti informuojami ir valstybine kalba.
16. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Žmogaus teisių komitetas Pritarti įstatymo projektui Pritarti
17. Komiteto sprendimas: Siūlyti Seimui priimti Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymo įstatymo projektą IXP-1093