LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOC

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 141 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 104-4661) 2.2 punktu, tvirtiname Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (pridedama). SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS JUOZAS OLEKAS TEISINGUMO MINISTRAS VYTAUTAS MARKEVIČIUS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 SVEIKATOS SUTRIKDYMO MASTO NUSTATYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. 2. Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“ (priedas). 3. Profesinio darbingumo netekimą nustato Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 226/49 „Dėl ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 36-1011). 4. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ekspertizė atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) nustatytais pagrindais ir tvarka. II. SĄVOKOS 5. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Bendras darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems nereikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių. Profesinis darbingumas – žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgūdžių. III. SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 str.) 6. Sunkus sveikatos sutrikdymas šiame dokumente tai: 6.1. regos netekimas – visiškas aklumas arba abiejų akių regos susilpnėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija sumažėjęs iki 0,03 arba regėjimo lauko koncentrinis susiaurėjimas yra iki 5 laipsnių nuo fiksacijos taško; 6.2. klausos netekimas – visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai nukentėjęs negirdi kalbančio prie ausies kaušelio, o audiogramoje – daugiau kaip 91 db; 6.3. kalbos netekimas – negalėjimas reikšti mintis suprantamais žodžiais; 6.4. vaisingumo netekimas – lytinės veiklos sutrikimas, atimantis gebėjimą natūraliu būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti; 6.5. nėštumo netekimas – kai nėštumas nutrūksta arba turi būti nutrauktas dirbtinai dėl sužalojimo arba susargdinimo, nepriklausomai nuo nėštumo trukmės; 6.6. kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės: 6.6.1. kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai; 6.6.2. galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; 6.6.3. sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų sužalojimas; 6.6.4. kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis; 6.6.5. kaklo slankstelio išnirimas (panirimas) ar lūžis su nugaros smegenų arba nugaros nervų šaknelių pažeidimu; 6.6.6. nugaros smegenų sužalojimas su ryškiais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; 6.6.7. kiauryminis ryklės, stemplės, gerklų ar trachėjos sužalojimas; 6.6.8. gerklų ar trachėjos sužalojimas, sukėlęs kvėpavimo sutrikimą, kuriam pašalinti nukentėjęs asmuo buvo intubuotas arba jam buvo atlikta tracheostomija; 6.6.9. krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu; 6.6.10. atviras inkstų, šlapimtakių, antinksčių, kasos, šlapimo pūslės, šlaplės, priešinės liaukos ar tiesiosios žarnos sužalojimas; 6.6.11. uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu; 6.6.12. aortos, bendrosios, vidinės ar išorinės miego arterijų, poraktinės, pažastinės, žasto, bendrosios, vidinės ar išorinės klubo, šlaunies, jos giliosios šakos kamieno ar pakinklio arterijų arba jas atitinkančių venų sužalojimas; 6.6.13. atviras žastikaulio, šlaunikaulio ar blauzdikaulio kūnų lūžis arba uždari kurių nors dviejų iš nurodytų kaulų kūnų arba žastikaulio ar šlaunikaulio kaklo lūžiai; 6.6.14. dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą; 6.6.15. sužalojimo sukeltas sunkus šokas, riebalinė ar oro embolija, ūmus inkstų veiklos nepakankamumas ar kita pavojinga gyvybei būsena; 6.6.16. įvairios kilmės nudegimai, kai 2 A (II) laipsnio bendras nudegimo plotas apima 30 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 2 B (III) laipsnio nudegimo plotas apima 20 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kai 3 (III-IV) laipsnio nudegimo plotas apima 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; kvėpavimo takų nudegimas; 6.6.17. III-IV laipsnio nušalimai, apimantys 10 procentų ir daugiau kūno paviršiaus; 6.6.18. jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta sunki spindulinė liga; 6.6.19. kaklo suspaudimas ar kitokia mechaninė asfiksija, lydima objektyviais duomenimis patvirtinto galvos smegenų kraujotakos sutrikimo; 6.6.20. kitokio pobūdžio sunkus suluošinimas; 6.7. susargdinimas sunkia nepagydoma liga – ŽIV infekcija, juodlige, stablige, pasiutlige, hemoraginėmis karštligėmis (Ebolo, Marburgo, Laso), dujine gangrena, Creutzfeld-Jakobo liga, maru, cholera, raupais, geltonąja karštlige; 6.8. susargdinimas ilgai trunkančia liga, sukeliančia realią grėsmę gyvybei – narkomanija, TBC, hepatitu B ar C, sifiliu, brucelioze, trichinelioze, leišmanijoze; 6.9. susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką. Psichikos sutrikimo laipsnį kiekvienu atveju įvertina ir apie galimybę priskirti stipriai sutrikdančių žmogaus psichiką ligų grupei sprendžia ir sveikatos sutrikimo mastą nustato teismo psichiatrų ekspertų komisija; 6.10. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – profesinio darbingumo; 6.11. sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo; 6.12. nepataisomas kūno subjaurojimas – kai prie tokių išvadų prieina teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į teismo medicinos eksperto išvadą dėl kūno sužalojimo pasekmių pašalinimo galimybės. IV. NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 str.) 7. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. V. FIZINIO SKAUSMO SUKĖLIMAS AR NEŽYMUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 140 str.) 8. Išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. 9. Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. VI. METODINIAI NURODYMAI 10. Darant teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertinamas kūno sužalojimas ir susargdinimas ir pateikiama išvada dėl: 10.1. medicininio pobūdžio (teismo medicinos diagnozė); 10.2. padarymo mechanizmo (galimų padarymo priemonių ir būdų); 10.3. padarymo laiko; 10.4. sveikatos sutrikdymo masto. 11. Teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir remiantis medicinos dokumentais. Tuo atveju ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas. 12. Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. 13. Kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti: 13.1. ankstesnių ligų paūmėjimas; 13.2. medicinos pagalbos teikimo trūkumai; 13.3. rekonstrukcinės-plastinės operacijos. ______________ Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedas DĖL SUŽALOJIMŲ PRARASTO BENDROJO DARBINGUMO PROCENTŲ NUSTATYMO LENTELĖ I. CENTRINĖ NERVŲ SISTEMA Straipsnio Nr. Straipsnio pavadinimas Pastovaus bendrojo darbingumo netekimo procentas 1. Liekamieji reiškiniai po kaukolės skliauto ar pamato kaulų lūžimo, epidurinės, subdurinės ar subarachoidinės kraujosruvos, smegenų sumušimo: 1.1.  silpnaprotystė;  2-jų ir daugiau galūnių paralyžius;  labai ryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;  visiškai nekoordinuoti judesiai;  ryškūs vestibulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimai;  dažni (ne rečiau kaip kartą per savaitę) epilepsijos priepuoliai;  pastovus sąmonės sutrikimas (vegetacinė būklė). 100 1.2.  2-jų ir daugiau galūnių judesių ir jėgos labai stiprus sumažėjimas;  ryškūs smegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;  labai ryškus koordinacijos sutrikimas;  labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas;  sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų);  epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 75 1.3.  neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  koordinacijos sutrikimas;  stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų);  vidutinio dažnumo (5–10 per metus) epilepsijos priepuoliai;  skliauto kaulų trepanacinis defektas (nors ir padengtas plastika) – ne mažesnis kaip 20 cm2. 60 1.4.  neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  neryškūs smegenų žievės pažeidimai, susiję su kalba;  nežymus koordinacijos sutrikimas;  nežymus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  vidutiniai 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;  reti (3–4 per metus) epilepsijos priepuoliai;  stiprus uoslės ir skonio sutrikimas;  trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 10 cm2. 45 1.5.  lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai;  nežymus uoslės ar skonio sutrikimas;  ryški veido asimetrija;  nežymus koordinacijos sutrikimas;  nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas;  nežymūs 2-jų ir daugiau galūnių judesių sutrikimai;  pavieniai (1–2 per metus) epilepsijos priepuoliai;  trepanacinis defektas, ne mažesnis kaip 4 cm2. 30 1.6.  neryški veido asimetrija;  akių plyšio nevienodumas;  liežuvio nukrypimas;  nosies-lūpų raukšlės išsilyginimas;  nistagmas;  trepanacinis defektas, mažesnis nei 4 cm2. 20 1.7. autonominiai (vegetaciniai) simptomai -  vokų ir rankų pirštų tremoras;  neryškūssmegenų žievės sutrikimai, susiję su kalba;  vazomotoriniai sutrikimai;  lengva veido asimetrija. 15 Pastabos: 1. Liekamuosius autonominius (vegetacinius) simptomus po galvos smegenų sumušimo būtina atskirti nuo panašių simptomų, būdingų somatoforminei autonominei disfunkcijai, tireotoksikozei, alkoholizmui, narkomanijai. 2. Po galvos smegenų traumų išsivystę psichikos sutrikimai turi būti patvirtinti psichiatro. 3. Neurologinius požymius nustato neurologas, o teismo medicinos ekspertas vertina ir klasifikuoja jo padarytus įrašus. 4. Epilepsijos priepuolių buvimas ir jų dažnumas, atlikus neurologinį tyrimą, turi būti patvirtintas įrašais medicininiuose dokumentuose. 2. Nugaros smegenų funkcijos pažeidimas po stuburo slankstelių lūžio: 2.1.  galūnių paralyžius (paraplegija, tetraplegija);  labai ryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;  ryškūs trofikos sutrikimai;  ryškūs širdies ir kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo sutrikimai;  labai stipraus skausmo sindromas. 100 2.2.  galūnių paralyžius (hemiplegija);  ryškūs jutimų ir judesių sutrikimai (vidutinio ryškumo paraparezė);  ryškus spastiškumas, dubens organų funkcijos sutrikimas;  skausmo sindromas. 80 2.3.  vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija);  jutimų ir judesių sutrikimai (monoparezės);  neryškus spastiškumas;  neryškus dubens organų funkcijos sutrikimas;  nelabai stipraus skausmo sindromas. 60 2.4.  neryškus jutimo sutrikimas;  šaknelinio arba spinalinio tipo lengvos monoparezės;  neryški raumenų atrofija ir riboti judesiai;  neryškūs dubens organų funkcijos sutrikimai;  nestipraus skausmo sindromas. 40 2.5.  dalinis nugaros smegenų laidumo sutrikimas su lengvais jutimo sutrikimais (hiperpatija, hiperalgezija);  raumenų atrofija;  vidutinio stiprumo autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai. 20 2.6.  neryškūs jutimų sutrikimai be refleksų ir judesių bei dubens organų funkcijos sutrikimo;  neryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai. 10 2.7.  įvairios lokalizacijos potrauminis radikulitas dėl tiesioginio stuburo sužalojimo. 5 Pastaba. Liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. II. PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA 3. Trauminis radikulitas (po tiesioginės stuburo traumos) 5 4. Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai: 4.1. Nestiprus funkcijos pažeidimas 5 4.2. Vidutinio stiprumo funkcijos pažeidimas 10 4.3. Stiprus funkcijos pažeidimas 20 4.4. Labai stiprus funkcijos pažeidimas 35 5. Kaklo ir peties rezginio ar jų nervų pažeidimas: 5.1. Nestiprus jautrumo ir refleksų pažeidimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių ar kontraktūros 5 5.2. Nežymus judesių, jėgos ar jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija 15 5.3. Žymus judesių ir jėgos sumažėjimas ir jautrumo sutrikimas, ryški raumenų atrofija 25 5.4. Labai žymus judesių ir jautrumo pakenkimas, trofikos sutrikimai (opos, cianozė, patinimai) 40 6. Juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas: 6.1. Nežymus jautrumo ir refleksų pakenkimas be judesių sutrikimo, atrofijos, parezių ar kontraktūros 5 6.2. Nežymus judesių sutrikimas, jėgos ir jautrumo sumažėjimas, neryški raumenų atrofija 10 6.3. Žymus judesių sutrikimas, žymus jėgos ir jautrumo sumažėjimas, ryški raumenų atrofija 25 6.4. Labai žymus judesių, jautrumo, trofikos sutrikimas, trofinės opos, patinimai 40 III. REGOS ORGANAI 7. Akomodacijos paralyžius: 7.1. Vienos akies 15 7.2. Abiejų akių 35 8. Akipločio sumažėjimas: 8.1. Vienos akies pusės akipločio išnykimas (hemianopsija) 30 8.2. Homoniminis bitemporalinis 30 8.3. Homoniminis binazalinis 10 9. Dvejinimasis abiejose akyse: 9.1. Jei nereikia okliuzijos 25 9.2. Jei reikia okliuzijos 30 10. Regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas: 10.1. Vienos akies, esant normaliam kitos akies akipločiui, kai iki fiksacijos taško liko: 10.1.1. iki 60o 10 10.1.2. iki 30o 20 10.1.3. iki 10o 25 10.1.4. iki 5o 35 10.2. Abipusis, kai iki fiksacijos taško liko: 10.2.1. iki 60o 10 10.2.2. iki 30o 30 10.2.3. iki 10o 70 10.2.4. iki 5o 100 10.3. Vienintelėje akyje, kai iki fiksacijos taško liko: 10.3.1. iki 60o 40 10.3.2. iki 30o 60 10.3.3. iki 10o 90 10.3.4. iki 5o 100 10.4. Centrinė skotoma binokuliariai arba vienintelėje akyje: 10.4.1. Jei iškritę daugiau 1/3 akipločio nuo fiksacijos taško 30 10.4.2. Jei iškritę daugiau 2/3 akipločio nuo fiksacijos taško 90 11. Regos sumažėjimas, esant intraokuliariai ar ekstraokuliariai koreguotai afakijai (abiejose akyse): 11.1. 0,4 10 11.2. 0,1 arba daugiau, bet mažiau nei 0,4 20 11.3. mažiau nei 0,1 25 12. Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšį, voko sąaugos: 12.1. Akies vokas uždengia pusę vyzdžio 15 12.2. Akies vokas uždengia visą vyzdį 25 12.3. Abiejų akių vokai uždengia viršutinę vyzdžių dalį 35 12.4. Abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius 50 13. Pulsuojantis vienos akies egzoftalmas: 13.1. Nestiprus 20 13.2. Vidutinio stiprumo 30 13.3. Stiprus 40 14. Regos organų sužalojimo pasekmės ir matomos komplikacijos: 14.1. Judesių sutrikimas, randai, lėtiniai dirginiai 25 14.2. Orbitos lūžimas su akies raumenų sužalojimu ir obuolio dislokacija 20 14.3. Ašarų kanalo pažeidimas 10 14.4. Ilgalaikė midriazė 5 15. Rainelės ir krumplyno (iridociklitas) arba gyslainės ir tinklainės (chorioretinitas) centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos 30 16. Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas 100 17. Aklos akies pašalinimas dėl traumos 30 Pastaba. Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo nustatomas pagal 1 lentelę, kiekvienos akies atskirai. 1 lentelė Regėjimo aštrumas Regėjimo aštrumas Iki traumos Po traumos Procentai Iki traumos Po traumos Procentai 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0,9–0,7 0,6–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,7–0,6 0,5–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,5–0,4 0,3–0,2 0,1 <0,1 0,0 0,3–0,2 0,1 <0,1 0,0 0,1 <0,1 0,0 5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 5 10 15 20 5 10 20 0,9 0,7 0,5 0,3 0,1 <0,1 0,8–0,6 0,5–0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,6–0,5 0,4–0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 0,4–0,3 0,2–0,1 <0,1 0,0 0,2–0,1 <0,1 0,0 <0,1 0,0 0,0 5 10 15 20 25 30 35 5 10 15 20 25 30 5 10 15 20 5 10 20 10 20 10 Pastabos prie 1 lentelės: 1. Pilnas aklumas – regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,04 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. 2. Kai akies obuolys po traumos pašalinamas arba susiraukšlėja, darbingumo netekimas padidinamas 10%. 3. Kai traumos padariniai numatyti keliuose straipsniuose, procentai sumuojami, bet vienai akiai suma negali viršyti 35%. 4. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies. IV. KLAUSOS ORGANAI 18. Vidurinės ausies lėtinis uždegimas 10 19. Potrauminis vidurinės ausies lėtinis uždegimas (epitimpanitas) esant cholesteatomai, granuliacijoms 20 20. Vestibulinės funkcijos sutrikimai: 20.1. Nežymūs – nedrąsi eisena, galvos svaigimas sukantis ar lenkiantis 10 20.2. Žymūs – galvos svaigimo priepuoliai su pykinimu, vėmimu (ne rečiau kai šešis kartus per metus), nedrąsi eisena 30 20.3. Labai žymūs – daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena 50 21. Dalies arba viso ausies kaušelio netekimas 21.1. Mažiau kaip trečdalio 10 21.2. Trečdalio – pusės 15 21.3. Daugiau kaip pusės ar viso 20 22. Klausos susilpnėjimas viena ausimi: 22.1. Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50

1. db)15 22.2. Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80
2. db)25 22.3. Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91
3. db)50 23. Ausies būgnelio plyšimas: 23.1. Vienos ausies 5 23.2. Abiejų ausų 10 V. KVĖPAVIMO SISTEMA 24. Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas 30 25. Nosies sparnelių ir galiuko netekimas 15 26. Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas 10 27. Kvėpavimo nosimi sutrikimas (įvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir įkvėpimas 380–400 ml/sek.): 27.1. Nežymus vienpusis (200–300 ml/sek.) 10 27.2. Žymus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.) 15 27.3. Visiškas abipusis (0 ml/sek.) 50 28. Suaugęs nosies kaulų lūžimas su nežymiu vienpusiu kvėpavimo per nosį sutrikimu 5 29. Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas: 29.1. Nežymus – dusulys po fizinio krūvio 10 29.2. Žymus – dusulys ramybės būsenoje 35 29.3. Labai žymus – nuolat įkištas tracheostominis vamzdelis 60 29.4. Disfonija 10 29.5. Afonija 30 30. Liekamieji reiškiniai po trauminio pleurito, pneumonijos, hemotorakso, hemopneumotorakso, pneumotorakso ar plaučio pažeidimo: 30.1. Nežymūs – dusulys fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje 15 30.2. Žymūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, pulsacija pilvo viršutinėje dalyje 30 30.3. Labai žymūs – dusulys ramybės būsenoje, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, „marmuro“ oda 50 31. Plaučio pašalinimas: 31.1. Mažesnės nei skiltis plaučio dalies 40 31.2. Visos skilties (dešiniojo plaučio-dviejų) 50 31.3. Viso plaučio 60 32. Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių: 32.1. Nestiprus kvėpavimo judesių apribojimas 15 32.2. Stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 30 32.3. Labai stiprus kvėpavimo judesių apribojimas 50 VI. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA 33. Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo: 33.1. Nežymus – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, širdies apimties padidėjimas, patinimai 30 33.2. Žymus – stiprus dusulys, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas 60 33.3. Labai žymus – kvėpavimo ritmo sutrikimas, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, kepenų cirozė 90 34. Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo: 34.1. Nežymus – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas 10 34.2. Žymus – žymūs patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas 25 34.3. Labai žymus – labai žymūs patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai 50 VII. VIRŠKINIMO ORGANAI 35. Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio išnirimo: 35.1. Nežymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 10 35.2. Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas 20 35.3. Labai žymus sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija 30 36. Apatinio žandikaulio netekimas: 36.1. Dalies žandikaulio 40 36.2. Viso žandikaulio 80 Pastaba. Priskiriamas ir dantų netekimo procentas. 37. Liežuvio netekimas: 37.1. Nuo distaliniam trečdalio 15 37.2. Nuo viduriniojo trečdalio 35 37.3. Visiškas 70 38. Nuolatinių dantų netekimas: 38.1. 1-2 dantų 5 38.2. 3-5 dantų 10 38.3. 6- ir daugiau dantų 25 Pastabos: 1. Danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas. 2. Pieninių dantų netekimo ar dantų protezų nulūžimo procentas neįskačiuojamas. 39. Burnos susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas: 39.1. Nežymus 10 39.2. Žymus 20 39.3. Labai žymus 30 40. Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: 40.1. Sunkiai ryjamas minkštas maistas 40 40.2. Sunkiai ryjamas skystas maistas 70 40.3. Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma) 100 41. Skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimas dėl sužalojimo ar apsinuodijimo: 4.1. Dispepsiniai sutrikimai, gastritas, pankreatitas, enteritas, kolitas 15 41.2. Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas 30 42.3. Dirbtinė išeinamoji anga 100 42. Hepatitas, išsivystęs dėl kepenų sužalojimo ar apsinuodijimo 20 43. Kepenų dalies ar tulžies pūslės pašalinimas dėl sužalojimo 35 44. Blužnies pašalinimas dėl sužalojimo 30 45. Dalies skrandžio, dalies kasos ar dalies žarnyno pašalinimas 50 46. Viso skrandžio pašalinimas 80 VIII. ŠLAPIMO IR LYTINĖ SISTEMA 47. Inksto pašalinimas: 47.1. Dalies inksto 10-20 47.2. Viso inksto 30 48. Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai: 48.1. Cistitas, uretritas, pielocistitas, šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas 10 48.2. Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas 25 48.3 Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose 60 49. Lyties organų sužalojimo pasekmės: 49.1. Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė 40 49.2. Pašalinta dalis vyro varpos 50 49.3. Pašalinta gimda ar visa vyro varpa 80 IX. MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ SUŽALOJIMAI 50. Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: 50.1. Neryškūs veido pažeidimai (Kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės) 10 50.2. Ryškūs veido pažeidimai 25 50.3. Labai ryškūs, trikdantys mimiką 50 51. Liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse): 51.1. Užima mažiau kaip 1% ploto 5 51.2. Užima 1-2% ploto 10 51.3. Užima 3-4% ploto 15 51.4. Užima 5-10% ploto 25 51.5. Užima daugiau kaip 10% ploto 35 Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto X. LIEMENS IR GALŪNIŲ KAULŲ SUŽALOJIMAS STUBURAS 52. Stuburo funkcijos pažeidimai: 52.1. Nežymūs – riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas 15 52.2. Žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas 30 52.3. Labai žymūs – labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas 50 MENTĖ IR RAKTIKAULIS 53. Pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo: 53.1. Nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai 20 53.2. Žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga 30 53.3. Labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai 50 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 5%. PETIES SĄNARYS 54. Peties sąnario nejudrumas 60 55. Tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos 65 56. Peties sąnario kontraktūra: 56.1. Neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o–120o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–40o; rankos judesys į šoną – 150o–120o 20 56.2. Ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o–75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35o–30o; rankos judesys į šoną – 115o–75o 30 56.3. Labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75o 50 Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–70o; rankos judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o. 57. Įprastas peties sąnario išnirimas 20 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 10%. ŽASTAS 58. Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas 80 59. Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje 75 60. Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje 65 61. Vienintelės rankos iki traumos netekimas 100 62. Nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys) 65 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas (išskyrus 62 p.) padidinamas 5%. ALKŪNĖS SĄNARYS 63. Tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos 50 Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė) procentas padidinamas 10%. 64. Alkūnės sąnario nejudrumas: 64.1. Iš sulenktos padėties 60o–90o kampu 35 64.2. Iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu 40 65. Alkūnės sąnario kontraktūra: 65.1. Nežymi – sulenkimas – 50o–60o; ištiesimas – 175o–160o 10 65.2. Žymi – sulenkimas – 65o–90o; ištiesimas – 155o–140o 25 65.3 Labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o 35 Pastabos: 1. Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o–40o; ištiesimas – 180o; rotacija – 180o. 2. Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%. DILBIS 66. Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje 70 66.1. Kai iki traumos buvo vienintelis 100 67. Dilbio bigė bet kurioje dalyje 65 68. Nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys): 68.1. Vieno dilbio kaulo 30 68.2. Abiejų dilbio kaulų 50 69. Dilbio funkcijos sutrikimas: 69.1. Nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija 10 69.2. Žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai 15 69.3. Labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai 25 Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. RIEŠO SĄNARYS 70. Riešo sąnario nejudrumas: 70.1. Ištiesus 30 70.2. Sulenkus 40 71. Riešo sąnario judesių apribojimas: 71.1. Nežymus – sulenkimas – 140o–160o; ištiesimas – 145o–150o 10 71.2. Žymus – sulenkimas – 155o–160o; ištiesimas – 155o–160o 15 71.3. Labai žymus– sulenkimas mažiau kaip160o; ištiesimas mažiau kaip160o 25 Pastabos: 1. Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o–115o, ištiesimas – 135o–140o. 2. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. PLAŠTAKA 72. Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių 65 73. Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai) 15 74. Plaštakos funkcijos sutrikimai-pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas: 74.1. Nežymūs 10 74.2. Žymūs 20 74.3. Labai žymūs 25 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. PLAŠTAKOS PIRŠTAI 75. Pirmasis pirštas (nykštys): 75.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais 5 75.2. Naginio pirštakaulio bigė 10 75.3. Bigė tarpfalanginiame sąnaryje 15 75.4. Pamatinio pirštakaulio bigė 20 75.5. Piršto netekimas 25 75.6. Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi 30 75.7. Vieno savojo piršto sąnario nejudrumas: 75.7.1. Pusiau sulenkus 10 75.7.2. Ištiesus arba sulenkus 15 75.8. Dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas: 75.8.1. Pusiau sulenkus 15 75.8.2. Ištiesus arba sulenkus 20 75.9. Delnakaulio-piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas: 75.9.1. Pusiau sulenkus 20 75.9.2. Ištiesus arba sulenkus 25 75.10. Piršto judesių sutrikimas: 75.10.1. Nežymus 10 75.10.2. Žymus (pusiau sulenkus) 15 75.10.3. Labai žymus (ištiesus arba sulenkus) 20 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%. 76. Antrasis (rodomasis) pirštas: 76.1. Naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje 5 76.2. Bigė viduriniame pirštakaulyje 10 76.3. Pamatinio pirštakaulio bigė 15 76.4. Piršto netekimas 20 76.5. Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi 25 76.6. Nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra 10 76.7. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė 15 76.8. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė 20 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%. 77. Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: 77.1. Galinio pirštakaulio bigė 5 77.2. Bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje 10 77.3. Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi 15 77.4. Nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė 5 77.5. Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė 10 77.6. Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė 15 VIENOS PLAŠTAKOS KELI PIRŠTAI 78. Dviejų vienos rankos pirštų netekimas: 78.1. Pirmojo ir antrojo pirštų 45 78.2. Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5) 35 78.3. Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) 25 78.4. Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5) 20 79. Trijų vienos rankos pirštų netekimas: 79.1. Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) 50 79.2. Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) 45 79.3. Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) 35 79.4. Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) 30 80. Keturių vienos rankos pirštų netekimas: 80.1. Pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5) 55 80.2. Pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo 55 80.3. Pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 55 80.4. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo 50 81. Visų vienos plaštakos pirštų netekimas 60 82. Riboti visų plaštakos pirštų judesiai: 82.1. Nežymus 35 82.2. Žymus – pusiau sulenkus 50 82.3. Labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 60 83. Riboti keturių plaštakos pirštų judesiai: 83.1. Nestripriai 30 83.2. Stipriai – pusiau sulenkus 45 83.3. Labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė 55 Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%. DUBUO 84. Dubens funkcijos sutrikimas: 84.1. Nežymus statikos sutrikimas 20 84.2. Žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai 30 84.3. Labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai 60 KLUBO SĄNARYS 85. Klubo sąnario nejudrumas: 85.1. Ištiesus 45 85.2. Sulenkus 60 86. Riboti klubo sąnario judesiai: 86.1. Nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o–40o 15 86.2. Žymiai – sulenkimas 75o–60o; ištiesimas 45o–35o; grįžtamasis judesys 35o–30o 25 86.3. Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; grįžtamasis judesys mažiau kaip 30o 35 Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o–100o; ištiesimas 60o–70o; grįžtamasis judesys 60o. ŠLAUNIS 87. Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje 70 87.1. Kai iki traumos koja buvo vienintelė 100 88. Šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje 60 89. Netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis) 55 90. Kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos: 90.1. Nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas 15 90.2. Žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai 30 90.3. Labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai 45 KELIO SĄNARYS 91. Tabaluojantis kelio sąnarys 45 92. Sąnario nejudrumas: 92.1. Ištiesus 35 92.2. Sulenkus 50 93. Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo 10 94. Riboti kelio sąnario judesiai: 94.1. Nežymiai – sulenkimas 80o–85o; ištiesimas 170o–175o 10 94.2. Žymiai – sulenkimas 90o–100o; ištiesimas 165o–150o 20 94.3. Labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o; 30 Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o. BLAUZDA 95. Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje 60 95.1. Vienintelės kojos blauzdos netekimas 80 96. Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje 50 97. Nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys): 97.1. Abiejų kaulų 45 97.2. Blauzdikaulio 35 97.3. Šeivikaulio 20 98. Blauzdos funkcijos sutrikimas: 98.1. Nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai 15 98.2. Žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai 25 98.3. Labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai 40 ČIURNOS SĄNARYS 99. Tabaluojantis čiurnos sąnarys 35 100. Čiurnos sąnario nejudrumas: 100.1. Funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900-950 kampu) 25 100.2. Bet kurioje kitoje padėtyje 35 101. Riboti čiurnos sąnario judesiai: 101.1. Neryški kontraktūra 10 101.2. Ryški kontraktūra 15 101.3. Labai ryški kontraktūra 20 PĖDA 102. Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais 40 103. Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje 30 104. Pėdos funkcijos sutrikimas: 104.1. Nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas 10 104.2. Žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai 15 104.3. Labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai 25 PĖDOS PIRŠTAI 105. Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje 25 106. Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi 15 107. Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje 10 108. Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas 5 109. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas: 109.1. Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu 5 109.2. Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi 10 109.3. Piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas: 109.3.1. Vieno, dviejų pirštų 5 109.3.2. Trijų, keturių pirštų 10 110. Potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas: 110.1. Nežymus 5 110.2. Žymus 10 110.3. Labai žymus 15 111. Po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės: 111.1. Nežymūs 10 111.2. Žymūs 20 111.3. Labai žymūs 30 Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai. ______________