LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PAKISTANO ISLAMO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL PREKYBINIO IR EKONOMINIO BE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PAKISTANO ISLAMO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL PREKYBINIO IR EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Pakistano Islamo Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“; suprasdamos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo tarp Susitariančiųjų Šalių svarbą abipusiai ekonominei ir socialinei plėtrai; norėdamos sukurti palankias įvairiapusės ir harmoningos jų ekonomikos plėtros sąlygas; prekybiniuose ir ekonominiuose santykiuose vadovaudamosi lygiateisiškumo, abipusės naudos ir tarptautinės teisės principais; siekdamos vystyti prekybą pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatas, susitarė: 1 straipsnis Susitariančiosios Šalys pagal jų galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus siekia skatinti ilgalaikį, nuolatinį ir abipusiai naudingą abiejų šalių tarpusavio prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą. 2 straipsnis Susitariančiosios Šalys suteikia viena kitai didžiausio palankumo statusą visais klausimais, susijusiais su: - muito ir bet kuriais kitais mokesčiais, susijusiais su importu ar eksportu; - muitų mokesčių ir rinkliavų rinkimo būdais; - su įvežimu ir išvežimu susijusiomis taisyklėmis bei formalumais, įskaitant procedūras, susijusias su muitiniu įforminimu, tranzitu, sandėliavimu ir perkrovimu; - visais tiesioginiais ar netiesioginiais vidaus mokesčiais, taikomais importuotoms prekėms; - mokėjimo būdais ir tokių mokėjimų pervedimais; - prekių pardavimo, pirkimo, pervežimo, paskirstymo ir naudojimo vidaus rinkoje tvarka. 3 straipsnis 2 straipsnio nuostatos netaikomos privilegijoms ir lengvatoms, kurias bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių teikia ar ateityje teiks:

1. a)kaimyninėms šalims norėdama palengvinti pasienio prekybą ir pasienio pervežimus;
2. b)trečiajai šaliai dėl jos esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, laisvos prekybos zonoje arba kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose;
3. c)privilegijoms, kurios yra teikiamos besivystančioms šalims pagal preferencinės prekybos susitarimus. 4 straipsnis Šio susitarimo nuostatos nėra aiškinamos tokiu būdu, kad užkirstų kelią Susitariančioms Šalims priimti ar vykdyti priemones:
4. a)būtinas apsaugoti jų mokėjimų balansą;
5. b)būtinas sveikatos apsaugai, visuomenės moralei, tvarkai ar saugumui palaikyti;
6. c)būtinas užkirsti kelią ar pašalinti žalą vietinei pramonei ar grėsmę jai, įskaitant žalą, padarytą nesąžininga prekybine veikla;
7. d)būtinas apsaugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą, gyvūniją ir augmeniją, aplinką ar užkirsti kelią grėsmei jai;
8. e)susijusias su prekyba ginklais, amunicija, karo reikmenimis ar kitomis medžiagomis, vykdoma tiesiogiai ar netiesiogiai karinių formuočių aprūpinimo tikslais;
9. f)susijusias su branduolinėmis medžiagomis, jų šaltiniais ar radioaktyviaisiais šalutiniais produktais, išskyrus tas, kurios gali būti reikalingos medicinos tikslams. Šios apsaugos priemonės yra taikomos be diskriminacijos, pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nuostatas ir ypač, bet ne išimtinai, pagal Sutartį dėl rinkos apsaugos priemonių. 5 straipsnis Prekių ir paslaugų importas ir eksportas tarp Susitariančiųjų Šalių vyksta sutarčių tarp Susitariančiųjų Šalių fizinių ir juridinių asmenų pagrindu. Nepaisant to, Susitariančios Šalys gali atitinkamų institucijų lygmenyje sudaryti apsirūpinimo pirmo būtinumo prekėmis sandorius. Susitariančiosios Šalys analizuoja savo prekybinių ir ekonominių santykių būklę ir, siekdamos tolesnės tarpusavio ekonominių santykių plėtros, keičiasi atitinkamais duomenimis ir informacija. 6 straipsnis Kiekviena Susitariančioji Šalis suteikia kitai Susitariančiajai Šaliai palankias sutarčių dėl prekių ir paslaugų teikimo sudarymo bei jų įvykdymo sąlygas. 7 straipsnis Visi tarpusavio prekybos atsiskaitymai ir mokėjimai tarp Susitariančiųjų Šalių yra vykdomi laisvai konvertuojama valiuta pagal jose galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Tarpusavio mokėjimai tarp šių dviejų valstybių taip pat gali būti vykdomi ir pagal kitus susitarimus dėl atsiskaitymų, sudarytus Susitariančių Šalių fizinių arjuridinių asmenų, taip pat bet kurios trečiosios valstybės finansinių įmonių, turinčių teisę užsiimti finansinėmis operacijomis ar teikti tokias paslaugas, pagal abejose valstybėse galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. 8 straipsnis Siekdamos skatinti tolimesnį prekybinių ir ekonominių ryšių tarp abiejų šalių plėtojimą, Susitariančiosios Šalys suteikia viena kitai lengvatas, būtinas dalyvauti mugėse ir parodose jų teritorijose, leisdamos įvežti ir išvežti be muito mokesčio:
10. a)komercinės vertės neturinčius pavyzdžius ir reklaminę medžiagą;
11. b)įrankius ir priemones, įvežamas surinkimo ar remonto tikslais, su sąlyga, kad tie įrankiai ir priemonės bus grąžinami;
12. c)prekes, gabenamas į muges ir parodas, su sąlyga, kad jos nebus parduodamos be atitinkamos Susitariančiosios Šalies pritarimo;
13. d)tarptautinėje prekyboje naudojamus specialius konteinerius, kurie bus grąžinami. 9 straipsnis Susitariančiosios Šalys siekia skatinti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą bei plėtoja savo veiklą žemės ūkio, lengvosios pramonės, energetikos, susisiekimo, ryšių ir informatikos bei kitose abi šalis dominančiose srityse. Pagal savo galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus Susitariančiosios Šalys sudaro palankias sąlygas viena kitos investicijoms, bendrų įmonių, įmonių, firmų, bankų, bendrovių, prekybos ir vertybinių popierių biržų, užsienio prekybos atstovybių steigimui jų teritorijose. 10 straipsnis Susitariančiosios Šalys susitaria sudaryti Dvišalę jungtinę komisiją, kuri prižiūri šio Susitarimo įgyvendinimą, siūlo prekybinio ir ekonominio Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimo skatinimo priemones; taip pat sprendžia bet kuriuos ginčus, kylančius tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo ir vykdymo. Ši Jungtinė komisija susirenka į posėdį vienos iš Susitariančiųjų Šalių pageidavimu, diplomatiniais kanalais sutartu laiku ir vietoje. 11 straipsnis Šio Susitarimo įsigaliojimo metu ir bet kada vėliau jo nuostatos gali būti keičiamos Susitariančiųjų Šalių sutartu būdu. Tokios pataisos įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie visų procedūrų, reikalingų pataisų įsigaliojimui jų teritorijose, įvykdymą. 12 straipsnis Šis Susitarimas įsigalioja kitą dieną nuo datos, kai abi Susitariančiosios Šalys pranešė viena kitai apie jų konstitucinių procedūrų, reikalingų šiam Susitarimui įsigalioti, įvykdymą. Šis Susitarimas galioja penkerius