LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TYMŲ IR ĮGIMTO RAUDONUKĖS SINDROMO EPIDEMIOLOGINĖS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL TYMŲ IR ĮGIMTO RAUDONUKĖS SINDROMO EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS IR PROFILAKTINIŲ SKIEPŲ PLANO 2003-2007 METAMS PATVIRTINIMO 2003 m. gegužės 29 d. Nr. V-313 Vilnius Siekdamas pagerinti tymų, raudonukės ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinę priežiūrą:

1. Tvirtinu Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų planą 2003–2007 metams (pridedama).
2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. V-313 Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų planas 2003–2007 metams Tikslai:
3. Perspėti vietinio tymų viruso plitimą.
4. Perspėti susirgimus įgimtu raudonukės sindromu (<1 susirgimo 100 000 gyvų naujagimių). Strategijos:
5. Pasiekti ir išlaikyti aukštas (> 95 % atitinkamose amžiaus grupėse) skiepijimų apimtis pirmąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze.
6. Užtikrinti visų vaikų paskiepijimą antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze.
7. Stiprinti tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros sistemą.
8. Atlikti kiekvieno tymų ir įgimto raudonukės sindromo atvejo išsamų epidemiologinį tyrimą ir laboratorinį diagnozės patvirtinimą.
9. Organizuoti ir vykdyti papildomų skiepijimų nuo tymų, raudonukės kampanijas. Eil. Nr. Priemonė Vykdymo laikas Atsakingas vykdytojas
10. Skiepijimai tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina 1.
11. Pasiekti ir išlaikyti aukštas skiepijimų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės apimtis šalyje ir kiekvienoje administracinėje teritorijoje: šalyje paskiepyti ne mažiau kaip 95% vaikų pirmąja (2 metų amžiaus grupės) ir antrąja (7 metų amžiaus grupės) vakcinos doze; kiekvienoje administracinėje teritorijoje paskiepyti ne mažiau kaip 90% vaikų pirmąja (2 metų amžiaus grupės) ir antrąja (7 metų amžiaus grupės) vakcinos doze. Kasmet Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 1.
12. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepyti nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės. Nuolat Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 1.2.
13. Paskiepyti antrąja tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos doze 7–11 metų amžiaus vaikus, kad neliktų 7–11 metų amžiaus vaikų, neskiepytų antrąja vakcinos doze, ir pasiekti ne mažesnes kaip 95% skiepijimo apimtis kiekvienoje amžiaus grupėje. Nuo 2003 metų Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 1.2.
14. Užtikrinti, kad vyresni nei 6–7 metų amžiaus vaikai būtų paskiepyti dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis. Nuo 2003 metų Asmens sveikatos priežiūros įstaigos 1.
15. Pagerinti skiepijimo nuo tymų, raudonukės apimtis tose administracinėse teritorijose ar gyventojų grupėse, kur bus nustatytos nepakankamos apimtys. Pagal poreikį Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 1.
16. Nustatyti nepaskiepijimo priežastis ir siūlyti priemones nepaskiepijimo priežastims mažinti. Kasmet Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 1.
17. Įvertinus vaikų ir suaugusiųjų imlumą tymams, raudonukei, parengti skiepų planą, ypač rizikos grupių asmenų (asmens sveikatos priežiūros darbuotojai, medicinos studentai). 2004 m. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 1.
18. Skiepijimo apimčių monitoringas 1.6.
19. Sekti ir vertinti 2 metų, 7 metų ir kitų amžiaus grupių vaikų skiepijimų nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės apimtis (pirmąja ir antrąja vakcinos dozėmis) kiekvienoje administracinėje teritorijoje ir šalyje. Kasmet Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 1.6.
20. Įvertinti skiepijimų nuo tymų, raudonukės apimtis pagal asmenų medicininę dokumentaciją pasirinktinai keliose administracinėse teritorijose. Kasmet Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 1.6.
21. Nustatyti rizikos teritorijas ar rizikos grupes, kuriose nepakankamos skiepijimų apimtys. Kasmet Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 1.
22. Laikant ir transportuojant tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinas, laikytis „šalčio grandinės“ reikalavimų. Nuolat Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
23. Tymų, raudonukės, įgimto raudonukės sindromo epidemiologinė priežiūra 2.
24. Vykdant tymų, įgimto raudonukės sindromo epidemiologinę priežiūrą, vadovautis tymų, įgimto raudonukės sindromo atvejų apibrėžimais ir diagnozės patvirtinimo schemomis (1 priedas). Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
25. Atlikti kiekvieno įtariamo ar patvirtinto susirgimo tymais epidemiologinį tyrimą, užpildant įtariamo ar patvirtinto susirgimo tymais epidemiologinio tyrimo protokolą (2 priedas). Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
26. Atlikti įtariamų susirgimų tymais laboratorinius tyrimus diagnozei patvirtinti (4 priedas). Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
27. Atlikti kiekvieno įtariamo ar patvirtinto įgimto raudonukės sindromo atvejo epidemiologinį tyrimą, užpildant įtariamo ar patvirtinto įgimto raudonukės sindromo tyrimo protokolą (3 priedas). Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
28. Atlikti įtariamų įgimtų raudonukės sindromo atvejų laboratorinius tyrimus diagnozei patvirtinti. Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
29. Atlikti įtariamų susirgimų raudonuke laboratorinius tyrimus diagnozei patvirtinti (4 priedas). Nuo 2003 metų Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
30. Teikti duomenis Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui: 2.7.
31. apie įtariamus ir patvirtintus susirgimus tymais, įgimtu raudonukės sindromu (pateikti užpildytų įtariamo ar patvirtinto susirgimo tymais ar įgimtu raudonukės sindromu tyrimo protokolų kopijas pagal patvirtintas formas (2 ir 3 priedai); Esant įtariamiems ar patvirtintiems susirgimams Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai 2.7.
32. apibendrintus duomenis apie įtariamus tymų ir įgimto raudonukės sindromo atvejus kiekvienoje administracinėje teritorijoje pagal patvirtintą formą (5 priedas); Kas mėnesį Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai 2.7.
33. apibendrintus duomenis apie susirgimus raudonuke administracinėje teritorijoje pagal patvirtintą formą (6 priedas). Kas mėnesį Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai 2.
34. Nėščiosioms, kurioms įtariama raudonukė arba susirgimas pasireiškia bėrimu ir karščiavimu, atlikti laboratorinius tyrimus raudonukės diagnozei patvirtinti; rekomenduojama naudotis diagnozės patvirtinimo schema (7 priedas). Nuo 2003 metų Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
35. Nustatyti įtariamo įgimto raudonukės sindromo atvejus; kūdikius, kuriems nustatyti sveikatos sutrikimai (8 priedas), ištirti, siekiant atmesti ar patvirtinti įgimtą raudonukės sindromą. Nuo 2003 metų Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
36. Atlikti susirgusiųjų, kuriems susirgimas pasireiškia panašiu kaip tymų bėrimu ir karščiavimu, laboratorinius tyrimus diagnozei patvirtinti. Nuo 2003 metų Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
37. Rinkti, apibendrinti ir analizuoti informaciją apie susirgimus tymais, raudonuke, įgimtu raudonukės sindromu (amžius, skiepijimo būklė, administracinė teritorija, sąlytis su sirgusiais asmenimis, kelionės). Nuolat Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 2.
38. Aktyviai išaiškinti susirgimus tymais, raudonuke (asmens sveikatos priežiūros įstaigose, analizuojant medicininę dokumentaciją ir pan.). Nuo 2004 metų Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 2.
39. Vertinti tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros kokybę pagal Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijus: - įtariamų tymų ir įgimto raudonukės sindromo atvejų skaičius kiekvienoje administracinėje teritorijoje; - siekti, kad laboratoriškai ištirtų įtariamų tymų atvejų būtų >80%; - siekti, kad įtariamų tymų atvejų, kai žinomas susirgusio amžius ir skiepijimo būklė, būtų >90%. Nuolat Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras 2.
40. Kiekvienoje asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoje paskirti specialistą, atsakingą už tymų, raudonukės ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinę priežiūrą. Nuo 2003 metų Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 2.
41. Nustatyti, laboratoriškai patvirtinti, analizuoti tymų ir raudonukės protrūkius, siūlyti priemones jiems lokalizuoti ir perspėti. Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Lietuvos AIDS centras.
42. Laboratorinė diagnostika 3.
43. Imti bandinius ir atlikti laboratorinius tyrimus asmenims, kuriems įtariami tymai, įgimtas raudonukės sindromas, raudonukė ar pasireiškia būdingas bėrimas ir karščiavimas (9 priedas). Nuolat Lietuvos AIDS centras, Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 3.
44. Vertinti tyrimų, atliktų dėl susirgimų, pasireiškiančių karščiavimu ir bėrimu, ir patvirtintų tymų atvejų santykį (atlikti ne mažiau kaip 1 įtariamo sergant tymais ligonio bandinio tyrimą 100000 gyventojų per metus). Nuolat Lietuvos AIDS centras, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 3.
45. Ligoniams, kuriems patvirtinti tymai, imti bandinius viruso išskyrimui. Nuolat Lietuvos AIDS centras, Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 3.
46. Laboratorijoje įkurti ligonių, kuriems patvirtinti tymai, bandinių banką. Nuo 2003 metų Lietuvos AIDS centras
47. Serologiniai tyrimai 4.
48. Atlikti serologinius tyrimus, siekiant įvertinti įvairaus amžiaus asmenų imlumą tymams, raudonukei, rezultatus vertinti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos tikslus, numatyti reikalingus papildomus skiepijimus; dalyvauti projekte ESEN 2 (European Seroepidemiology Network 2). Nuo 2003 metų Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Lietuvos AIDS centras, Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 4.1.
49. 5 miestuose (10 asmens sveikatos priežiūros įstaigų: Vilniuje – 4, Kaune – 3, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje po 1) iš įvairaus amžiaus asmenų surinkti bandinius serologiniams tyrimams: 1–19 metų amžiaus grupėje – 1900 bandinių (po 100 bandinių kiekvienų metų amžiaus grupei), 20–39 metų amžiaus grupėje – 800 bandinių (po 200 bandinių kiekvienai 5 metus apimančiai amžiaus grupei), vyresnių nei 40 metų amžiaus grupėje – 600 bandinių (po 200 bandinių kiekvienai 10 metų apimančiai amžiaus grupei). 2003 metai Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Lietuvos AIDS centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
50. Tymų, raudonukės, įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepijimų priemonių koregavimas 5.
51. Organizuoti ir vykdyti vaikų ir jauno amžiaus suaugusiųjų skiepijimo nuo tymų ir/ar raudonukės kampanijas. Esant būtinybei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 5.
52. Organizuoti ir vykdyti rizikos grupių skiepijimo nuo tymų ir/ar raudonukės kampanijas. Esant būtinybei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. 5.
53. Įvertinus vaisingo amžiaus moterų imlumą raudonukei, organizuoti ir vykdyti jų skiepijimą nuo raudonukės. Esant būtinybei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai, Asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
54. Informacija ir mokymas 6.
55. Informuoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus bei visuomenę apie Pasaulio sveikatos organizacijos tymų pašalinimo ir įgimto raudonukės sindromo prevencijos Europos regione iniciatyvą bei epidemiologinės priežiūros ir profilaktikos priemones. Nuolat Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, VU Pediatrijos centras, Visuomenės sveikatos ugdymo centras. 6.
56. Užtikrinti grįžtamąjį informacijos perdavimą tarp visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų nacionaliniu lygiu ir asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų administracinių teritorijų lygiu. Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6.2.
57. Teikti informaciją apie tymų, raudonukės, įgimto raudonukės sindromo atvejus administracinių teritorijų, apskričių ir nacionaliniu lygiu šiuo įsakymu nustatyta tvarka. Nuolat Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos 6.2.
58. Parengti administracinių teritorijų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms skirtą informacinį biuletenį apie tymų, raudonukės, įgimto raudonukės sindromo epidemiologinę priežiūrą. Kas mėnesį Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras 6.
59. Informuoti Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biurą, CCEE Baltics Measles Network (Centrinės, Rytų Europos ir Baltijos šalių tymų priežiūros tinklą) apie tymų, įgimto raudonukės sindromo atvejus. Kartą per mėnesį Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras 6.
60. Organizuoti seminarus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistams tymų, raudonukės, įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepijimų klausimais. Kasmet Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, VU Pediatrijos centras. 6.
61. Atlikti sergamumo tymais, raudonuke bei skiepijimo apimčių analizę ir teikti informaciją asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms tymų, raudonukės ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinę priežiūrą ir profilaktinius skiepijimus. Kasmet Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 1 priedas Tymų ir įgimto raudonukės sindromo atvejų apibrėžimai ir klasifikacijos bei diagnozės patvirtinimo schemos I. Tymų atvejo apibrėžimas Klinikinis tymų atvejo apibrėžimas: Kiekvienas asmuo, kuriam pasireiškia: - makulopapulinis (t. y. ne vezikulinis) bėrimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas, ir - karščiavimas >38o C, ir - kosulys ir/ar sloga, ir/ar Kopliko dėmės, ir/ar konjunktyvitas, arba kiekvienas asmuo, kuriam gydytojas įtaria susirgimą tymais. Laboratoriniai diagnozės patvirtinimo kriterijai: - specifinių tymų IgM antikūnų nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo tymų, arba - specifinių tymų antikūnų atsako nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo tymų, arba - tymų viruso (ne vakcininės padermės) nustatymas tiriamojoje klinikinėje medžiagoje. Tymų susirgimų klasifikacija: Galimas: atvejis, kai gydytojas diagnozuoja tymus. Tikėtinas (kliniškai patvirtintas): atvejis, kuris atitinka klinikinį tymų atvejo apibrėžimą. Patvirtintas (laboratoriškai patvirtintas): atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais, arba klinikinį apibrėžimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai. Jei atvejis yra patvirtintas laboratoriniais tyrimais, jis nebūtinai turi atitikti klinikinį atvejo apibrėžimą. II. tymų atvejų klasifikacija ir diagnozės patvirtinimo schema IgM tyrimas neigiamas Atmestas Teisingai paimtas kraujo bandinys IgM tyrimas teigiamas Įtariamas tymų atvejis Laboratoriškai patvirtintas Epidemiologiškai susijęs su laboratoriškai patvirtintu susirgimu Nėra teisingai paimto kraujo bandinio Epidemiologiškai nesusijęs su laboratoriškai patvirtintu susirgimu Kliniškai patvirtintas III. Įgimto raudonukės sindromo APIBRĖŽIMAS Įtariamas įgimtas raudonukės sindromas: Įtariamą įgimtą raudonukės sindromą nustato gydytojas jaunesniam nei 1 metų amžiaus kūdikiui. Gydytojas turi įtarti įgimtos raudonukės sindromą, jeigu kūdikio motinai nėštumo metu buvo įtarta ar patvirtinta raudonukė arba jei kūdikiui nustatyta širdies liga ir/arba įtariami klausos sutrikimai, ir/ar vienas ar daugiau regėjimo sistemos sutrikimo požymių: katarakta, susilpnėjęs regėjimas, nistagmas, žvairumas, mikroftalmija, įgimta glaukoma. Kliniškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas: Kliniškai patvirtintą įgimtą raudonukės sindromą nustato gydytojas vaikui, kuriam nustatyta du ar daugiau A grupės klinikinių simptomų arba vienas A grupės ir vienas B grupės klinikinis simptomas. A grupės klinikiniai simptomai: katarakta ir/arba įgimta glaukoma; įgimta širdies liga; klausos sutrikimai; ir pigmentinė retinopatija. B grupės klinikiniai simptomai: purpura; splenomegalija; mikrocefalija; sulėtėjęs vystymasis; meningoencefalitas; kaulinio audinio pažeidimai; gelta, prasidėjusi per 24 val. po gimimo. Laboratoriškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas: Vaikui yra kliniškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas ir laboratoriniais tyrimais nustatyti raudonukės IgM. Įgimta raudonukės infekcija: Įgimta raudonukės infekcija diagnozuojama vaikui, kuriam nustatyti raudonukės IgM, tačiau kliniškai nepatvirtintas įgimtas raudonukės sindromas. IV. Įgimto raudonukės sindromo klasifikacijos ir diagnozės patvirtinimo schema Įtariamas įgimtas raudonukės sindromas Kūdikiui, jaunesniam nei 1 metų, nustatyta širdies liga, katarakta, klausos sutrikimai ir/arba motinai nėštumo metu įtarta ar patvirtinta raudonukė Kraujo bandinys laboratoriniam tyrimui neimtas Kraujo bandinys laboratoriniam tyrimui Kita diagnozė Kliniškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas Neigiamas raudonukės IgM tyrimas Teigiamas raudonukės IgM tyrimas Įgimto raudonukės sindromo diagnozė atmetama Kliniškai nepatvirtintas įgimtas raudonukės sindromas Kliniškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas Įgimta raudonukės infekcija Laboratoriškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 2 priedas (Epidemiologinio tyrimo protokolo pavyzdys) (asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas) Įtariamo ar patvirtinto susirgimo TYMais epidemiologinio TYRIMO PROTOKOLAS
62. Bendrieji duomenys: Atvejo Nr. apskritis, miestas/rajonas Ligonio vardas, pavardė Lytis: vyr. — mot. — Adresas Gyvena: mieste — kaime — Darbovietė ar ugdymo įstaigos pavadinimas: ____________________________________________ Gimimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ arba amžius: metai mėn. Susirgimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Pirminė diagnozė: _________________________________________________________________ Skubaus pranešimo gavimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Epidemiologinio tyrimo data:: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Hospitalizacija: taip — ne —, hospitalizacijos data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Hospitalizavusios įstaigos pavadinimas:
63. Duomenys apie skiepijimą nuo tymų: Gautų vakcinos nuo tymų dozių skaičius: ___, paskutinio skiepo nuo tymų data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/
64. Duomenys apie infekcijos šaltinį: Taip Ne Nežinoma Pastabos 7–18 dienų laikotarpiu prieš susirgimą sąlytis su asmeniu, sirgusiu tymais — — — (kur ir su kuo?) Kelionė 21 dienos laikotarpiu prieš išbėrimą — — — (kur?) Ar prieš nustatant/įtariant šį atvejį šioje administracinėje teritorijoje buvo registruota susirgimų tymais? — — — (kada ir kas?)
65. Klinikiniai duomenys: Bėrimas: taip — bėrimo pradžios data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Karščiavimas: taip — karščiavimo pradžios data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Kosulys: taip — ne —, Sloga: taip — ne —, Konjunktyvitas: taip — ne —
66. Laboratoriniai duomenys: Bandinys Bandinio paėmimo data Bandinio gavimo laboratori- joje data Tyrimo tipas* Tyrimo rezultatų data Rezultatai Teigiami Neigiami _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ — — _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ _/_/ — — Pastabos: Laboratorijos, kurioje atliktas tyrimas, pavadinimas: *Tymų IgM, tymų IgM ir raudonukės IgM nustatymas, kt.
67. Galutinė diagnozė: Ligos baigtis: pasveiko —, pasveiko, bet buvo komplikacijų (............... ) —, mirė —. Galutinės diagnozės data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Tymų diagnozė patvirtinta: Laboratoriškai — Epidemiologiškai — Pagal klinikinius duomenis — Tymų diagnozė atmesta: Galutinė diagnozė: Raudonukė — Vėjaraupiai — Kita Protokolo užpildymo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ PASTABA. Epidemiologinio tyrimo protokolas pateikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui per 3 dienas po galutinės diagnozės nustatymo. (tyrimą atlikusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 3 priedas (Epidemiologinio tyrimo protokolo pavyzdys) (asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas) Įtariamo ar patvirtinto įgimto raudonukės sindromo epidemiologinio TYRIMO PROTOKOLAS
68. Bendrieji duomenys Atvejo Nr. apskritis, miestas/rajonas Kūdikio vardas, pavardė Lytis: vyr. — mot. — Adresas Gyvena: mieste — kaime — Gimimo vieta: ____________________________________________________________________ Gimimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ arba amžius: ____ mėn._____ d. Pirminė diagnozė: _________________________________________________________________ Skubaus pranešimo gavimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Epidemiologinio tyrimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Hospitalizavusios įstaigos pavadinimas: ________________________________________________
69. Klinikiniai duomenys Nėštumo trukmė (savaitėmis) Naujagimio svoris (gimimo metu, kg) A grupės klinikiniai simptomai: Įgimtos širdies ligos taip — ne — Jei taip, patikslinkite _________________________________________________________ Katarakta taip — ne — Glaukoma taip — ne — Pigmentinė retinopatija taip — ne — Susilpnėjusi klausa taip — ne — B grupės klinikiniai simptomai: Purpura taip — ne — Mikrocefalija taip — ne — Meningoencefalitas taip — ne — Gelta taip — ne — Splenomegalija taip — ne — Vystymosi sulėtėjimas taip — ne — Kaulinio audinio pažeidimai taip — ne — Kiti sveikatos sutrikimai taip — ne — Jei taip, patikslinkite _________________________________________________________ Gydytojo, ištyrusio kūdikį, vardas ir pavardė_________________________________________ Adresas ___________________________________________________________________ Telefonas __________________________________________________________________ Tyrimo data ________________________________________________________________ Dabartinė kūdikio būklė ____________________________________________________________ Jei mirė, nurodyti priežastį _____________________________________________________ Patologoanatominio tyrimo rezultatai ir data_______________________________________ __________________________________________________________________________ Patologoanatominį tyrimą atlikusio gydytojo vardas ir pavardė ______________________________ Adresas ___________________________________________________________________ Telefonas __________________________________________________________________ Tyrimo data ________________________________________________________________
70. Duomenys apie motinos sveikatos būklę nėštumo metu, skiepijimus nuo raudonukės, epidemiologiniai duomenys Motinos amžius (metais) Skiepyta nuo raudonukės taip — ne — Jei taip, paskutinio skiepo nuo raudonukės data _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Ankstesnių nėštumų skaičius ________________________________________________________ Ar motinai nėštumo metu buvo: Makulopapulinis bėrimas: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Konjunktyvitas: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Sloga: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Kosulys: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Limfmazgių padidėjimas: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: , lokalizacija Artralgija/artritas: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Kitos komplikacijos: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: , kokios Ar motinai nėštumo metu buvo laboratoriškai patvirtinta raudonukė: taip — ne — Ar motina nėštumo metu turėjo sąlytį su asmeniu (bet kokio amžiaus), sergančiu liga, kuri pasireiškė makulopapuliniu bėrimu ir karščiavimu: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: Ar nėštumo metu motina buvo išvykusi į užsienio šalis: taip — ne — Jeigu taip, kelintą nėštumo mėnesį: , kur:
71. Laboratoriniai duomenys Kūdikio kraujo tyrimui atlikti paėmimo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Bandinio išsiuntimo į laboratoriją data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Bandinio gavimo laboratorijoje data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Laboratorijos pavadinimas: __________________________________________________________ Bandinio tyrimo IgM nustatyti tipas: __________________________________________________ Tyrimo rezultatai: Teigiamas — Neigiamas — Bandinio tyrimo rezultatų data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/
72. Galutinė diagnozė Laboratoriniai tyrimai neatlikti, bet kliniškai nustatytas įgimtas raudonukės sindromas Kliniškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas — Teigiamas IgM tyrimo rezultatas ir kliniškai nustatytas įgimtas raudonukės sindromas Laboratoriškai patvirtintas įgimtas raudonukės sindromas — Teigiamas IgM tyrimo rezultatas, bet nėra įgimtam raudonukės sindromui būdingų simptomų Įgimta raudonukės infekcija — Galutinės diagnozės data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ Protokolo užpildymo data: _/_/_/_/ _/_/ _/_/ PASTABA. Epidemiologinio tyrimo protokolas pateikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui per 3 dienas po galutinės diagnozės nustatymo. (tyrimą atlikusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė) pareigų pavadinimas) ______________ ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 5 priedas (Pranešimo formos pavyzdys) (įstaigos pavadinimas) (kodas, adresas, tel. Nr.) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui Pranešimas apie įtariamus susirgimus tymais ir įgimtu raudonukės sindromu Nr. (data) Administracinė teritorija: ___________________________________________________________ Laikotarpis, už kurį pateikiami duomenys: 200 m. mėn. Įtariamų susirgimų tymais skaičius: Jei nebuvo įtariamų ar/ir patvirtintų susirgimų tymais, įrašyti
73. Įtariamų susirgimų įgimtu raudonukės sindromu skaičius: Jei nebuvo įtariamų ar/ir patvirtintų įgimto raudonukės sindromo atvejų, įrašyti
74. (pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) PASTABA. Pateikiama kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 d. ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 6 priedas (Duomenų apie susirgimus raudonuke formos pavyzdys) (įstaigos pavadinimas) (įstaigos duomenys) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui 200_ M. ___________mėn. Duomenys apie susirgimus raudonuke Nr._________ (data) \Administracinė teritorija _______________________________________________________________________________________________ Susirgimų raudonuke skaičius Skiepijimo nuo raudonukės būklė Amžiaus grupė (metai) <1 1–4 5–9 10–14 15–19 20–29 30 ir daugiau Amžius nežinomas Iš VISO Neskiepytas Skiepytas 1 kartą Skiepytas 2 kartus Skiepijimo būklė nežinoma IŠ VISO Laboratoriškai patvirtintų susirgimų skaičius Hospitalizuotų asmenų, sirgusių raudonuke, skaičius Mirusių skaičius (pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė) (atsakingo asmens vardas, pavardė, tel. Nr.) ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 7 priedas Nėščiųjų, kurioms įtariama raudonukė, rekomenduojama diagnozės patvirtinimo schema Nėščiajai įtariama raudonukė Kraujo bandinys paimtas 1–6 dieną nuo bėrimo pradžios Kraujo bandinys paimtas 7 dieną nuo bėrimo pradžios Teigiamas raudonukės IgM tyrimas Neigiamas raudonukės IgM tyrimas Teigiamas raudonukės IgM tyrimas Neigiamas raudonukės IgM tyrimas Laboratoriškai patvirtintas susirgimas raudonuke Antras kraujo bandinys Laboratoriškai patvirtintas susirgimas raudonuke Raudonukės diagnozė nepatvirtinta Teigiamas raudonukės IgM tyrimas Neigiamas raudonukės IgM tyrimas Laboratoriškai patvirtintas susirgimas raudonuke Raudonukės diagnozė nepatvirtinta ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 8 priedas PAGRINDINių ĮGIMTOS RAUDONUKĖS SIMPTOMų sąrašas (parengta pagal Dudgeon 1975 ir Cooper 1985) Organizmo sistemos Specifiniai simptomai Bendra Savaiminis abortas Mažas naujagimio svoris Protinis atsilikimas Klausos organų sistema Vienpusis ar dvipusis sensorinis-neuralinis kurtumas Centrinis kurtumas Kalbos defektai Širdies ir kraujagyslių sistema Nustatytas ductus arteriosus Plaučių arterijos stenozė Tarpskilvelinės pertvaros defektai Kompleksinė įgimta širdies liga Regėjimo organų sistema Pigmentinė retinopatija Katarakta: 50% dvipusė, labai dažnai su retinopatija Mikroftalmija Laikini simptomai naujagimiams (išplitusi infekcija; didelis mirtingumas) Trombocitopenija (gali būti su purpura) Hepatosplenomegalija Meningoencefalitas Kaulinio audinio pažeidimai Adenopatija Vėliau pasireiškiantys arba išsivystantys simptomai Pneumonitas (3–12 mėn. amžiaus kūdikiams) Cukrinis diabetas ______________ Tymų ir įgimto raudonukės sindromo epidemiologinės priežiūros ir profilaktinių skiepų plano 2003–2007 metams 9 priedas BANDINIŲ LABORATORINIAM TYRIMUI, NUSTATANT SUSIRGIMĄ TYMAIS, RAUDONUKE, ĖMIMO IR TRANSPORTAVIMO TVARKA I. BANDINIŲ VIRUSUI IŠSKIRTI SURINKIMAS IR TRANSPORTAVIMAS
75. Bandiniai virusui išskirti iš tiriamos klinikinės medžiagos imami prasidėjus prodrominiam ligos periodui, atsiradus būdingiems ligos klinikiniams simptomams, taip pat ir bėrimui, iki kol ligonis karščiuoja. Geriausiai, jei bandiniai imami 1–5 ligos dieną: 1.
76. nuoplovos iš nosiaryklės (konjunktyvinės išskyros) imamos specialiais paėmikliais su virusologine terpe, vatiniu, steriliu, sausu tamponu braukiant per tonziles, vėliau minkštąjį gomurį ir grįžtant prie ryklės užpakalinės sienelės; 1.
77. šlapimas (10–50 ml) renkamas į sausą sterilų hermetiškai uždaromą indą; 1.
78. kraujas (su heparinu, ne mažiau kaip 5 ml) renkamas į sterilų hermetiškai uždaromą mėgintuvėlį.
79. Surinkti bandiniai patalpinami į termokonteinerius ir nedelsiant transportuojami į virusologijos laboratoriją. Kartu pridedamas atskiras plastikinis vokas su užpildytu bandinio siuntimu laboratoriniam tyrimui tymams/raudonukei nustatyti ir tyrimo rezultatų lapu. Bandiniai transportuojami +4oC–+8oC temperatūroje, naudojant sausą ledą ar šaldymo paketus. Tuo atveju, jei nėra galimybės bandinį pristatyti į virusologijos laboratoriją nustatyta tvarka, bandinį būtina laikyti +4oC–+8oC temperatūroje. Bandinių užšaldyti negalima. Bandiniai į virusologijos laboratoriją turi būti pristatyti per 48 val. po jų paėmimo. II. BANDINIŲ SEROLOGINIAMS TYRIMAMS ATLIKTI SURINKIMAS, TRANSPORTAVIMAS
80. Serologiniams tyrimams tymams/raudonukei nustatyti bandiniai imami: 3.
81. IgM antikūnams prieš tymus/raudonukę nustatyti 28 dienas nuo bėrimo pradžios, geriausiai 4–28 dieną nuo bėrimo pradžios; 3.
82. specifinių tymų/raudonukės antikūnų atsakui nustatyti – I kraujo bandinys imamas pasireiškus bėrimui, II kraujo bandinys – po 10–20 dienų po I bandinio.
83. Imama 5 ml kraujo iš venos į vakuuminį mėgintuvėlį kraujui imti (be priedų, skirtą serumui). 4.
84. Mėgintuvėliai su kraujo bandiniais dedami vertikaliai į mėgintuvėlių stovelį, patalpinami į termokonteinerius ir per 72 val. transportuojami į virusologijos laboratoriją, kartu pridedamas atskiras plastikinis vokas su užpildytu bandinio siuntimu laboratoriniam tyrimui tymams/raudonukei nustatyti ir tyrimo rezultatų lapu. Bandiniai transportuojami +4oC–+8oC temperatūroje, naudojant sausą ledą ar šaldymo paketus. Jei nėra galimybės nurodytu laiku pristatyti surinktus kraujo bandinius į laboratoriją: 4.2.
85. kraujo bandiniai 2 val. laikomi kambario temperatūroje, kad atsiskirtų serumas nuo krešulio; 4.2.
86. centrifuguojama 10 min. 1500 aps./min. greičiu; 4.2.
87. vienkartiniu antgaliu serumas perpilamas į pažymėtą vienkartinį užsukamą plastikinį mėgintuvėlį, skirtą bandinių laikymui žemesnėje kaip 0 oC temperatūroje; 4.2.
88. surinktas serumas laikomas -16oC–(-20)oC temperatūroje ir per 14 dienų pristatomas į virusologijos laboratoriją, transportuojant su sausu ledu ar šalčio paketais.
89. Klinikinės medžiagos bandiniai pristatomi į Lietuvos AIDS centro virusologijos laboratoriją, Vytenio g. 59/37, Vilniuje. ______________