Seimo nutarimo Nr. IX- priedas SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO TVARKOS PAŽEIDIMAMS VILNIAU

Seimo nutarimo Nr. IX- priedas SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į ŽEMĘ ATKŪRIMO TVARKOS PAŽEIDIMAMS VILNIAUS APSKRITYJE IŠTIRTI IŠVADOS 2003-05-30 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji komisija nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti (toliau-Komisija) sudaryta Seimo 2002m. liepos 2 d. nutarimu Nr. IX-1006 “ Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti sudarymo”. Komisija siekdama nustatyti, kodėl Vilniaus apskrityje vilkinamas žemės grąžinimo procesas ir žemės reforma, susipažino su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą-žemę atkūrimo eiga, institucijų atsakingų už žemės grąžinimą, žemėtvarkos specialistų, bei jų darbo kontrolę vykdančių įstaigų darbu, nagrinėjo žmonių skundus dėl pareigūnų ir specialistų padarytų pažeidimų. Vadovaudamasi minėto Seimo nutarimo 4 straipsniu komisija darbą baigia ir pateikia Seimui tvirtinti šias tyrimo išvadas. Komisijos posėdžiai, darbas su pareiškėjais ir gaunamais skundais buvo organizuojamas 2002-07-05 tvarkomajame posėdyje aptarta tvarka. Komisijos posėdyje , vykusiame 2002-09-05 , susipažinta su nuosavybės teisių atkūrimo problemomis dalyvaujant apskrities ir visų rajonų žemėtvarkos skyrių vedėjams. Posėdyje 2002-10-30 apsvarstyta komisijai atsiustų skundų tematika ir problemos susiję su žemėtvarkos projektus rengiančių autorių statusu, jų pareiginės instrukcijos parengimo klausimai. Išvažiuojamojoje sesijoje Vilniaus rajono savivaldybėje 2003-01-29 komisijos nariai susitiko su asmenimis turinčiais problemų atkuriant nuosavybės teises kaimiškojoje Vilniaus rajono dalyje, sunkumus susijusius su asmeninio ūkio žeme. Dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA), Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto plėtros departamento, suinteresuotų šalių ir pareiškėjų atstovams 2003-03-10 posėdyje pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo į laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste aptarimas. Avižienių seniūnijos patalpose, dalyvaujant 72 apylinkės gyventojams, VAVA , Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams, žemėtvarkos projektų autoriams 2003-03-26 komisijos nariai susipažino su apylinkės gyventojų problemomis rengiant Avižienių ir Riešės kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus. Posėdyje vykusiame 2003-04-14 Seime toliau nagrinėtos nuosavybės teisių į laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste problemos, klausimai susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 priimtu sprendimu Nr.746 “ Dėl Vilniaus m. teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo”. Vykdydama Seimo pavedimą, komisija per darbui skirtą laikotarpį surinko informaciją apie valstybės valdymo, savivaldos bei teisėsaugos institucijų, Seimo kontrolierių įstaigos, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, savivaldybės padalinio - Vilniaus plėtros departamento darbą, žiniasklaidos pranešimus. Tiesiogiai į komisiją atsiusta 14 skundų susijusių su miesto, ir 20 skundų dėl nuosavybės teisių į kaimo žemę problemų. Trimis pareiškimais į komisiją kreipėsi Lietuvos žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos nariai, pretendentus atstovaujantys advokatai A. Paškauskas, R. Kęstenis ir V. Bradulskienė. Vilniaus apskrities žemėvaldų įpatumai Vilniaus apskritį sudaro rytų Lietuvos teritorija, į kurią įeina Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonai, Elektrėnų savivaldybė bei Vilniaus miestas. Dėl istorinių aplinkybių nepriklausomos Lietuvos žemės reforma nepalietė, ar buvo įvykdyta tik dalinai daugumoje apskrities vietovių. Todėl Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose, ir dalyje Švenčionių ir Trakų rajonų iki okupacijų išliko į vienkiemius neišskirstytų (rėžinių) kaimų žemėvaldų sistema, šiuose rajonuose sudėtinga nuosavybės dokumentų, patekusių į skirtingų valstybių archyvus, paieška. I. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos Vilniaus apskrityje pažeidimų atlikti tyrimai Seimo kontrolierių įstaigoje Valstybės piliečiai, apie negatyvius reiškinius nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, savo skundais pirmiausia informavo Seimo kontrolierius, nagrinėjusius nusiskundimus apskrities viršininkų administracijų pareigūnų darbu. Nuo 1995 metų kasmet metinėse ataskaitose kontrolieriai atkreipdavo parlamentarų dėmesį į žmonių skundų priežastis, tame tarpe norminių aktų, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą bei žemės reformos vykdymą, spragas. Kontrolierių G. Račinskienės ir R. Šalaševičiūtės, Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu tyrusių skundus dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo pateikta informacija, vilkinimą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus lėmė dalies pareigūnų neatsakingas požiūris į jiems pavestas pareigas ir tarnyboms keliamus uždavinius. Apskrities viršininkai tvirtino skubotai parengtus,nekokybiškus žemės reformos žemėtvarkos projektus, neišsprendus žemės grąžinimo savininkams, nepasiekus visas puses tenkinančio asmeninio ūkio žemėvaldų suprojektavimo bei kitų svarbių klausimų, tuo pat metu apmokant nekokybiškus žemės reformos darbus. Žemėtvarkos skyrių darbuotojai seniūnijose nesavalaikiai rengė bylas nuosavybės teisių atkūrimui, vilkino pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei išvadų išdavimą. Vilniaus miesto ir rajono žemėtvarkos skyrių vedėjai, apskrities žemėtvarkos departamento vadovai nesugebėjo tinkamai vertinti parengiamus žemėtvarkos projektus. Žemėtvarkos ir teisės departamento/Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai nerealizavo kontrolės funkcijų. Tarnybos generalinis direktorius K. Maksvytis nusišalino nuo vykdomų darbų ir jiems skirtų valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės, apsiribojęs tariamu metodiniu vadovavimu. Nacionalinei žemės tarnybai neįgyvendinant Vyriausybės politikos žemės grąžinimo ir žemės reformos srityse, kontrolierių teigimu, pažeistos daugelio piliečių teisės ir atsirado nepasitikėjimas žemės reformos teisingumu. Natūra nesugrąžinant didelės dalies žemės, atsirado daugybė asmenų, panorusių perleisti teisę į nuosavybę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pakeitimas (1999-05-13 redakcija Nr. VIII-1181) nustatęs, kad teisę į paveldimą žemę piliečiai gali perleisti kitiems asmenims jei šie yra Lietuvos Respublikos piliečiais, sudarė sąlygas plataus masto korupcinio pobūdžio reiškiniams, o pareigūnams atvėrė galimybes savo tiesiogines pareigas ir turimą informaciją panaudoti asmeninio neteisėto turtėjimo tikslams,kai ne eilės tvarka sau, giminėms ar tarnybiniais ryšiais bei pažintimis susietiems asmenims buvo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius. Specialiųjų tyrimų tarnyboje Informacijoje, pateiktoje Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų nurodoma, kad tiesiogiai bendradarbiaudami su Seimo kontrolieriais tarnybos pareigūnai atlieka tyrimą dėl VAVA, Nacionalinės žemės tarnybos, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises ir formuojant žemės ir miškų sklypus ir vandenų valdas. Tarnybos tyrimai patvirtino, kad įtakingi pareigūnai ir jų giminaičiai pasinaudojo ydingomis įstatymų nuostatomis ir pažintimis užvaldydami vertingus dirvos savybėmis, geografine padėtimi, rekreaciniu ir komerciniu požiūriu žemės sklypus. Paprastai numatytose vietose ( priemiesčiuose, prie ežerų, kitų vandens telkinių, greitkelių, jūros) biurokratiškai yra trukdoma piliečiams susigrąžinti valdas natūra pasiremiant ir norminiais aktais, turint tikslą pareigūnams ar įtakingiems asmenims gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką ar vandens telkinius už kitoje vietoje paveldėtą turtą, ar už turtą, kurį jiem perleido kiti piliečiai patys jo neatgaunantys natūra. STT surinko medžiagą apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtus veiksmus Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr.10-2-026-

1. Minimos baudžiamosios bylos, skundų ir medžiagų tyrimo pagrindu STT pareigūnai daro išvadas: “
2. Žemės reformos vykdytojai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-06-12 nutarimu Nr.681 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų , pasiūlymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos. Ne visi piliečių prašymai buvo užregistruoti, nenurodyti darbuotojai atsakingi už tokių prašymų nagrinėjimą. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos netvarkingos, nėra bylos dokumentų apyrašų. 2.Kadangi nėra centralizuotos duomenų bazės ir dėl atskirų žemėtvarkos specialistų aplaidumo, sudarytos galimybės pretendentams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą skirtingose vietose net kelis kartus.
3. Žemėtvarkos skyrių specialistų pareigybių aprašymai yra abstraktaus pobūdžio, juose nenumatytos ir nediferencijuotos atskirų specialistų funkcijos atkuriant nuosavybės teises. Nereglamentuota piliečių pateikiamų dokumentų priėmimo, registravimo, nuosavybės teisių atkūrimo bylų formavimo, perdavimo , saugojimo procedūra, atskirų darbų įvykdymo terminai. 4.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai. Apskričių viršininkai (išskyrus Gediminą Paviržį) nekontroliavo savo darbuotojų veiklos, neprincipingai įvertino priešingus valstybės interesams veiksmus. 5.Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimo ir nuomos parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinei žemės tarnybai įstatymais ar kitais teisės aktais nesuteikti administraciniai įgaliojimai kontroliuoti apskričių viršininkų ar jiems pavaldžių įstaigų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų autorių priimamų sprendimų. Nacionalinė žemės tarnyba jokių viešojo administravimo veiksmų, kurie būtų privalomi ar tiesiogiai turėtų įtakos kitų valstybės institucijų priimamiems sprendimams (apskričių viršininkų administracijų, rajonų žemėtvarkos skyrių) ir tuo sukeltų fiziniams ar juridiniams asmenims teisines pasekmes, atlikti negali. Galima teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri Žemės reformos įstatyme įvardinta kaip viena pagrindinių žemės reformos kontrolės institucijų,pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus negali tinkamai vykdyti kontrolės funkcijų, todėl jos kontrolė tėra deklaratyvi”. Apibendrindami tokias išvadas STT pareigūnai nurodo, kad dėl norminės bazės būklės sunku įvardinti konkrečius žemėtvarkos darbuotojus, atsakingus už piliečių prašymų nagrinėjimą atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Neteisėta veikla užsiimantys asmenys gali išvengti baudžiamosios ar drausminės atsakomybės, kuriama nebaudžiamumo nuostata, sudaromos sąlygos korupcijai plisti. Prokuratūroje Vilniaus apygardos prokuratūroje 2001 m. pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 207 straipsnio 2 dalyje iškelta baudžiamoji byla dėl itin svarbaus dokumento- pažymos liudijančios apie Ignatijaus Tomkevičiaus buvimą tremtyje, suklastojimo ir šio žinomai suklastoto dokumento panaudojimo. Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad dokumentų rengimo, įforminimo, registravimo ir saugojimo reikalavimų nesilaikymas sąlygojo tiek atskirų nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentų, tiek ir pačių bylų praradimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, kur 2002-04-03 inventorizacijos metu konstatuotas 69 nuosavybės teisių atkūrimo bylų trūkumas. Analizuojant Vilniaus apskrities viršininko įsakymais patvirtintų pretendentų atkurti nuosavybės teises sąrašus nustatyta,jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovai pasirašydavo pasiūlymus pretendentams dėl žemės suteikimo individualiai statybai neatsižvelgdami į pretendentų eiliškumą. Šiuose pasiūlymuose būdavo nurodomi konkretūs žemės sklypai ir taip atimama galimybė aukščiau eilėje įrašytam pretendentui pačiam pasirinkti pasiūlymo dieną turimus sklypus. Be aiškių ir teisėtų kriterijų pretendentams būdavo siūlomi skirtingo dydžio ir komercinio patrauklumo sklypai. Taip pat nustatyta atvejų, kai ankstesniuose sąrašuose nefigūravę pretendentai būdavo nepagrįstai įrašomi į vėlesnių sąrašų pirmąsias pozicijas. Pasinaudojant įstatyme numatyta nuosavybės teisių perleidimo galimybe pretendentui perleidus savo nuosavybės teises keliems šių teisių perėmėjams, Vilniaus apskrities viršininko sprendimais nuosavybės teisės tokiais atvejais būdavo atkuriamos atsižvelgiant ne į teisių perleidėjo perduotą žemės plotą (0,04 –0,2 ha dydžio Vilniaus mieste) , o į teisių perėmėjų skaičių. Pvz., penkiems teisių perėmėjams nuosavybės teisės būdavo atkuriamos ne į vieną žemės sklypą, į kurį jie galėjo pretenduoti bendrosios nuosavybės teise, o į atskirus penkis žemės sklypus.Reaguodama į parengtinio tardymo metu nustatytus įstatymų ir juos lydinčių aktų pažeidimus, Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama valstybės interesus, pareiškė 8 civilinius ieškinius. Parengtinio tardymo metu kaltinimas pagal BK 207 str. 2 dalį pareikštas Liucinai Tomkevič. Baigus parengtinį buvusio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo Stanislovo Žvirblio, šio skyriaus specialistės Aušros Žliobaitės bei Roberto Volosevičiaus inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 18 str 5 d.,6 d., 207 str. 2 d., 285 str. 2 d.289 str. 2 d., 274 str.2 d., 274 str. 3 d. aplinkybių tyrimą, 2003-02-14 kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą. 2003-03-27 nutarimu iš pradinės baudžiamosios bylos į atskirą tardymą išskirta byla kaltinamosios Kristinos Monko atžvilgiu, kuri kaltinama tuo, kad suklastojo itin svarbius oficialius dokumentus bei tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo subjektinę teisę atkurti tariamas nuosavybės teises į buvusio savininko Prano Daraškos, neva valdytą nuosavybės teisėmis žemės sklypą buvusioje Milej gatvėje 13a, Vilniuje, o vėliau šią tariamą subjektinę teisę už 40000 Lt perleido Natalijai Ogonkovai . Be veiksmų šiose baudžiamosiose bylose, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pateikė vieną prašymą pagal piliečių pareiškimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-08-23 sprendimo Nr.1732 V panaikinimo pagal Romualdo Levickio pareiškimą dėl žemės sklypo adresu Nugalėtojų g. 38, Vilniuje privatizavimo teisėtumo. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybės valdyba 2001-08-23 sprendimu Nr. 1732 V pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir valstybės interesus, kadangi minėtame žemės sklype auga valstybinės reikšmės miškas, o tai pažeidžia Miškų įstatymo 4 str., kuriame nurodyta, kad miestų miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. kuriame numatyta, kad miestų miškai priskiriami valstybės išperkamiems miškams į kuriuos negali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ekonominių nusikaltimų tyrimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro informacija nuosavybės teisių į žemę klausimais į teisėsaugos institucijas yra kreipęsi 50 pareiškėjų, kurių prašymų tyrimai perduoti į Vilniaus m. VPK KP ENTS. Iš gautų skundų penki pareiškimai yra tyrimo stadijoje. Pagal Seimo kontrolierės Genovaitės Račinskienės 2002-11-21 pažymą apie nustatytus pažeidimus žemėtvarkos projektavimo darbuose Aukštadvario kadastro vietovėje buvo priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, kuris vėliau panaikintas ir baudžiamasis tyrimas vykdomas. Visais kitais atvejais priimti nutarimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas. Generalinėje prokuratūroje 2001-10-23 vykusio pasitarimo dėl žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Vilniaus apskrityje eigos, 2001-10-29 Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro įsakymu Nr. 28 sudaryta prokurorų ir operatyvinių darbuotojų grupė, privalanti kaupti informaciją apie žemės ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo Vilniaus apygardos teritorijoje pažeidimus, analizuoti tokią informaciją, kontroliuoti baudžiamųjų bylų tyrimą, bei atskirais atvejais atlikti tardymą šios kategorijos bylose. Tačiau be Vilniaus miesto, kitose apygardos apylinkių prokuratūrose tokių medžiagų neužregistruota. Valstybės kontrolėje Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius komisijai pateikė Valstybės kontrolės atlikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Trakų žemėtvarkos skyriuje žemės fondo apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės audito ataskaitą. Auditą Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-ojo departamento valstybinė auditorė K. Skrodenytė atliko vykdydama veiklos audito valdymo departamento direktoriaus K. Širvaičio 2002-07-15 pavedimą Nr.2030-8 patikrinti Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje Lietuvos Respublikos Žemės fondo valstybės apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės auditą. Tokiam tikslui pasiekti keltos šios užduotys: -valstybinės žemės apskaitos vertinimas; -žemės apskaitos valstybinės kontrolės vertinimas; -ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomos vertinimas. Valstybės kontrolės auditoriai padarė išvadas atsižvelgdami: - į teisės aktus, reglamentuojančius žemės valdymo ir naudojimo sąntykius Lietuvoje; - į Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus ir duomenis bei atlikę jų analizę; - į nagrinėtus dokumentus bei duomenis gautus iš trečiųjų asmenų; - į pokalbius su darbuotojais. Auditoriai padarė išvadas, kad 2001 metais Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, vykdydamas jam priklausančio valstybinės žemės fondo apskaitą, neužtikrino žemės naudmenų ploto duomenų tikslumo. Trakų žemėtvarkos skyrius neatlieka sistemingų tikrinimų, kaip žemės naudotojai laikosi įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos reikalavimų. Vertinant laikotarpyje nuo 2001-01-01 iki 2002-09-01 naudotų ne žemės ūkio veiklai skirtų žemės sklypų nuomą nustatyta, kad išnuomojant žemę fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise įsigytų pastatų eksploatavimui, buvo suformuoti didesni, nei pastų reikmėms būtini žemės plotai , neįvertinus žemės naudojimo tikslingumo, neatsižvelgus į esamų pastų būklę. Audituojant valstybinės žemės sklypo nuomą ne žemės ūkio paskirčiai prie įsigytų kiemo statinių Jovariškių kaime, Trakų rajone padaryta išvada, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto būklę, statinių užimamą bei prašyme pageidaujamą išsinuomoti 4,5 ha žemės sklypą, skirti tokį žemės kiekį esamų pastatų eksploatacijai buvo netikslinga. Valstybės kontrolės 2001-12-18 ataskaitoje “ Dėl Žemės fondo valstybinės apskaitos ir žemės reformos eigos vertinimo teminio tikrinimo apibendrinimo” įvertintos Žemės fondo valstybinės apskaitos bei žemės naudojimo teisingumo ir žemės reformos eigos, padarytos (Vilniaus apskrities aptarime) išvados, konstatuojant kad: “- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nesudarė piliečių, prašančių įsigyti žemę, mišką ir vandens telkinius, eilių pagal Lietuvos respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Nekontroliavo žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo eigos ir kokybės. Nesilaikė žemės fondo apskaitą reglamentuojančių norminių aktų. -Trakų rajono valdyba valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 45 Rostislavo Kosmač (buvusiam ūkio pirmininkui) valstiečio ūkiui steigti 1991 m. rugsėjo 03 d. išdavė neturėdama pilnai parengto ir patvirtinto žemės skyrimo projekto, tuo nesilaikydama Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1989-07-24 nutarimu Nr. 161 “ Dėl priemonių Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti” patvirtintų “ Žemės paėmimo į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą ir žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti nurodymų” ( V.Ž.1989-08-20 Nr.23-305). Dėl Trakų rajono valdybos 1991-08-30 potvarkio Nr.303 v “ Dėl žemės suteikimo” 1.1 punkto panaikinimo Valstybės kontrolė pareišlkėjams pasiūlė kreiptis į teismą. - Vertinant kaip Vilniaus mieste valdoma valstybinė žemė pagal Žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodytas kategorijas, t.y pagal valstybinės žemės valdymo teises suteiktas valstybinėms institucijoms, savivaldybei, miškų urėdijoms, valstybinių parkų administracijoms ir paliktas apskrities viršininko kompetencijoje, padarytos išvados, kad Vilniaus miesto žemės fondo apskaita tvarkoma neprisilaikant norminių aktų reikalavimų. -Vertinant Vilniaus apskrities viršininko 1998-04-30 įsakymo Nr.1221-01 ir 1998-04-30 pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 198 Nr01-98-15319 atitikimą teisės aktų reikalavimams konstatuota visa eilė pažeidimų ir padaryta išvada, kad dėl jų Žemės reformos fondas bei Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas negavo mažiausiai 260184,00 Lt įplaukų, ir , vadovaujantis CK 6.249 straipsniu padaryta išvada, kad šiai sumai yra padaryta žala. Dėl norminių aktų pažeidimų ir padarytos žalos yra atsakingi buvę Vilniaus miesto meras R. Paksas ir Vilniaus apskrities viršininkas A. Vidūnas bei dokumentų projektus rengę bei vizavę Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai: valdybos narys, Miesto plėtros komiteto pirmininkas V. Sadauskas, Miesto plėtros departamento direktorius A. Lukšas. Teisės departamento juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Paulauskas, Miesto plėtros departamento poskyrio vedėjas L. Plumpa ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai: Žemės tvarkymo departamento direktorius V. Novogrockis, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. Žvirblis, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausias žemėtvarkininkas E. Kleinauskas.” Apibendrinimo pagrindu Valstybės kontrolė pateikė eilę pasiūlymų Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir apskričių viršininkams, pastariesiems rekomenduodama, kad Žemės tvarkymo departamentai sistemingai kontroliuotų Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatų laikymąsi rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei parengtų projektų kokybę, žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti skirtų lėšų panaudojimą ir teiktų apskrities viršininkui atliktų kontrolės darbų dokumentus su pasiūlymais nustatytiems trūkumams pašalinti. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas J.V. Jacevičius, po valstybės kontrolės atlikto valstybinės žemės sklypų, esančių Ukmergės g. Nr.14 a ir Laisvės pr. Nr.10 Vilniuje nuomos teisėtumo patikrinimo, nustačius, kad nurodyti sklypai Vilniaus apskrities viršininko buvo išnuomoti ne aukciono būdu, pažeidžiant teisės aktus, 2002-02-18 raštu Nr. S-(120 –06)-37 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydamas atlikti baudžiamąjį tyrimą įvertinant Valstybės kontrolės nustatytus faktus ir pateikdamas medžiagą pagal sprendimą Nr.SP-
4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo V. Švedo pranešimu, šiuo metu sprendimo dalis dėl valstybinio žemės sklypo ,esančio Laisvės pr. Nr. 10 nuomos teisėtumo vertinimo rezultatų įsiteisėjo, apie ką raštu pranešta Vilniaus apskrities viršininkui G. Paviržiui. Seimo kaimo reikalų komitete Seimo kaimo reikalų komitetas 2002-06-19 nagrinėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo padėtį Vilniaus apskrities Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonuose. Sprendime Nr. 30 komitetas konstatavo: “-Šalčininkų rajone grąžinta natūra, lygiaverčiais sklypais bei priimti sprendimai kompensuoti į 42,3 proc., Trakų rajone-49,6 proc.,Vilniaus rajone-40,6 proc. Piliečių prašymuose nurodyto ploto. Tai blogiausi nuosavybės teisių atkūrimo į žemę rodikliai šalyje; -šiuose rajonuose neparengti žemės reformos žemėtvarkos projektai 211 į vienkiemius neišskirstytiems (rėžiniams) kaimams; -1999-2000 metais skubotai, su klaidomis ir trūkumais, parengti ir patvirtinti kadastro vietovių I etapo žemės reformos žemėtvarkos projektai; -Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento bei rajonų žemėtvarkos skyrių atsakingi specialistai neskyrė pakankamai dėmesio rangovinių organizacijų projektų autorių rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektų kontrolei; -nepatenkinamas žemės reformą vykdančių rangovinių įmonių darbo organizavimas; - nepateisinamas ir nepagrįstas žemėtvarkos skyrių specialistų seniūnijose etatų sumažinimas, nors šiuose rajonuose dar neįpusėtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas; - neritmingas ir nepakankamas žemės reformos darbų ir žemėtvarkos skyrių finansavimas, apsunkinantis visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą; - valstybinės valdžios institucijos nuo žemės reformos pradžios neskyrė reikiamo dėmesio nuosavybės teisių į žemę atkūrimui šiuose rajonuose.” Atsižvelgdamas į tai , komitetas pateikė eilę siūlymų Vyriausybei, Finansų ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Komitetas Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai iki 2002-09-16 pasiūlė pateikti informaciją apie sprendimo vykdymą. 2003-03-26 komitetas svarstė Nacionalinės žemės tarnybos darbą. Priimtame sprendime Nr.10’1/110-S-122 konstatavo: “-nepakankamą metodinį vadovavimą nuosavybės teisių atkūrimui ir žemės reformai; -neefektyvią ir neveiksmingą žemės reformos rangovų ir apskričių bei rajonų žemėtvarkos padalinių darbo kontrolę; -taikstymąsi su piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi, žemėtvarkos specialistų turimos informacijos panaudojimu savanaudiškais tikslais, tarnybinės etikos pažeidimais; -atskirų Tarnybos valstybės tarnautojų ir jų artimųjų žemės ir miško privatizavimo atvejus rekreaciniu ir kitais požiūriais vertingose teritorijose, kompromituojant žemėtvarkos specialistų vardą visuomenės akyse, įtakojant visas žemėtvarkos grandis- nuo apskričių ir rajonų žemėtvarkos padalinių vadovų ir specialistų iki kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos autorių; -ydingą žemėtvarkos vadovų ir specialistų parinkimo praktiką, kai susikompromitavę vadovai paliekami dirbti vadovaujančiose pareigose arba priimami dirbti į kitas atsakingas pareigas.” Kaimo reikalų komitetas pakartotinai pateikė eilę siūlymų Vyriausybei, Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prašydamas apie sprendimo vykdymą informuoti iki 2003-05-15 d.. Vykdydama komiteto sprendimą, Vyriausybė 2003 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 565 patvirtino “ Piliečių nuosavybės teisių į žemę baigiamojo etapo ir kitų žemės reformos darbų programą”, kurioje planuojama iš esmės užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą 2004 metais. II. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimai nustatyti komisijos darbo laikotarpiu Sąlygos, nulemiančios kad yra vilkinamas žemės sugrąžinimas Vilniaus mieste Komisijos darbo laikotarpiu gauta 14 skundų dėl vilkinimų priimti sprendimus pagal pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę skirtą Vilniaus miestui. Vilniaus apskrities viršininko administracijoje yra gauta 7383 piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į bendrą 11074 ha Vilniaus mieste turėtos žemės plotą. Iki 2001-04-02 Konstitucinio Teismo nutarimo, 2242 piliečiams priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 512 ha ploto žemės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarimu pripažino, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuri yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, 2002-04-02 pataisytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis. Įsigaliojus 2002-09-19 Vyriausybės nutarimui Nr.1475 “ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 “ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo”, Vilniaus miesto savivaldybė, nutarimo 106 punkte nustatyta tvarka, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus pateikto prašymo, pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų detaliuosius planus, turėjo pateikti miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Seimo komisijos tyrimo metu nustatyta, kad informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę Vilniaus mieste per Vyriausybės nurodytą terminą Vilniaus apskrities viršininko administracija negavo, nors kreipėsi du kartus. Tik 2002-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, raštu Nr. 203-17-2177, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 d. sprendimo Nr. 746 “ Dėl Vilniaus miesto teritorijos (iki 1995-06-01 nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų tvirtinimo” 3 punktą atsiuntė Vilniaus apskrities viršininkui suvestinį skaitmeninį grafinių duomenų egzempliorių, pridėdamas: 1) žemėlapį M 1:10000 ir sutartinių ženklų (spalvų) paaiškinimus; 2)žemėlapį 1: 30000 ir sutartinių ženklų (spalvų) paaiškinimus; 3) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002-12-21 sprendimą Nr.
5. Vilniaus apskrities viršininko G. Paviržio pranešimu (2003-04-09 raštas Nr.