LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITIKŲ PROFESINĖS ETIKOS IR ELGESIO KODEKSO PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2156 2003 m. birželio 25 d. Nr. 839 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 1545 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Pritarti, jog būtina nustatyti politikų profesinės etikos ir elgesio principus, jais paremtus reikalavimus ir priemones, užtikrinančius, kad politikų profesinė etika ir elgesys atitiktų šiuos principus.
- Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui iš esmės tobulinti Lietuvos Respublikos politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso patvirtinimo įstatymo projektą Nr. IXP-2156 (toliau vadinama – Kodekso projektas) dėl šių priežasčių: 2.
- Kodekso projekte įtvirtinamas Lietuvos Respublikos politikų sąvokos apibrėžimas, o kartu ir subjektų, kuriems taikomos Kodekso projekto nuostatos, sąrašas, yra per platūs. Kodekso projektas neturėtų būti taikomas Vyriausybės kancleriui ir viceministrams, nes jie yra valstybės tarnautojai ir pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) politikais nelaikomi. Kodekso projekto 2 straipsnio 3 dalies 2-4 punktuose išvardyti asmenys neturės politikams nustatomų teisių ir pareigų, todėl daugelio Kodekso projekto 4-12 straipsniuose nustatomų reikalavimų jiems negalima taikyti (pvz., 4 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 3 punkto ir kitų) arba šie reikalavimai jiems yra nelogiški (pvz., 6 straipsnio 2 punktas, 7 straipsnio 3 punktas ir kiti). Atitinkamai negalės būti taikomos šiems asmenims ir siūlomos nustatyti sankcijos už nusižengimus profesinės etikos ir elgesio principams. 2.
- Kodekso projekte numatoma nauja institucija – Lietuvos Respublikos valdžios įstaigų profesinės etikos taryba. Abejotinas tokios institucijos tikslingumas dėl galimo naujos institucijos funkcijų dubliavimo su esamų institucijų (pvz., Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos) vykdomomis funkcijomis. 2.
- Kodekso projekte numatomo Politikų privačių interesų registro registravimo objektų ratas yra per platus, nes šiame registre numatoma tvarkyti duomenis ne tik apie politikų privačius interesus, bet pagal Kodekso projekto 20 straipsnio 3 dalį – ir apie politikams artimų asmenų, kurie pagal Kodekso projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas yra ne tik politiko tėvai, vaikai ir sutuoktinis, bet ir su politiku turtiniais ryšiais susiję asmenys, privačius interesus. Be to, Kodekso projekto nuostata, kad Politikų privačių interesų registro tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043) 7 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias registro tvarkymo įstaiga pirmiausia skiriama ta valstybės institucija, kuri pagal savo veiklos pobūdį disponuoja atitinkamo registro duomenimis, o tvarkyti registrų duomenis nėra tiesioginė Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcija. Todėl Politikų privačių interesų registro tvarkytoja turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta institucija. 2.
- Kodekso projekto nuostatos, pagal kurias duomenų apie nusižengimą tikrinimo procedūra pradedama tik esant teikimui, skundui ar pranešimui, nesuderintos su Kodekso projekto nuostatomis, nustatančiomis, kad duomenimis apie nusižengimą laikoma ir informacija visuomenės informavimo priemonėse, internete, kita vieša informacija, kurioje yra duomenų apie politiko galimą nusižengimą profesinės etikos ir elgesio principams. 2.
- Kodekso projekte nustatoma nuobaudų sistema, pagal kurią už skirtingų politikų profesinės etikos ir elgesio principų pažeidimą siūloma skirti skirtingas nuobaudas, sudaro sąlygas atsirasti Kodekso projekte įtvirtinamų politikų profesinės etikos ir elgesio principų nelygiareikšmiškumui. Be to, Kodekso projekte numatoma nuobauda – politiko teisių apribojimas – kelia pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas politikų statuso, jų neliečiamybės (imuniteto) ir veiklos garantijas, nes politikų teisės yra neatskiriamos nuo pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 86 straipsnį Respublikos Prezidentas naudojasi neliečiamumo teise ir negali būti patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje, laikino negalėjimo eiti pareigas – 89 straipsnyje; Lietuvos Respublikos Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo atvejai nustatyti Konstitucijos 63 straipsnyje; Ministro Pirmininko ir ministrų veiklą reglamentuoja Konstitucijos 91-101 straipsniai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nuostatų dėl Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko ir ministrų laikino įgaliojimų apribojimo. 2.
- Kodekso projekte vartojama daug abstrakčių sąvokų, kurias reikėtų išsamiau paaiškinti: „negarbingi ir amoralūs sandoriai bei susivienijimai“ (4 straipsnio 3 punktas), „politinė kova“ (5 straipsnio 2 dalis), „politinis pranašumas“ (6 straipsnio 2 punktas), „politinė padėtis“ (9 straipsnio 5 punktas) ir t.t., o tai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) 10 straipsnio 3 dalies nuostatų. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS VIRGILIJUS BULOVAS ______________