LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪROS PAVELDO APSAUGAI IR TVARKYMUI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪROS PAVELDO APSAUGAI IR TVARKYMUI SKIRIAMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FORMAVIMO PRINCIPŲ 2003 m. birželio 27 d. Nr. 92 Vilnius Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatyta finansuoti Kultūros vertybių apsaugos departamentą, remti jo paveldosaugos ir paveldotvarkos darbų programas; Kultūros ministeriją, Valstybinę paminklosaugos komisiją; Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimą; Vilniaus senamiesčio bei kitų svarbių Valstybės kultūros paveldo objektų tvarkymą. Tačiau iki šiol formuojant kultūros paveldo biudžetą dar nepakankamai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės kultūros paveldo konvencijos, neatsiliepiama į Europos Tarybos dokumentus. Maža dėmesio ir lėšų skiriama kultūros paveldo moksliniams tyrimams. Daugelis savininkų jų nefinansuoja, o be tyrimų parengti projektai yra nekokybiški ar net pražūtingi paveldui. Kultūros vertybių apsaugos departamentas neskiria pakankamo dėmesio laikinųjų reglamentų (anksčiau buvusių paminklotvarkos sąlygų) rengimui. Juos daugeliu atvejų finansuoja ne valstybė, o objektų savininkai. Dėl to šie dokumentai atspindi daugiau privačius, o ne valstybės interesus ar kultūros paveldo įstatymų nuostatas. Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančias ir veikiančias nuostatas kultūros vertybių savininkai skatinami ne tik saugoti, bet prižiūrėti ir konservuoti-restauruoti vertybes (objektus, jų teritorijas); jiems teikiamos įvairios lengvatos; kompensuojami kokybiškai atlikti paveldotvarkos darbai (numatomas kompensavimas ir jo taikymo mechanizmas) bei ekonomiškai įvairiais lygiais remiami atskiri kultūros paveldo objektai. Mūsų šalyje iki šiol nesudarytos tokios teisinės-ekonominės sąlygos. Nors 1998 m. Kultūros ministerija aprobavo už Kultūros vertybių apsaugos ir Valstybinio turizmo departamentų lėšas parengtą Lietuvos kultūrinio turizmo plėtros programą, tačiau jos įgyvendinimas valstybės lygiu vyksta vangiai. Į darbą neįtraukiamos apskritys ir savivaldybės. Šios programos įgyvendinimas – viena iš labai svarbių Lietuvos ekonominio, socialinio-kultūrinio vystymo krypčių, reikšminga tiek krašto ekonomikai, tiek kultūros paveldo išsaugojimui, naudojimui ir propagavimui. Prie Lietuvos kultūros paveldo mokslinio propagavimo kol kas menkai prisideda Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Per 12 Nepriklausomybės metų išleistos tik dvi kultūros paminklų enciklopedijos pirmojo tomo dalys, skirtos Rytų Lietuvai. Dar reikia išleisti 5 tomus kitiems regionams skirtų knygų ir atnaujinti Vilniaus m. paminklų sąvadą. Nepakankamai lėšų skiriama kultūros paveldo mokslinių tyrimų rezultatams publikuoti. Kultūros ministerijai būtina aktyviau į profesinę veiklą įtraukti kvalifikuotus restauratorius-tyrėjus, kurių daugelis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, neturint pakankamai valstybės užsakymų, nedirba. Privatūs užsakovai finansuoja tik projektus, bet neremia tyrimo darbų, nuo kurių priklauso projektų kokybė. Ne visos Lietuvos Respublikos savivaldybės pakankamai rūpinasi jų teritorijose esančiu kultūros paveldu, mažai skiria lėšų jam tinkamai tvarkyti. Valstybinė paminklosaugos komisija, siūlydama aukščiau išdėstytas kultūros paveldo finansavimo problemas spręsti palaipsniui – iki 2007 m., remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 straipsniais, nusprendžia: 1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, jo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Biudžeto komitetus, Subalansuotos plėtros ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos komisiją, kad nuo 2004 m., planuojant valstybės lėšas, skiriamas kultūros paveldui, Valstybės biudžete papildomai būtų numatytos lėšos naujoms programoms (atskiromis biudžeto eilutėmis): 1.1. Kultūros paveldo objektų išankstinio mokslinio tyrimo, kultūros vertybių sudėties ir apimties nustatymo, jų apsaugos įteisinimo, laikinųjų reglamentų rengimo, mokslinių tyrimų rezultatų bei juos apibendrinančių enciklopedinių leidinių publikavimo finansavimas. 1.2. Kultūros paveldo savininkų kokybiškai atliktų konservavimo-restauravimo darbų dalinis kompensavimas. 2. Pasiūlyti Kultūros vertybių apsaugos departamentui plėtoti paveldotvarkos programų ir projektų, atitinkančių ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas veiklas, rengimą ir skatinti bei koordinuoti įvairių kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą rengiant tokias programas ir projektus. 3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos savivaldybėms skirti daugiau lėšų jų teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugai. Tai sukurtų naujų darbo vietų, gerintų savivaldybės įvaizdį bei aplinkos kokybę. Suaktyvėjus turizmui, rekreacinei ir kitokiai alternatyviai veiklai kaimo vietovėse, savivaldybės gautų papildomo pelno. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA ______________