LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2258 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-2259 2003 m. liepos 4 d. Nr. 884 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1536 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2258 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. IXP-2259 (toliau vadinama – projektai) dėl šių priežasčių:
- Siūlomi pakeitimai neskatina gyventojų daryti ilgalaikių investicijų – kaupti santaupas senatvei, apsirūpinti gyvenamuoju būstu arba įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Būtent šio tikslo buvo siekiama nustatant ribojamųjų dydžių leidžiamus atskaitymus, kuriuos vienetas gali atskaityti iš apmokestinamojo pelno (darbuotojų naudai sumokėtas įmokas į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose; gyvybės draudimo įmokas pagal ne trumpesnio kaip 10 metų termino draudimo sutartį, pensinio draudimo įmokas), o gyventojas – iš apmokestinamųjų pajamų (savo, sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų arba įvaikių naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas pagal su kapitalo kaupimu susijusią gyvybės draudimo sutartį; savo ir sutuoktinių naudai sumokėtas pensijų įmokas; palūkanas už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti; įmokas už studijas aukštosiose mokyklose).
- Galiojantys mokesčių įstatymai leidžia atskaityti lėšas, sumokėtas draudimo įmonėms arba pensijų fondams iš apmokestinamųjų pajamų, arba sumažinti apmokestinamąjį pelną, tačiau iš šių įmonių arba fondų gyventojui išmokamos išmokos, neviršijančios įmokų, apmokestinamos kaip gyventojo pajamos. Taigi galiojantys įstatymai nenumato visiškai atleisti nuo mokesčių, tik atidėti jų mokėjimą, nes vėliau mokamos išmokos apmokestinamos taikant lengvatinį 15 procentų tarifą. Projektuose siūloma įteisinti visišką lėšų, panaudotų savanoriškojo sveikatos draudimo įmokoms, atleidimą nuo mokesčių, todėl pritarus projektams ir jiems įsigaliojus nuo 2004 m. sausio 1 d., apytiksliais skaičiavimais, šalies biudžetai 2005 metais negautų apie 11 mln. litų pajamų.
- Jeigu projektams būtų pritarta, siekiant išvengti neigiamo poveikio šalies biudžetams ir įgyvendinti bendrus apmokestinimo principus, reikėtų keisti gyventojo pagal savanoriškojo sveikatos draudimo sutartį gaunamos naudos apmokestinimo taisykles – numatyti šią naudą apmokestinti. Atsižvelgiant į tai, kad apdraustieji gauna ne pinigines išmokas, o paslaugas, kurios apmokamos draudimo įmonių lėšomis, tokios taisyklės (pagal kurias būtų apmokestinama nauda – suteiktos medicinos paslaugos) apsunkintų mokesčių administravimą ir sukeltų mokesčių mokėtojų nepasitenkinimą. Dėl šios priežasties tikslinga palikti galiojančią sistemą, pagal kurią savanoriškojo sveikatos draudimo įmokos iš pajamų arba apmokestinamojo pelno neatskaitomos, tačiau neapmokestinama gyventojų gaunama nauda (suteiktos medicinos paslaugos). MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS FINANSŲ MINISTRĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ ______________