LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ 2003 m. liepos 11 d. Nr. 902 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191; 2002, Nr. 68-2758) 17 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Pavyzdinius mokslo ir technologijų parkų įstatus (pridedama). 2. Nustatyti, kad: 2.1. Šiuo nutarimu patvirtintais pavyzdiniais įstatais gali būti vadovaujamasi rengiant individualius konkretaus mokslo ir technologijų parko įstatus. 2.2. Kriterijai, kuriuos atitinkantis mokslo ir technologijų parkas (toliau vadinama – parkas), kurio bent vienas steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, gali savo veiklai naudoti panaudos pagrindais jam perduotą valstybės ar savivaldybių turtą, yra šie: 2.2.1. parkas nevykdo valstybės neremtinos veiklos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 4 „Dėl valstybės neremtinos veiklos rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-118); 2.2.2. parkas vykdo bent vienos iš šių rūšių veiklą: 2.2.2.1. naujų technologijų, medžiagų, produktų kūrimas ar esamų tobulinimas ir diegimas į gamybą; 2.2.2.2. išradybinė patentinė veikla; 2.2.2.3. tarptautinis mokslinis-technologinis bendradarbiavimas; 2.2.2.4. parke veikiančių įmonių veiklai palankių sąlygų sudarymas; 2.2.2.5. darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 902 PAVYZDINIAI MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKŲ ĮSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Viešoji įstaiga (įrašomas įstaigos pavadinimas) (toliau vadinama – įstaiga) yra pelno nesiekianti organizacija, veikianti (įrašoma mokslinės, technologinės ar ūkinės veiklos sritis (sritys) ar kryptis (kryptys), vykdanti šiuose įstatuose nurodytų rūšių veiklą ir viešai teikianti šių sričių paslaugas. 2. Šie įstatai reglamentuoja įstaigos valdymą, veiklą, reorganizavimą, likvidavimą ir pertvarkymą. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais. 3. Įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą veikimo, iniciatyvos ir sprendimų priėmimo laisvę, antspaudą, pavadinimą, savarankišką balansą, sąskaitas bankuose. 4. Įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal savo prievoles įstaiga atsako nuosavybės teise jai priklausančiu turtu. Dalininkai atsako tik savo įnešto kapitalo dalimi. 5. Įstaigos buveinė (nurodomas adresas). 6. Įstaigos veiklos laikotarpis (jeigu jis ribotas). 7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI 8. Įstaiga įsteigta įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje (toliau vadinama – įmonės), remti, komercializuoti mokslo ir studijų įstaigų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti (įrašoma mokslinės, technologinės ar ūkinės veiklos sritis (sritys) ar kryptis (kryptys) verslo, mokslo ir studijų integraciją ir taip prisidėti prie eksporto skatinimo, šalies konkurencingumo didinimo ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos kūrimo. Įstaiga gali atlikti savo veiklos srities (sričių) technologinio verslo inkubatoriaus funkcijas – inkubuojamoms įmonėms palankiomis sąlygomis nuomoti patalpas ir teikti verslo valdymo, kitas (informacines, konsultavimo, kvalifikacijos kėlimo, buhalterinės apskaitos ir panašias) paslaugas. 9. Įstaigos veiklos tikslai yra šie: 9.1. koordinuoti ir skatinti įmonių, mokslinių tyrimų įstaigų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą; 9.2. vykdyti projektus, skatinančius taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir inovacijas, keliančius inovacijų kultūrą; 9.3. vykdyti projektus, jungiančius verslą, mokslą ir studijas savo veiklos srityje (srityse); 9.4. kurti palankią aplinką steigti savo veiklos srities (sričių) smulkaus ir vidutinio verslo įmones; 9.5. teikti informacines, mokymo ir konsultavimo paslaugas; 9.6. skatinti ir koordinuoti technologijų kūrimą ir perdavimą iš mokslo verslui ir pramonei; 9.7. skatinti įmonių bendradarbiavimą modernizuojant naudojamas gamybos technologijas; 9.8. komercializuoti aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų veiklos rezultatus; 9.9. sudaryti sąlygas studentams įgyti darbinės patirties, organizuoti specialistų perkvalifikavimą; 9.10. bendradarbiauti su panašiomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje; 9.11. analizuoti savo veiklą ir teikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų. 10. Įstaiga savo įstatuose gali nurodyti tik kai kuriuos šių pavyzdinių įstatų 9 punkte nurodytus tikslus ir siekti kitokių tikslų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Įstaigos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodoma veiklos sritis ir rūšis. 11. Įstaiga, įgyvendindama savo tikslus, vykdo bent vienos iš šių rūšių veiklą: 11.1. naujų technologijų, medžiagų, produktų kūrimas ar esamų tobulinimas ir diegimas į gamybą; 11.2. išradybinė patentinė veikla; 11.3. tarptautinis mokslinis-technologinis bendradarbiavimas; 11.4. parke veikiančių įmonių veiklai palankių sąlygų sudarymas; 11.5. darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas. 12. Licencijuojamą veiklą įstaiga gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas. III. ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS 13. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, šiems įstatams ir įstaigos veiklos tikslams. IV. ĮSTAIGOS DALININKŲ TEISĖS, PAREIGOS, DALININKO TEISIŲ ĮGIJIMAS IR PRARADIMAS, DALININKUI PRIKLAUSANČIOS KAPITALO DALIES PERDAVIMAS KITŲ ASMENŲ NUOSAVYBĖN 14. Įstaigos dalininkai yra: 14.1. jos steigėjai (juridiniai ar (
- ir)fiziniai asmenys), perdavę įstaigos nuosavybėn įstaigos steigimo sutartyje numatytą turtinį įnašą, – nuo įstaigos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos; 14.2. kiti Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka perėmę dalininko teises. 15. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises: 15.1. dalyvauti įstaigos dalyvių susirinkime (toliau vadinama – dalyvių susirinkimas) su sprendžiamuoju balsu; 15.2. gauti informaciją apie įstaigos veiklą; 15.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas: 15.3.1. pripažinti negaliojančiais dalyvių susirinkimo ir valdymo organų sprendimus; 15.3.2. uždrausti valdybai ar direktoriui ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar peržengiančius valdybos ar direktoriaus kompetenciją; 15.4. kitas įstatymuose ir šiuose įstatuose numatytas neturtines teises. 16. Įstaigos dalininkas turi šias turtines teises: 16.1. gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo (dalininko) kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamos įstaigos skolas lieka įstaigos turto; 16.2. palikti testamentu, parduoti ar kitaip perduoti savo turto dalį kitiems asmenims šių įstatų nustatyta tvarka. 17. Įstaigos dalininkas gali parduoti ar kitaip perleisti savo dalininko teises ar jų dalį kitiems asmenims (ne įstaigos dalininkams) tik gavęs dalyvių susirinkimo sutikimą šių įstatų nustatyta tvarka. 18. Įstaigos dalininkas privalo raštu pranešti įstaigos administracijos vadovui apie ketinimą perleisti savo dalininko teises asmeniui, kuris nėra įstaigos dalininkas. Pranešime turi būti nurodyta kaina, dalininko teisių įgijėjas ir kitos sąlygos, kuriomis ketinama perleisti dalininko teises. Kiti įstaigos dalininkai turi pirmenybę įsigyti kito dalininko teises. Keliems dalininkams pareiškus norą įsigyti perleidžiamas dalininko teises, dalyvių susirinkimas sprendžia, kuriam iš jų suteikti pirmenybę, jeigu patys dalininkai neišsprendžia šio klausimo tarpusavio sutarimu. 19. Dalyvių susirinkimas turi duoti sutikimą arba motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą, kad dalininko teisės būtų perleistos, per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Dalyvių susirinkimas gali atsisakyti duoti sutikimą perleisti dalininko teises trečiajam asmeniui, jeigu vienas iš dalininkų pareiškia norą įsigyti perleidžiamą dalį arba trečiojo asmens, kuriam dalininkas ketina perleisti dalininko teises, reputacija gali pakenkti įstaigos reputacijai ar įvaizdžiui visuomenėje. Jeigu dalyvių susirinkimas per nurodytą terminą nepateikia atsakymo arba pateikia nemotyvuotą atsisakymą duoti sutikimą, dalininkas turi teisę perleisti savo dalininko teises pranešime nurodytomis sąlygomis pranešime nurodytam asmeniui. 20. Šių įstatų 18 punkte nurodytos sąlygos netaikomos perleidžiant dalininko teises kitam dalininkui arba testamentu. V. INSTITUCIJOS, PERDAVUSIOS ĮSTAIGAI TURTĄ PANAUDOS PAGRINDAIS, TEISĖS 21. Valstybės ar savivaldybės institucija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka gali suteikti įstaigai turtą panaudos pagrindais. Šiuo atveju sudaroma sutartis, kurioje nurodoma tokio turto paskirtis, naudojimo sąlygos, naudojimosi juo terminai, turto savininko turtinės ir neturtinės teisės, kitos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. VI. ĮSTAIGOS VALDYMAS 22. Įstaigos organai yra įstaigos dalyvių susirinkimas ir jos valdymo organas – įstaigos administracijos vadovas (direktorius). Įstaigoje gali būti sudarytas kolegialus valdymo organas – valdyba. Įstaigos dalyvių susirinkimas 23. Įstaigos dalyvių susirinkimas yra aukščiausiasis įstaigos organas. Dalyvių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi įstaigos dalininkai ir valstybės ar savivaldos institucija, perdavusi įstaigai turtą panaudos pagrindais, jeigu tai nustatyta turto panaudos sutartyje. 24. Įstaigos dalyvių susirinkimo kompetencijai priklauso: 24.1. keisti įstaigos įstatus; 24.2. nustatyti privalomas veiklos užduotis; 24.3. priimti nutarimą dėl valdybos sudarymo (jeigu valdyba sudaroma, įstaigos įstatuose turi būti poskyris „Valdyba“); 24.4. skirti ir atleisti įstaigos direktorių ir nustatyti jo darbo sutarties sąlygas (jeigu sudaroma valdyba – šis punktas priskirtinas valdybos kompetencijai); 24.5. nustatyti valdybos narių atlyginimus; 24.6. nustatyti įstaigos vidaus kontrolės tvarką; 24.7. nustatyti paslaugų, darbų, produkcijos kainas ir tarifus ar jų apskaičiavimo taisykles; 24.8. tvirtinti įstaigos metinę finansinę atskaitomybę; 24.9. tvirtinti įmonių priėmimo į įstaigos technologinį verslo inkubatorių tvarką ir kriterijus; 24.10. nustatyti įstaigos bendradarbiavimo su įmonėmis sąlygas, tvarką ir kriterijus; 24.11. priimti sprendimus dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, likvidavimo ar likvidavimo atšaukimo, pertvarkymo, filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo; 24.12. priimti sprendimą dėl įstaigos audito ir parinkti audito įmonę; 24.13. priimti sprendimus dėl juridinių asmenų ir (
- ar)fizinių asmenų priėmimo įstaigos dalininkais, kai didinamas dalininkų kapitalas įstaigoje; 24.14. priimti sprendimus dėl įstaigos turto pardavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą. Įstaigos dalyvių susirinkimas sprendimą dėl dalininkų perduoto turto pardavimo, perleidimo, įkeitimo, laidavimo ar garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali priimti tik esant atitinkamos kapitalo dalies dalininko (dalininkų) sutikimui. Nedalyvaujantieji susirinkime savo sprendimą šiuo klausimu dėl jiems priklausančios dalies gali pateikti raštu dalyvių susirinkimo pirmininkui; 24.15. spręsti kitus dalyvių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. 25. Jeigu sudaroma valdyba, 24.6, 24.9 ir 24.10 punktuose nurodytos funkcijos gali būti priskirtos valdybos kompetencijai. 26. Eilinį įstaigos dalyvių susirinkimą valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – direktorius) privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 27. Neeilinis įstaigos dalyvių susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to raštu reikalauja dalininkas, valdybos pirmininkas arba įstaigos direktorius (jeigu sudaryta valdyba). Valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – direktorius) privalo per 10 dienų nuo paraiškos pateikimo paskelbti (būtina nurodyti bent vieną konkretų Lietuvos Respublikos dienraštį) apie dalyvių susirinkimo sušaukimą. 28. Dalyvių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi įstaigos dalininkas ar valdymo organo narys. 29. Dalyvių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė sprendžiamojo balso teisę turinčių asmenų. Jeigu nėra kvorumo, ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek asmenų susirinktų. 30. Dalyvių susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime asmenų balsų dauguma, išskyrus tuos nutarimus, kuriems priimti įstatymuose ir šiuose įstatuose nustatyta kitokia balsų dauguma. Nutarimus dėl įstatų pakeitimo ir papildymo, įstaigos reorganizavimo arba likvidavimo, pertvarkymo, metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimo dalyvių susirinkimas priima ne mažiau kaip 2/3 visų sprendžiamojo balso teisę turinčių asmenų balsų dauguma. 31. Kiekvienas dalininkas, taip pat valstybės ar savivaldos institucija, perdavusi įstaigai turtą panaudos pagrindais, jeigu tai nustatyta turto panaudos sutartyje, dalyvių susirinkime priimant nutarimus turi vieną balsą, nepriklausomai nuo įnašo į įstaigos kapitalą dydžio. Įstaigos įstatuose gali būti nustatytas ir kitoks (nevienodas) dalininkų balsų paskirstymas, jeigu tai nustatyta steigimo sutartyje ar turto panaudos sutartyje ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Balsavimas susirinkime atviras, išskyrus balsavimą dėl tų klausimų, dėl kurių paprasta dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma pageidauja slapto balsavimo, kuris šiuo atveju yra privalomas. 32. Dalininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį dalyvių susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Dalininko – juridinio asmens atstovo įgaliojimas turi būti patvirtintas juridinio asmens parašu ir antspaudu (jeigu asmuo privalo turėti antspaudą), dalininko – fizinio asmens – patvirtintas notaro. Įgaliojimas atstovauti dalininkui dalyvių susirinkime turi būti pateiktas atsakingam už susirinkimo dalyvių registravimą asmeniui, kuris registravimo sąraše užrašo, kieno ir kada įgaliojimas patvirtintas, jo numerį ir galiojimo laiką. Valdyba 33. Kolegialus įstaigos valdymo organas – valdyba sudaroma dalyvių susirinkimo nutarimu, kuris nustato valdybos įgaliojimų trukmę, narių skaičių ir rinkimo principus. Dalyvių susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Šiuo atveju nauji valdybos nariai renkami likusiam valdybos įgaliojimų laikui. 34. Valdybos kompetencijai priklauso: 34.1. sušaukti dalyvių susirinkimą ir sudaryti jo darbotvarkę; 34.2. svarstyti ir tvirtinti pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso būdu; 34.3. svarstyti ir tvirtinti direktoriaus pareiginius nuostatus; 34.4. analizuoti ir teikti dalyvių susirinkimui pasiūlymus dėl įstaigos veiklos; 34.5. svarstyti įstaigos veiklos planus ir jų įgyvendinimą; 34.6. rengti įstaigos metinę veiklos ataskaitą ir teikti ją dalyvių susirinkimui; 34.7. siūlyti įstatų pakeitimus; 34.8. nustatyti įstaigos vidaus tvarką; 34.9. tvirtinti valdybos darbo reglamentą. Įstaigos direktorius 35. Įstaigos direktoriumi gali būti fizinis asmuo, priimtas dirbti pagal darbo sutartį. 36. Įstaigos direktorius organizuoja ir vykdo įstaigos veiklą, veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, dalininkų registravimą, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, vykdo kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose ir šiuose įstatuose. Įstaigos direktorius: 36.1. vadovauja įstaigos darbui, rengia veiklos planus, valdybai apsvarsčius teikia juos tvirtinti dalyvių susirinkimui; 36.2. įgyvendina dalyvių susirinkimo priimtus sprendimus, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais; 36.3. atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose, užtikrina įstaigos turto efektyvų naudojimą ir apsaugą; 36.4. vadovauja įstaigos personalui, nustato įstaigos darbuotojų etatus ir jų atlyginimus, priima ir atleidžia darbuotojus Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, skatina juos ir skiria jiems drausmines nuobaudas; 36.5. tvirtina įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus; 36.6. įstaigos vardu sudaro sandorius, pasirašo bankinius ir finansinius dokumentus, pavedimus, nustato veiklos sritis, kuriose savarankiškai veikti ir sudaryti sandorius įstaigos vardu turi teisę kiti įstaigos darbuotojai, suteikia jiems įgaliojimus; 36.7. atstovauja įstaigai teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, palaiko glaudžius ryšius su verslininkais, Lietuvos ir tarptautinėmis verslo organizacijomis; 36.8. leidžia įsakymus, kuriuos vykdyti įstaigos darbuotojai privalo; 36.9. jeigu valdyba nesudaroma, vykdo šių įstatų 34.1, 34.2, 34.4, 34.6, 34.7 ir 34.8 punktuose valdybos kompetencijai priskirtas pareigas. VII. ĮSTAIGOS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR LIKVIDAVIMAS 37. Įstaigos filialai ir atstovybės steigiami ir likviduojami dalyvių susirinkimo nutarimu. 38. Įstaiga atsako pagal filialo ar atstovybės prievoles, filialas ir atstovybė atsako pagal įstaigos prievoles. VIII. ĮSTAIGOS TURTAS 39. Įstaigos turtą sudaro dalininkų jai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, kitas teisėtai įsigytas turtas. Įstaiga gali gauti turtą neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais. 40. Valstybės ir savivaldybės turtas, perduotas įstaigai panaudos pagrindais, naudojamas ir valdomas įstatymų ir panaudos sutarties nustatyta tvarka. 41. Įstaiga gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti įstaigos turtą tik dalyvių susirinkimo nutarimu. 42. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos dalininkų kapitalą. Dalininkų įnašai yra apskaitomi įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas. 43. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas papildomais įnašais ir perkainojant įstaigos turtą. 44. Įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja šiuose įstatuose nurodytai veiklai vykdyti. IX. LĖŠŲ ŠALTINIAI IR NAUDOJIMAS 45. Kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, įstaigos lėšų šaltiniai yra šie: 45.1. dalininkų skiriamos lėšos; 45.2. pajamos už paslaugas ir sutartinius darbus; 45.3. valstybės, savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondų lėšos; 45.4. kitų Lietuvos, užsienio fondų ir programų asignavimai; 45.5. lėšos, gautos kaip parama, dovana, taip pat gautos pagal testamentą; 45.6. kitos teisėtai įgytos lėšos. 46. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų ir fondų, panaudoti sudaroma išlaidų sąmata. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, panaudoti išlaidų sąmata sudaroma, jeigu to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai. 47. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Paramos ir pagal testamentą gautos lėšos laikomos įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje. 48. Įstaiga iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gautas lėšas laiko įstaigos lėšų atskiroje sąskaitoje. 49. Įstaigos dalininkai neturi teisės gauti išmokų iš įstaigos grynųjų pajamų (pelno). X. ĮSTAIGOS VEIKLOS KONTROLĖ 50. Įstaigos buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pasibaigus kalendoriniams metams, įstaiga privalo atlikti finansinės veiklos patikrinimą. Finansinės veiklos patikrinimą atlieka revizorius arba audito įmonė. 51. Revizoriaus darbo tvarką nustato jo darbo reglamentas, kurį tvirtina dalyvių susirinkimas. Revizoriaus darbo apmokėjimo sąlygas nustato dalyvių susirinkimas. 52. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatytais atvejais tikrinti įstaigos veiklą. 53. Valstybės (savivaldybės) kontrolės institucijoms ir revizoriui (auditoriui) jų reikalaujamus įstaigos dokumentus pateikia direktorius. 54. Įstaigos auditas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymą ir sutartį su audito įmone. 55. Įstaigos vidaus auditas ir vidaus kontrolė atliekama pagal Lietuvos Respublikos vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymą. XI. ĮSTATŲ KEITIMAS 56. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi įstaigos direktorius, valdyba ir dalyvių susirinkimas. 57. Pakeistus įstatus tvirtina dalyvių susirinkimas 2/3 balsų dauguma. 58. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka. XII. ĮSTAIGOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS 59. Įstaiga reorganizuojama, likviduojama ir pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. ______________