NUTARIMAS DĖL PRIEMONIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLEI GERINTI 2003 m. birželio 20 d. Nr. 1-172 Vilnius 2002 metais, patikrinę daugiau kaip 14

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS N U T A R I M A S DĖL PRIEMONIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLEI GERINTI 2003 m. birželio 20 d. Nr. 1-172 Vilnius 2002 metais, patikrinę daugiau kaip 14 tūkst. įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau – įmonės), tai yra 9 proc. visų įregistruotų arba apie 23 proc. visų veikiančių įmonių, darbo inspektoriai nustatė per 50 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos bei beveik 25 tūkst. darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Pažeidimų skaičius, palyginti su 2001 m., padidėjo 10 proc. 2002 m. įmonėse įvyko 2573 su darbu susiję nelaimingi atsitikimai, iš jų mirtini – 82, sunkūs – 152 (2001 m. atitinkamai – 2584, 86 ir 169). Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 1000 darbuotojų 2002 m. buvo 2,28, o tai yra 7,3 proc. mažiau negu 2001 m. (2,46). Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 1000 darbuotojų liko 2001 m. lygio (0,072). Nors traumavimo rodikliai nuo 1996 m. mažėja, būtina atkreipti dėmesį į atskirose ekonominės veiklos srityse nuolat besikartojančias nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų aplinkybes ir priežastis. 2002 m. padidėjo nelaimingų atsitikimų darbe metalo, medienos apdorojimo, tekstilės, sprogios, degios gamybos ir technologijų įmonėse, statybos bei elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse. Beveik dvigubai padidėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe aptarnaujant potencialiai pavojingus įrenginius (pirmiausia – kėlimo mechanizmus ir slėginius indus), o vykdant pavojingus darbus tokių nelaimingų atsitikimų 2002 m. įvyko 37 proc. daugiau negu 2001 m. Gana aukštas traumatizmo lygis transporto įmonėse. Mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, susijusių su kritimais iš aukščio, skaičius 2002 m., palyginti su 2001 m., šiek tiek sumažėjo, tačiau aukšti šio traumatizmo rodikliai yra statybose, o apdirbamojoje pramonėje jie padidėjo vos ne trečdaliu. Pabrėžtina, kad 71 proc. visų nelaimingų atsitikimų darbe, o mirtinų – 80 proc. 2002 m. įvyko statybos, apdirbamosios pramonės, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės bei elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorių įmonėse. Du trečdaliai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl pačių darbuotojų padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų bei blogo darbų organizavimo, kai dirbama su mašinomis, transporto priemonėmis, kitais įrenginiais, iš jų su potencialiai pavojingais. Nerimą kelia tai, kad dvigubai išaugo mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių neblaiviems darbuotojams, skaičius, t. y. kas ketvirtas mirtinas nelaimingas atsitikimas darbo vietose įvyko, kai nukentėjęs darbuotojas buvo neblaivus. Nelaimingų atsitikimų darbe analizės duomenys rodo, kad darbuotojai dažniausiai sužalojami, kai dirba aptarnaudami transporto ir kitas mobiliąsias darbo priemones, potencialiai pavojingus įrenginius, dirba pavojingus darbus (aukštyje, iškasose), su cheminėmis ir pavojingomis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnai traumuojami nepatyrę, neužtektinai apmokyti ir instruktuoti darbuotojai – tokie darbuotojai 2002 m. nukentėjo 41 proc. visų ir beveik 60 proc. – mirtinų nelaimingų atsitikimų metu. Darbuotojai kur kas dažniau sužalojami antroje darbo dienos (pamainos) pusėje. 45 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe sudaro mirtys dėl patirtų galvos traumų. Profesinėmis ligomis dažniausiai suserga darbuotojai, dirbantys veikiant triukšmui ar vibracijai. Šių veiksnių sukeltos ligos sudaro 81,9 proc. visų profesinių ligų. Tačiau diegiant triukšmą mažinančias priemones pažanga maža. Palyginti su 2001 m., padidėjo dėl klausos pakenkimo nustatytų profesinių ligų skaičius – jos sudaro 45 proc. visų profesinių ligų atvejų, pripažintų 2002 m., taip pat nustatyta daugiau profesinių ligų dėl cheminių medžiagų ir darbo įtampos poveikio. Profesinės ligos dažniausiai (76,1 proc. visų profesinių ligų) nustatomos 50 m. ir vyresniems asmenims, iš jų buvusiems įmonių darbuotojams, kurie kreipiasi į gydytojus paprastai tada, kai netenka darbo arba jau nebegali dirbti. Sergančių profesinėmis ligomis žmonių vidutinis amžius – apie 55 metus, iš jų daugumai nustatoma toli pažengusi profesinė liga ir profesinis invalidumas. Tai gali būti sietina su bloga profilaktinių sveikatos tikrinimų kokybe, nes šių tikrinimų metu išaiškinama ne daugiau 10 proc. profesinės patologijos atvejų. Kaip rodo tyrimai, nereti atvejai, kai darbuotojai, baimindamiesi prarasti darbą, slepia sveikatos sutrikimus. Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės šalyje analizė rodo, kad daugelyje įmonių neišsamiai analizuojamos nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų aplinkybės, traumas ir profesines ligas lėmę veiksniai bei jų atsiradimo priežastys. Ypatingą susirūpinimą kelia statybos sektorius, kuriame mirtinai sužalotų darbuotojų skaičius sudaro trečdalį visų tokias traumas patyrusių darbuotojų. Be to, šiame sektoriuje nustatoma daugiausia darbo ir poilsio laiko režimų nesilaikymo bei nelegalaus darbo atvejų. Tai atskleidžia neefektyvų vidinės kontrolės bei naujų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą, socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavio atstovų stoką, taip pat nepakankamą rūpinimąsi technikos ir technologijų atnaujinimu, pavojų nustatymu, rizikos tyrimo ir jos vertinimo organizavimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 straipsnio 9 punktu, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę šalies įmonėse, atsižvelgdamas į darbdavių pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbuotojų darbu susijusiais aspektais ir siekdamas, kad įmonėse būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių susirgimų bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų:

1. Nurodau: 1.
2. Įmonių vadovams: 1.1.
3. iki 2003 m. spalio 10 d. organizuoti papildomą įmonių darbuotojų instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymosi klausimais. Instruktavimo metu supažindinti darbuotojus su „Darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių už 2002 metus Lietuvos Respublikoje apžvalgos“ duomenimis (1 priedas)* bei įmonėje įgyvendinamomis nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų prevencijos priemonėmis. Rengiant prevencines priemones, naudotis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais. Rizikos vertinimą atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, skelbtomis metodikomis. Identifikuojant riziką (nustatant objektus, kur rizika turi būti vertinama), rekomenduojama vadovautis atmintine „Prevencijos kelias“ (2 priedas); 1.1.
4. iki 2003 m. rugpjūčio 14 d. nustatyti tvarką, pagal kurią 2003–2004 metų laikotarpiu pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais darbuotojus periodiškai instruktuoti du kartus per metus, taip pat organizuoti neapmokytų saugiai dirbti darbuotojų mokymą (savo įmonėje, mokymo institucijoje ar kitoje įmonėje); 1.1.
5. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti įmonės darbuotojų pareigybių, profesijų, specialybių ir darbų, procesų, paslaugų, kur dirbant yra didelis pavojus traumuoti galvą, sąrašą. Numatyti ir įgyvendinti apsaugos nuo šių traumų priemones, tarp kurių 2003–2004 metais nustatyti į šį sąrašą įrašytų darbuotojų bei sąraše nurodytose darbo vietose dirbančiųjų periodinį instruktavimą tris kartus per metus; 1.1.
6. kartu su profesinėmis sąjungomis, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų nariais bei darbuotojų atstovais aptarti, numatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, užkertančias kelią dirbti neblaiviems darbuotojams. 1.
7. Statybos, apdirbamosios pramonės (medienos apdorojimo, metalo, maisto, tekstilės), transporto, elektros, dujų ir vandens tiekimo bei miškininkystės įmonių vadovams: 1.2.
8. pavesti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistams kartu su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariais, darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, profesinėmis sąjungomis ar kitais darbuotojų atstovais parengti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi, kai dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, pavojingus darbus bei darbus aukštyje, tikrinimų tvarką. Tobulinti prevencinę sistemą, numatant ir diegiant priemones efektyvesnei darbuotojų saugos ir sveikatos vidinei kontrolei organizuoti, mokymui ir instruktavimui darbuotojų saugos ir sveikatos srityje gerinti; 1.2.
9. vykdant tikrinimus bei diegiant prevencijos sistemą statybos sektoriuje, rekomenduojama naudotis Europos Bendrijos šalyse vykdomos kampanijos statybose „Valstybių narių ataskaitos“ klausimynu (3 priedas). 1.
10. Įmonių, kuriose fizikiniai, cheminiai, darbo įtampos ir kiti darbo aplinkos veiksniai viršija ribinius dydžius (kiekius), vadovams iki 2004 m. sausio 1 d. parengti ilgalaikius darbo aplinkos veiksnių poveikio mažinimo ir/ar šalinimo techninėmis, organizacinėmis ir kitomis priemonėmis planus, aptarti jų įgyvendinimą su darbuotojų atstovais. 1.
11. Darbo inspektoriams: 1.4.
12. konsultuoti įmonių vadovus ir jų įgaliotus asmenis, darbuotojus ir darbuotojų atstovus šiame nutarime numatytų priemonių diegimo klausimais, jo įgyvendinimą kontroliuoti įmonių inspektavimo metu, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei avarijas, nagrinėjant darbuotojų skundus ir prašymus, taip pat šiuo nutarimu vadovautis dalyvaujant mokymuose, atestacinių komisijų darbe, seminaruose; 1.4.
13. sustiprinti įmonėse vykdomų pavojingų darbų bei darbuotojų privalomųjų sveikatos tikrinimų kontrolę; 1.4.
14. tikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal ES teisės aktus, įgyvendinimą įmonėse, vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis, taip pat specialiais tikrinimo moduliais (4–18 priedai: darbo inspektoriams – privalomi, įmonėms – informaciniai).
15. Rekomenduoju: 2.
16. Mokymo, mokslo ir švietimo įstaigų dėstytojams, profesinių sąjungų, darbuotojų atstovams pateikta šiame nurodyme medžiaga naudotis praktiniame darbe. 2.
17. Apskričių teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos darbe komisijų pirmininkams, nagrinėjant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apskrityse, vertinti priemonių, užtikrinančių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų mažinimą įmonėse, įgyvendinimą.
18. Papildau Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 12 05 įsakymu Nr. 282, 39 punktą antru ir trečiu papunkčiais: „39.
19. 2003–2004 metų laikotarpiu pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais darbuotojai periodiškai instruktuojami du kartus per metus. 39.
20. 2003–2004 metų laikotarpiu darbuotojai, dirbantys esant dideliam pavojui traumuoti galvą, periodiškai instruktuojami tris kartus per metus.“
21. Laikau netekusiais galios: 4.
22. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2001 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 105 „Dėl priemonių nelaimingų atsitikimų dirbant aukštyje prevencijai gerinti“ (Žin., 2001, Nr. 34-1148). 4.
23. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2001 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 160 „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, parengtų pagal atitinkamus ES teisės aktus, įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-26069). 4.
24. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 142 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos“ (Žin., 2002, Nr. 77-3321). LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS MINDAUGAS PLUKTAS *Su priedais galima susipažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje adresu: www.vdi.lt ir Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje, dokumentų paieškos sistemoje adresu: www3.lrs.lt/DPaieska. html.