← Lietuva

NUTARIMAS DĖL KOMPENSAVIMO PERKANT GINKLUS, ŠAUDMENIS, SPROGMENIS AR KITAS KARINĖS PASKIRTIES PREKES TVARKOS PATVIRTINIMO 2003 m. liepos 15 d. Nr. 918

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL KOMPENSAVIMO PERKANT GINKLUS, ŠAUDMENIS, SPROGMENIS AR KITAS KARINĖS PASKIRTIES PREKES TVARKOS PATVIRTINIMO 2003 m. liepos 15 d. Nr. 918 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 57-2529) 9 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes tvarką (pridedama).
  2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta tvarka netaikoma atliekant pirkimus, kurių procedūros pradėtos iki šio nutarimo įsigaliojimo.
  3. Pavesti Ūkio ministerijai per 2 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo: 3.
  4. sudaryti Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes reikalų komisiją, patvirtinti šios komisijos nuostatus ir sudėtį; 3.
  5. parengti ir suderinus su Krašto apsaugos ministerija patvirtinti Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes taisykles.
  6. Ūkio ministerija turi, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, peržiūrėti šiuo nutarimu patvirtintą Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes tvarką ir prireikus pateikti jos pakeitimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ŪKIO MINISTRAS PETRAS ČĖSNA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 918 KOMPENSAVIMO PERKANT GINKLUS, ŠAUDMENIS, SPROGMENIS AR KITAS KARINĖS PASKIRTIES PREKES TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  7. Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato esminius kompensavimo reikalavimų Lietuvos valstybės institucijoms perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes iš užsienio tiekėjų taikymo principus.
  8. Pagrindinės šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos: Perkančioji institucija – ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes perkanti valstybės institucija – Krašto apsaugos ministerija arba Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Užsienio tiekėjas – ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes perkančiajai institucijai parduodantis užsienio ūkio subjektas (užsienio ūkio subjektas, su perkančiąja institucija sudarantis pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat užsienio ūkio subjektas, kuris pardavimo sandoriui sudaryti pasitelkia tarpininką – Lietuvos ūkio subjektą). Užsienio tiekėju nelaikoma ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes perkančiajai institucijai parduodanti užsienio valstybės institucija. Kompensavimas – užsienio tiekėjo ar kitų užsienio ūkio subjektų, veikiančių jo pavedimu, veikla (Lietuvos ūkio subjektų prekių užsakymas, investicijos į verslą Lietuvoje, technologijų perdavimas Lietuvos ūkio subjektui, bendros gamybos organizavimas Lietuvoje ir kita), kuria teikiant ekonominę naudą Lietuvos ūkiui kompensuojamas ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar kitų karinės paskirties prekių pirkimas iš užsienio. Kompensavimo sutartis – užsienio tiekėjo ir Ūkio ministerijos sudaroma sutartis, pagal kurią užsienio tiekėjas prisiima kompensavimo įsipareigojimus. Kompensavimo operacija – kompensavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų sudėtinė dalis (produkcijos gamybos, paslaugų teikimo, investicijų sandoriai, technologijų perdavimas ir panašiai).
  9. Taikant kompensavimo reikalavimus siekiama gauti Lietuvos įmonėms papildomų užsakymų gaminti prekes ar teikti paslaugas, pritraukti modernių užsienio gynybos pramonės įmonių potencialą (patirtį, naujausias technologijas, ryšius ir panašiai), užmegzti ilgalaikius ekonominio bendradarbiavimo ryšius tarp užsienio ir Lietuvos ūkio subjektų ir taip skatinti Lietuvos ūkio plėtrą, o kartu: 3.
  10. ieškoti naujų Lietuvos prekių eksporto rinkų; 3.
  11. diegti inovacijas ir skatinti Lietuvos ūkio technologinę pažangą; 3.
  12. didinti užimtumą Lietuvoje. II. KOMPENSAVIMO REIKALAVIMŲ TAIKYMO SĄLYGOS
  13. Kompensavimo turi būti reikalaujama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 4.
  14. perkami šios Tvarkos priede nurodyti ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar kitos karinės paskirties prekės; 4.
  15. perkama iš užsienio tiekėjo (ir tais atvejais, kai užsienio tiekėjas pardavimo sandoriui sudaryti pasitelkia tarpininką – Lietuvos ūkio subjektą); 4.
  16. pirkimo sandorio suma (kaina, kurią perkančioji institucija turi sumokėti pagal pirkimo-pardavimo sutartį) – ne mažesnė kaip 5 mln. litų.
  17. Išimtiniais atvejais (esant pagrįstoms ekonominėms, politinėms ar kitoms priežastims), perkančiajai institucijai sutarus su Ūkio ministerija ir gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą, atliekant šios Tvarkos 4 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį pirkimą kompensavimo reikalavimai užsienio tiekėjui gali būti netaikomi arba gali būti netaikomas šios Tvarkos 10 punkte nustatytas reikalavimas.
  18. Perkančiajai institucijai sutarus su Ūkio ministerija, kompensavimo reikalavimai užsienio tiekėjui gali būti taikomi ir atliekant pirkimus, neatitinkančias šios Tvarkos 4.3 punkte nustatytos sąlygos. III. KOMPENSAVIMO PASIŪLYMŲ TINKAMUMAS
  19. Užsienio tiekėjo siūloma veikla laikoma tinkamu kompensavimu, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: 7.
  20. ši veikla vykdoma šios Tvarkos 8 punkte nustatytose prioritetinėse kompensavimo srityse arba yra iš esmės nauja ir neabejotinai perspektyvi Lietuvoje (pradedamas naujas verslas ar esminė vykdomo verslo plėtra, modernizavimas ar kitoks atnaujinimas); 7.
  21. pagrindinė šios veiklos vykdymo Lietuvoje priežastis – taikomas kompensavimo reikalavimas (tai yra ši veikla nebūtų vykdoma Lietuvoje, jeigu užsienio tiekėjo nebūtų reikalaujama kompensavimo įsipareigojimų).
  22. Prioritetiniu laikomas kompensavimas šiose srityse: 8.
  23. ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar kitos karinės paskirties prekių gamyba, taip pat dvigubos paskirties prekių gamyba Lietuvoje; 8.
  24. naujausių technologijų plėtra (lazerių, biotechnologijų, informacinių technologijų, radioelektronikos, medicinos prietaisų gamyba).
  25. Kompensavimo įsipareigojimų vykdymo laikas – ne ilgiau kaip 10 metų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Ne mažiau kaip 50 procentų kompensavimo įsipareigojimų turi būti reikalaujama įvykdyti per pirmuosius 5 metus. IV. KOMPENSAVIMO VERTĖ
  26. Jeigu tenkinamos šios Tvarkos 4 punkte nustatytos sąlygos, bendra kompensavimo vertė turi būti ne mažesnė už pirkimo sandorio sumą. Bendra kompensavimo vertė – atskirų kompensavimo operacijų verčių, nustatomų atsižvelgiant į šioms operacijoms taikomus daugiklius, suma.
  27. Kiekvienos kompensavimo operacijos vertinimo pagrindas – lietuviškos dalies projekte (Lietuvoje sukuriama pridėtinė vertė, lietuviškos kilmės žaliavų, darbo, paslaugų naudojimas) nustatymas.
  28. Atsižvelgiant į kompensavimo naudos Lietuvos ūkiui dydį (ar kompensavimo operacija vykdoma prioritetinėje srityje, kiek ji atitinka Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), tikslus), kompensavimo operacijoms vertinti gali būti taikomi daugikliai iki
  29. V. UŽ KOMPENSAVIMO REIKALAVIMŲ TAIKYMĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IR JŲ KOMPETENCIJA
  30. Perkančioji institucija, atlikdama pirkimą, kompensuotiną pagal šios Tvarkos II skyriaus nuostatas, pirkimo dokumentuose į pirkimo sąlygas privalo įtraukti kompensavimo reikalavimą potencialiems užsienio tiekėjams. Perkančioji institucija turi informuoti Ūkio ministeriją apie atliekamą kompensuotiną pirkimą, nurodydama numatomą pirkimo sandorio sumą ir potencialius užsienio tiekėjus.
  31. Ūkio ministerija: 14.
  32. priima užsienio tiekėjo pasiūlymus dėl kompensavimo ir sprendžia siūlomo kompensavimo tinkamumo ir vertės nustatymo klausimus; 14.
  33. derasi su užsienio tiekėju dėl kompensavimo sąlygų ir pasirašo kompensavimo sutartį; 14.
  34. vykdo užsienio tiekėjo įsipareigojimų pagal kompensavimo sutartį vykdymo priežiūrą, priima sprendimus dėl įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimo, taip pat sankcijų taikymo, jeigu įsipareigojimai nevykdomi ar vykdomi netinkamai.
  35. Ūkio ministerija pasirašo kompensavimo sutartį ir priima kitus su kompensavimo reikalavimų taikymu susijusius sprendimus tik po to, kai šiuos klausimus apsvarsto Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes reikalų komisija (toliau vadinama – Komisija). Komisija veikia kaip kolegiali patariamoji institucija, vertinanti kompensavimo reikalavimų perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes iš užsienio tiekėjų taikymą ir teikianti Ūkio ministerijai pasiūlymus dėl sprendimų, susijusių su šiais klausimais, priėmimo. Komisijos nuomonė rekomendacinė. Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina ūkio ministras. Į Komisiją turi būti įtraukti Ūkio ministerijos atstovai ir bent vienas Krašto apsaugos ministerijos atstovas. Į Komisiją įtraukiami ir kitų suinteresuotų institucijų ar organizacijų, kurių veiklos tikslai tiesiogiai susiję su Lietuvos ekonominės plėtros skatinimu ir verslo subjektų interesų gynimu ar ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar kitų karinės paskirties prekių pirkimų organizavimu, atstovai.
  36. Perkančioji institucija, atlikdama pirkimą, kompensuotiną pagal šios Tvarkos II skyriaus nuostatas, pirkimo- pardavimo sutartyje numato sąlygą, kad ši sutartis įsigalioja ne anksčiau, negu Ūkio ministerija su užsienio tiekėju sudaro kompensavimo sutartį. Jeigu užsienio tiekėjas, kurio pasiūlymas perkančiajai institucijai geriausias, nesutinka su Ūkio ministerija sudaryti kompensavimo sutarties, perkančiajai institucijai geriausią pasiūlymą pateikusiu laikomas tiekėjas, sudarytoje tiekėjų eilėje esantis pirmas po atsisakiusiojo sudaryti kompensavimo sutartį (šioje vietoje esančiam užsienio tiekėjui taip pat taikomi kompensavimo reikalavimai).
  37. Ūkio ministerija ir perkančioji institucija privalo viena kitą informuoti apie priimtus esminius sprendimus ar įvykius, susijusius su kompensavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, ir prireikus tarpusavyje derinti savo sprendimus ar veiksmus. Institucijos apie jų priimtus sprendimus informuoja viena kitą raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
  38. Kompensavimo pasiūlymų pateikimo ir derinimo procedūras nustato Ūkio ministerijos patvirtintos Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes taisyklės. ______________ Kompensavimo perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes tvarkos priedas GINKLAI, ŠAUDMENYS, SPROGMENYS AR KITOS KARINĖS PASKIRTIES PREKĖS, KURIAS PERKANT IŠ UŽSIENIO TIEKĖJŲ TAIKOMI KOMPENSAVIMO REIKALAVIMAI
  39. Nešiojamieji ir automatiniai šaunamieji ginklai: šautuvai, karabinai, revolveriai, pistoletai, automatai ir kulkosvaidžiai, išskyrus medžioklinius šautuvus, pistoletus ir kitus mažojo kalibro ginklus, kurių kalibras mažesnis negu 7 mm.
  40. Artilerijos, dūminiai, dujiniai ginklai ir liepsnosvaidžiai: 2.
  41. patrankos, haubicos, minosvaidžiai, artilerija, prieštankinė ginkluotė, raketų paleidimo įrenginiai, liepsnosvaidžiai, beatošliaužiai pabūklai; 2.
  42. kariniai dūminiai ir dujiniai ginklai.
  43. Šaudmenys, skirti 1 ir 2 punkte nurodytai ginkluotei.
  44. Bombos, torpedos, raketos ir valdomosios raketos: 4.
  45. bombos, torpedos, granatos, įskaitant dūmines granatas, dūminės bombos, raketos, minos, valdomosios raketos, povandeninės granatos, padegamosios bombos; 4.
  46. karinės paskirties įranga ir jos komponentai, specialiai suprojektuoti naudoti, surinkti, išmontuoti, naikinti ar aptikti 4.1 punkte išvardytą ginkluotę.
  47. Karinės paskirties ugnies valdymo įranga: 5.
  48. ugnies valdymo kompiuteriai, aptikimo infraraudonaisiais spinduliais valdymo sistemos, kiti naktinio valdymo prietaisai; 5.
  49. tolimačiai, vietos indikatoriai, aukštimačiai; 5.
  50. elektroniniai, giroskopiniai, optiniai ir akustiniai sekimo komponentai; 5.
  51. bombų ir ginklų taikikliai, šiame sąraše išvardytų įrenginių periskopai.
  52. Tankai ir specialiosios kovos mašinos: 6.
  53. tankai; 6.
  54. karinės paskirties ginkluotosios ar šarvuotosios mašinos, įskaitant amfibijas; 6.
  55. šarvuotieji automobiliai; 6.
  56. pusiau vikšrinės kovos mašinos; 6.
  57. kovos mašinos – tankų maketai (priešo žvalgybai apgauti); 6.
  58. priekabos, specialiai sukurtos 3 ir 4 punktuose nurodytiems šaudmenims vežti.
  59. Toksinės ir radioaktyviosios medžiagos: 7.
  60. toksinės biologinės, cheminės ir radioaktyviosios medžiagos žmonėms, gyvuliams ar pasėliams naikinti per karą; 7.
  61. karinės paskirties įranga 7.1 punkte išvardytoms medžiagoms gaminti, aptikti ir identifikuoti; 7.
  62. kontrpriemonės nuo 7.1 punkte išvardytų medžiagų.
  63. Miltelių pavidalo sprogusis, skystasis arba kietasis parakas: 8.
  64. miltelių pavidalo, skystasis arba kietasis parakas, sukurtas naudoti su 3, 4 ir 7 punktuose išvardytais gaminiais; 8.
  65. kariniai sprogmenys; 8.
  66. karinės paskirties padegamosios ir šaldančiosios medžiagos.
  67. Karo laivai ir specialiosios paskirties įranga: 9.
  68. visų rūšių karo laivai; 9.
  69. įrenginiai, skirti užminuoti, minoms aptikti ir išminuoti; 9.
  70. povandeniniai kabeliai.
  71. Karinės paskirties lėktuvai ir įranga.
  72. Karinės paskirties elektroninė įranga.
  73. Stebėjimo (fotografavimo, filmavimo) įranga, skirta išimtinai kariniam naudojimui.
  74. Kita karinė įranga ir medžiagos.
  75. Į šį sąrašą įtrauktų gaminių specialiosios dalys ar detalės, jeigu jos yra karinės paskirties.
  76. Mechanizmai, įrenginiai ir gaminiai, specialiai suprojektuoti šiame sąraše išvardytiems ginklams, šaudmenims, sprogmenims ar kitoms karinės paskirties prekėms ir specialiosios paskirties prietaisams stebėti, gaminti, tikrinti ir kontroliuoti. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.