← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ PAMINKLOSAUGOS KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO 1995 m. rugsėjo 8 d. Nr. 9 Vilnius Valstybinė paminklosaugos komisija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 1995 06 12 įsakymus Nr. 71 (1995 06 12) ir Nr. 107 (1995 07 10) „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ ir Lietuvos kultūros paveldo centro pateiktus nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentus, konstatuoja, kad:

  1. Departamentas neturi parengęs nuostatų, principų ir kriterijų komplekso, kuris leistų suformuluoti mokslišką saugotinų kultūros vertybių modelį, pagrįstą nacionalinės saviraiškos interesais ir valstybės ekonominėmis išgalėmis, aiškiai vaizduojantį viso kultūros paveldo nuoseklią raidą.
  2. Departamentas nekokybiškai atlieka nekilnojamųjų kultūros vertybių valstybinę apskaitą. Remdamasi Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatų (Žin., 1995, Nr. 48-1166) 6 ir 7 str., Komisija nusprendžia:
  3. Informuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministrą J. Nekrošių apie ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento padarytas klaidas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (toliau – Registre), kurias pastebėjo Komisija (pridedama).
  4. Pareikalauti iš Departamento pataisyti visas klaidas Registre.
  5. Rekomenduoti Kultūros ministerijai nedelsiant sudaryti kompetentingas darbo grupes, kurios parengtų visus kultūros vertybių valstybinei apskaitai būtinus dokumentus (Registro vedimo taisykles, pastovius įrašymų į Registrą kultūros vertybių vertinimo kriterijus, kultūros vertybių pavadinimų klasifikatorių ir kt.) ir, aprobavus Komisijoje, juos patvirtinti.
  6. Rekomenduoti Departamentui laikinai, kol nebus patvirtinti minimi dokumentai, sustabdyti naujus įrašymus į Registrą. KOMISIJOS PIRMININKĖ G. DRĖMAITĖ ______________ Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos sprendimo Nr. 9 PRIEDAS Į Registrą įtrauktos neegzistuojančios kultūros vertybės: Numeriu S23 į Registrą įtrauktas „tiltas“ „per Švitės upelę“, esantis Joniškyje, Raktinės gatvėje. Tačiau Joniškyje nėra ne tik tokios gatvės, bet ir tokio upelio. Upelis panašiu pavadinimu (Švėtės u.) teka per Žagarę (beje, Žagarėje yra Raktuvės, bet ne Raktinės gatvė). Numeriu S31 į Registrą įtrauktas „malūnas“, esantis Kėdainiuose, Vytauto g. 71, ant Dotnuvėlės upės kranto. Tačiau Kėdainuose Vytauto gatvėje vandens malūno nėra. Numeriu S2 į Registrą įtraukta „Šv. Onos bažnyčia“, esanti Kelmės rajono Verpėnos kaime (beje, kaimo pavadinimas nurodytas klaidingai – turėtų būti Verpenos). Tačiau šiame kaime nėra ir niekada nebuvo bažnyčios, o tik kaimo koplyčia. Iškraipomos Registre minimų žmonių pavardės: S
  7. „Namas“. Skiltyje „Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys“ nurodyta, kad „autorius J. Raiteleitis. 1950–1966 m. gyveno kunigas, kraštotyrininkas, istorikas J. Raitelaitis“. Šio kunigo pavardė ne Raitelaitis, o Reitelaitis. S
  8. „Tiltas“. Autoriaus pavardė ne P. Morkūnas, bet P. Markūnas. M9.“ Kapas“. Kape palaidotas ne kapitonas V. Januška, bet kapitonas V. Jonuška. Klaidingai nurodomas kultūros vertybės pavadinimas: M
  9. „Kapas“. Kilėviškių kaimo kapinėse yra 14 pavienių rezistentų kapų, kurie sudaro netaisyklingą eilę. M
  10. „Kapas“. Inkūnų kaimo kapinėse vienoje eilėje pavieniuose kapuose palaidoti 8 partizanai. Klaidingai nurodoma kultūros vertybės situacija: A
  11. „Pilkapiai II“ skiltyje „Situacija, vietovė“ neteisingai nurodyta pilkapių padėtis Spindžiaus ežero atžvilgiu – „į pietryčius nuo Spindžiaus ež. pietrytinio kranto“. Šie pilkapiai yra priešingoje pusėje – į pietvakarius nuo ežero pietvakarinio kranto. Panaši klaida yra ir A
  12. S
  13. „Vėjo malūnas“. Klaidingai nurodyta statybos data „1858 m.“ – turėtų būti 1898 m. Registre pateikiami kultūros vertybių teritorijų plotai neatitinka teritorijų plotų, kuriuos patvirtino Paveldo centro direktorius ir kurie nurodyti teritorijų ribų planuose ir kultūros vertybių dosjė: S
  14. „Malūnas“ – nurodytas teritorijos plotas „0,45 ha“ – turėtų būti 0,49 ha. A
  15. „Akm. amž. gyvenvietė“ – nurodyta „10,0 ha“ – turėtų būti 11,6 ha. A
  16. „Akm. amž. gyvenvietė II“ – nurodyta „7,0 ha“ – turėtų būti 3,8 ha. A
  17. „Akm. amž. gyvenvietė“ – nurodyta „10,0 ha“ – turėtų būti 6,0 ha. A
  18. „Akm. amž. gyvenvietė II“ – nurodyta „2,1 ha“ – turėtų būti 1,7 ha. A
  19. „Piliakalnis“ – nurodyta „1,0 ha“ – turėtų būti 4,3 ha. Dviprasmybės ir klaidos nurodant kultūros vertybių adresus: A
  20. „Senkapiai“. Nurodomas adresas: Panevėžio rj. Vilkų kaimas. Šiuo atveju supainiotas kaimo pavadinimas su miško, kuriame yra senkapiai, pavadinimu. Šie senkapiai yra Miciūnų kaime. S
  21. „Tiltas“. Nurodomas adresas: Molėtų rj. Dubingių kaimas. Molėtų rajone yra Dubingių kaimas ir Dubingių miestelis. Tiltas per Asvejos ežerą yra ne Dubingių kaime, bet Dubingių miestelyje. S
  22. „Tiltas“. Nurodomas adresas: Šilutės rj. Šliažų k. – turi būti Šlažų k. A
  23. „Piliakalnis, vad. Apšutkalniu“. Nurodomas adresas: Marijampolės rj. Kampinių k. Tačiau Marijampolės rajone Kampinių kaimai yra dviejose seniūnijose – Kalvarijos ir Kazlų Rūdos. S
  24. „Vandens malūnas“. Nurodomas adresas: Pasvalio rj. Raubonių k. Tačiau Pasvalio rajone Raubonių kaimai yra dviejose seniūnijose – Krinčino ir Saločių. M
  25. „Mūšio vieta“. Nurodomas adresas: Lazdijų rj., Alytaus aps. Lazdijų rajonas per daug didelis, kad pagal tokį adresą būtų galima surasti šį objektą. Jeigu objektas yra ne kaimo žemėje, būtina adresų skiltyje nurodyti urėdijos ir girininkijos pavadinimą. S
  26. Klaidingai nurodytas kaimo pavadinimas Verpėnos – turėtų būti Verpenos. S
  27. Klaidingai nurodytas upelio pavadinimas Švitės – turėtų būti Švėtės u. Neaiškūs vertinimo kriterijai ir Registro sudarymo principai: S
  28. „Namas“. Skiltyje „Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys“ parašyta, kad čia „1944-45 m. buvo NKVD būstinė, karo metais – getas žydams“. Vargu, ar ši vieta atmintina dėl to, kad čia veikė sovietų saugumo organizacija NKVD, o ne dėl to, kad čia buvo planuotas ir vykdytas Lietuvos gyventojų genocidas. S
  29. „Tiltas“. Skiltyje „Kultūrinė vertė ir pagrindiniai duomenys“ nurodyta, kad tiltas „atidarytas prezidentaujant K. Griniui“. Tai nesuteikia šiam objektui kokios nors papildomos kultūrinės vertės ar visuomeninės reikšmės. Prezidentaujant K. Griniui buvo pastatyti ir du vandens malūnai, įtraukti į Registrą (S33 ir S35), tačiau apie tai nutylima. Numeriu M12 į Registrą įtrauktas „kapas“, esantis Šiauliuose, Sukilėlių kalnelyje, tačiau neįtrauktas architekto Karolio Reisono ir skulptoriaus Antano Dimžliaus 1933 metais sukurtas ir Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas „1863 m. sukilėliai“, kuris nuo 1972 metų buvo respublikinės reikšmės dailės paminklų sąraše (DR 386). Nejaugi šis paminklas nebeturi meninės vertės? Neaišku, kokiais principais vadovautasi priskiriant objektams vienokią ar kitokią kultūrinę vertę. Pavyzdžiui: J. Janonio paminklas (S12) turi „memorialinę vertę“, o Rainių memorialinis kompleksas (M11), kuris įamžina 74 žiauriai nukankintų Lietuvos piliečių atminimą, tokios vertės neturi. Beje, visi Memorialinių vietovių sąraše esantys objektai neturi „memorialinės vertės“, o turi tik „istorinę vertę“. Įrašant į Registrą S10 V. Svirskio „Koplytstulpį su skulptūromis“, nenurodoma, kokios tai skulptūros ir kiek jų yra. Įrašant malūnus S27, S31, S32, S34, S35, S38 ir vilnų karšyklą S29 „su įranga“, nenurodoma, kokia įrangos dalis yra saugoma. Nejaugi visa ten esanti techninė įranga turi technologinę ar istorinę vertę? Taip pat elgiamasi ir „dvarų sodybų“ atveju (K3, K4, K5, K6 ir K7) – nevardinamos dvarų sodybų sudėtinės dalys: rūmai, ūkiniai trobesiai, kumetynai ir t. t. Jeigu tai autorių principinė nuostata, tai neaišku, kodėl Rainių memorialinio komplekso (M11) atveju sudėtinės dalys yra išvardintos: „
  30. Žudynių vieta;
  31. Kančios koplyčia;
  32. Atminties ąžuolynas“. Aiškaus klasifikatoriaus nebuvimas: S
  33. „Šmito malūnas“. Jei norėta pažymėti tradicinį malūno vardą, reiktų taip ir rašyti „malūnas, vad. Šmito“. Jei norėta paminėti buvusius malūno savininkus Chomelį Šmitą ir jo sūnų Nochamą, tai kodėl prie malūno S31 neminimas buvęs savininkas Vincas Broga, prie malūno S30 – D. Rubinšteinas, prie malūno S39 – Ribas ir t. t. K
  34. „Centrinė dalis“. Neaišku, kokios kultūros vertybės yra ši „centrinė dalis“. Pažiūrėjus į skiltis „Adresas“ ir „Situacija“ paaiškės tik tiek, kad ši mistinė „centrinė dalis“ yra Palangos m. centrinėje dalyje. Pagal tai galime spręsti, kad tai arba Tiškevičiaus parko centrinė dalis, arba miesto (kurorto) centrinė dalis, o gal dar kai kas. Jeigu į Registrą įtraukta Palangos miesto centrinė dalis, neaišku, kodėl ji neturi istorinės vertės. Šiame mieste gyveno, dirbo ar kūrė žymūs Lietuvos visuomenės, valstybės veikėjai, mokslininkai ir menininkai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.