← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL MIŠKO SODMENŲ, medžių ir krūmų sėklų KOKYBĖS REIKALAVIMŲ 2003 m. liepos 8 d. Nr. 337 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 6.40 punktu,

  1. T v i r t i n u: 1.
  2. Miško sodmenų kokybės reikalavimus (pridedama); 1.
  3. Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimus (pridedama). Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 MIŠKO SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI I. BENDROJI DALIS
  4. Miško sodmenų kokybės reikalavimai nustato miško sodmenų (sėjinukų ir sodinukų) kokybės, iškasimo, laikymo bei pervežimo reikalavimus.
  5. Miško sodmenų kokybės reikalavimuose vartojamos sąvokos: 2.
  6. miško sodmenys – miško medžių ir krūmų sėjinukai ir sodinukai, skirti miško želdiniams veisti; 2.
  7. sėjinukai – išauginti iš sėklų, nepersodinti jauni medeliai ir krūmai; 2.
  8. sodinukai – vieną arba kelis kartus persodinti sėjinukai; 2.
  9. sodmenys su uždara šaknų sistema – sėjinukai arba sodinukai, auginami žemės (durpės) substratu užpildytose talpose (mikrokonteineriuose); 2.
  10. miško sodmenų siunta – vienos medžių rūšies, kilmės, kokybės ir amžiaus miško sodmenys, išauginti vienodomis sąlygomis, skirti realizuoti vienu metu.
  11. Simboliai ir žymėjimai: + – šis ženklas reiškia, kad sodmenys persodinti; 1 – vienmečiai sėjinukai; 1+0 – vienmečiai sėjinukai, persodinti pirmojo vegetacijos periodo metu (vasarą); 1+1 – dvimečiai sodinukai, persodinti po 1 metų. II. SODMENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
  12. Sodmenų kokybė vertinama vizualiai ir matuojant. Vizualiai vertinama: - sodmenų gyvybingumas; - šaknų sistemos išsivystymas; - sumedėjimas; - pažeidimai; - stiebelio forma, šakotumas.
  13. Matavimo būdu įvertinant sodmenis, jei tai atliekama inventorizacijos metu, kokybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 544 „Dėl Miško sodmenų, želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-359) patvirtintais apskaitos metodais. Jei sodmenų kokybės rodikliai nustatomi juos parduodant, pasirenkamas atsitiktinis bandinys, kuris sudaromas taip: kai siuntoje yra iki 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau kaip 10 % siuntos sodmenų kiekio, kai siuntoje yra daugiau kaip 1000 vienetų sodmenų – ne mažiau 100 vienetų. Sodmenys imami iš įvairių, ne mažiau kaip iš 10, siuntos vietų. Bandinio tikrinimo rezultatai taikomi visai siuntai.
  14. Vienoje sodmenų siuntoje turi būti ne mažiau kaip 95% sodmenų, atitinkančių visus kokybės reikalavimus. III. SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
  15. Sodmenys turi turėti jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
  16. Sodmenys laikomi nestandartiniais, jeigu turi bent vieną iš žemiau išvardytų defektų: 8.
  17. neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šalinant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių; 8.
  18. nuvytę sodmenys; 8.
  19. apatinė stiebelių dalis išlinkusi daugiau kaip 30° (išskyrus maumedžio, buko ir ąžuolo); 8.
  20. sodmenys, turintys daugiau nei 1 stiebelį; 8.
  21. sodmenys, turintys daugiau nei vieną paskutiniųjų metų viršūninį ūglį (išskyrus ąžuolo); 8.
  22. nesumedėję ūgliai ir neišsivystę viršūniniai pumpurai (išskyrus maumedžio, buko, ąžuolo); 8.
  23. spygliuočių medžių rūšių sodmenys be viršūninio pumpuro (išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis); 8.
  24. vyresnių nei 1 metų sodmenų stiebeliai be šoninių šakučių; 8.
  25. dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi, paskutiniųjų metų ūglio spyglių ir viršūnės pumpuro pažeidimai; 8.
  26. pažeistas šaknies kaklelis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis); 8.
  27. labai susisukusi arba užlenkta pagrindinė šaknis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis); 8.
  28. sodmenys be šoninių šaknų arba labai sužalotos šoninės šaknys; 8.
  29. sodmenys, pažeisti ligų bei kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 %, šaknų ir stiebelio paviršiaus – 10 %, pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 %); 8.
  30. sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo saugojimo (perkaitę, surūgę, apipuvę); 8.
  31. sodmenų šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 antžeminės dalies masės, sodinukų pagrindinė šaknis neturi būti užlenkta.
  32. Minimalūs sodmenų matmenų reikalavimai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Minimalūs sodmenų matmenų kokybės reikalavimai Medžių rūšies arba genties pavadinimas Amžius, m. Minimalūs matmenys antžeminės dalies aukštis, cm šaknies kaklelio storis, mm Spygliuočiai
  33. Paprastoji pušis Pinus sylvestris L 1 2 1+1 1+2 2+1 6 10 8 15 15 2 3 3,5 5 5
  34. Kalninė pušis Pinus mugo Turra 2 1+2 2+1 2+2 8 15 15 20 2,5 3,5 3,5 4
  35. Paprastoji eglė Picea abies (L) H. Karst. 2 3 1+2 2+1 2+2 2+3 14 24 20 20 25 40 2,5 4 4 4 5 6
  36. Maumedis Larix sp. 1 2 1+1 1+2 10 20 20 35 2,5 4 4 5 Lapuočiai 1.Paprastasis ąžuolas Qercus robur L. 1 2 1+2 1+3 2+1 2+2 15 25 40 50 50 70 4 5 5 6 6 9 1.Beržas Betula sp. 1 2 1+1 15 30 30 2 3 5 1.Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L. 1 1+1 1+2 2+1 10 30 50 50 3 6 9 9 1.Paprastasis klevas Acer plantanoides L. 1 2 1+1 1+2 2+1 10 25 40 60 60 3 5,5 6 8 8 1.Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.L 1 2 1+1 15 40 40 3 7 7 1.Paprastasis bukas Fagus sylvatica L. 1 2 2+1 2+2 10 25 35 45 3 4 5 6
  37. Mažalapė liepa Tilia cordata Mill. 1 2 1+1 1+2 2+1 10 30 30 50 50 3 4 5 7 7 Kalninė guoba Ulmus glabra Huds. 1 1+1 1+2 10 30 60 3 6 8 Drebulė Populus tremula L. 1 1+1 20 50 4 8 Pastaba. Jeigu miško sėjinukai persodinami pirmojovegetacijos periodo metu (vasarą), atliekant jų apskaitą einamųjų metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinukai, jiems taikomi 1 metų sėjinukų kokybės reikalavimai. Jeigu miško sėjinukai persodinami antrojo vegetacijos periodo metu (vasarą), atliekant jų apskaitą einamųjų metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinukai, jiems taikomi 2metų sėjinukų kokybės reikalavimai. IV. KOKYBĖS REIKALAVIMAI SODMENIMS SU UŽDARA ŠAKNŲ SISTEMA
  38. Sodmenims su uždara šaknų sistema netaikomi 1 lentelėje pateikti minimalūs matmenys, tačiau jiems taikomi II ir III skyriuje nurodyti sodmenų kokybės reikalavimai.
  39. Sodmenų su uždara šaknų sistema aukštis neturi viršyti: spygliuočių – daugiau kaip 2,5 karto konteinerio aukščio, lapuočių – 4,5 karto.
  40. Sodmenys turi turėti kuokštinę šaknų sistemą. Šaknų skeletą turi sudaryti pagrindinė šaknis su taisyklingu nulaibėjimu ir visame jos ilgyje atsišakojančiomis šoninėmis šaknimis. Konteinerių tipas ir dydis turi būti toks, kad būtų galima išvengti šaknų sistemos deformavimo. Šaknų sistema negali būti spiralės arba kamuolio formos. V. SODMENŲ IŠKASIMAS
  41. Sodmenys miškams veisti turi būti iškasami tik visiškai baigę arba dar nepradėję vegetuoti. Pavasarį sodmenys pradedami kasti, kai iš dirvos visiškai išeina pašalas.
  42. Prieš iškasant sodmenis rekomenduojama pakirsti jų šaknis. Vėliau patrumpinamos tik šoninės šaknys. Šaknys gali būti trumpinamos ir po sodmenų iškasimo.
  43. Iškastus sodmenis būtina apsaugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio pažeidimų.
  44. Rudenį lapuočių medžių sodmenis galima iškasti tik tuomet, kai jų lapai visiškai pakeičia spalvą.
  45. Rudenį iškasami lapuočių medžių ir maumedžio sodmenys, jei jie laikomi per žiemą iki pavasario prikasti, turi būti be lapų (spyglių), o jų ūgliai – visiškai sumedėję.
  46. Iškastus sodmenis reikia tuojau pat sudėti į lauko konteinerius arba laikinai prikasti jų iškasimo vietose. Lauko konteineriai turi būti uždengti drėgmę sulaikančia medžiaga (brezentu, veltiniu arba stora drobe).
  47. Prikastus spygliuočių sodmenis galima laikyti ne ilgiau kaip 1 savaitę. Ilgiau laikyti galima tik šaldytuvuose, kuriuose reguliuojama drėgmė ir temperatūra, juose sodmenys turi būti supakuoti specialioje taroje arba apipurkšti transpiraciją mažinančiomis medžiagomis (antitranspirantais). VI. SODMENŲ RŪŠIAVIMAS, MATAVIMAS IR SURIŠIMAS
  48. Iškasti sodmenys rūšiuojami jų iškasimo vietose arba sodmenų saugyklose.
  49. Sodmenų aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Sodmenų, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – iki 30 cm, aukštis matuojamas ±1 cm tikslumu, o sodmenims, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – daugiau kaip 30 cm, aukštis matuojamas ±2,5 cm tikslumu. Sodmenų storis matuojamas ±0,5 mm tikslumu ties žemės paviršiumi. Iškastiems sodmenims šaknies kaklelio storis matuojamas pereinamoje dalyje nuo šaknų į stiebelį, kuri išsiskiria pakitusia žievės struktūra ir spalva.
  50. Sodmenys surišami į ryšulius. Viename ryšulyje gali būti tik vienos sodmenų siuntos sodmenys. Sodmenų skaičius ryšuliuose parenkamas atsižvelgiant į jų dydį, kad patogu būtų juos transportuoti.
  51. Sodmenų šaknys medelynuose arba prieš sodinimą turi būti mirkomos molio arba molio–mėšlo tyrėje. VII. SODMENŲ PRIKASIMAS IR LAIKYMAS
  52. Sodmenų laikymas iškasimo ir sodinimo vietose gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis laikymas – tai iškastų sodmenų laikymas sodmenų auginimo vietose iki 1 savaitės spygliuočių medžių rūšims ir iki 2 savaičių lapuočių medžių rūšims, o sodinimo vietose – iki 2 savaičių spygliuočių medžių rūšims ir iki 4 savaičių – lapuočių medžių rūšims. Ilgalaikis laikymas – tai sodmenų laikymas specialiose vietose visą rudens ir žiemos periodą iki kitos vegetacijos.
  53. Jei sodmenys laikomi ilgiau nei 3 savaites, jie dedami į sniego ledo saugyklas, rūsius, šaldytuvus.
  54. Sodinimo vietose uždaruose konteineriuose arba dėžėse sodmenys gali būti laikomi, jei jie apsaugoti nuo šutimo.
  55. Trumpalaikiam sodmenų laikymui parenkamos vietos, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių ir užpylimo vandeniu, sodmenys turi būti apsaugoti nuo graužikų ir žvėrių pažeidimo.
  56. Laikant sodmenis duobėse, jų gylis turi būti toks, kad ne mažiau kaip 2/3 sodmens aukščio būtų duobėje. Į jas sodmenys dedami palaidi arba surišti į ryšulėlius, šaknų vietoje negali likti didelių tuščių erdvių, sodmenų šaknys užpilamos 5–10 cm storio žemės sluoksniu. Lapuočių sodmenų stiebeliai iš dalies gali būti užpilti žemėmis.
  57. Sodmenų prikasimui turi būti parenkami lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Netinka sunkios, užmirkstančios dirvos, kuriose augalų šaknys sulimpa ir gali supūti. Prikasimui parinktos vietos turi būti pavėsyje.
  58. Sudėti į duobes sodmenys turi būti uždengiami eglišakėmis arba lapuočių medžių paklote (lapais).
  59. Esant sausam orui, sudėti į duobes sodmenys turi būti palaistomi. Būtina užtikrinti, kad laistant nebūtų nuplaunami žemės likučiai nuo smulkių sodmenų šaknų.
  60. Specialiuose maišuose sodmenys gali būti laikomi iki 2 savaičių.
  61. Sodmenys su uždara šaknų sistema laikomi pavėsyje, drėgmės kiekis substrate turi būti kontroliuojamas ir pagal poreikį palaistoma.
  62. Šaldytuvuose galima laikyti visų medžių rūšių sodmenis. Jie turi būti ramybės būsenos.
  63. Šaldytuvuose santykinė oro drėgmė turi būti ne mažesnė kaip 96% (laikant sudėtus į specialius maišus, oro drėgmė gali būti ir mažesnė), temperatūra artima 0°C (gali svyruoti nuo -2 iki +2°C). Laikant sodmenis šaldytuvuose ilgiau kaip 8 savaites, jie turi būti apipurkšti arba apdūminti fungicidais. VIII. SODMENŲ PERVEŽIMAS
  64. Sodmenys pervežami specialiuose maišuose arba pakuotėse, apsaugančiuose sodmenis nuo išdžiūvimo. Sodmenys gali būti pervežami ir dėžėse, prieš tai jų dugną išklojus drėgnomis pjuvenomis, durpėmis, kiminais ar kitomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis. Dėžės transportuojant gali būti kraunamos viena ant kitos. Sodmenys taip pat gali būti dedami tiesiai į transporto priemonę, apsaugant šaknis nuo išdžiūvimo.
  65. Pervežant sodmenis, jie uždengiami brezentu arba kita panašia medžiaga.
  66. Pervežant ilgiau nei 6 valandas nesupakuotus į dėžes arba maišus spygliuočių sodmenis, tarp sodmenų turi būti palikti oro kanalai, siekiant išvengti jų sušutimo. Tam gali būti naudojamos eglės šakutės, šiaudai arba kitos medžiagos. Pervežant būtina stebėti, ar sodmenys nedžiūsta.
  67. Sodmenys su uždara šaknų sistema pervežami konteineriuose, kuriuose jie augo, taip pat sudėti į dėžes arba į mašinos kėbulą. Mašinos kėbule sodmenys turi būti statomi vertikaliai. Nedideliais atstumais sodmenis su uždara šaknų sistema galima pervežti ir suguldytus mašinos kėbule, tačiau jie turi būti apsaugoti nuo sužalojimo. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SĖKLŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI I. BENDROJI DALIS
  68. Šie Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato medžių ir krūmų sėklų, skirtų miško ir urbanistiniams sodmenims auginti, kokybės reikalavimus.
  69. Pagrindinės Reikalavimų sąvokos: 2.
  70. kenksmingi organizmai – tai augalų ligos ir kenkėjai (virusai, bakterijos, grybai, nematodai, vabzdžiai, erkės ir kiti organizmai bet kokioje vystymosi fazėje), piktžolės ir jų sėklos, galinčios padaryti pastebimą žalą augalams ir augalinei produkcijai ir užkrėsti augalų augimo vietas; 2.
  71. sėklų daigumas – sėklų pajėgumas dygti, išreikštas sudygusių sėklų procentu per tam tikrą laiko tarpą. Nustatomas daiginimo metodu atitinkamomis sąlygomis laboratorine įranga; 2.
  72. sėklų dygimo energija – sudygusių sėklų procentas per tam tikrą bendro daiginimo laiko dalį. Šis rodiklis apibūdina sėklų dygimo spartą bei vienodumą ir nustatomas sėklų daiginimo metu; 2.
  73. sėklų drėgnumas – tai vandens kiekis sėklose, išreikštas procentais nuo tiriamojo bandinio pradinės masės; 2.
  74. sėklų gyvybingumas – gyvų sėklų procentas nuo bendro sėklų kiekio tiriamajame bandinyje, nustatomas dažant gemalus indigokarminu, jodo tirpalu arba tetrazoliu; 2.
  75. sėklų gerumas – pilnavidurių sveikų sėklų su tai rūšiai būdingos spalvos gemalais ir endospermais procentas tiriamajame bandinyje, nustatomas pjaustymo metodu; 2.
  76. sėklų kokybė – tai sėklų sėjamųjų savybių visuma, apibūdinanti jų tinkamumą sėjai; 2.
  77. sėklos ortodoksai – medžių ir krūmų sėklos, kurias galima išdžiovinti iki 10 % drėgnumo ir mažiau, nesusilpninant jų gyvybingumo; 2.
  78. sėklų siunta – tiksliai apibrėžtas vienos rūšies, kilmės bei kokybės sėklų kiekis, kuriam išduotas jų kokybę patvirtinantis dokumentas; 2.
  79. sėklos rekalcitrantai – medžių ir krūmų sėklos, netoleruojančios išdžiūvimo ir išlaikančios gyvybingumą tik turėdamos savyje pakankamą minimalų vandens kiekį; 2.
  80. sėklų švarumas – tiriamosios rūšies švarių sėklų kiekis, išreikštas procentais nuo visos siuntos masės. II. KOKYBĖS REIKALAVIMAI
  81. Pagrindinės sėklų sėjamosios savybės yra: daigumas, dygimo energija, gyvybingumas, gerumas, drėgnumas, 1000 sėklų svoris, švarumas.
  82. Pagal daigumą, gyvybingumą, gerumą ir švarumą sėklos skirstomos į tris kokybės klases – I, II, III, atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Kai kurioms riboto išplitimo medžių ir krūmų rūšių sėkloms nurodytos ne kokybės klasės, o žemutinės kokybinių rodiklių ribos. Tiriant 1 lentelėje nenurodytų medžių ir krūmų sėklas, pateikiami tik faktiniai sėjamųjų savybių tyrimo rezultatai. 1 lentelė. Sėklų kokybės reikalavimai Medžių ir krūmų rūšys Kokybės klasės Daigumas, gyvybingumas, gerumas, ne mažiau kaip, % Švarumas, ne mažiau kaip, %
  83. Aktinidija margalapė Actinidia kolomikta (Maxim.) Maxim. I II III 90 75 55 91
  84. Alyvos Syringa spp. I II III 80 70 50 90
  85. Aronijajuodavaisė Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott I II III 95 80 60 88
  86. Ąžuolas paprastasis Quercus robur L. I II III 85 70 50 95
  87. Ąžuolas raudonasis Quercus rubra L. I II III 85 70 50 95
  88. Baltalksnis Alnus incana (L.) Moench. I II III 40 25 10 50 7.Bukas paprastasis Fagus sylvatica L. I II III 80 70 50 90
  89. Cidonija paprastoji Cydonia oblonga Mill. I II III 95 85 70 91
  90. Citrinvytis kininis Schisandra chinensis (Turcz.) Baill. I II III 85 70 50 91
  91. Drebulė Populus tremula L. I II III 80 70 50 85
  92. Eglė baltoji Picea glauca (Moench) Voss I II III 60 40 20 90
  93. Eglė dygioji Picea pungens Engelm. - 50 90
  94. Eglė paprastoji Picea abies (L.) H. Karst. I II III 85 75 60 90
  95. Erškėtis Rosa spp. I II III 80 70 50 95
  96. Gledičija tridyglė Gleditsia triacanthos L. I II III 95 75 55 93
  97. Gudobelė švelnioji Crataegus mollis Torr. et A.Gray Scheele I II III 45 30 25 90
  98. Gudobelė miškinė Crataegus rhipidophylla Gand. I II III 55 35 25 91
  99. Gudobelė vėduoklinė Crataegus flabellata (Bosc) K..Koch I II III 50 45 40 96
  100. Gudobelė vienapiestė Crataegus monogyna Jacq. I II III 70 50 30 95
  101. Ieva Makio Padus maackii (Rupr.) Kom. et. Aliss. I II III 90 45 35 96
  102. Ieva paprastoji Padus avium Mill. I II III 90 70 60 94
  103. Ieva vėlyvoji Padus serotina (Ehrh.) Borkh. I II III 80 70 50 95
  104. Jazminas darželinis Philadelphus coronarius L. I II III 50 45 35 50
  105. Juodalksnis Alnus glutinosa (L.) Gaertn. I II III 50 30 10 65
  106. Kadagys paprastasis Juniperus communis L. I II III 50 35 20 93
  107. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum L. I II III 95 75 60 94
  108. Karagana paprastoji Caragana arborescens Lam. I II III 80 70 50 95
  109. Kaulenis Cotoneaster spp. I II III 90 75 50 95
  110. Kėnis kaukazinis Abies nordmanniana (Steven) Spach I II III 55 45 25 83
  111. Kėnis europinis Abies alba Mill. I II III 45 30 10 84
  112. Klevas ginalinis Acer ginnala Maxim. I II III 80 70 55 86
  113. Klevas paprastasis Acer platanoides L. I II III 85 75 60 93
  114. Klevas platanalapis Acer pseudoplatanus L. I II III 85 65 45 88
  115. Klevas sidabrinis Acer saccharinum L. I II III 95 90 75 92
  116. Klevas totorinis Acer tataricum L. I II III 95 80 70 87
  117. Klevas trakinis Acer campestre L. I II III 75 55 40 88
  118. Klevas uosialapis Acer negundo L. I II III 90 80 65 90
  119. Kriaušė Pyrus spp. I II III 90 75 60 85
  120. Kukmedis europinis Taxus baccata L. I II III 80 70 50 90 40 . Lanksva japoninė Spiraea japonica L.f. I II III 80 60 50 96
  121. Lanksva plikoji Spiraea cinerea Label I II III 80 60 50 96
  122. Lazdynas paprastasis Corylus avellana L. I II III 90 70 55 96
  123. Lazdynas turkinis Corylus colurna L. I II III 80 70 60 96
  124. Liepa didžialapė Tilia platyphyllos Scop. I II III 75 60 40 90
  125. Liepa mažalapė Tilia cordata Mill. I II III 80 70 50 90
  126. Ligustras paprastasis Ligustrum vulgare L. I II III 90 70 55 88
  127. Mahonija dyglialapė Mahonia aquifolium Purch Nutt. I II III 90 85 75 96
  128. Maumedis europinis Larixdecidua Mill. I II III 40 20 10 81
  129. Maumedis japoninis Larix kaempferi (Lamb.) Carriere I II III 30 14 5 90
  130. Maumedis plačiažvynis Larix eurolepis A.Henry I II III 40 30 20 80
  131. Medlieva kanadinė Amelanchier canadensis (L.) Medik. I II III 95 70 60 83
  132. Medlieva varpotoji Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch I II III 95 70 60 90
  133. Meškytė baltauogė Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake I II III 80 70 50 95
  134. Obelis miškinė Malus sylvestris (L.) Mill. I II III 90 80 70 90
  135. Obelys (išskyrus miškinę) Malus spp. I II III 90 80 65 90
  136. Ožekšnis europinis Euonymus europaea L. I II III 90 80 70 95
  137. Ožekšnis karpotasis Euonymus verrucosa Scop. I II III 90 80 70 95
  138. Pocūgė didžioji Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco I II III 70 50 30 90
  139. Ptelija trilapė Ptelea trifoliata L. I II III 95 85 70 94
  140. Pušis Bankso Pinus banksiana Lamb. I II III 90 80 65 90
  141. Pušis juodoji Pinus nigra J. F. Arnold I II III 90 80 55 90
  142. Pušis kalninė Pinus mugo Turra I II III 95 80 70 93
  143. Pušis paprastoji Pinus sylvestris L. I II III 90 80 60 92
  144. Pušis veimutinė Pinus strobus L. I II III 90 80 60 93
  145. Pūkenis europinis Cotinus coggygriaScop. I II III 95 80 55 96
  146. Pupmedis paprastasis Laburnum anagyroides Medik. I II III 90 65 50 90
  147. Puskiparisis Lausono Chamaecyparis lawsoniana (Murray bis) Parl. I II III 45 30 15 85
  148. Pūslenis putinalapis Physocarpus opulifolius (L.) Maxim. I II III 90 70 60 96
  149. Putinas paprastasis Viburnum opulus L. I II III 95 85 65 98
  150. Putinas sodinis Viburnum lantana L. I II III 90 70 55 98
  151. Raugerškis Tunbergo Berberis thunbergii DC. I II III 90 70 40 94
  152. Riešutmedis juodasis Juglans nigra L. I II III 95 80 65 99
  153. Riešutmedis pilkasis Juglans cinerea L. I II III 95 75 65 98
  154. Robinija baltažiedė Robinia pseudoacacia L. I II III 90 70 50 95
  155. Sausakrūmis šluotinis Sarothamnus scoparius (L.) Wimm. ex W. D. J. Koch I II III 85 70 60 96
  156. Sausmedis paprastasis Lonicera xylosteum L. I II III 90 85 60 93
  157. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica L. I II III 98 75 55 96
  158. Sedula baltoji Cornus alba L. I II III 90 80 70 85
  159. Sedula geltonoji Cornus mas L. I II III 95 80 70 98
  160. Sedula palaipinė Cornus sericea L. I II III 90 80 70 85
  161. Sedula raudonoji Cornus sanguinea L. I II III 90 80 70 85
  162. Serbentas auksuotasis Ribes aureum Push I II III 95 80 60 95
  163. Serbentas kalninis Ribes alpinum L. I II III 95 80 55 94
  164. Skirpstas paprastasis Ulmus minor Mill. I II III 80 70 60 70
  165. Skroblas paprastasis Carpinus betulus L. I II III 70 50 30 90
  166. Slyva skėstašakė Prunus divaricata Ledeb. I II III 80 70 50 95
  167. Svarainis japoninis Chaenomeles japonica (Thunb.) Lindl. ex Spach I II III 90 80 70 90
  168. Šaltalankis dygliuotasis Hippophae rhamnoides L. I II III 90 65 40 91
  169. Šeivamedis juoduogis Sambucus nigra L. I II III 80 70 50 90
  170. Šeivamedis raudonuogis Sambucus racemosa L. I II III 80 70 50 90
  171. Šermukšnis Sorbusspp. I II III 90 85 55 90
  172. Tuja didžioji Thuja plicata Donn ex D. Don I II III 60 40 20 70
  173. Tuja vakarinė Thuja occidentalis L. I II III 60 40 20 70
  174. Tulpmedis gelsvažiedis Liriodendron tulipifera L. - 5 88
  175. Uosis Fraxinus spp. I II III 80 70 50 90
  176. Vinkšna paprastoji Ulmus laevis Pall. I II III 85 70 50 75 97.Vynvytis penkialapis Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch. - 40 97
  177. Vyšniaveltininė Cerasus tomentosa(Thunb.) Wall. I II III 95 75 70 99
  178. Žagrenis rūgštusis Rhus typhina L. I II III 70 50 30 85
  179. Žilakrūmis siauralapis Elaeagnus angustifolia L. I II III 95 85 60 94
  180. Žilakrūmis amerikinis Elaeagnus commutata Bernh. I II III 95 90 75 96 Pastaba. Sėklų kokybės reikalavimai beržui karpotajam (Betula pendula Roth) ir beržui plaukuotajam (Betula pubescens Ehrh.) nepateikti, nes jų kokybė tiriama svėrinių metodu.
  181. Sėklos tiriamos daiginimo, dažymo, pjaustymo ir rentgenografiniu metodais. Sėkloms, turinčioms ilgą dygimo periodą, taikomas dažymo arba pjaustymo metodas. Dažymo metodas naudojamas ir tais atvejais, kai norima greitai gauti informaciją apie sėklų kokybę.
  182. Sėklos turi būti normaliai išsivysčiusios, būdingos tai rūšiai spalvos, nesupelijusios, be pašalinių kvapų.
  183. Sėklų siuntose negali būti kenksmingų organizmų, nurodytų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos patvirtintame sąraše. III. SĖKLŲ LAIKYMAS, TARA IR GABENIMAS
  184. Kiekvienos rūšies sėkloms laikyti turi būti naudojama atitinkama tara, patalpos ir gabenimo būdas, atsižvelgiant į jų atsparumą išdžiūvimui, todėl sėklos skiriamos į dvi grupes – ortodoksus ir rekalcitrantus. Didžioji dalis medžių ir krūmų sėklų priklauso ortodoksų grupei. Rekalcitrantų grupė labai negausi. Jai priskiriami platanalapio ir cukrinio klevo sparnavaisiai, paprastojo, bekočio ir raudonojo ąžuolo gilės bei paprastojo kaštono vaisiai.
  185. Išskiriami šie kankorėžių, vaisių ir sėklų laikymo būdai: hermetiška tara, riboto pralaidumo orui tara, orui pralaidi tara bei krūvos ir aruodai. 9.
  186. Hermetiška tara: - užsandarinti stikliniai indai ir stiklainiai; - užsandarinti arba užvirinti skardiniai indai; - užsandarinti plastikiniai indai; - užlydyti polietileno maišai. Plastikiniai indai ir skardinė tara turi būti pagaminti iš sėkloms nekenksmingos medžiagos arba padengti sėkloms nekenksminga apsaugine plėvele. Polietileno maišai turi būti iš šalčiui atsparios plėvelės. Hermetiškuose induose laikomos sėklos – ortodoksai, kurios toleruoja stiprų išdžiovinimo laipsnį. 9.
  187. Riboto pralaidumo orui tara – tai įvairios medinės, plastikinės ir metalinės statinės, daugiasluoksniai popieriniai maišai ir krepšiai, taip pat atviri ar nesandariai uždengti stiklainiai. Šioje taroje laikomas mažas tūris (iki 100 litrų) sėklų rekalcitrantų. 9.
  188. Orui pralaidi tara: - medinės ir plastikinės dėžės ažūrinėmis sienelėmis; - vytelių ir vielinės pintinės; - vienasluoksniai krepšiai ir popieriniai maišai; - natūralios ir sintetinės medžiagos tinklo maišai. Šioje taroje turi būti laikomos mažo tūrio (iki 100 litrų) kankorėžių, vaisių siuntos, taip pat visos padidintą vandens kiekį turinčios sėklos. Joje taip pat gali būti saugomos stratifikuojamos sėklos. 9.
  189. Krūvose ir aruoduose galima laikyti didesnio nei 100 litrų tūrio kankorėžių, vaisių siuntas ir padidintą vandens kiekį turinčias sėklas. Krūvos ilgis ir plotis neribojamas, tai priklauso nuo turimų sėklų atsargų dydžio ir galimybės ją prižiūrėti, tačiau krūvos aukštis ribojamas. Drėgnos sėklos, vaisiai ir spygliuočių smulkūs kankorėžėliai (tujų, baltosios eglės ir kt.) negali būti supilami storesniu kaip 15 cm sluoksniu. Šviežiai surinkti eglės ir pušies kankorėžiai laikomi ne aukštesnėse kaip 50 cm krūvose. Galima didinti krūvos aukštį išdžiūvusių lapuočių rūšių sėklų ir spygliuočių smulkių kankorėžėlių – iki 40 cm, o eglės ir pušies kankorėžių – iki 1,5 m, su sąlyga, kad jie bus vėdinami ir periodiškai maišomi.
  190. Gabenimas ir laikymas: 10.
  191. Hermetiškoje taroje sėklos gali būti laikomos nevėdinamoje aplinkoje. Laikomoms mažiau kaip 2 metus sėkloms turi būti užtikrinta patalpų temperatūra ne daugiau kaip 15°C. Kai sėklos laikomos iki 10 metų, optimali temperatūra turi būti nuo 0°C iki – 4°C, o, laikant ilgiau kaip 10 metų, – nuo – 10°C iki – 15°C. 10.
  192. Riboto pralaidumo orui taroje laikomos sėklos turi būti nuolat vėdinamos, patalpos drėgnumas turi būti 60%–70%, kad rekalcitrantų grupės sėklos galėtų išlaikyti atitinkamą drėgnumą. Tai taikoma ir stratifikuojamoms sėkloms. Taip pat turi būti užtikrinama nuo – 3°C iki 5°C temperatūra. Riboto pralaidumo taroje galima transportuoti ir su substratu stratifikuojamas sėklas. 10.
  193. Laikant orui pralaidžioje taroje ir krūvose kankorėžius, vaisius ir sėklas, patalpos turi būti intensyviai vėdinamos ir sausos, užtikrinant oro patekimą į visus jų sluoksnius. Leidžiama nepastovi temperatūra nuo – 3°C iki 25°C. Spygliuočių kankorėžių ir lapuočių rūšių ortodoksų grupės vaisius, išskyrus buko, leidžiama laikyti ir aukštesnėje, bet ne didesnėje kaip 35°C temperatūroje su sąlyga, kad jie bus intensyviai vėdinami. Orui pralaidi tara, kurioje laikomi kankorėžiai, vaisiai ar sėklos, negali būti tarpusavyje suglausta. Gabenant kankorėžius, vaisius ar sėklas, laikomus orui pralaidžioje taroje arba supiltus į krūvas, juos reikia apsaugoti nuo lietaus. ________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.